- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-07
- Bylos Nr.
- 2-58-856/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00256-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- A. G., M. N.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Agminas“ administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“ atstovei advokato padėjėjai A. G.,
trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, M. Š. ir jos atstovei advokatei E. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Agminas“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“ patikslintą ieškinį atsakovams A. G. ir M. N. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Agminas“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Tytus“, 2013-05-13 kreipėsi į teismą ieškiniu (patikslintas 2014-09-03 pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo, 2016-11-29 pareiškimu dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, 2017-01-30 pareiškimu dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo), prašydama priteisti: 1) iš atsakovo A. G. 224 613 Lt (2016-11-29 sumažinta iki 166 422,33 Lt, 2017-01-30 sumažinta iki 146 422,33 Lt) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 2) iš atsakovo M. N. 194 043 Lt (2014-09-03 sumažinta iki 188 293,48 Lt, o 2016-11-29 sumažinta iki 182 516,97 Lt) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) iš atsakovų A. G. ir M. N. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad 2010-01-29 Šiaulių valstybinė mokesčių inspekcija atliko UAB „Agminas“ mokestinį patikrinimą, kurio metu nustatyta, jog už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31 bendrovės atskaitingi asmenys nepildė avanso apyskaitų, nuo 2009-08-01 atskaitingi asmenys kartą per mėnesį neatsiskaitė už jiems išmokėtas pinigines lėšas, bendrovės direktorius nepatvirtino tvarkos ir terminų dėl atskaitingų asmenų atsiskaitymo už jiems išmokėtas pinigines lėšas, pagal UAB „Agminas“ buhalterinės apskaitos duomenis, atskaitingi asmenys bendrovei skolingi 418 656 Lt, t. y.: M. N. – 194 043 Lt, A. G. – 224 613 Lt. Ieškinio reikalavimai grindžiami CK 6.237 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 punkto nuostatomis (I t., 1–4 b. l., III t., 66-72 b. l., IV t., 54-55, 92-94 b. l.).
Atsakovas A. G. atsiliepimuose nurodė, jog su ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo nesutinka, prašo ieškinį atmesti, jis nėra skolingas UAB „Agminas“, ieškovė nepateikė įrodymų, kokiems konkrečiai pinigų sumų išmokėjimams nebuvo teisinio pagrindo, visi pinigai, kurie jam pervesti tiek per banką, tiek išmokėti iš kasos kaip atskaitingam asmeniui, buvo panaudoti UAB „Agminas“ naudai bei interesais (I t., 54-55 b. l., III t., 88-92 b. l., IV t., 70-71 b. l.).
Atsakovas M. N. atsiliepimuose nurodė, jog su ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo nesutinka, prašo ieškinį atmesti, kadangi ieškinys grindžiamas tik Šiaulių valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-01-29 patikrinimo aktu, kuris nepatvirtina jo skolos bendrovei, be to, iš jo priteisti reikalaujama suma buvo panaudota bendrovės „Agminas“ darbuotojų darbo užmokesčiui, vidutiniam darbo užmokesčiui už kasmetines atostogas, piniginėms kompensacijoms už nepanaudotas atostogas mokėti, darbuotojų komandiruočių išlaidoms – dienpinigiams, gyvenamojo ploto nuomai, kurui ir kitoms išlaidoms dengti (I t., 60-63 b. l., III t., 96-101 b. l.).
