- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-06
- Bylos Nr.
- 2-433-880/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05232-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- S. P.
- Trečiasis asmuo
- R. D., UAB „Autorovisa“
- Atsakovas
- I. D.
- Advokatai
- Arnas Paliukėnas, Erika Ščiogoleva
trečiajam asmeniui R. D., atsakovės I. D. ir trečiojo asmens R. D. atstovui advokatui Arnui Paliukėnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei I. D. dėl skolos, kaip be pagrindo įgytų lėšų, išieškojimo, tretieji asmenys R. D. ir UAB „Autorovisa“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės jo naudai priteisti 49166,40 Lt skolos, kaip be pagrindo įgytas lėšas, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. vasario 14-15 d. į atsakovės sąskaitą pervedė 9440 USD ir 25000 Lt, t.y. iš viso 49166,40 Lt. Ši suma turėjo būti panaudota kaip įnašas į bendrą verslą, kuris dėl tam tikrų aplinkybių nebuvo pradėtas. Ieškovas reikalavo šią pinigų sumą grąžinti, tačiau atsakovė šios sumos taip ir negrąžino, todėl ieškovas prašo šią sumą iš atsakovės priteisti kaip be pagrindo įgytas lėšas, nes ji neteisėtai disponuoja ieškovui priklausančiomis lėšomis ir atsisako jas gražinti.
Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ji nurodo, kad su ieškovu niekada jokio verslo nebuvo sutarusi vykdyti, jokių kredito sutarčių su juo taip pat nesudarė, o ieškovo niekada iki šiol nėra mačiusi, jokiomis ryšio priemonėmis nėra su juo bendravusi. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas tarėsi bendrą verslą vykdyti su jos sūnumi R. D., su kuriuo ieškovas bei jo brolis A. P. įsteigė UAB „Aurovisa“. Kadangi steigiama įmonė dar neturėjo sąskaitos banke, savo sąskaita atsakovė leido naudotis sūnui R. D., kuris, jos žiniomis, tuos pinigus panaudojo automobilių iš JAV pirkimui.
Tretieji asmenys R. D. ir UAB „Autorovisa“ su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Jie nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės, R. D. motinos, nebuvo jokio susitarimo dėl bendro verslo, o atsakovės sąskaita buvo pasinaudota tik pinigų pervedimui. Bendrą verslą su ieškovu ir jo broliu A. P. rengėsi kurti jis, R. D.. Bendram automobilių gabenimo iš JAV į Lietuvą verslui visi įsteigė įmonę UAB „Autorovisa“, susitarė dėl kiekvieno įnašų bendram verslui, t.y. automobilių pirkimui. Kadangi steigiama įmonė neturėjo sąskaitos banke, įmokos už perkamus automobilius buvo daromos iš jo motinos, I. D. sąskaitos, o pavedimus, turėdamas motinos įgaliojimus, atliko pats R. D..
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, o atsakovė ir tretieji asmenys ieškinį prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Kaip jau minėta, ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės jo naudai 49166,40 Lt skolos, kaip be pagrindo įgytas lėšas, kurias 2007 m. vasario 14-15 d. jis pervedė į atsakovės sąskaitą kaip įnašą į bendrą verslą, kuris dėl tam tikrų aplinkybių nebuvo pradėtas. Teismo posėdžio metu, ieškovas nurodė kitas faktines aplinkybes ir teigė, kad minėtą sumą pervedė į atsakovės sąskaitą, nes buvo sutaręs su atsakovės sūnumi R. D., kad pastarasis jam JAV nupirks automobilį ir parplukdys į Lietuvą, o pervedė lėšas atsakovei, nes taip jam nurodė R. D..
Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir teigia, kad jokių piniginių lėšų ji realiai negavo, o tik buvo pasinaudota jos sąskaita perkant automobilius iš JAV UAB „Autorovisa“, kurios akcininkai buvo R. D. ir ieškovas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2007 m. vasario 14 d. atsakovei į jos sąskaitą pervedė 9440 JAV dolerių (b.l. 8), o 2007 m. vasario 15 d. – 25000 Lt. (b.l. 9). 2007 m. vasario 15 d. atsakovė ieškovui atgal pervedė 10000 Lt (b.l. 42). 2007 m. vasario 14 d. ir 2007 m. vasario 19 d. atsakovė 128802,47 Lt pervedė bendrovei INTERTRADE INC už automobilius Audi A6, Mercedes-Benz S430, Honda Civic ir Toyota Yaris (b.l. 46). Iš UAB „Autorovisa“ kasos knygos (b.l. 49) ir ieškovo, atsakovės bei R. D. parodymais nustatyta, kad 2007 m. vasario 14 d., A. P., R. D., V. G. į UAB „Autorovisa“ kaip akcininkai įnešė po 35000 Lt, o ieškovas – 25204,8 Lt. Iš byloje pateikto 2007 m. balandžio 14 d. pranešimo ir 2007 m. balandžio 14 d. sutarties (b.l. 133-135) matyti, kad iš atsakovės sąskaitos nupirkti automobiliai Audi A6, Mercedes-Benz S430, Honda Civic ir Toyota Yaris atiteko UAB „Autorovisa“, kuri minėta sutartimi juos nuosavybėn ir pilnam valdymui perdavė UAB „Transverslas“. Sutartį pasirašė tuo metu direktoriumi dirbęs ieškovas.
