Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-27 nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 laisvės atėmimo bausmė;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-12 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Iš J. B. ir V. A. solidariai Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 114,11 Eur turtinės žalos už L. L. (L. L.) suteiktas gydymo paslaugas bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos, L. L. naudai priteista 100 Eur turtinės žalos, 4 000 Eur neturtinės žalos.

Iš J. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 267,57 Eur turtinės žalos už A. P. (A. P.) suteiktas gydymo paslaugas bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos, A. P. naudai priteista 10 000 Eur neturtinės žalos.

Taip pat nuosprendžiu V. A. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. B. pripažintas kaltu dėl to, kad sunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent 2022-01-01, apie 07.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukšto bendrajame koridoriuje, konflikto su A. P. metu, pribėgęs prie nukentėjusiojo, tyčia sudavė kumščiu nemažiau kaip vieną smūgį šiam į galvą, tuo padarydamas A. P. galvos sumušimą, pasireiškusį dešinės pusės smilkinkaulio lūžiu bei dešinio būgnelio plyšimu su kraujavimu į mastoidines celes, vidinę ir išorinę klausomąsias landas, ir tokiu būdu jis sunkiai sutrikdė A. P. sveikatą. Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat J. B. ir V. A. pripažinti kaltais dėl to, kad nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: 2022-01-01, apie 07.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukšto bendrajame koridoriuje, konflikto metu su L. L. ir A. P., V. A. stvėrė rankomis iš už nugaros L. L. už kaklo ir smaugdamas griovė šį ant grindų ir laikė, o J. B. priėjęs prie gulinčio L. L., spyrė šiam į veidą ir sudavė nenustatytą skaičių smūgių, tuo padarydamas nukentėjusiajam nosies sumušimą, pasireiškusį muštine žaizdele su aplinkine poodine kraujosruva nosyje ir abiejų akių vokuose, nosikaulių lūžiais, dešinio skruosto sumušimą, pasireiškusį poodine ir intradermaline kraujosruva dešiniame skruoste ir dešinio viršutinio žandikaulio ančio lūžiu, burnos sumušimą, pasireiškusį intradermaline ir pogleivio kraujosruva lūpose bei smakre, muštinėmis žaizdelėmis apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, tokiu būdu J. B. ir V. A., veikdami kartu, bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdė L. L. sveikatą. Šiais savo veiksmais J. B. ir V. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo J. B. gynėja advokatė J.T.Litvinskienė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-27 nuosprendį ir paskirti J. B. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba sušvelninti paskirtą bausmę.

4. Gynėjos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu jos ginamajam J. B. buvo paskirta per griežta bausmė. Nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino J. B. sveikatos būklę, jis ilgą laiką yra gydomas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Pažymi, kad J. B. anksčiau neteistas, paskirta laisvės atėmimo bausmė, sulaikymas (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje, etapavimas į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą paveiks jo psichinę sveikatą. Mano, kad esant mediciniams duomenims apie ilgalaikį J. B. gydymą psichiatrinėje ligonije ir jo psichinę sveikatos būklę, teismas galėjo remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Gynėjos vertinimu, ir švelnesne bausme būtų pasiekti bausmės tikslai.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo J. B. gynėjos advokatės J.T.Litvinskienės apeliacinis skundas atmestinas

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo J. B. kaltė ir jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas bei tenkinti civiliniai ieškiniai, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistojo J. B. gynėja apeliaciniu skundu nesutinka su jos ginamajam paskirta bausme, prašo ją sušvelninti ir neskirti realaus laisvės atėmimo.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo J. B. gynėjos apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs nuteistajam J. B. paskyrė teisingas bausmes, skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam J. B. ar jo gynėjai nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmės paskyrimo, sankcija jiems atrodo nepagrįstai griežta, jų vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, laikytina subjektyviu situacijos vertinimu, kuris nesant objektyvių duomenų apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar BPK normų pažeidimą negali būti laikomas pagrindu keisti priimtą nuosprendį.

9. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistojo J. B. atžvilgiu skirtinas bausmes atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus ir vienas sunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (tyčiniai nusikaltimai), jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad J. B. pripažino kaltę, dėl savo veiksmų gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o nukentėjusiųjų A. P. ir L. L. elgesys buvo rizikingas bei turėjo įtakos nusikalstamos veikos prieš juos padarymui (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apylinkės teismas taip pat įvertino nuteistojo J. B. asmenybę (neteistas, jam anksčiau buvo taikytos priverčiamosios medicinos poveikio priemonės, baustas administracine tvarka, nedirba). Šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas konstatavo, kad bausmės paskirtis J. B. atžvilgiu bus pasiekta tik jam paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, jų dydį nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytas vidurkis.

11. Skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-27 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nuteistajam J. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį skiriama „1 (vienerių) laisvės atėmimo bausmė“, nenurodant, ar bausmė skaičiuojama mėnesiais ar metais. Ši bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punkto nuostatomis, subendrinta bausmių apėmimo būdu su pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 50 straipsnio 2 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 20 metų, akivaizdu, kad apylinkės teismas, paskyrė 1 metų laisvės atėmimą, šis trūkumas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra laikytinas rašymo apsirikimu ir šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis yra tikslinamas.

12. Apeliaciniu skundu nuteistojo J. B. gynėja nesutinka su jos ginamajam paskirtomis bausmėmis, mano, kad jos yra per griežtos, galėtų būti švelninamos, tačiau teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą su tokiomis nuteistojo išvadomis nesutinka. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

13. Iš bylos aplinkybių matyti, kad J. B. nusikalsta ne pirmą kartą, tačiau anksčiau jam buvo taikomos priverčiamos medicinos priemonės. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriuje 2022-03-16 – 2022-04-12 buvo atlikta J. B. ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir nustatyta, kad pagal savo psichikos būklę jis nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jam nenustatomas juridinis nepakaltinamumo, ar riboto pakaltinamumo kriterijai ir taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (t. 2, b. l. 184-189). Šią išvadą apklausiamas apylinkės teisme patvirtino ir ekspertas M. J. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje 2022-11-30 – 2022-12-13 buvo atlikta J. B. stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir taip pat konstatuota, kad J. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jam nenustatomas juridinis nepakaltinamumo, ar riboto pakaltinamumo kriterijai, jis gali būti teisiamas ir atlikti bausmę, jam neteikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (4 t. b. l. 25-32). Taigi, pagal šiuo metu esančią sveikatos būklę J. B. gali būti skiriama bausmė.

14. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki 10 metų, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį gali būti skiriamas laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų, tuo tarpu J. B. paskirtos gana švelnios bausmės – pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Tokios trukmės bausmės, teismo vertinimu, priešingai nei nurodo nuteistojo gynėja, nėra laikytinos per griežtomis ir ribojančiomis J. B. labiau nei tai yra būtina, jų trukmė nepažeidžia proporcingumo principo, o paskiriant švelnesnes bausmes nebūtų įgyvendinamas teisingumo principas. Byloje nenustatyta, jog J. B. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė. Nuteistasis sužalojo du žmones ir jiems sukėlė sveikatos sutrikdymo pasekmes, todėl pagrįstai atsako pagal baudžiamąjį įstatymą ir turi būti bent laikinai izoliuojamas nuo visuomenės. Nors paskirta laisvės atėmimo bausmė neabejotinai pakeis jo įprastą gyvenimą, tai yra neišvengiamos už nusikaltimų padarymą skirtinų poveikio priemonių pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats nuteistasis J. B.. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

15. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde pažymi, kad apylinkės teismas nepakankamai įvertino nuteistojo J. B. sveikatos būklę, nurodo, kad jis ilgą laiką yra gydomas (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje, vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys apie nuteistojo sveikatą nėra laikytini išskirtiniais, dėl kurių jam paskirta bausmė galėtų būti švelninama. Kaip jau minėta, siekiant nustatyti, ar J. B. sveikatos būklė galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buvo skiriamos jo stacionarinė ir ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizės, į teismą iškviestas ir apklaustas ekspertas ir konstatuota, kad J. B. sveikatos būklė nusikalstamų veikų padarymo metu netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl kaip nors išskirtinai vertinti jo sveikatą nėra pagrindo. Nors J. B. galimai turi tam tikrų sveikatos problemų, esant būtinybei, jam reikalinga medicininė pagalba galės būti suteikiama ir laisvės atėmimo vietoje, ten bus nuolat užtikrinama jo sveikatos būklės priežiūra, todėl nėra pagrindo išvadoms, jog atliekama laisvės atėmimo bausmė gali pakenkti jo sveikatai.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo J. B. gynėjos apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės J. B. paskirtoms bausmėms baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistojo gynėja.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. B. gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-27 nuosprendžio rezoliucinę dalį nurodant, kad „J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę“.