Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo BUAB ,,Agminas“ atstovei A. G., atsakovės V. G. atstovui adv. D. Narmontui, trečiajam asmeniui A. G., neatvykus trečiajam asmeniui M. N., apie teismo posėdį pranešta tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB ,,Agminas“ ieškinį atsakovei V. G. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, tretieji asmenys: A. G. ir M. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Minėjo, jog sutinkamai su ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktu, administratorius gina bankrutuojančios įmonės ir visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant apginti bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus, reiškia ieškinį, siekdamas prisiteisti iš atsakovės be pagrindo įgytas lėšas iš kurių ĮBĮ nustatyta tvarka būtų tenkinami visų kreditorių reikalavimai.

Tokiu būdu pagal atsakovę ieškovas siekia pirmiau minėtus 20 000 Lt prisiteisti tiek iš A. G. Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 2-385-124/2014, tiek iš V. G. šioje civilinėje byloje, kas taip pat nėra pagrįsta.

Teigė, kad dėl tos pačios ieškovo BUAB „Agminas“ atsakovei V. G. 2008-10-28 pervestos 20 000 Lt sumos, ieškovas yra iškėlęs kitą civilinę bylą M. N. ir A. G., kuri yra nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme (civilinės bylos Nr. 2-385-124/2014), joje pateiktas ieškinys 418 656 Lt sumai.

M. N. teismo prašė ieškovo BUAB „Agminas“ ieškinį atsakovei V. G. atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). CK 6.237 straipsnyje įtvirtintas turto gavimas be pagrindo kaip vienas iš prievolių atsiradimo pagrindų, teisės teorijoje ir praktikoje dar vadinamas kvazisutartiniu. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Kad tokia prievolė atsirastų, turtą praradęs asmuo turi įrodyti, kad šis praradimas neturi teisinio pagrindo, t. y. jo įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu; jei asmuo įgyja turtą pagal sutartį, jis negali būti laikomas gavusiu turtą be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje J. P. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-362/2009; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. V. T., bylos Nr. 3K-3-253/2009; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006). Taigi CK 6.237 straipsnio taikymas yra įmanomas tik tuo atveju, jeigu šalių nesieja jokie kiti prievoliniai teisiniai santykiai ir turtą asmuo įgijo be teisinio (įstatyme ar sutartyje nustatyto) pagrindo.

Šiaulių apygardos teismas 2013-05-14 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo šioje byloje tretiesiems asmenims priklausanti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant pinigines lėšas (87-91 b. l.).

Šiaulių apygardos teismas 2013-09-03 nutartimi UAB „Agminas“ bankrotą pripažino tyčiniu bylą (56-58 b.l.).

Todėl bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs ieškovo BUAB „Agminas“ pateiktus paaiškinimus ir įrodymus dėl pinigų pervedimo į atsakovės asmeninę sąskaitą, daro išvadą, kad pastaroji nagrinėjamoje byloje be teisinio pagrindo įgijo iš ieškovo 20 000 Lt sumą. Ši išvada padaryta įvertinus sekančias aplinkybes:

4. Remiantis aukščiau paminėtu atsakovė iš ieškovo neteisėtai gautą visą pinigų sumą privalėjo grąžinti kreditoriui, o ne išmokėdama atskirai atitinkamas pinigų sumas jos vadovui ar akcininkui (tretiesiems asmenims).

Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad BUAB „Agminas“ dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė 20 000 Lt nuostolį.

1. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Šioje normoje nustatyta bendroji taisyklė, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo turtą, privalo jį grąžinti asmeniui, kuriam šis turtas priklauso, išskyrus atvejus, nustatytus CK 6.241 straipsnyje. Teismas pažymi, kad atsakovė, pasinaudodama tuo, jog ieškovo bendrovė į jos sąskaitą pervedė 20 000 Lt, nuo to momento įgijo galimybę valdyti ir disponuoti šiais pinigais, nors, kaip jau minėta, nurodyti pinigai jai teisiškai nepriklausė. Todėl neteisėtai gautus pinigus perleisdama tretiesiems asmenims, ji sumažino nurodytai sumai ieškovo turtą. Dėl to ieškovas remiantis AB ,,Šiaulių bankas“ 2013 m. kovo 26 d. išrašu įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė grąžintų be teisinio pagrindo gautus pinigus (7 b.l.). Kaip jau aukščiau teismas yra nurodęs ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimui taikytinos pirmiau aptartos turto gavimo be teisinio pagrindo instituto normos, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normų pagrindu apginti ieškovo pažeistas teises ir išieškoti iš atsakovės, išskyrus be teisėto pagrindo gautą pinigų sumą, nėra galimybių. Tuo pačiu teismas pripažįsta, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, nes ieškiniams dėl nepagrįsto praturtėjimo taikomas bendrasis dešimties metų terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Teismas taip pat atmeta atsakovės argumentus, kad ji nelaikytina nepagrįstai praturtėjusia, nes ji pinigus grąžino įmonės vadovui ir akcininkui ir dėl to nėra jos kaltės, o ieškovas dėl to nuostolių nepatyrė, todėl esą nėra ir teisinio pagrindo iš jos išreikalauti nurodytos pinigų sumos (CK 6.239, 6.241 straipsnis). Pažymėtina, kad įstatymas neįpareigoja asmens grąžinti kreditoriui daikto, kuris neatlygintinai yra perleistas trečiajam asmeniui. Tačiau ši norma netaikytina ginčo atveju, nes atsakovė perleido pinigus (CK 4.5 str.), o ne individualiais požymiais apibūdinamą daiktą, kaip nurodo minėta teisės norma (CK 4.4 str.). Tai, kad pinigai yra priskiriami prie suvartojamų daiktų buvo žinoma dar romėnų teisėje (Nekrošius I., Nekrošius V., Vėlyvis S., Romėnų teisė, Vilnius, 1999, p. 105). Paminėtina, kad tuo metu ieškovas nereiškė ir negalėjo pareikšti atsakovei reikalavimo grąžinti neteisėtai pervestą pinigų sumą, kadangi trečiasis asmuo A. G. buvo ne tik ieškovo vadovas ir akcininkas, bet ir atsakovės sutuoktinis. Todėl tik iškėlus ieškovui bankroto bylą buvo pastebėta, kad atsakovei buvo neteisėtai pervesta 20 000 Lt suma, kuria ji privalo grąžinti. Tai, kad atsakovė gautus pinigus pervedė į bendrovės vadovo ar kito akcininko asmeninę sąskaitą, o ne grąžino bendrovės sąskaitą, nėra pagrindas atmesti ieškovo ieškinį. Pažymėtina, kad pačios atsakovės veiksmai neatitiko geros moralės normų ir yra nesąžiningi, nes ji, žinodama, jog neturi teisės į gautą pinigų sumą, pasinaudodama susiklosčiusia padėtimi, iš savo asmeninės sąskaitos turėdama galimybę disponuoti neteisėtai gautais pinigais, juos pervedė ar išmokėjo neturintiems teisės juos gauti tretiesiems asmenims. Kaip jau teismas yra nurodęs, minėta pinigų suma turėjo būti grąžinta tiesiogiai ieškovui, o ne jos vadovui ar akcininkui. Pastarieji (tretieji asmenys) taip pat tuo metu neturėjo jokios teisės į nurodytą pinigų sumą, kuri priklausė ieškovui.

Pagal CK juridinio asmens turtas visada apskaitomas atskirai nuo juridinio asmens dalyvio turto (vienas iš juridinio asmens požymių yra turto atskirumas (CK 2. 33str.). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas kaip bendrovė šį turtą valdo nuosavybės teise. Juridinio asmens valios autonomiškumo koncepcija ir turto atskirumas glaudžiai susijęs su juridinio asmens atsakomybe pagal prievoles. Todėl juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, o neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles (ribota civilinė atsakomybė (CK 2. 50 str.).