2014-09-26 teismo posėdžio metu trečiuoju asmeniu atsakovų pusėje įtrauktą M. Š. atsiliepime į pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodė, jog ieškinio patenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra, ji nėra susijusi su atsakovams išmokėtomis lėšomis ir jų panaudojimu, atsakovai nepagrįstai prašė įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu jų pusėje. Nurodė, jog ji darbą atlikdavo namuose, todėl įmonės darbuotojų nepažinojo, dokumentus jai pristatydavo direktorius A. G., pagal susitarimą ji tvarkė tik bendrovės apskaitą iš pirminių dokumentų, kuriuos jai pateikdavo direktorius, jos žinioje nebuvo visi įmonės finansiniai dokumentai. Kol dirbo bendrovėje žinojo, kad įmonė turi tik vieną sąskaitą banke Swedbank, tik po mokesčių inspekcijos atlikto patikrinimo sužinojo, kad įmonė iš viso turi penkias sąskaitas (keturios kituose bankuose), direktorius jai pateikdavo tik banke Swedbank esančios sąskaitos išrašus, iš kurių matydavosi bendrovės piniginių lėšų apyvarta. Ji neturėjo prieigos prie banko sąskaitos, nedarė bankinių pavedimų, visas bankines operacijas atliko direktorius, jis taip pat buvo bendrovės kasininkas, jo žinioje buvo grynieji pinigai, o ji tvarkė tik dokumentų apskaitą, nepriimdama grynųjų pinigų ir jų niekam neišmokėdama. Direktorius A. G. pateikdavo jai kasos išlaidų orderius su sąskaitomis ir pinigų sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais, ji kasos išlaidų orderius įtraukdavo į kasos knygą ir į apskaitą, ji vedė apskaitą tik iš jai pateiktų dokumentų, patikrinimų metu jokių jos pažeidimų, susijusių su buhalterine apskaita, nebuvo nustatyta, visos jai pateiktos sąskaitos buvo apskaitytos teisingai, iš jai pateiktų dokumentų metinis pelno mokestis taip pat apskaičiuotas teisingai. Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ji buvo apklausta tik liudytoja, jos kaltų veiksmų teismas nenustatė, ji nėra susijusi su UAB „Agminas“ padaryta žala, ir kadangi į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta nepagrįstai, prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (III t., 121-125 b. l., IV t., 66-68 b. l.).
2017-02-07 ieškovė BUAB „Agminas“ pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio pagrindo patikslinimo, prašydama priteisti: 1) iš atsakovo A. G. 42 406,84 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 2) iš atsakovo M. N. 52 860,57 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) iš atsakovų A. G. ir M. N. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taipogi prašo sumažinti atsakovų A. G. ir M. N. atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki patikslinto ieškinio reikalavimų sumos (IV t., 106-111 b. l.).
Ieškinyje nurodyta, jog šiai bylai prejudicinę reikšmę turi įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-24 nutartis bei įsiteisėjęs Šiaulių apygardos teismo 2016-04-13 nuosprendis, kuriuo atsakovai pripažinti kaltais ir kuriuo konstatuota, jog A. G. pasisavino 166 422,33 Lt UAB „Agminas“ piniginių lėšų, taip padarydamas bendrovei žalą, o M. N. pasisavino 182 516,97 Lt UAB „Agminas“ piniginių lėšų, taip padarydamas bendrovei žalą, todėl įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veiksmų ir jų padarinių nereikia įrodinėti šioje civilinėje byloje, kadangi jie sudaro įrodinėjimo dalyką. Šiuo atveju turi būti sprendžiamas atsakovų deliktinės atsakomybes klausimas, nes žala ieškovui kilo iš A. G. ir M. N. nusikalstamų veiksmų padarinių. Nors visos aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos, ieškovė pabrėžia, kad konkrečiu atveju egzistuoja visos sąlygos kilti civilinei atsakomybei: 1) neteisėti veiksmai - Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, jog A. G., būdamas UAB „Agminas“ direktorius ir turėdamas 50 procentų akcijų, o M. N., būdamas atskaitingu asmeniu ir turėdamas 50 procentų bendrovės akcijų, iš UAB „Agminas“ bankų sąskaitų persivedė į savo asmenines bankų sąskaitas šios bendrovės lėšas, šių lėšų panaudojimo bendrovės „Agminas“ reikmėms apskaitos dokumentais nepagrindė, todėl A. G. ir M. N. neteisėtai ir neatlygintinai pasisavino UAB „Agminas“ turtą - pingines lėšas, taip padarydami žalą bendrovei; 2) žala, kuri A. G. atžvilgiu sudaro 146 422,33 Lt (42 406,84 EUR) sumą, paskaičiuotą iš baudžiamojoje byloje nustatytos 166 422,33 Lt sumos atėmus 20 000,00 Lt, kuri buvo pervesta A. G. sutuoktinei V. G., o M. N. atžvilgiu sudaro 182 516,97 Lt (52 860,57 EUR) sumą, nustatytą baudžiamojoje byloje; 3) priežastinis ryšys - tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-24 nutartyje bei Šiaulių apygardos teismo 2016-04-13 nuosprendyje; 4) kaltė - nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, kad atsakovai kalti.
