Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. K. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-70-1029/2017 pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovei B. K., trečiajam asmeniui E. K., institucija, teikianti išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su anūke tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Nepilnametės D. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovė B. K. ir trečiasis asmuo E. K.. Ieškovė E. P. yra E. K. motina ir D. K. senelė iš tėvo pusės. Nepilnametė D. K. gyvena kartu su savo motina, t. y. atsakove B. K., Radviliškyje pas B. K. motiną L. V., o E. K. kartu su savo motina, t. y. ieškove E. P., Šiauliuose.Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-36-907/2017 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-02871-2016-9) dėl santuokos nutraukimo, kurioje sprendžiamas ginčas tarp vaiko mamos B. K. ir tėvo E. K. dėl bendravimo su nepilnamete D. K. tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, kuriame sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečio vaiko D. K. bendravimo su tėvu E. K., Radviliškio rajono apylinkės teismas pripažino, kad negalima suteikti pirmenybės vaiko močiutei E. P. ir nustatyti močiutės bendravimo su anūke tvarką tol, kol nėra išnagrinėta Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-36-907/2017 dėl santuokos nutraukimo, todėl 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi nutarė civilinę bylą dėl artimo giminaičio (senėlės) bendravimo su nepilnamete anūke tol, kol išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo (b. l. 15–16). Minėtoje civilinėje byloje Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nepilnametės D. K. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina B. K. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Šiaulių apylinkės teismo 2016 gruodžio 12 d. nutartimi nustatyta atsakovo E. K. laikina bendravimo tvarka su dukra D. K., pagal kurią atsakovas kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį pasiima dukrą D. K. iš jos motinos namų (arba kitos sutartos vietos) 11 val. ir grąžina dukrą į motinos namus (arba kitą sutartą vietą) tos pačios dienos 18 val.; bendravimas vyksta tik dalyvaujant atsakovo motinai (trečiajam asmeniui byloje) E. P.; bendravimo metu gali dalyvauti Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas. Aukštesniojo prokuroro 2017 m. liepos 4 d. nutarimu atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl E. K. galimai dukters D. K. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos audžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl mažamečio tvirkinimo. Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu E. K. paskirta papildoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, įpareigojant E. K. nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. K.. (b. l. 26) Įvertinęs aplinkybę, kad E. K. atžvilgiu atnaujintas ikiteisminis tyrimas ir paskirta kardomoji priemonė, Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2016 gruodžio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 19–21).2017 m. rugsėjo 18 d. Radviliškio rajono apylinkės teisme gautas ieškovės E. P. prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą ir taikyti nutarties 1 punkte nurodytas laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 17–18). Kartu su prašymu pateikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. išvadą Nr. SVT-2231, kurioje nurodoma, kad dar 2016 m. sausio 26 d. ieškovės E. P. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių prašydama tarpininkauti dėl jos bendravimo su anūke D. K.. Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. SVB-1 atsakovė buvo įpareigota sudaryti sąlygas ieškovei bendrauti su anūke, tačiau atsakovei pageidavus, kad pasimatymuose dalyvauti atsakovės motina L. V., kilo ginčas dėl bendravimo tvarkos, todėl, skyriaus nuomone, tikslinga nustatyti ieškovės bendravimo tvarką su nepilnamete anūke D. K. (b. l. 6–7). Radviliškio rajono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti procesą sustabdytoje byloje, tačiau tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 19–21). Atsakovė B. K., nesutikdama su nustatyta laikina ieškovės bendravimo tvarka su anūke, padavė atskarąjį skundą (b. l. 22–23), taigi apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.Atsakovė B. K. 2017 m. spalio 23 d. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovę bei jos motiną psichologinio smurto naudojimu nepilnametės D. K. atžvilgiu, nurodydama, kad tai šmeižtas. Mano, kad teisėja yra šališka, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė ar jos motina būtų pripažintomis kaltomis dėl psichologinio smurto naudojimo vaiko atžvilgiu, kad daro neigiamą įtaką vaikui. Atsakovė bei jos motina stengiasi dėl mergaitės raidos ir lavina D. K., vežasi į zoologijos sodą, delfinariumą ir pan., tuo ieškovė, susitikusi su anūke dažnai laiką leidžia prekybos centre, todėl tai negali būti laikoma vaiko lavinimu. Be to, atsakovės motina L. V. turi pedagoginį išsilavinimą, daugelį metų dirbo vaikų darželiuose, mokyklose. Taip pat nurodė, kad 2017 m. spalio 14 d. ieškovei su anūke vaikščiojant prekybos centre, mergaitė pamatė pažįstamus žmonės ir norėjo pasisveikinti, tačiau ieškovė jai neleido, mergaitė verkė. Mano, kad toks ieškovės elgesys sukėlė stresą, nes buvo nepaisoma vaiko poreikių. Po apsilankymų žaidimų kambariuose, mergaitei buvo ištinusi koja, dėl kojos skausmų mergaitė lankėsi pas medikus, todėl atsakovė prašė ieškovės daugiau nevesti D. K. į žaidimų kambarį, kuriuose žaidžiama ant kamuoliais, tačiau ieškovė nepaisė