Dėl to atsižvelgiant į atsakovės prašymą, teismas į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukė ir A. G., bei M. N., tačiau ne tik dėl atsakovės nurodytų motyvų, bet ir dėl to, kad jiems neteisėtai buvo pervestos atitinkamos pinigų sumos, o tuo pačiu siekiant užtikrinti ir atsakovei atgręžtinio (regresinio) reikalavimo teisę į jos skolininkus trečiuosius asmenis (CK 6. 280 str.). Nepagrįstą turto sumažėjimą patyrė ieškovas, o skolininkė (atsakovė) ir tretieji asmenys jam nekompensavo be teisėto pagrindo atsakovės paimtą pinigų sumą. Kiti atsakovės nurodyti argumentai dėl to, kad ji sau nepasiliko nė vieno lito, o tretieji asmenys pripažino, kad gavo iš jos nurodytą pinigų sumą, esant jos pačios padarytam teisės pažeidimui, nėra tokie reikšmingi, kad sudarytų pagrindą pripažinti, jog dėl to jai nekyla prievolė prieš ieškovą (CK 6. 239 straipsnis).

Tuo pačiu pripažintina kaip ieškovas iš pradžių dėl A. G., o po to dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, neteko 20 000 Lt. Todėl ir pagal CK 1.136 str. 2d. 5p. atsakovei atsiranda pareiga grąžinti ieškovui nurodytą pinigų sumą.

2. Pripažintina, jog atsakovė atlikdama neteisėtus veiksmus pažeidė ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ne tik savo, bet ir kitų subjektų atžvilgiu – nagrinėjamoje byloje tai būtų ieškovas, kuomet be teisinio pagrindo įgijo 20 000 Lt, kuriuos po to neturėdama tam teisės atskiromis sumomis, skirtingais terminais pervedė tretiesiems asmenims.

3. Pagal Civilinio kodekso 6. 37 str. 2d., 6. 210 str. atsakovė privalo sumokėti ieškovui ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą pinigų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

4. Atskirai pažymėtina, kad atsižvelgiant į aukščiau paminėtus teisinius argumentus ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti tai, ką ji buvo įgijusi be teisinio pagrindo, kadangi pagal bylos aplinkybes nustatyta, jog ji nebuvo tiek sąžininga, rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, t. y. privalėjo paklusti ne trečiojo asmens (sutuoktinio) A. G. nurodymams, o sužinojusi apie neteisėtai į jos asmeninę sąskaitą pervestą 20 000 Lt pinigų sumą, privalėjo juos nedelsiant grąžinti į ieškovo sąskaitą kaip įgytus be teisinio pagrindo.

5. Atmestini ir atsakovės motyvai, kad ieškovas tą pačią sumą siekia prisiteisti iš trečiųjų asmenų, kadangi tokių duomenų byloje nėra. Šią aplinkybę paneigė ir ieškovo atstovė teismo posėdžio metu (40-43, 87-91 b.l.). Priešingai teismas mano, kad atsakovei patenkinus ieškovo reikalavimą, jai išliks atgręžtinio (regresinio) reikalavimo teisė į trečiuosius asmenis.

Nevertinant bankroto byloje nustatynėtinų aplinkybių, pripažintina, kad šioje byloje nėra įrodymų, jog iš atsakovės perduotų tretiesiems asmenims pinigų sumų, buvo atsiskaityta su ieškovo kreditoriais, todėl ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, turi pagrįsta teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti 20 000 Lt.

Pažymėtina, kad atsakovės, trečiųjų asmenų nesutikimo su ieškiniu motyvai yra nepagrįsti, prieštaraujantys bylose surinktiems įrodymams.