Taipogi ieškovė nurodo, jog šiuo atveju yra pagrindas sumažinti abiejų atsakovų atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki ieškinio reikalavimų sumos.
Atsakovai M. N. ir A. G. atsiliepime į pareiškimą dėl ieškinio pagrindo patikslinimo nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, mano, kad ieškovas pakeitė tiek ieškinio pagrindą, tiek dalyką, 2017-02-07 pateikė naują ieškinį, kadangi anksčiau teiktuose ieškinyje bei jo tikslinimuose prašė iš atsakovų priteisti pinigines lėšas kaip be pagrindo įgytą turtą, o šiuo metu jau remiasi Šiaulių apygardos teismo nuosprendyje ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, kurios yra skirtingos nei ieškovo pirmiau teiktuose ieškinyje bei jo tikslinimuose, reikalavimą kelia iš delikto, o ne iš savarankiškos prievolės rūšies. Pažymi, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą pasitvirtino aplinkybės, kad atsakovams pervesti iš bendrovės pinigai buvo panaudoti bendrovės naudai sumokant darbuotojams darbo užmokestį, dienpinigius, apmokant gyvenamojo ploto nuomą ir kt., kas neatsispindi buhalterinės apskaitos dokumentuose, tačiau baudžiamojoje byloje nepripažinus dalies atsakovams bendrovės sumokėtų sumų kaip panaudotų bendrovės interesais tik tuo pagrindu, jog teismo posėdžiuose nepavyko apklausti kiekvieno tuo metu dirbusio darbuotojo, baudžiamojoje byloje abejonės buvo išaiškintos ne atsakovų naudai. Teigia, jog atsižvelgiant į tikimybių pusiausvyros principą, taikomą civiliniame procese, pakanka duomenų, kad atsakovai visus jiems pravestus iš bendrovės pinigus panaudojo bendrovės interesais, todėl žalos bendrovei nepadarė (IV t., 115-118 b. l.).
Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokato padėjėja A. G. prašė patikslintą ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog jokių pretenzijų trečiajam asmeniui M. Š. neturi. Taip pat pažymėjo, jog šioje byloje nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį, kadangi teismui 2017-02-07 pateiktas pareiškimas nėra naujas ieškinys, o tik patikslinimas atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje priimtus ir įsiteisėjusius procesinius sprendimus. Be to, UAB „Agminas“ 2013-02-19 iškelta bankroto byla, netrukus po to bankroto administratorius pareiškė ieškinį šioje civilinėje byloje, 2014 metais ši byla buvo sustabdyta kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, įsiteisėjus baudžiamojoje byloje priimtiems procesiniams sprendimams, po ko ir atsirado teisė į žalos atlyginimą, šios civilinės bylos nagrinėjimas iškart atnaujintas. Taigi, senaties terminas praleistas nebuvo.
Atsakovų atstovas advokatas D. N. teisminio bylos nagrinėjimo metu patikslintą ieškinį prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Taipogi prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi teismui pateiktas paskutinis pareiškimas dėl ieškinio pagrindo patikslinimo yra naujas ieškinys, o ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti yra nustatytas sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas.
Trečiasis asmuo M. Š. ir jos atstovė advokatė E. P. ieškinio patenkinimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra, laikėsi pozicijos, išdėstytos atsiliepime, taipogi atstovė nurodė, kad M. Š. kaltės klausimas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu sprendžiamas nebuvo, kaltinimai jai nebuvo pareikšti, ir kadangi į bylą atsakovų prašymu trečiuoju asmeniu M. Š. įtraukta nepagrįstai, prašė priteisti iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taipogi atstovė pažymėjo, jog nors ieškovė ir pakeitė ieškinio pagrindą, dalykas liko tas pats nepaisant to, daugiau ar mažiau prašoma priteisti. Byla buvo užvesta laiku, kol vyko baudžiamosios bylos nagrinėjimas – sustabdyta, senaties terminas nepraleistas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013-03-01, UAB „Agminas“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tytus“ (I t., 6-7 b. l., Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. B2-42-357/2017).
