Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-04-15 · Civilinė byla Nr. 2A-136-755/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-15
Bylos Nr.
2A-136-755/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39259-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eigirdas Činka, Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė
Ieškovas
A. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-136-755/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39259-2018-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.5; (S) 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 15 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3919-466/2019 pagal ieškovo A. L. ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 5 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl teisėjo neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

2. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja 2018 m. birželio 4 d. nutartimi subendrino keliais teismų nuosprendžiais ieškovui paskirtas bausmes.

3. Teigė, jog teismas neteisingai subendrino bausmes, dėl ko nepagrįstai buvo suvaržyta ieškovo judėjimo laisvė, neleistinai sugriežtinta ir apsunkinta bausmė, ieškovo šeima patyrė nepatogumus ir išgyvenimus. Tvirtino, kad dėl tokių teismo veiksmų patyrė neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Pažymėjo, kad ieškovas, teigdamas apie Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamojo proceso kodekso normos pažeidimą, 2018 m. birželio 7 d.7 gavęs šią teismo nutartį, nesiėmė veiksmų dėl jos apskundimo.

6. Pastebėjo, jog teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi ieškovui Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiais skirtos bausmės visiško sudėjimo būdu buvo subendrintos su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.

7. Nustatė, kad, nagrinėdamas bausmių subendrinimo ir vykdymo klausimus, teismas vertino aplinkybę, jog ieškovas yra atlikęs arešto bausmę pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendį.

8. Spręsdamas dėl baudos nemokėjimo, teismas pažymėjo, jog Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutartyje konstatuota, jog ieškovas net iš dalies nesumokėjoJonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirtos baudos, išieškojimą vykdo antstolio A. Š. kontora. Nustatė, kad dėl baudos nesumokėjimo ieškovas jokių pagrįstų argumentų nepateikė, o visiškas baudos nesumokėjimas leido teismui teigti apie šios bausmės nevykdymą.

9. Pabrėžė, kad ieškovui buvo iš anksto žinoma apie teikimo nagrinėjimą ir jis turėjo galimybę teikti prašymą nagrinėti teikimą žodinio proceso tvarka, todėl atmetė argumentą, kad nagrinėjant klausimą ieškovui nebuvo užtikrinta teisė į viešą teismo posėdį ir į gynybą.

Šalies argumentai

10. Įvertinęs pateikto ieškinio turinį, teismas nusprendė, jog ieškovas sugeba pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba ir galimai pats per patirtį yra įgijęs teisinių žinių, todėl sprendė, kad ieškovas turėjo visas galimybes pateikti skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutarties, t. y. siekti, kad apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka įvertintų šios nutarties teisėtumą. Pažymėjo, kad nesant aukštesnės instancijos teismo vertinimo, teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso nustatyta tvarka neturėjo pagrindo iš naujo (iš esmės veikdamas kaip apeliacinė instancija) vertinti 2018 m. birželio 4 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo taikant baudžiamosios teisės normas. Nenustatė, jog 2018 m. birželio 4 d. nutartyje Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja padarė kokius nors baudžiamojo ar baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo pažeidimus, kurie turėjo esminę reikšmę ieškovo ieškinyje nurodytiems jo teisių pažeidimams.

11. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad po teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties (iš kurios kildina valstybės atsakomybę) priėmimo jis pastoviai išvykdavo į Europos Sąjungos valstybes su jo veikla susijusiais svarbiais ir neatidėliotinais reikalais.

Žemesnės instancijos teismas

12. Tai, kad ieškovas pateikė įrodymą, patvirtinantį jį esant trijų vaikų tėvu, neįrodė ieškovo nurodytų policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų vykdant teismo nustatyto įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. priežiūrą. Teismas pabrėžė, kad neturtinės žalos atsiradimą ieškovas kildino iš teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi, ieškovo teigimu, neteisingai subendrintų bausmių ir, ieškovo teigimu, neteisėtai paskirto įpareigojimo, o ne iš neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų.

