Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-09-26 · Civilinė byla Nr. e2A-487-516/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-03-14Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-09-26Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-26
Bylos Nr.
e2A-487-516/2023
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00123-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Rasa Gudžiūnienė, Antanas Rudzinskas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Dubingių žirgynas“, uždarajai akcinei bendrovei „Alsafa“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Alsafa“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-487-516/2023Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00123-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dubingių žirgynas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alsafa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dubingių žirgynas“ dėl skolos, delspinigių, nuostolių ir palūkanų priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dubingių žirgynas“ priešieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alsafa“ dėl baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Alsafa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Dubingių žirgynas“ 24 328,53 Eur už atliktus darbus, 21 335, 68 Eur delspinigius, 1 613 Eur nuostolius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2022 m. vasario 7 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2022/02/07, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti gipso konstrukcijų montavimo darbus, o atsakovė – nustatyta tvarka ir terminais priimti ir laiku sumokėti už tinkamai atliktus darbus. Prieš sudarant sutartį ieškovės vadovas elektroniniu paštu išsiuntė atsakovės vadovui siūlomus darbų įkainius. Atsakovės vadovas pranešė, kad darbų įkainiai tenkina. Ieškovei vykdant metalinio gipso karkaso įrengimo darbus, atsakovės vadovas atvykdavo į statybvietę po tris kartus per savaitę, be to, darbų vykdymą nuolatos prižiūrėjo atsakovės paskirtas techninis prižiūrėtojas. Jokių pretenzijų dėl atliekamų darbų neturėjo.

3. Ieškovė elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei 2022 m. vasario ir kovo mėn. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, pažymas apie atliktų darbų vertes ir sąskaitas faktūras. Atsakovė dokumentus gavo, tačiau atliktų darbų aktų nepasirašė, sąskaitų neapmokėjo. Keletą kartų prašė palaukti atsiskaitymo, motyvuodama atsakovės patiriamais finansavimo sunkumais.

Šalies argumentai

4. Atsakovė UAB „Dubingių žirgynas“ pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės UAB „Alsafa“ 5 000 Eur baudą už šalių sudarytos statybos rangos sutarties nutraukimą be pagrindo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5. Nurodė, kad atsakovė ieškovės atliktų darbų nepriėmė, nes ji nesutiko su atliktų darbų apimties apskaičiavimu, kaina ir kokybe. Pripažino, kad darbų netinkamos kokybės byloje neįrodinėja taupydama laiką ir sąnaudas. Sutinka, kad neatsiskaitė už ieškovės atliktus darbus, tačiau mano, kad atliktų darbų apimtys turi būti nustatomos remiantis ieškovės sumontuoto pertvaros metalinio karkaso sudėtinių dalių – metalinių profilių plotu. Atsakovė būtent taip suprato sutartyje nurodytą darbų kainą. Metaliniam karkasui sumontuoti panaudota apie 1 633 metalinių profilių, kurių kiekvieno plotis yra 5 cm, o aukštis 3,4 m. Taigi 1 633 metalinių profilių plotas sudaro 362,34 kv. m, todėl už ieškovės vasario ir kovo mėn. atliktus darbus jai mokėtina suma yra 2 898,72 Eur, kurią pripažįsta.

6. Nesutinka su prašomu priteisti delspinigių dydžiu. Delspinigių dydis turi būti mažinamas. Ieškovė nepagrindė nuostolių sumos, nes nuostoliai nėra susiję su atsakovės prievolės atsiskaityti nevykdymu, be to, nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė patyrė faktines išlaidas.

7. Ieškovės konkliudentiniai veiksmai – sutarties nevykdymas ir kreipimasis į teismą dėl apmokėjimo už atliktus darbus – rodo, kad ieškovė faktiškai nutraukė sutartį. Kadangi dėl darbų kainos yra kilęs ginčas, mano, kad ieškovė sutartį nutraukė be pagrindo, tai neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Dėl to yra pagrindas iš ieškovės priteisti sutarties 6.3.3 punkte numatytą 5 000 Eur baudą, kuri laikytina minimaliais atsakovės nuostoliais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Alsafa“ iš atsakovės UAB „Dubingių žirgynas“ 24 328,53 Eur skolą už atliktus darbus, 10 667,84 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 34 996,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 067 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 729,30 Eur žyminį mokestį, kitą ieškinio dalį ir atsakovės priešieškinį atmetė.

9. Teismas, remdamasis šalių susirašinėjimu elektroniniu paštu ir ieškovės vadovo E. S. paaiškinimais teismo posėdžio metu, nustatė, kad šalys sutartyje numatytų darbų įkainius aptarė dar iki sutarties pasirašymo. Ieškovės siūlomi darbų įkainiai atsakovės vadovą A. P. tenkino, be to, prieš pasirašant sutartį šalys buvo susitikusios aptarti sutarties sąlygas. Sutartis atsakovei buvo išsiųsta elektroniniu paštu 2022 m. vasario 7 d., klausimų dėl jos sąlygų šalims nekilo.