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartimi palikta nepakeista, bankrutavusios UAB „Agminas“ bankrotas pripažintas tyčiniu (I t., 85-87, 96-101 b. l.).
Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-616/2016 A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, o M. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje. Teismas nustatė, jog A. G., būdamas UAB „Agminas“ direktoriumi, kuriam priklausė 50 procentų bendrovės akcijų, laikotarpiu nuo 2008-11-05 iki 2009-08-24 pasisavino UAB „Agminas“ pinigines lėšas 166 422,33 Lt (48 199,24 Eur) sumai, o M. N., būdamas UAB „Agminas“ akcininku, kuriam priklausė 50 procentų bendrovės akcijų, ir kuriam buvo patikėta bendrovės turtinė teisė, ja pasinaudojęs laikotarpiu nuo 2008-10-29 iki 2009-07-21 pasisavino UAB “Agminas” priklausančių lėšų 182 516,97 Lt (52 860,57 Eur) sumai. Taip pat nuosprendžiu nustatyta, jog UAB „Agminas“ buhalterei M. Š. nebuvo teikiami visi dokumentai, ko neneigė ir A. G., todėl buvo atmesta jo versija, kad buhalterė galėjo ir turėjo tinkamai tvarkyti dokumentus pagal matomą elektroninėje erdvėje įmonės banko sąskaitą, kadangi buhalterija tvarkoma pagal pirminius dokumentus. Teismas nurodė, jog pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms atsako įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam, todėl jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju, ir padarė išdavą, jog A. G. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą (IV t., 5-25 b. l.).
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-478-449/2016 atmetė A. G. bei M. N. gynėjų advokatų apeliacinius skundus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl įrodymų vertinimo ir konstatavo, kad A. G., būdamas UAB „Agminas“ direktorius ir turėdamas 50 procentų akcijų, ir M. N., turėdamas 50 procentų bendrovės akcijų, iš UAB „Agminas“ bankų sąskaitų persivedė į savo asmenines bankų sąskaitas šios bendrovės lėšas, šių lėšų panaudojimo bendrovės „Agminas“ reikmėms apskaitos dokumentais nepagrindė, todėl A. G. jam patikėtą UAB „Agminas“ turtą (pinigines lėšas), o M. N. pasinaudojęs jam patikėta šios bendrovės turtine teise (naudojosi direktoriaus A. G. perduotais bendrovės banko sąskaitų kodų generatoriais), neteisėtai ir neatlygintinai pasisavino, taip padarydami žalą bendrovei. Taipogi buvo atmestas apeliacinių skundų argumentas, neva šios piniginės lėšos, pervestos į A. G. ir M. N. asmenines sąskaitas ir vėliau išsiimant grynaisiais pinigais, buvo panaudotos UAB „Agminas“ reikmėms, t. y. neoficialiems UAB „Agminas“ darbuotojų atlyginimams, dienpinigiams, darbuotojų apgyvendinimo, jų kelionės išlaidų ir telefonų sąskaitų apmokėjimui. Nutartyje taipogi konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. B., G. B. ir A. O. rašytinių paaiškinimų nepripažino įrodymais, nes išnaudojus visas galimybes pačių K. B., G. B. ir A. O. apklausti liudytojais nepavyko, šie rašytiniai paaiškinimai nepatikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (IV t., 30-53 b. l.).
Ieškovė, atsižvelgdama į tai, jog Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2015 m. balandžio 22 d. išnagrinėjus bylą Šiaulių apygardos teisme apeliacine tvarka, iš V. G. ieškovei BUAB „Agminas“ priteisė 20 000 Lt be pagrindo įgytų lėšų, šia suma sumažino iš atsakovo A. G. prašomą priteisti sumą nuo 166 422,33 Lt (48 199,24 Eur) iki 146 422,33 Lt (42 406,84 Eur), kadangi, kaip pažymėjo baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas, A. G., pervesdamas svetimas UAB „Agminas“ lėšas sutuoktinei, pasisavino svetimą turtą, nes jo ir sutuoktinės V. G. turtas nėra atskirtas ar padalintas (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, civilinės bylos Nr. 2-4363-772/2014, e2A-243-267/2015, IV t., 20-21 b. l.).
