Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje ieškovės E. P. ieškinį atsakovei B. K., trečiajam asmeniui E. K. dėl bendravimo su anūke tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovė E. P. kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete anūke D. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyto nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės. Ieškovė E. P. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamete anūke tvarką, pagal kurią kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį, 11 val. ieškovė pasiimtų anūkę D. K. iš vaiko motinos namų ir gražinti į vaiko motinos namus (arba kitą sutartą vietą) tos dienos 16 val. Pageidavo, kad ieškovės ir anūkės bendravimas įvyktų dalyvaujant Vaiko teisės apsaugos skyriaus atstovui, be atsakovės, nes ji nori nevaržomai bendrauti su anūke. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė B. K., nepilnametės D. K. motina, iš dalies sutiko su ieškovės prašymu. Pripažino, kad ieškovė E. P. turi teisę bendrauti su anūke, tačiau nesutiko su ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka ir pasiūlė savo bendravimo tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir nustatė ieškovės E. P. laikiną bendravimo tvarką su anūke D. K. nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo: ieškovė E. P. kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį pasiima anūkę D. K. iš jos motinos namų 11.00 valandą ir grąžina dukrą į motinos namus (arba kitą sutartą vietą) tos pačios dienos 16.00 valandą; bendravimas visų pasimatymų metu privalo vykti nedalyvaujant atsakovei B. K. bei trečiajam asmeniui E. K.; vaiko su ieškove bendravimo metu privalo dalyvauti Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas; atsakovė B. K. įpareigojama kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį 11.00 iš jos namų (arba kitos sutartos vietos) leisti ieškovei E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasiimti anūkę D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad institucija neturi duomenų apie tai, jog bendravimas su močiute E. P. kenktų vaikui D. K., taip pat duomenų, kad mergaitės tėvas E. K. būtų pažeidęs paskirtą kardomąją priemonę nebendrauti su dukra. Institucijos atstovo teigimu ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka su anūke atitinka mergaitės amžių, tačiau pasimatymuose privalo dalyvauti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas. Atsakovė teismo posėdžio metu iš dalies sutiko su prašomu nustatyti bendravimo tvarkos pobūdžiu, tačiau nei ji, nei teismo posėdyje apklausti liudytojai, priežasčių ir svarių argumentų dėl kurių E. P. turėtų būti neleidžiama bendrauti su D. K., nenurodė. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, kad prašoma nustatyti bendravimo trukmė – 5 valandos, vaikui darytų emocinę žalą, kenktų mažametės D. K. interesams. Ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka – 5 valandos kas antrą savaitgalį atitinka vaiko amžių ir interesus. Teismas, įvertinus aplinkybę, kad D. K. tėvui E. K. atnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl dukters D. K. atžvilgiu galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje (dėl mažamečio tvirkinimo), bei tai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-36-907/2017 buvo panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – nustatyta E. K. laikina bendravimo tvarka su dukra D. K., nustatė, kad ieškovės ir D. K. bendravimas visų pasimatymų metu turi vykti nedalyvaujant D. K. tėvui E. K.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės E. P. ir atsakovės B. K. santykiai yra konfliktiški, sprendė, jog D. K. bendravimo su ieškove metu ginčo šalių priešiškumas viena kitos atžvilgiu gali trikdyti vaiką, pakenkti jam, trukdyti normaliam senolės ir anūkės bendravimui, jų emociniam ryšiui, todėl nustatytina, kad ieškovės ir D. K. bendravimas visų pasimatymų metu turi vykti nedalyvaujant D. K. motinai B. K.. Mažametės D. K. bendravimo su močiute E. P. metu privalo dalyvauti Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu atsakovė B. K. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį pakeisti Atskirasis skundas grindžiamas esminiais šiais argumentais:Dėl vaiko saugumo užtikrinimo ir dėl jo silpnos sveikatos, atsakovė nesutinka, kad ieškovė bendrautų su vaiku nedalyvaujant vaiko motinai (atsakovei) ar atsakovės motinai L. V., nes ieškovė vaiką ne kartą atsakovei yra grąžinusi su sužalojimais, kuriuos įrodo medicinos įstaigų išrašai.Teismas, nustatydamas, kad vaiko su ieškove bendravimo metu privalo dalyvauti Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas, turėjo įvardinti konkretų specialistą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė E. P. prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad nesutinka, kad atsakovė ir jos motina L. V. dalyvautų ieškovei bendraujant su anūke, nes jų tarpusavio santykiai konfliktiški.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad nepilnametės D. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovė B. K. ir trečiasis asmuo E. K.. Ieškovė E. P. yra E. K. motina ir D. K. senelė iš tėvo pusės. Nepilnametė D. K. gyvena kartu su savo motina, t. y. atsakove B. K., Radviliškyje pas B. K. motiną L. V., o E. K. kartu su savo motina, t. y. ieškove E. P., Šiauliuose.Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nuo 2016 m. balandžio 1 d. yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-27-907/2018 dėl santuokos nutraukimo, kurioje sprendžiamas ginčas tarp vaiko mamos B. K. ir tėvo E. K. dėl bendravimo su nepilnamete D. K. tvarkos. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi nutarė civilinę bylą dėl artimo giminaičio (senėlės) bendravimo su nepilnamete anūke tol, kol išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-27-907/2018 taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nepilnametės D. K. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina B. K. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 2016 gruodžio 12 d. nutartimi nustatyta atsakovo E. K. laikina bendravimo tvarka su dukra D. K.. Aukštesniojo prokuroro 2017 m. liepos 4 d. nutarimu atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-361-16 dėl E. K. galimai dukters D. K. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos audžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl mažamečio tvirkinimo. Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu E. K. buvo įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. K.. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2016 gruodžio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.2017 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose gautas ieškovės E. P. prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi prašymo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą netenkino. Prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę tenkino – nustatė ieškovės E. P. laikiną bendravimo tvarką su anūke D. K. nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo: ieškovė E. P., asmens kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį pasiima anūkę D. K. iš jos motinos namų 11.00 valandą ir grąžina dukrą į motinos namus (arba kitą sutartą vietą) tos pačios dienos 16.00 valandą; bendravimas visų pasimatymų metu turi vykti nedalyvaujant atsakovei B. K., bei trečiajam asmeniui E. K.; vaiko su ieškove bendravimo metu gali dalyvauti Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir perdavė pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas pažymėjo, kad laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo klausimas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka dalyvaujant ieškovei E. P. ir atsakovei B. K., pavedant išvadą byloje teikiančiai institucijai pateikti teismui motyvuotą išvadą dėl laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Dėl artimo giminaičio (senelės) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia pareiga nustatyta abiem tėvams. CK 3.176 straipsnyje nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016m. birželio 3d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-969/2016). Nustačius, kad vaiką ir kitą asmenį sieja šeimos ryšiai, turi būti nustatomas paties vaiko noras ir poreikis įgyvendinti savo teisę į šiuos ryšius. Vaiko noras bendrauti su artimaisiais giminaičiais turi būti išsiaiškintas nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų jį suformuluoti ir išreikšti, tačiau, vertinant vaiko norą bendrauti su artimaisiais giminaičiais, turi būti atsižvelgta į vaiko amžių ir jo brandumą, motyvaciją. Be to, vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į kitas aplinkybes, ypač į tai, ar vaiko norai nekenkia jo interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009. Teismų praktika. 2009, 32).Apeliantė apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, kad dėl vaiko saugumo užtikrinimo ir dėl jo silpnos sveikatos, ieškovės pasimatymo su vaiku metu turi dalyvauti ir atsakovė ar atsakovės motina L. V., nes ieškovė vaiką ne kartą atsakovei yra grąžinusi su sužalojimais. Apeliacinės instancijos šiuo apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų apie tai, jog bendravimas su močiute E. P. kenktų vaikui D. K., taip pat duomenų, kad mergaitės tėvas E. K. būtų pažeidęs paskirtą kardomąją priemonę nebendrauti su dukra. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka su anūke atitinka mergaitės amžių, tačiau pasimatymuose privalo dalyvauti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, į tai, kad ieškovės E. P. ir atsakovės B. K. santykiai yra konfliktiški, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog D. K. bendravimo su ieškove metu ginčo šalių priešiškumas viena kitos atžvilgiu gali trikdyti vaiką, pakenkti jam, trukdyti normaliam senolės ir anūkės bendravimui, jų emociniam ryšiui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendravimo su močiute metu nepilnamečio vaiko saugumas bus užtikrinamas, nes susitikimuose dalyvaus ir Vaiko teisių apsaugos specialistas.Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas, nustatydamas, kad vaiko su ieškove bendravimo metu privalo dalyvauti Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas, turėjo įvardinti konkretų specialistą. Pažymėtina, kad pareigą skirti konkretų specialistą turi institucijos vadovas ar jam pavaldūs asmenys, o ne teismas.Atkreiptinas dėmesys, kad šioje proceso stadijoje (kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių), t.y. byla nėra nagrinėjama iš esmės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka yra iš esmės teisinga, atitinkanti šiuo metu byloje nustatytą faktinę situaciją ir tinkamai užtikrinanti nepilnamečio vaiko interesus. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia anūkės ir senelės bendravimo tvarka labiausiai atitiktų jų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus.

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 m. gruodžio 14 d. palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.