10. Teismas nustatė, kad ieškovė 2022 m. vasario 28 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei 2022 m. vasario 24 d. atliktų darbų aktą Nr. 26, kuriame nurodytas atliktų darbų kiekis ir kaina, sudaranti 17 790,45 Eur be PVM, pažymą apie 2022 m. vasario mėnesį atliktų darbų vertę Nr. 26 ir sąskaitą faktūrą Nr. 026 17 790,45 Eur sumai, o 2022 m. balandžio 13 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei 2022 m. kovo 24 d. atliktų darbų aktą Nr. 28, kuriame nurodytas atliktų darbų kiekis ir kaina, sudaranti 7 911,08 Eur be PVM, pažymą apie 2022 m. kovo mėnesį atliktų darbų vertę Nr. 28 ir sąskaitą faktūrą Nr. 028 7 911,08 Eur sumai. Pastarajame laiške, prie kurio buvo pridėti dokumentai, ieškovės vadovas priminė atsakovei, kad ieškovei dar nėra grąžintas pasirašytas 2022 m. vasario mėn. atliktų darbų aktas ir kad atsakovė neatsiskaitė už 2022 m. vasario mėn. atliktus darbus.

11. Teismas konstatavo, kad byloje esant ieškovės vienašališkai pasirašytiems atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktams, atsakovė, nesutikdama su jais, turėjo teisę ginčyti ir įrodyti, jog pagrįstai atsisakė aktus pasirašyti. Nustatė, kad atsakovė neginčijo, jog darbų perdavimo–priėmimo aktuose užfiksuoti darbai faktiškai nėra atlikti, atsakovės atstovas pripažino, kad nekeliamos pretenzijos ir dėl atliktų darbų kokybės. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo išvadą, kad ieškovė tinkamai atliko ir atsakovei pagal 2022 m. vasario 24 d. atliktų darbų aktą Nr. 26 bei 2022 m. kovo 24 d. atliktų darbų aktą Nr. 28 perdavė šiuose aktuose užfiksuotus metalinių gipso konstrukcijų įrengimo darbus, todėl atsakovė turėjo pareigą už juos atsiskaityti.

12. Vertindamas atsakovės argumentą, kad ieškovė netinkamai skaičiuoja atliktų darbų apimtis, teismas pažymėjo, kad abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys (profesionalūs verslininkai), iki sutarties sudarymo atsakovei buvo sudaryta galimybė susipažinti su sutarties sąlygomis. Teismas nurodė, kad atsakovė neginčijo to, jog šalys raštu aptarė darbų įkainius ir jų nustatymo tvarką tiek montuojant pertvaros metalines konstrukcijas (karkasą), tiek ir iš abiejų pertvaros pusių įrengiant gipso lapus bei tarp jų įrengiant mineralinės vatos sluoksnį, pagal kurią už kiekvieną iš nurodytų darbų rūšių bus atsiskaitoma už įrengtą kvadratinį metrą (plotą).

13. Teismo vertinimu, sutarties 1.3 punkto sąlygos (dėl darbų įkainių) išdėstytos aiškiai, jas aiškinant lingvistiškai nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad viengubo ir dvigubo metalinio gipso karkaso įrengimo darbų kaina turi būti skaičiuojama atsakovės nurodytu būdu. Sutartyje (1.3 punktas) aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad pertvaros, kurios tipas P1, įrengimo visa įkainio suma yra 17 Eur ir PVM už kvadratinį metrą, o pertvaros, kurios tipas P2, įrengimo visa įkainio suma yra 25 Eur ir PVM už kvadratinį metrą. Sutarties (a) ir (b) punktų papunkčiuose (1, 2, 3) nurodytos įkainį sudarančios sudėtinės dalys, kurių suma ir sudaro visą įkainį. Kiekviena iš atitinkamo viso įkainio sudėtinių dalių yra apskaičiuojama vienodai, t. y. už kvadratinį pertvaros metrą. Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo išvadai, kad, aiškinant sutartį pažodžiui, metalinio gipso karkaso įrengimo darbų įkainis turi būti skaičiuojamas sumuojant visų panaudotų jam įrengti profilių (profiliuočių) plotą.