III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Ieškinys tenkinamas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą, teismų praktikoje suformuluotos aktualios nagrinėjamai bylai taisyklės, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civilinės teisinės pasekmės, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar ją padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012 kt.).
Nagrinėjamu atveju prejudicinę reikšmę turi Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nuosprendis, kuriuo atsakovai A. G. ir M. N. pripažinti kaltais padarę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (o A. G. - dar ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą), t. y. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį jie nuteisti už tai, jog: 1) A. G. laikotarpiu nuo 2008-11-05 iki 2009-08-24, būdamas UAB „Agminas“ direktoriumi, iš bendrovės kaip atskaitingas asmuo gavo piniginių lėšų - 166 422,33 Lt (48 199,24 Eur), kurių juridinę galią turinčiais dokumentais išlaidų nepateisino, bendrovei pinigų negrąžino, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą UAB „Agminas“ priklausantį didelės vertės turtą 166 422,33 Lt (48 199,24 Eur) sumai; 2) M. N. laikotarpiu nuo 2008-10-29 iki 2009-07-21 iš UAB „Agminas“ kaip atskaitingas asmuo gavo piniginių lėšų - 182 516,97 Lt (52 860,57 Eur), kurių juridinę galią turinčiais dokumentais išlaidų nepateisino, bendrovei pinigų negrąžino, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą UAB „Agminas“ priklausantį didelės vertės turtą 182 516,97 Lt (52 860,57 Eur) sumai. Prejudicinę reikšmę taipogi turi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis, kuria atmesti atsakovų gynėjų baudžiamojoje byloje apeliaciniai skundai dėl minėto nuosprendžio. Taigi, akivaizdu, kad neteisėti atsakovų A. G. ir M. N. veiksmai, sudarantys delikto sudėties elementą nagrinėjamoje civilinėje byloje, yra įrodyti baudžiamojoje byloje kaip nusikaltimo, kurį įvykdę atsakovai pripažinti kaltais, sudėties elementas. Dėl paminėtų aplinkybių konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl turi prejudicinių faktų teisinę reikšmę ir negali būti kvestionuojami.
Šiuo atveju yra visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti: 1) ieškovei BUAB „Agminas“ atsakovų veiksmais padaryta bendra 348 939,30 Lt (101 059,81 Eur) dydžio žala; 2) nustatytas neteisėtas (nusikalstamas) A. G. ir M. N. veikimas – piniginių lėšų iš bendrovės sąskaitos pervedimas į savo asmenines sąskaitas ir šių svetimų lėšų neteisėtas ir neatlygintinas pasisavinimas; 3) priežastinis ryšys – pinigų neteisėtas pasisavinimas įtakojo žalos atsiradimą bendrovei. Taip pat nustatyta, kad atsakovai pasisavindami svetimą, BUAB „Agminas“ priklausantį turtą, veikė tiesiogine tyčia, atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos atsiradimą, todėl jų kaltė yra preziumuojama. Pažymėtina, jog ieškovė atsakovo A. G. neteisėtais veiksmais jai padarytą žalą (166 422,33 Lt (48 199,24 Eur)) mažina įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimu iš jo sutuoktinės V. G. priteista 20 000 Lt suma, taigi, iš atsakovo A. G. priteistina 146 422,33 Lt (42 406,84 Eur), o iš M. N. - 182 516,97 Lt (52 860,57 Eur) ieškovei BUAB „Agminas“ padaryta žala.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.37 ir 6.210 straipsnių nuostatomis, iš atsakovų A. G. ir M. N. ieškovei BUAB „Agminas“ priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-05-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovų atstovas teigia, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą pasitvirtino aplinkybės, kad atsakovams pervesti iš bendrovės pinigai buvo panaudoti bendrovės naudai, sumokant darbuotojams darbo užmokestį, dienpinigius, apmokant gyvenamojo ploto nuomą ir kt., kas neatsispindi buhalterinės apskaitos dokumentuose, tačiau baudžiamojoje byloje nepripažinus dalies atsakovams bendrovės sumokėtų sumų kaip panaudotų bendrovės interesais tik tuo pagrindu, jog teismo posėdžiuose nepavyko apklausti kiekvieno tuo metu dirbusio darbuotojo, baudžiamojoje byloje abejonės buvo išaiškintos ne atsakovų naudai, todėl, atsižvelgiant į tikimybių pusiausvyros principą, taikomą civiliniame procese, pakanka duomenų, kad atsakovai visus jiems pravestus iš bendrovės pinigus panaudojo bendrovės interesais, todėl žalos bendrovei nepadarė. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovų atstovas rašytiniais A. O., G. B. ir K. B. paaiškinimais siekia įrodyti, kad atsakovai žalos ieškovei nepadarė, o pasisavintus pinigus išleido didesniems darbuotojų darbo užmokesčiams sumokėti.