13. Konstatavo, jog, nenustačius teismo veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį, t. y. priteisti ieškovui iš valstybės 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovas A. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir, atmetus ieškinį, nebuvo apgintos apelianto pažeistos teisės, pažeista teisė į teisingą teismą.

16. Nurodo, jog priimdama 2018 m. birželio 4 d. nutartį, teisėja subendrino tik 100 MGL baudą dėl 2016 m. birželio 15 d. nuosprendžio, žinodama, kad iki priimant 2018 m. sausio 26 d. ir 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžius, buvo vykdoma 60 parų arešto bausmė, jos nepridėjo subendrinant, taip nepagrįstai apsunkindama apelianto padėtį ir prailgino bausmės laiką.

17. Tvirtina, kad 2018 m. birželio 4 d. nutarties priėmimo momentu, jis neturėjo jokių neatliktų bausmių ar jos buvo atidėtos, tačiau teisėja minėta nutartimi remdamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, motyvavo, jog dėl to apeliantui reikėjo skirti 100 MGL baudą, bei subendrinti su 2016 m. birželio 15 d. nuosprendžiu BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu, žinodama, kad nuo 2017 m kovo 29 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. ir, kai atlikto 2017 m. balandžio 21 / 25 d. BK 187 straipsnyje numatytus nusižengimus, apeliantas neturėjo jokių neatliktų bausmių ar bausmių atidėjimų.

18. Paaiškina, jog, kaip menininkas, planavo kelionę po Europos Sąjungą, tačiau dėl teismo nustatytos pareigos būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, negalėjo to padaryti. Teigia, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi nenustatė apeliantui pareigos ir bausmės būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., todėl po 2018 m. birželio 4 d. nutarties ir nepagrįstai apsunkintos bausmės, buvo trukdoma apeliantui atlikti planuotą kelionę, tai pažemino apeliantą, nepagrįstai suvaržė jo judėjimo laisvę.

19. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neapgynė apelianto pažeistos teisės, žinodamas, kad neteisėtai prailginta ir apsunkinta bausmė, įpareigojant apeliantą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tuo neteisėtai apribojant judėjimo laisvę, neatsižvelgė į apelianto vaikų interesus, nes naktimis buvo beldžiamasi į langus, į duris. Teigia, kad nebuvo teisinio pagrindo atlikti apelianto kontrolę naktimis ir taip trikdyti šeimos naktinį miegą, poilsį.

20. Teigia, jog apribojus judėjimo laisvę, buvo pažeistos apelianto teisės ir teisingumo principas, tai sukėlė nepatogumus, pažeminimą, neteisybės jausmą.

21. Kelia abejones dėl atsakovės atstovės Teisingumo ministerijos statuso atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, teisingumą vykdo tik teismai ir negali būti jokios kitos institucijos, kuri sietina su teisingumu.

Atsiliepimas

22. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

23. Teigia, kad apelianto samprotavimai dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjos padarytų kokių nors Baudžiamojo ar Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo pažeidimų, kurie turėjo esminę reikšmę apelianto nurodytiems teisių pažeidimams, nepagrįsti.

24. Visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas atmetė ieškinį. Mano, jog apelianto nurodyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris atstovės nuomone, yra pagrįstas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

26. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, buvo subendrintos Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės visiškai jas sudedant, ir A. L. buvo paskirta subendrinta bausmė – bauda, laisvės apribojimas 10 mėnesių, buvo nustatyti įpareigojimai nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, iki 2018 m. birželio 18 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą UAB „Clear Channel Lietuva“, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje. Teismas, remdamasis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, nutarė subendrintą laisvės apribojimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda ir paskyrė A. L. galutinę bausmę – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą ir laisvės apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant A. L. nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, iki 2018 m. birželio 18 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą UAB „Clear Channel Lietuva“, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

27. Apeliantas A. L., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jo ieškinio, teigia, kad 2018 m. birželio 4 d. nutartimi nebuvo įskaityta atlikta 60 parų arešto bausmė pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendį, jam neturėjo būti taikoma BK 64 straipsnio 1 dalis, nes priimant 2018 m. birželio 4 d. nutartį, neturėjo jokių neatliktų bausmių ar jos buvo atidėtos, subendrinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė neteisėtai prailginta ir pasunkinta.