Ieškovas reikalavimą atsakovei reiškia CK 6.237 str. pagrindu. Šioje teisės normoje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Ieškovas neįrodė reikalavimo atsakovės atžvilgiu pagrįstumo. Pagrįstų įrodymų, kad 49166,40 Lt, ieškovo pervesti į I. D. sąskaitą, atiteko būtent jai, nėra. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, R. D., A. P. ir V. G. įkūrė UAB „Autorovisa“, kurios pagrindinė veikla automobilių prekyba. Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išduoto registravimo pažymėjimo matyti, kad UAB „Autorovisa“ įregistruota 2007 m. kovo 8 d. Tai rodo, kad automobilių, kurie buvo nupirkti iš atsakovės sąskaitos ir kurie atiteko atgabenus juos iš JAV į Lietuvą UAB „Autorovisa“ ir vėliau UAB „Autorovisa“ perduoti UAB „Transverslas“, pati UAB „Autorovisa“ 2007 m. vasario 14 d. ir 2007 m. vasario 19 d. iš savo sąskaitos nupirkti negalėjo, nes bendrovė dar nebuvo įregistruota. Iš bylos medžiagoje esančio įgaliojimo matyti, kad atsakovė pagal įgaliojimą leido pasinaudoti savo sąskaita R. D., kol galutinai neįkurta ir neįregistruota UAB „Autorovisa“. Tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių aiškiai matyti, kad ieškovas 2007 m. vasario 14 d. realiai pinigus įnešė ne į UAB „Autorovisa“ kasą, o į atsakovės sąskaitą, iš kurios buvo nupirkti automobiliai UAB „Autorovisa“. Jog pinigai buvo panaudoti UAB „Autorovisa“ patvirtino ir teismo posėdžio metu UAB „Autorovisa“ atstovas R. D., kurį ieškovas pripažino tinkamu UAB „Autorovisa“ atstovu.
Visos šios aplinkybės teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad 49166,40 Lt, ieškovo pervesti į I. D. sąskaitą, atiteko ne atsakovei, o trečiajam asmeniui UAB „Autorovisa“, kuriam už šiuos pinigus buvo nupirkti aukščiau minėti automobiliai. Remiantis CK 6.239 straipsnius, jeigu be pagrindo įgijęs turto asmuo šį turtą neatlygintinai perduoda trečiajam asmeniui, tai pareiga jį grąžinti pereina trečiajam asmeniui. CK 6.239 straipsnis šiuo atveju yra specialioji norma, ieškovo nurodomų CK 6.237 bei 6.238 straipsnių normų atžvilgiu ir taikoma tada, kai be pagrindo turtą įgijęs asmuo, jį neatlygintinai perduoda trečiajam asmeniui. Šiuo atveju pinigai buvo perduoti UAB „Autorovisa“ ir jai pereina pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, todėl ieškovo ieškinys atsakovei I. D. atmetamas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, kad ieškovo atstovė kategoriškai nurodė, kad šioje byloje atsakovu negali būti UAB „Autorovisa“ ir prašė pinigines lėšas priteisti iš I. D..
Ieškovo atstovė nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju CK 6.239 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nes jos taikomos tik be pagrindo įgijus turtą. Ieškovo atstovės teigimu, remiantis CK komentaru, piniginės lėšos į turto sąvoką nepatenka, todėl CK 6.239 straipsnis gali būti taikomas tik daiktams.
Pažymėtina, kad CK komentare pateikiama tam tikrų teisės doktrinos mokslininkų nuomonė, kuri nėra privaloma teismams nagrinėjant bylas ir kuri gali skirtis nuo kitų šios srities mokslininkų nuomonių, todėl teismas CK komentaru nesivadovauja. CK nepateikia turto sąvokos, atskiruose CK straipsniuose yra kalbama arba apie atskiras turto rūšis (CK 1.97 straipsnis, 3.84 straipsnis), arba turto sąvoka vartojama kaip termino „daiktas“ sinonimas (CK 4.76 straipsnis, 4.88 straipsnio 1 dalis), tačiau pats terminas „turtas“ CK yra plačiai vartojamas. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas turtą apibrėžia kaip materialias, nematerialias ir finansines vertybes (2 straipsnio 1 dalis); Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas pateikia tokį turto apibrėžimą: turtas – daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, kitos finansinės priemonės, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės (2 straipsnio 20 dalis); Buhalterinės apskaitos įstatymas apibrėžia turtą kaip materialiąsias, nematerialiąsias ir finansines vertybes, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos (2 straipsnio 18 dalis). Atsižvelgiant į tai, manytina, Lietuvos įstatymų leidėjas CK 6.239 straipsnyje vartodamas terminą turtas, juo laikė ne tik daiktus, bet ir kitas materialiąsias ir finansines vertybes, tarp jų ir pinigines lėšas.
Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistinos išlaidos susiję su procesinių dokumentų įteikimu valstybei 32,40 Lt (t. 1, b.l. 1, CPK 92 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-289, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 32,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti civilinėje byloje Nr. 2-8593-864/2011Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės I. D. turtui 49167 Lt sumai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.