Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-185-1072/2023) J. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. kovo 28 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 150,00 Eur priteisimo iš nuteistojo J. B..

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad vienas kaltinamųjų turi gynėją, kitas kaltinamasis – J. B., be kita ko, kaltinamas sunkaus nusikaltimo, už kurį įstatymas kaip vienintelę numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, padarymu, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir BPK 51 straipsnio 2 dalies reikalavimais, siekiant realizuoti ir užtikrinti asmenų teisę į gynybą, lygių procesinių galimybių bei proceso rungimosi principus, konstatuota, jog be gynėjo pagalbos J. B. teisės ir interesai nebūtų reikiamai ginami, todėl gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu. Kaltinamojo J. B. gynėju teisme buvo paskirtas advokatas Algirdas Gurauskas. Šiuo atveju gynėjo dalyvavimas buvo privalomas, gynėjas J. B. buvo paskirtas teismo nutartimi ir nuo kaltinamojo valios tai nepriklausė. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-395-988/2020, 1A-257-312/2021).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 361 straipsniu, 364 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl 150,00 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš J. B..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.