jos, atsakydama, kad kambarys pritaikytas vaikams ir vėl nusivedė anūkę. Mergaitei ir vėl ištino koja, skaudėjo, todėl buvo priversta lankytis pas traumatologą. Po 2017 m. spalio 14 d. pasimatymo su ieškove mergaitei buvo sutrenkta galva, jai diagnozuota contusio capitis, commotio cerebri, todėl atsakovė kreipėsi į Radviliškio vaiko teisų apsaugos skyrių bei į teismą su prašymu stabdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes pasimatymai su ieškove kenkia mažametės D. K. fizinei sveikatai. Niekas nestebi ieškovės, kai ji bendrauja su anūke, nes Vaiko teisų apsaugos tarnyba nedirba savaitgalį, dirba tik Vaiko teisių apsaugos kontrolės skyrius. Mano, kad teisėjos nutartis, kurią ji gavo kartu su ieškovės atsiliepimu į atskirąjį skundą, yra negaliojanti, nes atspausdinta anksčiau, o data įrašyta ranka (b. l. 45–48). Kartu su prašymu pateikė rašto dėl civilinės bylos pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties persiuntimo apeliacinės instancijos teismui kopiją (b. l. 49), atsiliepimo į atskirąjį skundą kopiją (b. l. 50–51), ikimokyklinio ugdymo sutartį, iš kurios matyti, kad D. K. ėmė lankyti Radviliškio lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 52–54), taip pat sutartį su Radviliškio muzikos mokykla, kuri patvirtina, kad D. K. įsipareigojo mokytis pagal ikimokyklinio muzikinio ugdymo programą (b. l. 55), kad mergaitė 2017 m. liepos 4 d. lankėsi pas gydytoją A. B., jai atlikta rentgenograma (b. l. 56), 2017 m. spalio 16 d, mergaitei diagnozuotas sukrėtimas, mes „Akropolyje“ čiuoždama susimušė galvą, todėl mergaitei diagnozuotas sukrėtimas (ligos kodas S06.00), po trijų parų stebėjimo mergaitė išleista į namus geros būklės: žvali, aktyvi, galvos skausmais nesiskundžia (b. l. 57).Atsakovė B. K. 2017 m. lapkričio 10 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovė pasiėmė ir į Šiaulius išsivežė sergančią D. K.. Ieškovė klaidingai nurodė, kad mergaitei nustatytas socialinių įgūdžių atskirtis, nes jai diagnozuotas mišrus specifinis raidos sutrikimas (ligos kodai: F93.8, Z61.4, Z63.79, J45.0). Mergaitė yra tinkamai auklėjama. Pripažino, kad atsakovė turi negalią, tačiau ji gali pati pasirūpinti savimi ir dukrele, be to, trečiasis asmuo turi dar didesnę negalią.

Dėl teisėjos šališkumo

Vienas iš apeliacinėje byloje keliamų klausimų susijęs šalių ginčą nagrinėjančios Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjos G. K. šališkumu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtinta viena tinkamo proceso garantijų, t. y. reikalavimas užtikrinti, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010). Kasacinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).E. Ž. Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją, peticijos Nr. 10486/83, par. 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, E. Ž. Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92, par. 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (2004 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99; 2005 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01 ir kt.). Jeigu pareiškėjas savo prašymą grindžia bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais, nenurodydamas jokių specifinių ir realių faktų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl teisėjų nešališkumo, jo prašymai dėl teismo šališkumo gali būti laikomi piktnaudžiavimu (2015 m. liepos 9 d. sprendimas byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67).Teismų praktikoje pripažįstama, kad įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos atsakovė vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo (E. Ž. Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimas byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjos G. K. procesinis sprendimas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bei nagrinėjant atsakovės B. K. prašymą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nerodo teisėjos šališkumo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas gavęs atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo paskyrė teismo posėdį žodinio proceso tvarka 2017 m. spalio 26 d., tačiau įvertinus aplinkybę, kad į teismo posėdį neatvyko atsakovė (jos atstovas), t. y. asmuo prašantis panaikinti galiojančias laikinąsias apsaugos priemones, todėl klausimo nagrinėjimą atidėjo 2017 m. lapkričio 15 d. Nurodytą dieną teismo posėdis neįvyko dėl bylą nagrinėjančios teisėjos ligos (nedarbingumo). Taigi vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė atsakovei palankaus procesinio sprendimo ir nepanaikino laikinųjų apsaugos priemonių, tai savaime nerodo teisėjos šališkumo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimą teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl atsižvelgiant į nurodytus apeliantės argumentus bei bylos medžiagą daroma išvada, kad teiginiai apie bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl atmestini.Nors atsakovė B. K. tvirtina, kad G. K. nutartis yra negaliojanti, nes atspausdinta anksčiau, o data įrašyta ranka (b. l. 45–48), tačiau įvertinus kartu su šiuo procesiniu dokumentu pateiktus rašytinius įrodymus nėra aišku, kokią nutartį atsakovė turi omenyje, nes atsakovei 2017 m. spalio 17 d. buvo išsiųstas raštas, kuriuo atsakovei persiunčiamas ieškovės atsiliepimas į atskirąjį skundą, bei atsakovė informuojama, kad civilinė byla pagal jos atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties perduodama apeliacinės instancijos teismui. Šiame teismo procesiniame dokumente įrašų ranka nėra (b. l. 49), todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai dėl dokumentų netikrumo ar netikslumų.