Visų pirma, kaip minėta, ieškovei padarytos žalos dydis yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Antra, minėti asmenys nebuvo apklausti ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, toks prašymas nebuvo teikiamas, taigi, nebuvo galimybės nei nustatyti šių asmenų tapatybės, nei patikrinti jų parodymų teisingumo, prieš tai įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nei šių parodymų įvertinti. Pažymėtina ir tai, jog iš Sodros duomenų bazės pateikto UAB „Agminas“ apdraustųjų sąrašo laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2014-09-30 matyti, kad A. O. išvis nedirbo UAB „Agminas“ (III t., 138-139 b. l.). Taigi, atsakovai, teigdami, kad žalos, kurios dydis nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ieškovei nepadarė, turėjo įrodyti šią aplinkybę, tačiau to nepadarė, todėl nėra pagrindo ieškinį atmesti atsakovų nurodytais argumentais.
Atsakovų atstovas prašė taikyti ieškinio senatį, šį savo prašymą argumentuodamas tuo, jog ieškovės 2017-02-06 teismui pateiktas pareiškimas dėl ieškinio pagrindo pakeitimo yra naujas ieškinys, kuriam pareikšti ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Teismas su tokiais argumentais nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei Šiaulių apygardos teismo 2013-02-19 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013-03-01, iškelta bankroto byla, ir bankroto administratorius jau 2013-05-13 pateikė teismui ieškinį atsakovams A. G. ir M. N. dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi ši civilinė byla buvo sustabdyta iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje (III t., 161-163 b. l.). Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas, kadangi išnyko bylos sustabdymo pagrindas, t. y. baudžiamojoje byloje buvo priimtas galutinis procesinis sprendimas (IV t., 56 b. l.). Pažymėtina, jog ieškovė ne kartą tikslino prašomas priteisti sumas, o įsiteisėjus baudžiamojoje byloje priimtam galutiniam procesiniam sprendimui, 2017-02-07 pateikdama teismui pareiškimą dėl ieškinio pagrindo patikslinimo, patikslino ir ieškinio pagrindą, įvertindama baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, kas negali būti vertinama kaip naujo ieškinio pateikimas. Taigi, darytina išvada, jog CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo praleistas nebuvo, todėl atsakovų atstovo prašymas taikyti byloje pareikštiems reikalavimams ieškinio senatį atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.125 str., 1.127 str. 1 d.).