28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-302/2014).

29. Kadangi valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, tai civilinę bylą dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t.y.civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu ir pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu nuspręsta baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; kt.). Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, BPK 2 straipsnis). Tačiau ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; kt.).

30. Pagal BPK 347 straipsnio nuostatas, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Kaip jau nurodyta nutarties 26 punkte, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutartimi buvo subendrintos teismų nuosprendžiais paskirtos apeliantui bausmės. Tai reiškia, kad bausmių vykdymo procese buvo atliktas apeliantui paskirtų bausmių subendrinimas.

31. Teisėjų kolegija, analizuodama bausmių subendrinimo aplinkybes, pastebi, kad jau Šiaulių apygardos teismui 2018 m. gegužės 3 d. priimant nuosprendį, pakeičiantį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendį, buvo galimybė vadovaujantis baudžiamosios teisės normomis (BK 63-64 straipsniai), atlikti bausmių subendrinimą (CPK 185 straipsnis). Tokią išvadą pagrindžia tai, jog Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendis, kuriuo apeliantui buvo paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant apeliantą nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, buvo įsiteisėjęs Kauno apygardos teismui 2018 m. vasario 9 d. nutartimi palikus minėtą nuosprendį nepakeistą. Kolegija sprendžia, jog šioje vietoje apygardos teismas turėjo galimybę patikrinti, ar įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendis, nurodytas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 26 nuosprendyje, ir to neatlikęs, pažeidė bendrąją rūpestingumo ir atidumo pareigą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) nepaisant to, kad BPK 347 straipsnis suteikia galimybę ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti jau ir nuosprendžio vykdymo procese.

32. Apeliantas teigia, jog teismas ginčo nutarties (2018 m. birželio 4 d.) negalėjo grįsti BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes jis neturėjo jokių neatliktų bausmių ar jos buvo atidėtos. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutartyje BK 64 straipsnio 1 dalis buvo taikyta subendrinant bausmes, paskirtas pagal Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžius su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta bauda. Šiuo atveju Kauno apylinės teismo Jonavos rūmai turėjo pagrindą taikyti BK 64 straipsnio 1 dalį, nes po Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendžio įsiteisėjimo, apeliantas 2017 m. balandžio mėnesį padarė naujas nusikalstamas veikas.

33. Kaip jau minėta, Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu apeliantui buvo paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant apeliantą nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu apeliantui buvo paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutartimi, subendrinus apeliantui paskirtas ir neatliktas bausmes, buvo paskirta visiško sudėjimo būdu subendrinta bausmė – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant apeliantą nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, iki 2018 m. birželio 18 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, ir 100 MGL bausmė.

34. Vertinant minėtą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartį, matyti, jog pagal ją apeliantas, vietoje 4 mėnesių, 10 mėnesių buvo įpareigotas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei nesusiję su darbu ar mokymusi. Teisėjų kolegijos manymu, toks bausmės pokytis (bausmės trukmės atžvilgiu) neabejotinai apsunkino apelianto padėtį (vietoje 4 mėnesių, 10 mėnesių apeliantas privalėjo laikytis teismo nustatyto apribojimo būti namuose tam tikru laiku), nepasaint to, jog baudžiamosios teisės prasme, apribojimai nelaikytini bausme BK 42 straipsnio prasme (CPK 185 straipsnis). Šiuo atveju sutiktina su apelianto argumentais Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi apsunkinus jo padėtį. Kolegija konstatuoja, kad toks bausmės nustatymas nesuderinamas su bendraisiais civliniais principais – teisingumo ir protingumo (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), ir pripažįsta teismus pažeidus bendruosius atidumumo ir rūpestingumo principus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