14. Teismas nustatė, kad po 2022 m. vasario 24 d. atliktų darbų perdavimo priėmimo akto Nr. 26 išsiuntimo atsakovei, šalys 2022 m. kovo 3 d. apsikeitė elektroniniais laiškais dėl statybinių medžiagų užsakymo tolimesniems darbams. Atsakovės vadovas neturėjo jokių pretenzijų, neišreiškė nesutikimo dėl ne taip apskaičiuotų darbų apimčių ir kainų. Teismas nustatė, kad atsakovė neturėjo jokių pretenzijų ir dėl kovo mėn. ieškovės atliktų darbų apimčių ir kainų apskaičiavimo, tai matyti iš šalių 2022 m. gegužės mėnesio susirašinėjimo elektroniniais laiškais, kuriuose atsakovė tik teisinosi dėl neatsiskaitymo. Teismo vertinimu, toks atsakovės elgesys įrodo, kad sutarties sąlygos dėl darbų įkainių ir jų apskaičiavimo tvarkos jai buvo suprantamos ir priimtinos, abi šalys jas suprato vienodai. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė netinkamai nustatė darbų apimtis ir jų kainą ir kad atsakovė nesuprato sutarties sąlygų dėl darbų įkainių ir jų apskaičiavimo tvarkos.

15. Teismas, remdamasis 2022 m. sausio 7 d. ieškovės elektroninio laiško, išsiųsto atsakovei, turiniu, nustatė, kad ikisutartinių šalių derybų metu ieškovė siūlė atsakovei pačiai tiekti tvirtinimo elementus, tačiau atsakovė to nepageidavo, nurodydama, kad visi siūlomi įkainiai ją tenkina.

16. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl 24 328,53 Eur už atliktus statybos darbus priteisimo yra pagrįstas.

17. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti delspinigius už nesumokėtą 17 790,45 Eur sumą pagal sąskaitą faktūrą Nr. 026 už 184 dienas, t. y. 16 366,80 Eur, ir už nesumokėtą 6 538,08 Eur sumą pagal sąskaitą faktūrą Nr. 028 už 152 dienas – 4 968,88 Eur.

18. Pažymėjo, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad atsakovė neprašė taikyti ieškinio senaties ieškovės reikalavimui dėl delspinigių nuo nesumokėtos 17 790, 45 Eur sumos už 184 dienas, priteisimo, todėl ieškinio senaties netaikė.

19. Vertindamas atsakovės prašymą mažinti netesybų sumą, teismas pažymėjo, kad priskaičiuota delspinigių suma yra artima skolos dydžiui, tai sudaro pagrindą juos mažinti. Be to, remdamasis sutarties 5.4 punktu, teismas nustatė, kad šalys susitarė dėl maksimalios delspinigių ribos, nes nurodytas delspinigių dydis – iki 0,5 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad pagal sutartį gali būti taikomi ir mažesni delspinigiai. Kita vertus, teismas įvertino ir tai, kad atsakovė ilgą laiką neatsiskaitė su ieškove, nėra atlikusi jokio dalinio mokėjimo. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad teisinga, protinga ir sąžininga prašomą priteisti delspinigių sumą sumažinti per pusę, t. y. iki 10 667,84 Eur.

20. Ieškinio reikalavimą dėl 1 250 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo teismas atmetė, konstatavęs, kad ieškovė prašo atlyginti darbuotojų apgyvendinimo išlaidas už tą laikotarpį, kai atsakovė ieškovę buvo aprūpinusi darbų frontu (vasario ir kovo mėnesius). Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad ji faktiškai patyrė nuostolius, nes teismui nepateikė pateiktų sąskaitų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų.

21. Teismas, vertindamas ieškovės prašymą atlyginti jos patirtas 363 Eur išlaidas už antstolio V. K. 2022 m. gegužės 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimą, pažymėjo, kad, atsakovei nepasirašius atliktų darbų perdavimo priėmimo aktų, ieškovė turėjo pagrindą kreiptis į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Kita vertus, įvertinęs, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog prašomas atlyginti išlaidas (nuostolius) ji faktiškai patyrė, t. y. kad ji apmokėjo antstolio išrašytą sąskaitą, teismas tokį ieškovės reikalavimą atmetė.

