- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-04
- Bylos Nr.
- e2A-536-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04824-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- T. V.
- Suinteresuotas asmuo
- S. V., I. K., valstybės įmonei Turto bankas, notarei R, T. V.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų T. V. ir I. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-309-676/2021 pagal pareiškėjos T. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. V. (S. V.), I. K., S. V., valstybės įmonei Turto bankas, notarei R. K., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir, suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais S. V. (S. V.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. V., I. K., S. V., valstybės įmonei Turto bankas, notarei R. K., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji (duomenys neskelbtini) priėmė savo mirusio sutuoktinio N. V. (N. V.) (duomenys neskelbtini) T. J. palikimą po jos mirties (duomenys neskelbtini), tai yra – ¼ nuosavybės dalį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą įstatymo nustatytu terminu, atnaujinti terminą kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Nurodė, kad N. V., S. V. ir T. J. po savo (duomenys neskelbtini) V. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Po N. V. mirties, ½ dalį buto paveldėjo jo sutuoktinė - pareiškėja T. V., taip pat paveldėjo ir sutuoktiniui priklausiusią buto dalį, kurią pastarasis paveldėjo kartu su savo seserimi T. J.. (duomenys neskelbtini) mirė T. J.. Mirus pareiškėjos sutuoktiniui N. V. ji prižiūrėjo butą, mokėjo visus mokesčius, tvarkė ir remontavo butą, todėl mano, kad mirus jos sutuoktiniui N. V. bei nesant kitų T. J. turto įstatyminių paveldėtojų, teisė paveldėti mirusio sutuoktinio (duomenys neskelbtini) T. J., mirusios (duomenys neskelbtini)., buto dalį perėjo N. V. sutuoktinei – pareiškėjai.
2. Suinteresuotas asmuo su savarankišku reikalavimu S. V. (S. V.) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė ir valdo palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) mirus jo (duomenys neskelbtini) T. J., tai yra likusią ¼ buto dalį, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 23 d. jo (duomenys neskelbtini) V. V. sudarė Testamentą ir savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), po mirties paliko vaikams : ½ dalį (duomenys neskelbtini) N. V., ir po ¼ dalį (duomenys neskelbtini) S. V. ir (duomenys neskelbtini) T. J.. V. V. mirė (duomenys neskelbtini) ir pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, išduotą Klaipėdos 5 - ajame notarų biure, butą paveldėjo N. V. (½ dalį), S. V. (¼ dalį) ir T. J. (¼ dalį). Po jo (duomenys neskelbtini) N. V. mirties ¼ dalį buto paveldėjo brolio sutuoktinė T. V.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sesuo T. J., kurios turto iki šiol niekas nepaveldėjo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys I. K., S. V. atsiliepimu į pareiškėjos T. V. pareiškimą su reikalavimais sutinka ir prašo jos pareiškimą tenkinti.
4. Suinteresuotas asmuo S. V. atsiliepimu į pareiškėjos T. V. pareiškimą su jos reikalavimais nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas, nes T. V. nėra susijusi su jo seserimi T. J. jokiais giminystės ryšiais, o vien tai, kad pareiškėja yra mirusiosios T. J. (duomenys neskelbtini) N. V., kuris mirė (duomenys neskelbtini), sutuoktinė, ir, galimai nuo (duomenys neskelbtini) mokėjo komunalinius mokesčius už nurodytą butą, nesudaro pagrindo teigti, kad ji įgijo teisę į paveldimą turtą. Pareiškimas yra nepagrįstas ir ji negalėjo pradėti civilinį procesą nurodytu reikalavimu neturėdama tam teisinio pagrindo, nes nėra įstatyminė įpėdinė.
5. Pareiškėja T. V. atsiliepimu į suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais S. V. pareiškimą su reikalavimais nesutinka, prašo jį atmesti.
6. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimus dėl prašymų iš esmės palieka spręsti teismui; prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu civilinę bylą dalyje pagal pareiškėjos T. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. V. (S. V.), I. K., S. V., valstybės įmonei Turto bankas, notarei R. K., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nutraukė, suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais S. V. (S. V.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkino, paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. V. (S. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sesers T. J. (T. J.), (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą - ¼ buto dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pradėdamas turtą faktiškai valdyti, priteisė suinteresuotam asmeniui su savarankiškais reikalavimais S. V. (S. V.) iš pareiškėjos T. V. 1200 EUR bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas dėl pareiškėjos T. V. pareiškimo pagrįstumo nurodė, kad pareiškėja įrodinėja, jog ji paveldėjo per savo mirusio sutuoktinio teisę paveldėti N. V. (duomenys neskelbtini) T. J. buto dalį. Teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes konstatavo, kad pareiškėja negali būti laikoma įpėdine pagal įstatymą, nes nepatenka į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) nustatytą baigtinį įpėdinių eilės sąrašą, paveldėjimas taip pat nėra galimas ir dėl to, jog T. J., testamento nebuvo sudariusi, todėl nustačius, kad pareiškėja negali būti įpėdine, nusprendė civilinė byla pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.
9. Teismas dėl suinteresuoto asmens S. V. pareiškimo pagrįstumo nurodė, kad pareiškėjas įrodinėja, kad jis priėmė ir valdo palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) mirus jo (duomenys neskelbtini) T. J.. Teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes konstatavo, kad S. V. yra (duomenys neskelbtini) eilės įpėdinis, nustatė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog po palikėjos T. J. mirties buvo kreiptasi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, arba kitų asmenų pradėta faktiškai valdyti po T. J. mirties likusį turtą – ¼ buto dalį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į šias aplinkybes nusprendė, kad S. V. įgijo teisę paveldėti pagal įstatymą po jo (duomenys neskelbtini) T. J. mirties likusį turtą – nurodytą ¼ buto dalį ir pažymėjo, jog minėtas butas buvo išnuomotas S. V. ir jo (duomenys neskelbtini) susitarimu, todėl tokiu būdu ir forma pareiškėjas S. V. išlaikė savo ir savo mirusios (duomenys neskelbtini) T. J. buto dalį, taip priimdamas savo mirusios (duomenys neskelbtini) T. J. palikimą – ¼ buto dalį, nors šiame bute ir negyveno.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Pareiškėja T. V. ir suinteresuotas asmuo I. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui iš naujo nagrinėti suteikiant teisę suinteresuotam asmeniui I. K., pateikti byloje savarankišką reikalavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
10.1. Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK nuostatas, teigia, kad teismas, nutraukdamas bylą dalyje dėl T. V. pareiškimo, atėmė teisę palikėjo dukrai - suinteresuotam asmeniui I. K., kreiptis į teismą savarankišku reikalavimu. Nurodo, kad byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka ir apie tai, kad rašytine tvarka bus nagrinėjama byla, teismas tinkamai neinformavo.
10.2. Apeliantės nurodo, kad teismas sprendimą priėmė remdamasis aplinkybėmis, kuriomis dalyvaujantys byloje asmenys nenurodė ir neįrodinėjo, padarytos išvados prieštarauja įrodymų teikimo, nagrinėjimo, vertinimo ir išvadų darymo Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) reikalavimams. Teigia, kad teismas įrodymus įvertino jų tinkamai neišnagrinėjęs ir nepatikrinęs, nesivadovavo įrodymais, kurie patvirtino, kad apeliantė ir suinteresuotas asmuo bute nuolat, nors ir nepastoviai, gyvendavo. Pažymi, kad teismui nurodė, kad sieks apklausti liudininkę teisme, tačiau teismas ir šios aplinkybės netyrė, dėl liudininkės apklausos nepasisakė.
10.3. Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atėmė teisę paveldėti ir valstybei, nes S. V. nesąžiningai, melagingų teiginių pagrindu gali įgyti T. J. buto dalį, kitaip tariant - neteisėtai įgys turtą, kuris jam visiškai nepriklausė ir nepriklauso. Pažymi, kad teismui nesiaiškinus bylos aplinkybių, neapklausiant liudininkų, dėl teismo veiksmų apeliantė I. K., negalėjo pateikti savarankiško reikalavimo. Pažymi, kad teismas sprendime rėmėsi S. V. nurodytomis aplinkybėmis, kuris nėra pateikęs įrodymų pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo S. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliantų T. V. ir I. K. apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš apeliantės T. V. suinteresuoto asmens S. V. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliantė T. V. nebūdama įstatymine įpėdine, neturėjo teisės kreiptis dėl juridinio fakto nustatymo – kad priėmė palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) mirus T. J.. Nurodo, kad T. V. nėra susijusi su T. J. jokiais giminystės ryšiais, o vien tai, kad apeliantė galimai mokėjo komunalinius mokesčius už T. J., nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantė T. įgijo teisę į paveldimą turtą.