2014-09-26 vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi M. Š. buvo įtraukta byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje (III t., 114-116 b. l.). Trečiuoju asmeniu procese įtraukti ją prašė atsakovai, ieškovė jokių pretenzijų M. Š. neturėjo, ką patvirtino jos atstovė ir teismo posėdžio metu. M. Š. prašo priteisti jai iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi ji, atsakovams prašant, nepagrįstai įtraukta į procesą, dėl ko patyrė išlaidų. Kaip minėta, įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, jog UAB „Agminas“ buhalterei M. Š. nebuvo teikiami visi buhalteriniai dokumentai, ir kadangi buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam, nustačius, kad įmonės vadovas sąmoningai nepateikė apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą pripažintas kaltu ir nuteistas buvo tik A. G.. M. Š. kaltinimai šioje byloje pareikšti nebuvo, kaip minėta, ji vedė apskaitą tik iš jai A. G. pateiktų dokumentų, nėra duomenų, jog patikrinimų metu būtų buvę nustatyti kokie tai jos pažeidimai, susiję su buhalterinės apskaitos tvarkymu, taigi, nėra pagrindo kalbėti ir apie atgręžtinio reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį (regresą). Taigi, spręstina, jog atsakovai nepagrįstai prašė įtraukti M. Š. į procesą trečiuoju asmeniu jų pusėje, dėl nepagrįsto įtraukimo į procesą ji patyrė išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl, nors ieškinys tenkinamas, darytina išvada, kad atsakovai turi atlyginti M. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė BUAB „Agminas“ prašo sumažinti atsakovų A. G. ir M. N. atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki ieškinio reikalavimų sumos. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas atsakovams A. G. (224 613,00 Lt (65052,42 Eur) sumai) ir M. N. (194 043,00 Lt (56 198,74 Eur) sumai) priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o nesant minėto turto ar esant jo nepakankamai - turtinės teisės ir piniginės lėšos, esančios pas atsakovą ir trečiuosius asmenis (I t., 24-25 b. l.). Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, ieškovui BUAB „Agminas“ sumažinus ieškiniu iš atsakovo M. N. prašomą priteisti sumą, šio atsakovo atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių mastas buvo sumažintas iki ieškinio reikalavimų sumos, t. y. 188 293,48 Lt (III t., 79-80 b. l.). Teismui tenkinant ieškovo BUAB „Agminas“ ieškinio reikalavimus bei priteisiant iš atsakovo A. G. 42 406,84 Eur, o iš M. N. – 52 860,57 Eur žalos atlyginimą, mažintinas ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. ir 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas. Laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Ieškovė BUAB „Agminas“ yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl, ieškinį patenkinus, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminį mokestį valstybei pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį privalo mokėti atsakovai A. G. ir M. N.. Priteisiamo žyminio mokesčio dydis, skaičiuojant nuo priteistinų sumų, atsižvelgiant į tai, jog patikslintas ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, A. G. atžvilgiu yra 853 Eur, M. N. - 1009 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Ieškovė nepateikė duomenų, jog yra patyrusi atstovavimo išlaidų, todėl jos nepriteisiamos (CPK 98 str. 1 d.).
Trečiasis asmuo M. Š. patyrė 2000 Lt (579,24 Eur) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė tai patvirtinančius įrodymus, todėl iš atsakovų trečiajam asmeniui lygiomis dalimis priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos (III t., 126 b. l., IV t., 96 b. l.).
Ieškinį tenkinant, iš atsakovų A. G. ir M. N. lygiomis dalimis taipogi priteisiama 53,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95, 150, 259 – 270, 293 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Agminas“, juridinio asmens kodas 145790443, 42 406,84 Eur (keturiasdešimt du tūkstančiai keturi šimtai šeši eurai 84 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Agminas“, juridinio asmens kodas 145790443, 52 860,57 Eur (penkiasdešimt du tūkstančiai aštuoni šimtai šešiasdešimt eurų 57 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 289,62 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai 62 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 853 Eur (aštuoni šimtai penkiasdešimt trys eurai) žyminio mokesčio ir 26,76 Eur (dvidešimt šeši Eur 76 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Priteisti atsakovo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1009 Eur (vienas tūkstantis devyni eurai) žyminio mokesčio ir 26,76 Eur (dvidešimt šeši Eur 76 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sumažinti atsakovo A. G. atžvilgiu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 42 406,84 Eur (keturiasdešimt du tūkstančiai keturi šimtai šeši eurai 84 ct).
Sumažinti atsakovo M. N. atžvilgiu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. ir 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimis pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 52 860,57 Eur (penkiasdešimt du tūkstančiai aštuoni šimtai šešiasdešimt eurų 57 ct).
Pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.