22. Vertindamas atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 5 000 Eur baudos už sutarties nutraukimą be pagrindo priteisimą, teismas nustatė, kad ieškovė, atlikusi metalinio gipso karkaso įrengimo darbus, toliau tęsti darbus ir įrenginėti gipso lapų (lakštų) pertvarų negalėjo dėl gipso lapų bei mineralinės vatos sušlapimo grėsmės statybvietėje. Ieškovės vadovas tvirtino, kad su atsakovės vadovu sutarė, jog darbus tęs, kai atsakovė užsandarins patalpas ir praneš ieškovei. Teismas pažymėjo, kad ieškovės įrodinėjamą aplinkybę dėl negalėjimo tęsti darbų, esant pertvarų sušlapimo grėsmei, patvirtina byloje esantys antstolio V. K. 2022 m. gegužės 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedai – statybos vietos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota, kad patalpose šlapia. Iš šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu 2022 m. gegužės mėn. teismas nustatė, kad atsakovės vadovas pradėjo vengti ieškovės, neatsakinėjo į ieškovės vadovo skambučius. Dėl to, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad dėl ieškovės kaltės sutartis toliau nebebuvo vykdoma ar kad ieškovė sutartį nutraukė be pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovės reikalavimą dėl 5 000 Eur baudos priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23. Atsakovė UAB „Dubingių žirgynas“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą pakeisti, sumažinant priteistą skolą už atliktus darbus iki 2 898,72 Eur, nustatyti teisingus, protingus ir sąžiningus delspinigius. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Apeliantė nesutinka su ieškovės pateiktais atliktų darbų kainos skaičiavimais, kuriuos pripažino teisingais pirmosios instancijos teismas. Aiškinant rangos sutarties 1.3 punkto a ir b papunkčių pirmąsias dalis lingvistiškai, akivaizdu, kad metalinių karkaso konstrukcijų plotas plokštumoje gali būti skaičiuojamas tik taip, kaip nurodė apeliantė – sudėjus visų konstrukcijų sudedamųjų dalių plotus. Tokį aiškinimą visiškai patvirtina ir loginis tokio skaičiavimo aiškinimas – būtent dėl to, kad konstrukcijų plotas yra mažesnis, šių darbų vertė buvo numatyta žymiai didesnė, negu likusių dviejų gipso konstrukcijų (mineralinės vatos ir gipso lapų) įrengimo darbų kaina kartu sudėjus. Nepagrįstas teismo argumentas, kad sudėjus a ir b papunkčiuose nurodytų trijų ginčo konstrukcijų įrengimo darbų įkainius, yra gaunama bendra šiuose punktuose nurodytų darbų kaina. Teismas padarė aritmetinę klaidą (a papunktyje nurodytų darbų sudėta kaina yra 13 Eur, vietoj nurodytų 17 Eur už 1 kvadratinį metrą, o b papunktyje 21 Eur, vietoj numatytų 25 Eur). Lieka neaišku dėl kokių priežasčių susidaro skirtumas tarp galutinės kainos ir trijų dedamųjų dalių kainos. Rangos sutartyje nėra nurodomas bendras gipso kartono konstrukcijų įrengimo plotas, tai leidžia daryti išvadą, jog metalinio gipso karkaso plotas ir mineralinės vatos bei gipso lapų įrengimo plotai, priešingai negu nusprendė teismas, nebūtinai turi sutapti.

23.2. Atliktų darbų aktas Nr. 26 ieškovės buvo surašytas 2022 m. vasario 24 d. ir tą pačią dieną buvo išrašyta bei pateikta sąskaita faktūra. Akivaizdu, kad atsakovė neturėjo realių galimybių prieštarauti nei dėl atliktų darbų kokybės, nei akte nurodytos darbų apimties ir kainos. Atliktų darbų aktas atspinti tik kainą, bet ne atliktų darbų kiekius ir kokybę. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovės vadovo veiksmai nereiškia, kad jis pripažino jam reiškiamus reikalavimus dėl atliktų darbų kainos.

Atsiliepimas

24. Ieškovė UAB „Alsafa“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Teismo sprendime išsakyti argumentai dėl darbų įkainio apskaičiavimo yra pagrįsti, atitinka sutarties nuostatas. Gipso kartono profiliuočiai montuojami kas 600 mm. Taip daroma todėl, kad gipso kartono lapas yra 1 200 mm pločio, o profiliuotis turi būti ties abiem gipso kartono kraštais ir gipso kartono centru. Remiantis tokių darbų atlikimo technologija, akivaizdu, kad ieškovė teikia teisingus skaičiavimus, o atsakovė tiesiog vengia mokėti už atliktus darbus. Pasirašant sutartį atsakovė ir ieškovė susitarė dėl gipso kartono pertvaros sudėtinių darbų įkainių. Šalys prieš darbų pradžią susitarė dėl vienetinio darbų įkainio kiekvienam darbo etapui, todėl nesuprantama, kodėl atsakovė nebesutinka su vienetiniu darbų įkainiu, kai pati su juo sutiko pasirašydama sutartį. Paslaugų kainos detalizacija įrodo, kad konstrukcijų montavimas yra vienas sudėtingiausių darbų, kadangi šios paslaugos įkainis pats didžiausias.