Atsakovė be pagrindo įgijusi 20 000 Lt, laikytina ieškovo skolininke, kuri įgyvendindama savo teises bei turėdama pareigas, ginčo atveju BUAB „Agminas“, pažeidė Civilinio kodekso 1.5 str. nustatytus veikimo pagal teisingumą, protingumą ir sąžiningumą principus. Tai pasireiškė tuo, kad ji pinigus perdavė ne bendrovei, o jos vadovui ir akcininkui.

Kaip jau buvo paminėta, nė vienas ir iš trečiųjų asmenų nebuvo įgijęs teisės į nurodytą bendrovės pinigų sumą, todėl ir jų veiksmai irgi nelaikytini sąžiningais ar atitinkančiais teisės aktų nustatytus reikalavimus. Manytina, kad tokie trečiųjų asmenų veiksmai irgi turėjo įtakos bendrovės bankrotui (56-58 b.l.).

Atmestini ir atsakovės teisiniai argumentai pagal jos nurodytą teismų praktiką, kadangi vienu atveju ginčas kilo tarp bendrovės akcininkų ir dėl individualiais požymiais apibūdinamo daikto ( Širvintų raj. apylinkės teismo 2011-12-06 sprendimas civ. byloje Nr. 2-433-880/2011), o kitu atveju ginčo šalys susitarė dėl lengvojo automobilio pirkimo - pardavimo (Marijampolės raj. apylinkės teismo 2011-01-27 sprendimas civ. byloje Nr. 2-117-802/2011). Iš paminėto seka, kad skiriasi atsakovės nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, tai yra (ratio decidendi), todėl teismui nėra teisinio pagrindo jomis remtis. O dėl turto sąvokos, tai pirmiausia, ji aiškintina pagal privatinės teisės nuostatas, o ne pagal viešosios teisės nuostatas. Antra, nors CK nepateikia turto sąvokos, tačiau kasacinės instancijos teismas vienoje iš nutarčių yra pateikęs jos sampratą, tai yra nurodęs, kad ,, sąvoka „turtas“ reiškia ne tik daiktus, bet ir turtines teises, taip pat pinigus. Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu.“ ( LAT CBS teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-68/2011).

Teismo sprendimas, skirtingai nei įsta­tymas, teisės šaltinio galią turi tik analogiškos bylos atveju. Šį teismo sprendimo, kaip teisės šaltinio, bruožą ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad „teismas, vykdydamas teisingumą, aiškina ir taiko teisės normas. Tą teismas daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes siedamas su taikytina teisės norma. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas, kaip minėta, yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Bandymas taikyti konkrečius teismo precedentus bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši teisės norma nereguliuoja (LAT CBS teisėjų kolegijos 1998-09-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-122/1998, kat. 6.). Tuo pačiu pažymėtina, kad teisės doktrinoje gana išsamiai nepagrįsto praturtėjimo arba turto gavimo be pagrindo institutas yra išanalizuotas naujausioje mokslo studijoje ,,Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pirmieji dešimt galiojimo metų“ (Mykolo Romerio universitetas, mokslinis redaktorius G. S., 2013, Vilnius, p. 935-967).

Nagrinėjamoje byloje sprendimą dėl 20 000 Lt negrąžinimo ieškovui ir jų pervedimo tretiesiems asmenims, priėmė būtent atsakovė, kurios veiksmai ir nulėmė, jog konkrečiai atsakinga ieškovui laikytina ji, o ne tretieji asmenys, dėl to ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal Civilinio proceso kodekso 83 str. 1d. 8 p. ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinius dėl lėšų išieškojimo, todėl patenkinus ieškovo ieškinį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą.

Laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo BUAB ,,Agminas ieškinį tenkinti visiškai.

1. Priteisti ieškovui BUAB ,,Agminas“ (į. k. 145790443) iš atsakovės V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 20 000 Lt ( dvidešimt tūkstančių litų) be pagrindo įgytų lėšų ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2014-05-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 600,00 Lt žyminio mokesčio ir 20,78 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylos dalyviams, iš viso: 620,78 Lt (šešis šimtus dvidešimt litų 78 ct).

3. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi ir iš dalies pakeistas 2014-05-23 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.