Dėl artimo giminaičio (senelės) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, o CK 3.172 straipsnyje nustatyta tėvų (jei jų nėra – globėjų (rūpintojų) pareiga sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Taigi artimi giminaičiai, nagrinėjamu atveju senelė (ieškovė) E. P., turi teisę bendrauti ir matyti su anūke D. K., jei tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas. Jei toks ryšys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas šeimos gyvenimu, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, atsiranda pareiga užtikrinti šį ryšį. Vaikas turi teisę bendrauti ir matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja šeimos ryšiai. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Ypač svarbus gali tapti tokių ryšių palaikymas su artimaisiais giminaičiais šeimos aplinkos, kurioje gyveno vaikas, iširimo atveju (pavyzdžiui, tėvams nutraukus santuoką, vienam iš jų mirus ir pan.), nes tų ryšių palaikymas ir plėtojimas gali užpildyti svarbaus jo raidai bendravimo spragas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007). Nustačius, kad vaiką ir kitą asmenį sieja šeimos ryšiai, turi būti nustatomas paties vaiko noras ir poreikis įgyvendinti savo teisę į šiuos ryšius. Vaiko noras bendrauti su artimaisiais giminaičiais turi būti išsiaiškintas nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų jį suformuluoti ir išreikšti, tačiau, vertinant vaiko norą bendrauti su artimaisiais giminaičiais, turi būti atsižvelgta į vaiko amžių ir jo brandumą, motyvaciją. Be to, vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į kitas aplinkybes, ypač į tai, ar vaiko norai nekenkia jo interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009. Teismų praktika. 2009, 32). Taigi byloje svarbu nustatyti, paties nepilnamečio vaiko (vaikaičio) norą ir poreikį bendrauti su senele (ieškove), taip pat tai, ar jo noras bei bendravimas teismo nustatyta tvarka su ieškove atitiks jo interesus.Nagrinėjamu atveju civilinė byla sustabdyta, kol bus išnagrinėta kita Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-36-907/2017 (nutarties 16 punktas), tačiau remiantis CPK 166 straipsnio 3 dalimi teismas gali sustabdytoje byloje spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimo ar panaikinimo klausimą teismas privalo užtikrinti šalių procesines teises. Paprastai apie prašymo nagrinėjimą pranešimu turi būti informuojamas atsakovas, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais apribojimais jo atžvilgiu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomu, tačiau tokiu atveju turi būti pateikiami neginčijami įrodymai, kad egzistuoja reali grėsmė ieškovo (nagrinėjamu atveju ir nepilnamečio vaiko) interesams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą rašytinio proceso tvarka, apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė B. K. nebuvo informuota, taigi negalėjo išreikšti savo nuomonės nagrinėjamu klausimu.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinta aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė. Remiantis CPK 376 straipsniu teismas turi būti aktyvus nagrinėjant reikalavimus dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-916/2016). Pastebėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės susijusios su nepilnametės D. K. teisėmis ir teisėtais interesais palaikyti šeimos ryšius su senele (ieškove) E. P., t. y. artimu giminaičiu, tačiau pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendė tik įvertinęs ieškovės prašyme nurodytas faktines aplinkybes, kad atsakovė neleidžia ieškove bendrauti ir matytis su anūke, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nepakankamai įsigilinęs į priežastis, kodėl atsakovė nesutinka su ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka, kokios yra konkrečios faktinės aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju šalių bendravimo sunkumų kyla tik dėl to, jog atsakovė B. K. nenori sudaryti sąlygų senelei bendrauti su vaikaite D. K., t. y. atsakovė nesutinka, kad ieškovė pasiimtų mergaitę iš jos gyvenamosios vietos ir bendrautų su anūke be vaiko motinos (arba atsakovės motinos), nes atsakovės teigimu ji bijo dėl mažametės D. K. gerovės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas visapusiškai neištyrė nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių, neišklausė nepilnametės D. K., nors ketverių metų vaikas jau gali reikšti savo nuomonę. O jei nėra galimybės įvertinti pagal vaiko gebėjimą išreikšti nuomonę, nevertino kitų aplinkybių, vaiko elgesio ir kt., kad nustatyti ar vaikas nori bendrauti su senele (ieškove), ar nejaučia įtampos, baimės, ar bendravimas su senele atitiks nepilnametės mergaitės interesus. Kokia atsižvelgiant į vaiko interesus galėtų būti bendravimo tvarka, bendravimo trukmė ir kita. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ieškovės E. P. sūnaus E. K. atžvilgiu atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame E. K. įtariamas mažametės savo dukters D. K. tvirkinimu, kad baudžiamojoje byloje E. K. taikyta kardomoji priemonė – uždrausta bendrauti ir ieškoti ryšių su D. K., kad E. K. gyvena pas savo motiną, t. y. ieškovę E. P.. Aplinkybė, kad ieškovės sūnus gyvena kartu su ieškove, nurodyta ir ieškinyje dėl bendravimo tvarkos su anūke nustatymo (b. l. 1–5). Nors ieškovė teigia, kad jos ir anūkės pasimatymuose nedalyvaus jos sūnus E. K., tačiau ji nenurodė, kaip ketina tai užtikrinti, nes ir po to, kai atsakovė atskirajame skunde aiškiai nurodė, kad bijo, kad ieškovei bendraujant su anūke, šiuose pasimatymuose gali dalyvauti E. K.. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo, kad toks bendravimas nepakenks vaiko interesams, našta tenka būtent artimiesiems giminaičiams, siekiantiems palaikyti šeimos ryšius su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009. Teismų praktika. 2009, 32), todėl šiuo atveju ieškovė turėjo įrodyti, kad ji užtikrins tokias bendravimo sąlygas, kurios atitiks mažametės anūkės D. K. geriausius interesus.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta yra pagrindo iš dalies sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones neįsitikino, ar ieškovė pasiimdama mažametę anūkę iš jos gyvenamosios vietos nepakenks vaiko interesams, ar nesukels grėsmės mažametei D. K.. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą, neišsiaiškino, ar ieškovė pasiėmus anūkę gali užtikrinti, kad joms bendraujant pasimatymuose nedalyvaus ieškovės sūnus (trečiasis asmuo) E. K., kuriam ikiteisminio tyrimo metu taikytas draudimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su dukra D. K.. Be to, skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad ieškovei bendraujant su anūke pasimatymuose gali dalyvauti Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar bus galima užtikrinti, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų dalyvavimą pasimatymuose, kurie vyks savaitgaliais, t. y. šeštadieniais. Nutartyje taip pat nekonkretizuota, kokiais atvejais Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai turėtų dalyvauti šiuose pasimatymuose. Dėl pasimatymų trukmės ir sąlygų (apsiimant mergaitę iš jos motinos namų, pasimatomuose neleidžiant dalyvauti atsakovei, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams) būtina įvertinti visas reikšmingas aukščiau paminėtas aplinkybes ir tik visapusiškai įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, galima spręsti dėl konkrečios bendravimo tvarkos, jos atitikimo vaiko interesams.

Dėl bylos procesinės baigties

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepranešus atsakovei B. K., kad klausimas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėdamas prašymą rašytinio proceso tvarka, neišklausęs atsakovės, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, ir kaip minėta konkrečiu atveju nuspręsdamas taikyti konkrečią bendravimo tvarką nenustatė svarbių faktinių aplinkybių todėl skundžiama nutartis apeliacinės instancijos teismo vertintina kaip nepagrįsta CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo klausimas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka dalyvaujant ieškovei E. P. ir atsakovei B. K., pavedant išvadą byloje teikiančiai institucijai pateikti teismui motyvuotą išvadą dėl laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Nors byloje yra pateikta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. išvada Nr. SVT-2231, tačiau, apeliacinės instancijos vertinimu, šioje išvadoje tik konstatuojama, kad vaiko motinai ir senelei nepavyks susitarti dėl bendravimo tvarkos, tačiau joje nėra pasisakyta dėl konkrečios bendravimo tvarkos atitikimo vaiko interesams, todėl galutinė išvada dėl bendravimo tvarkos gali būti pateikta tik ištyrus byloje esančius įrodymus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės B. K. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis naikintina ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti atsakovės B. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.