24.2. Nesutinka su atsakovės pozicija, kad teismas padarė aritmetinę klaidą. Sutartyje labai aiškiai nurodyta, kad pertvaros, kurios tipas P1, įrengimo visa įkainio suma yra 17 Eur ir PVM už kvadratinį metrą. Toliau 1, 2, 3 dalyse įkainiai detalizuojami – viengubo metalinio gipso karkaso įrengimo darbų kaina yra 8 Eur už kv. m, vieno sluoksnio mineralinės vatos įrengimo darbų kaina yra 1 Eur už kv. m, dviejų sluoksnių gipso lapų įrengimo darbai iš vienos pertvaros pusės – 4 Eur už kv. m. Atsižvelgiant į detalizaciją, akivaizdu, kad gaunamas numatytas 17 Eur ir PVM už kvadratinį metrą įkainis. Pertvara turi dvi puses, todėl pertvaros įrengimo kainą sudaro 4 Eur už kv. m dviejų gipso kartono plokščių iš vienos pusės įrengimas + 8 Eur už kv. m viengubo metalinio karkaso įrengimas + 1 Eur už kv. m mineralinės vatos įrengimas + 4 Eur už kv. m dviejų gipso kartono plokščių iš antros pertvaros pusės įrengimas. Tas pats galioja ir pertvarų P2 tipui. Akivaizdu, kad ne teismas daro aritmetinę klaidą, o atsakovė.

24.3. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ji neturėjo galimybės išsakyti pastabų dėl 2022 m. vasario 24 d. pateikto atliktų darbų akto Nr. 26 ir sąskaitos faktūros. Atsakovė niekada neteikė jokių pastabų dėl atliktų darbų kokybės, darbų įkainių ar atliktų darbų kiekių. Atsakovė tik siekia pateisinti savo piktybišką vengimą padengti ieškovei susidariusį įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės

26. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Alsafa“ ir atsakovė UAB „Dubingių žirgynas“ 2022 m. vasario 7 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria ieškovė (rangovė) įsipareigojo savo jėgomis, mechanizmais ir rizika atlikti gipso pertvarų montavimo darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), ir perduoti darbų rezultatą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (1.1 punktas), o atsakovė (užsakovė) įsipareigojo organizuoti objekto statybą ir sumokėti ieškovei už tinkamai atliktus bei nustatyta tvarka priimtus darbus sutartyje numatytais terminais (3.2.1 punktas), priimti iš rangovės tinkamai atliktus darbus (3.2.3 punktas).

27. Sutarties 4.3 punktas nustatė, kad darbai yra laikomi baigtais, kai rangovas darbų perdavimo–priėmimo aktu perduoda darbus, o užsakovas – juos priima. Tarpiniai atliktų darbų priėmimai ir perdavimai atliekami už darbus, atliktus per vieną kalendorinį mėnesį. Rangovas pateikia aktą apie atliktų per kalendorinį mėnesį darbų apimtį ir vertę užsakovui iki einamojo kalendorinio mėnesio 25 dienos. Užsakovas per 2 darbo dienas nuo atliktų darbų akto gavimo dienos priima darbus ir pasirašo aktą, tuo pačiu terminu grąžindamas jį rangovui, arba tuo pačiu terminu pareiškia raštu sutarties nuostatomis pagrįstas pretenzijas dėl netinkamo darbų atlikimo ir nepriima tik tos dalies atliktų darbų, kurie atlikti nekokybiškai.

28. Ieškovė 2022 m. vasario 28 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei 2022 m. vasario 24 d. atliktų darbų aktą Nr. 26, kuriame nurodytas atliktų darbų kiekis ir kaina 17 790,45 Eur be PVM, pažymą apie 2022 m. vasario mėnesį atliktų darbų vertę Nr. 26 ir 17 790,45 Eur sąskaitą faktūrą Nr. 026, o 2022 m. balandžio 13 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei 2022 m. kovo 24 d. atliktų darbų aktą Nr. 28, kuriame nurodytas atliktų darbų kiekis ir kaina 7 911,08 Eur be PVM, pažymą apie 2022 m. kovo mėnesį atliktų darbų vertę Nr. 28 ir 7 911,08 Eur sąskaitą faktūrą Nr. 028.

29. Šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu 2022 m. gegužės mėn. patvirtina, kad atsakydama į ieškovės 2022 m. gegužės 3 d. pretenziją dėl neatsiskaitymo už atliktus darbus pagal 2022 m. vasario 24 d. ir 2022 m. kovo 24 d. atliktų darbų aktus ir sąskaitas faktūras, atsakovė 2022 m. gegužės 4 d. ir 2022 m. gegužės 5 d. nurodė uždelsimo priežastis – derinimų nesklandumus, patikino, kad bus dirbama toliau ir pažadėjo, jog daugiausia per dvi savaites bus atsiskaityta.

30. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl atsakovės UAB „Dubingių žirgynas“ sutartinės atsakomybės, neįvykdžius prievolės atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus. Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ieškovei 24 328,53 Eur skolą už atliktus darbus ir 10 667,84 Eur delspinigius, teigia, kad nesutinka su ieškovės atliktų darbų skaičiavimais, nes, aiškinant rangos sutarties 1.3 punkto a ir b papunkčių pirmąsias dalis lingvistiškai, akivaizdu, kad metalinių karkaso konstrukcijų plotas plokštumoje gali būti skaičiuojamas tik sudėjus visų konstrukcijų plotus, be to, atsakovė neturėjo realių galimybių prieštarauti nei dėl atliktų darbų kokybės, nei dėl akte nurodytų darbų apimties ir kainos. Prašo sumažinti priteistą skolą už atliktus darbus iki 2 898,72 Eur, kartu nustatant teisingus, protingus ir sąžiningus delspinigius.

Dėl rangos sutarties sąlygų aiškinimo ir skolos už atliktus darbus

31. Taigi ginčas nagrinėjamoje byloje visų pirma kilo dėl rangos sutarties sąlygų, nustatančių darbų įkainius, aiškinimo.

32. Apeliantės manymu, ieškovė neteisingai apskaičiavo darbų kainą, teigdama, kad lingvistiškai aiškinant sutarties 1.3 punkto a ir b papunkčių pirmąsias dalis matyti, jog atliktų darbų apimtys ir įkainis turi būti apskaičiuojamas ne už įrengtų pertvarų metalinių konstrukcijų (karkaso) plotą (kvadratinį metrą), kuris apskaičiuojamas sudauginus pertvaros aukštį ir ilgį, kaip yra nurodyta atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktuose, o sudėjus kiekvieno iš sumontuoto pertvaros metalinį karkasą sudarančių sudėtinių dalių – metalinių profilių (profiliuočių) plotą. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad sudėjus a ir b papunkčiuose nurodytų trijų konstrukcijų įrengimo darbų įkainius, gaunama bendra darbų kaina, teigdama, kad teismas padarė aritmetinę klaidą, nes a papunktyje nurodytų darbų sudėta kaina yra 13 Eur, o ne 17 Eur už 1 kvadratinį metrą, o b papunktyje – 21 Eur, vietoj nurodytų 25 Eur.

33. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-823/2022, 70 punktas).

34. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 23 punktą; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktus; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020 29 punktą).

35. Rangos sutarties 1.3 punkte šalys susitarė dėl darbų įkainių. Sutarties 1.3 punkto a papunktyje nustatyta, kad gipso konstrukcijų įrengimo darbų įkainis nustatomas eurais už vieną kvadratinį metrą, t. y. kai pertvaros tipas P1, įkainis – 17 Eur ir PVM ir jis susideda iš: viengubo metalinio gipso karkaso įrengimo darbų – 8 Eur už kv. m, vieno sluoksnio mineralinės vatos įrengimo darbų – 1 Eur už kv. m, dviejų sluoksnių gipso lapų įrengimo iš vienos pertvaros pusės darbų – 4 Eur už kv. m. Pagal Sutarties 1.3 punkto b papunktį, kai pertvaros tipas P2, gipso konstrukcijų įrengimo darbų vieno kvadratinio metro įkainis yra 25 Eur ir PVM ir jis susideda iš: dvigubo metalinio gipso karkaso įrengimo darbų – 15 Eur už kv. m, dviejų sluoksnių mineralinės vatos įrengimo darbų – 2 Eur už kv. m, dviejų sluoksnių gipso lapų įrengimo iš vienos pertvaros pusės darbų – 4 Eur už kv. m. Sutarties 1.3 punkto c papunktyje nustatyta, kad tvirtinimo elementų kaina – 2 Eur ir PVM už kv. m.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas sutarties 1.3 punkto nuostatas, įtvirtinančias darbų įkainius, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tiek remiantis lingvistiniu (pažodiniu), tiek loginiu šios sutarties sąlygos aiškinimo metodu, nėra pagrindo atliktų darbų apimtis ir, atitinkamai, įkainius, skaičiuoti atsakovės nurodytu būdu, t. y. sudėjus kiekvieno iš sumontuoto pertvaros metalinį karkasą sudarančių sudėtinių dalių plotą, be to, priešingai nei teigia apeliantė, jokios aritmetinės klaidos, skaičiuojant darbų kainą, nebuvo padaryta. Priešingai, sutarties 1.3 punktas, kaip jau buvo minėta, aiškiai ir konkrečiai nustato, kad pertvaros, kurios tipas P1, įrengimo kaina yra 17 Eur ir PVM už kvadratinį metrą, o pertvaros, kurios tipas P2, įrengimo kaina – 25 Eur ir PVM už kvadratinį metrą. Sutarties a ir b papunkčių 1–3 dalyse nurodytos įkainį sudarančios sudėtinės dalys, kurių bendra suma, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, sudaro visą įkainį. Pavyzdžiui, pertvaros, kurios tipas P1, įrengimo visa įkainio suma, kaip minėta, yra 17 Eur ir PVM už kvadratinį metrą, o šios kainos sudėtinės dalys apskaičiuojamos taip: viengubo metalinio gipso karkaso įrengimo darbų kaina yra 8 Eur už kv. m, vieno sluoksnio mineralinės vatos įrengimo darbų kaina yra 1 Eur už kv. m, dviejų sluoksnių gipso lapų įrengimo darbai iš vienos pertvaros pusės – 4 Eur už kv. m. Atsižvelgiant į paminėtą sutarties 1.3 punkto a papunkčio 1–3 dalių detalizaciją, akivaizdu, kad 17 Eur ir PVM už kvadratinį metrą įkainis, atsižvelgiant į tai, kad pertvara turi dvi puses, gaunamas sudėjus visas sudėtines dalis (4 Eur už kv. m dviejų gipso kartono plokščių iš vienos pusės įrengimas + 8 Eur už kv. m viengubo metalinio karkaso įrengimas + 1 Eur už kv. m mineralinės vatos įrengimas + 4 Eur už kv. m dviejų gipso kartono plokščių iš antros pertvaros pusės įrengimas). Analogiškai įrengimo kaina apskaičiuojama ir P2 tipo pertvarai. Kiekviena iš atitinkamo viso įkainio sudėtinių dalių yra apskaičiuojama vienodai, t. y. už kvadratinį pertvaros metrą. Metalinio karkaso kaip sudėtinės pertvaros dalies ploto skaičiavimo būdas aptariamoje sutarties sąlygoje nėra niekaip išskiriamas iš kitų sudėtinių dalių (gipso kartono plokščių, mineralinės vatos) ploto skaičiavimo būdo.