35. Vertinant pirmosios instancijos teismo išvadas dėl apelianto veiksmų neskundus Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutarties aukštesnės instancijos teismui, kolegija atkreipia dėmesį, kad, sprendžiant dėl teisėjo, teismo veiksmų neteisėtumo baudžiamajame procese, neturi reikšmės, ar procesinis veiksmas, dėl kurio galimai buvo padaryta žala, buvo skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai – civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013; 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019). Taigi, akcentuoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutarties neapskundimą, kaip aplinkybę šalinančią galimybę tikrinti jos teisėtumą šioje civilinėje byloje , nėra pagrindo.

36. Apeliantas tvirtina, kad teismui subendrinus bausmes, nebuvo įskaityta atlikta arešto bausmė, paskirta Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu. Kolegija nesutinka su šiuo teiginiu ir pažymi, kad 2018 m. birželio 4 d. nutartyje teismas rezoliucinėje dalyje nurodė į bausmės laiką įskaityti atliktą arešto bausmę ir šis faktas turi reikšmės visam bausmės atlikimo laikui, kurį skaičiuoja bausės vykdymą prižiūrinti institucija.

37. Nustačius teismų bendrųjų atidumumo ir rūpestingumo principų pažeidimą, kolegija konstatuoja, jog egzistuoja ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir apeliantui atsiradusios žalos, jeigu ji buvo padaryta (CK 6.247 straipsnis; CPK 185 straipsnis). Byloje nėra paneigta, kad policija tikrino, kaip apeliantas laikėsi teismo nustatyto apribojimo tam tikru metu būti namuose, todėl pagrįsta manyti, jog ganėtinai ilgą laikotarpį apeliantas ir jo šeima galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, susijusių su poilsio trikdymu.

38. Vertinant aplinkybes dėl trečiojo valstybės atsakomybei kilti būtinojo elemento – žalos, pastebėtina, kad apeliantas akcentuoja ją kaip teisės laisvai judėti suvaržymą.

39. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija išaiškina, jog civiliniame procese nepakanka nurodyti patyrus vienokią ar kitokią žalą dėl neteisėtų veiksmų, būtina pateikti leistinus ir pakankamus įrodymus, pagrindžiančius buvus deklaruojamą žalą.

40. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė įrodymų, kad jis rengėsi, planavo kelionę po Europos Sąjungą – nepateikė , pvz. nei skrydžių, traukinių, autobusų ar kitokio transporto priemonių bilietų, būsimų nakvynių rezervavimą patvirtinančių dokumentų ar pan. Esant tokioms palinkybėms, kolegija apelianto teiginius apie sužlugdytą planuotą kelionę laiko neįrodytais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

41. Neturtinė žala teismų apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Kolegija čia pastebi, kad, prašydamas priteisti 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą, apeliantas nepateikė jokių pakankamų ir leistinų įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, jog dėl teismų netinkamai atliktų veiksmų, jis patyrė neturtinę žalą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Deklaratyvūs teiginiai, neparemti įrodymais, negali būti pagrindu priteisti neturtinę žalą (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. sausio 4 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teismui pateikta pažyma rodo, kad apeliantas A. L. yra išbrauktas iš Probacijos tarnybos registro, pasibaigus laisvės apribojimo bausmės terminui (baudž. b. T-1274-7372018).

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 39, 40 punktuose nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog šioje byloje apeliantas neįrodė realiai patyręs neturtinės žalos, todėl nesant vienos iš būtinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti sąlygos, nėra pagrindo taikyti valstybei atsakomybę teismui netinkamai vykdžius bendrąją atidumo ir rūpestingumo pareigą (CPK 185 straipsnis; CK 6.272 straipsnis).

43. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvai ir argumentai nelaikytini teisiškai reikšmingais, todėl kolegija jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

44. Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus civilinės atsakomybės taikymo prasme, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą todėl apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti ar keisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Eigirdas ČinkaLaimutė SankauskaitėBirutė Valiulienė