37. Įvertinusi aptartą rangos sutarties 1.3 punkto sąlygą, nustatančią darbų apskaičiavimo įkainius, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad atliktų darbų apimtys ir įkainiai turi būti apskaičiuojami ne už įrengtų pertvarų metalinių konstrukcijų (karkaso) plotą (kvadratinį metrą), o sudedant kiekvieno iš sumontuoto pertvaros metalinį karkasą sudarančių sudėtinių dalių – metalinių profilių (profiliuočių) plotą (karkaso ilgį dauginant iš karkaso pločio).

38. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad po ieškovės 2022 m. vasario 24 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto Nr. 26 išsiuntimo atsakovei, pastaroji jokių pretenzijų nei dėl atliktų darbų kiekių, nei dėl kainos, nei dėl ne taip apskaičiuotų darbų apimčių ieškovei nereiškė. Jokių pretenzijų atsakovė nereiškė ir vėliau, kuomet ieškovė išsiuntė 2022 m. kovo 24 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 28. Priešingai, kaip pavirtina bylos duomenys, po 2022 m. vasario 24 d. ir 2022 m. kovo 24 d. atliktų darbų aktų ir sąskaitų faktūrų už atliktus darbus išsiuntimo atsakovei, ieškovė 2022 m. gegužės 3 d. pateikė pretenziją dėl neatsiskaitymo už atliktus darbus. Atsakovė, atsakydama į pretenziją, 2022 m. gegužės 4 d. ir 2022 m. gegužės 5 d. elektroniniuose laiškuose tik teisinosi dėl uždelsimo atsiskaityti, nurodydama priežastis bei žadėdama, kad bus atsiskaityta daugiausia per dvi savaites, tačiau jokių pastabų ar nesutikimo dėl atliktų darbų kiekių, apimčių ir apskaičiuotos kainos nereiškė. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad toks atsakovės elgesys, vykdant rangos sutartį, tik įrodo, jog sutarties sąlygos dėl darbų įkainių, apimties ir jų apskaičiavimo tvarkos atsakovei buvo suprantamos, priimtinos ir kad abi šalys sutarties 1.3 punkto sąlygą dėl darbų įkainių suprato vienodai.

39. Nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad ji neturėjo realių galimybių prieštarauti nei dėl atliktų darbų kokybės, nei dėl akte nurodytų darbų apimčių ir kainos.

40. Kaip jau buvo minėta, rangos sutarties 4.3 punkte šalys nustatė, kad rangovas pateikia aktą apie atliktų per kalendorinį mėnesį darbų apimtį ir vertę užsakovui iki einamojo kalendorinio mėnesio 25 dienos. Užsakovas per 2 darbo dienas nuo atliktų darbų akto gavimo dienos priima darbus ir pasirašo aktą, tuo pačiu terminu grąžindamas jį rangovui, arba tuo pačiu terminu pareiškia raštu sutarties nuostatomis pagrįstas pretenzijas dėl netinkamo darbų atlikimo ir nepriima tik tos dalies atliktų darbų, kurie atlikti nekokybiškai.

41. Taigi, remiantis paminėta rangos sutarties nuostata, atsakovė, gavusi ieškovės atliktų darbų aktus ir sąskaitas faktūras, turėjo per 2 darbo dienas nuo paminėtų dokumentų gavimo arba priimti darbus ir pasirašyti aktus, arba per 2 darbo dienas pareikšti pretenzijas. Kaip jau ne kartą buvo minėta, atsakovė, gavusi ieškovės 2022 m. vasario 24 d. ir 2022 m. kovo 24 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus su juose nurodytu darbų kiekiu ir kaina, jokių pastabų ir (ar) pretenzijų dėl atliktų darbų kiekio, kainos, apimties ir kokybės nei per rangos sutarties 4.3 punkte nurodytus terminus, nei vėliau, kai ieškovė kreipėsi su 2022 m. gegužės 3 d. pretenzija dėl neapmokėtų darbų, nereiškė. Išskyrus deklaratyvius teiginius, jokių įtikinamų ir logiškų paaiškinimų, kokios aplinkybės sutrukdė atsakovei laiku kreiptis į ieškovę, jei nesutiko su atliktų darbų apimtimis ar apskaičiuota kaina, apeliantė nenurodė.

42. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės skundo argumentus dėl netinkamai taikytos rangos sutarties 1.3 punkto sąlygos ir neva neteisingai apskaičiuotų darbų apimčių ir jų kainos. Apeliantei neįrodžius, kai ieškovės atliktų rangos darbų kaina buvo apskaičiuota neteisingai, ne pagal rangos sutarties sąlygas, nėra pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą skolą už ieškovės atliktus, tačiau atsakovės nepamokėtus rangos darbus.

Dėl delspinigių mažinimo

43. Rangos sutarties 5.4 punktas nustatė, kad užsakovui uždelsus apmokėjimą, rangovas gali reikalauti už uždelsimo laikotarpį iki 0,5 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovei neatsiskaičius su ieškove už atliktus rangos darbus, ieškovė prašė priteisti 16 366,80 Eur delspinigius, apskaičiuotus nuo neapmokėtos 17 790,45 Eur sumos pagal 2022 m. vasario 24 d. sąskaitą faktūrą ir 4 968,88 Eur delspinigius, apskaičiuotus nuo nesumokėtos 6 538,08 Eur sumos pagal 2022 m. kovo 24 d. sąskaitą faktūrą, iš viso – 21 335,68 Eur.

44. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovės prašytus priteisti delspinigius iki 10 667,84 Eur.

45. Apeliantė, nesutikdama su priteista delspinigių suma, prašo juo mažinti dar labiau iki, jos teigimu, teisingos, protingos ir sąžiningos sumos.

46. CK 6.71 straipsnio 1 dalis nustato, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).

47. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2013).

48. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šalys susitarė dėl maksimalios delspinigių ribos – iki 0,5 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, kas reiškia, kad pagal rangos sutartį gali būti taikomi ir mažesni delspinigiai, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ieškovės priskaičiuota delspinigių suma yra artima skolos dydžiui, nusprendė, jog yra pagrindas mažinti reikalaujamus priteisti delspinigius. Įvertinęs tai, kad atsakovė ilgą laiką neatsiskaito su ieškove ir nėra net iš dalies padengusi už atliktus darbus susidariusios skolos, teismas nusprendė, kad teisingiausia būtų ieškovės prašomą priteisti delspinigių sumą sumažinti per pusę, priteisiant 10 667,84 Eur delspinigių.

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesumokėtos skolos už atliktus rangos darbus sumą, ieškovės apskaičiuotų delspinigių dydį, atsakovės elgesį (delsimą atsiskaityti, per rangos sutarties 4.3 punkte nustatytą terminą nereiškiant jokių pretenzijų nei dėl darbų kiekio, nei kokybės, nei kainos), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista sumažinta delspinigių suma visiškai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros, todėl mažinti dar labiau ir taip pirmosios instancijos teismo per pusę sumažintus delspinigius nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

50. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino rangos sutarties sąlygas, nustatančias darbų kainos apskaičiavimo tvarką, taip pat netesybų mažinimą reglamentuojančias CK nuostatas, todėl, iš dalies patenkinęs ieškovės ieškinį ir priteisęs skolą už atliktus rangos darbus bei sumažindamas netesybas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

52. Apeliantės UAB „Dubingių žirgynas“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

53. Ieškovė UAB „Alsafa“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, nepateikė jų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl išlaidos nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius BajorasRasa GudžiūnienėAntanas Rudzinskas