11.2. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliantė I. K. savarankiško reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nekėlė, todėl atitinkamai ji negali apeliaciniu skundu prašyti suteikti jai procesinę teisę. Tokio pobūdžio reikalavimas nėra apeliacinio skundo dalyku ir negali būti tenkinamas. Pažymi, kad apeliantė T. V., nebūdama mirusios T. J. įstatyminė įpėdinė, negali ginčyti teismo sprendimo apeliacine tvarka.
11.3. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas turėjo atsisakyti priimti apeliantės T. V. pareiškimą, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog ji negali būti įpėdine, byla dalyje dėl T. V. pareiškimo pagrįstai nutraukta. Pažymi, jog apeliantę T. V. atstovavo advokatas, todėl nebuvo išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodo, kad apeliantė T. V. neteikė prašymo apklausti liudininkę.
12. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad savo procesinę poziciją dėl bylos dalyko yra išdėstęs pirmos instancijos teismui teiktame atsiliepime. Nurodo, kad palaiko jame išdėstytus motyvus ir prašo jais vadovautis nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundžiamas sprendimas panaikinamas ši dalies ir dalyje byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitoje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčo esmės
15. Apeliantės nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vadovavosi byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir tinkamai apie teismo posėdį neinformavo. Teigia, kad teismas rėmėsi klaidingais S. V. teiginiais, dėl ko S. V. teismo sprendimu įgijo teisę įgyti turtą kuris jam nepriklauso. Pažymi, kad tokiu būdu pažeidžiami valstybės ir palikėjo dukters suinteresuoto asmens I. K. interesai priimti palikimą, atsiradusį po T. J. mirties. Suinteresuotas asmuo S. V. su nurodytais argumentais nesutinka, prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, kadangi T. V. nebūdama įstatymine įpėdine neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Pažymi, jog apeliantę T. V. atstovavo advokatas, todėl nebuvo išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
16. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 15 punktas), daroma išvada, kad byloje keliami klausimai ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nuspręsdamas bylos dalį pagal apeliantės T. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nutraukti ir tenkinti suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais S. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
17. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatytos tokios faktinės aplinkybės - (duomenys neskelbtini) V. V. sudarė testamentą ir butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), po mirties paliko vaikams : ½ dalį savo (duomenys neskelbtini) N. V., ir po ¼ dalį kitam (duomenys neskelbtini) S. V. ir (duomenys neskelbtini) T. J.. V. V. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl (duomenys neskelbtini) pagal Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, išduotą Klaipėdos 5 - ajame notarų biure, butą paveldėjo N. V. (½ dalį), S. V. (¼ dalį) ir T. J. (¼ dalį) (I e.tomas, 12 e.b.l.). (duomenys neskelbtini) mirus N. V. ½ dalį šio buto paveldėjo jo sutuoktinė T. V. (I e. tomas, 23 e.b.l.). (duomenys neskelbtini) mirė T. J., kurios turto, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, tame tarpo ir ginčo buto dalies, iki šiol niekas nepaveldėjo. Faktą, jog T. J. yra mirusi, patvirtina (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodyta T. J. mirties data - (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto išrašas, patvirtina, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso T. V. (1/2 dalis), S. V. (1/4 dalis), T. J. (1/4 dalis).
18. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
19. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs, faktinės aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
20. Pirmiausia, sprendžiant klausimą dėl bylos dalies nutraukimo aplinkybių nustatyta, kad apeliantė T. V. yra mirusiojo N. V. sutuoktinė (I e.tomas, 38 e.b.l.), o apeliantė I. K. yra mirusiojo N. V. dukra. Mirusioji T. J. yra N. V. sesuo. Dėl šios palikėjos turto prašoma nustatyti juridinį faktą, kad apeliantė T. V. (duomenys neskelbtini) priėmė savo mirusio sutuoktinio N. V. (N. V.) sesers T. J. palikimą po jos mirties (duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė T. nelaikytina mirusiosios T. J. įpėdine pagal įstatymą, todėl T. V. neturi teisės priimti T. J. palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Juridinis faktas nagrinėjamu atveju nustatomas tik įstatyminiam įpėdiniui, todėl nebūdama įstatymine įpėdine, apeliantė neturi teisės kreiptis ir dėl juridinio fakto nustatymo, prašomas nustatyti faktas pareiškėjai negali sukelti jos pageidaujamų teisinių pasekmių. Byloje nėra ginčo, kad T. J. testamento nėra sudariusi.
21. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Paveldėjimas susietas su CK 5.11 straipsnyje imperatyviai nustatytomis įpėdinių eilėmis. Šios paveldėjimo tvarkos negali pakeisti nei įpėdiniai, nei teismas. Įstatymu nustatyta, kad įpėdiniai yra : 1) pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės)(CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 – 6 punktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.11 straipsnyje nustatytas įpėdinių eilės sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamas, tai yra, įstatymų leidėjo nustatytas giminystės ryšys ir laipsnis negali būti aiškinamas išplečiant įstatyminių įpėdinių asmenų sąrašą; nesant įstatyminių ar testamentinių paveldėtojų, mirusio asmens turtą paveldi valstybė.
22. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes (nutarties 20 punktas), teisinį reglamentavimą (nutarties 21 punktas) nustatė, kad apeliantė T. V. nepateka į įpėdinių eilės sąrašą. Ši išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad palikėjos, kurios turtą apeliantė T. V. siekia priimti yra palikėjos brolio sutuoktinė, tačiau sutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju apeliantė I. K. turi teisę įgyvendinti priimti palikimą nustatant juridinį faktą, kadangi ji yra palikėjos (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad apeliantė I. K. yra penktos eilės įpėdinė (nutarties 21 punktas). Įvertinus byloje pateiktus procesinius dokumentus ir šalių suformuluotus reikalavimus nustatyta, kad šiuo atveju pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo pareiškė apeliantė T. V., būtent apeliantė T. V. ir prašo nustatyti juridinį faktą, kad ji (duomenys neskelbtini) priėmė savo mirusio sutuoktinio N. V. (N. V.) sesers T. J. palikimą po jos mirties. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė T. V. nebūdama įstatymine įpėdine, apeliantė neturi teisės kreiptis ir dėl juridinio fakto nustatymo, prašomas nustatyti faktas T. V. negali sukelti jos pageidaujamų teisinių pasekmių, todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyręs ir įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pagrįstai nutraukė civilinė bylą pagal apeliantės T. V. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo.
23. Kita vertus, sutiktina su apeliantų nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais S. V. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstumo, tinkamai neištyrė ir neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių ar šis asmuo aktyviais veiksmais priėmė palikėjos T. J. palikimą sekančiai nurodytais motyvais.
24. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.
25. Pirmiausia, apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi suinteresuoto asmens S. V. nurodytomis aplinkybėmis, padarydamas išvadą, jog suinteresuotas asmuo S. V. palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti. Nurodo, kad šios išvados prieštarauja rašytiniams įrodymams, teismas jų neišnagrinėjo ir tinkamai neįvertino. Pažymi, kad apeliantės ginčo bute gyvendavo, o suinteresuotas asmuo S. V. nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų, pagrįsti procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, jog būstas buvo išnuomotas ar kitaip jo prižiūrimas.
26. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. už akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ suteiktas ginčo butui (nutarties 17 punktas) komunalines paslaugas, sąskaitos buvo parengiamos apeliantei T. V., analogiškos aplinkybės nustatytinos ir įvertinus uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ pateiktas sąskaitas už būsto administravimą laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn.. Apeliantė taip pat pateikė akcinės bendrovės „Swedbank“ išrašą, iš kurio matyti, jog apeliantė mokėjo už akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“, akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ teikiamas komunalines paslaugas. Būtina pažymėti, kad byloje taip pat pateikti įrodymai apie ginčo būstui teikiamas komunalines dujų paslaugas, kurių mokėtojas nurodytas „I. V.“. Nagrinėjamu atveju, suinteresuotas asmuo S. V. byloje pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Balticum TV“ raštus, iš kurių matyti, jog šios įmonės paslaugas buvo teikiamos ginčo būstui (nutarties 17 punktas) ir šių paslaugų pirkėjos buvo L. J. (nuo 2008 m. gruodžio 9 d. iki 2014 m. balandžio 30 d.) ir J. M. (nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. kovo 31 d.).
27. Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
28. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad įrodymai pagal savo įrodomąją reikšmę gali būti tiesioginiai ir netiesioginiai. Tiesioginiai įrodymai yra faktiniai duomenys, kurie patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šios kategorijos bylose tai gali būti faktai, kad asmuo paėmė turtą ir jį tvarkė, naudojo, juo disponavo ar atliko kitokius veiksmus, kurie patvirtintų, kad jis elgėsi kaip turto savininkas. Tokią informaciją turintys įrodymai, teismo vertinami pakankamumo prasme, turi didžiausią įrodomąją reikšmę. Netiesioginiai įrodymai patvirtina su įrodinėjamu palikimo priėmimo faktu susijusius reikšmingus duomenis, bet juose nėra tiesioginės informacijos apie įpėdinio kaip savininko veiksmus su palikimą sudarančiu turtu (pavyzdžiui, įpėdinio lankymasis palikimą sudarančio turto buvimo vietoje, domėjimasis turtu, jo būkle, tvarkymu ar likimu). Netiesioginiai įrodymai yra mažesnės įrodomosios vertės, tačiau ir jie gali patvirtinti atskiras palikimą sudarančio turto faktinio valdymo aplinkybes. Jos atskirais atvejais pagal konkrečias bylos aplinkybes gali būti pakankamos nustatant juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą.
29. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (nutarties 23 punktas), šalių nurodytus apeliacinio skundo ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus (nutarties 10-12 punktai), sutinka su apeliantų argumentais, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, esant ginčui tarp šalių, nepašalino visų abejonių dėl palikimo priėmimo, faktiškai jį pradėjus valdyti, fakto, o byloje esantys rašytiniai įrodymai nepagrindžia suinteresuoto asmens S. V. nurodytų argumentų, jog jis visą laikotarpį, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol valdė ginčo turto dalį jį nuomodamas ir tokiu būdu priėmė palikimą. Tokia išvada daroma atsižvelgiant ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių suinteresuoto asmens S. V. įrodinėjamą aplinkybę, kad ginčo turtas buvo išnuomotas. Kaip matyti byloje pateiktos tik su uždarąją akcine bendrove „Balticum TV“ sudarytos sutartys ginčo adresu, kur šios įmonės paslaugas pirko L. J. ir J. M., tačiau teismo vertinimu, vien šios aplinkybės, savaime nepagrindžia fakto, jog ginčo būstą apeliantas išnuomojo nurodytiems asmenims.
30. Be to, dėl šios įrodinėjamos aplinkybės (būsto priežiūros, nuomos faktų) nėra pašalintos visos abejonės, kadangi kaip iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti (nutarties 23 punktas) sąskaitos už komunalines paslaugos buvo siunčiamos apeliantei T. V., apeliantė pateikė duomenis, jog mokėdavo už komunalines paslaugas, o ir be to, tiek apeliantė T. V., tiek I. K. įrodinėja, kad ginčo bute gyveno. Kita vertus, pabrėžtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino apeliantės T. V. nurodytų aplinkybių, jog ginčo bute gyveno ji ir apeliantė I. K., kuri yra mirusiojo N. V. įstatyminė įpėdinė - dukra (CK 5.11 straipsnis), neįvertino apeliantės T. V. nurodytų aplinkybių, jog įstatyminė įpėdinė, apeliantė I. K. būdama palikėjo dukra yra galimai atsisakiusi priimti palikimą apeliantės T. V. (motinos) naudai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nutaria, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto pagal S. V. pareiškimą nustatymo neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
31. Teisėjų kolegijos manymu, anksčiau paminėti trūkumai negali būti ištaisyti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nes tam reikia surinkti naujų įrodymų, be to, tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų pasisakyti klausimais, kurių pirmosios instancijos teismas nesprendė ir dėl jų nepasisakė. Tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti dalyje, kuria nustatytas juridinis faktas ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
32. Teisėjų kolegija nevertina kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, kadangi skundžiamas sprendimas naikinamas visa apimtimi ir, tik pašalinus nustatytus trūkumus, bylą bus galima išnagrinėti iš esmės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
33. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl bylinėjimosi išlaidų sprendimą turės priimti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti dalyse, kuria patenkintas suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais S. V. (S. V.) pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nustatytas juridinis faktas, kad pareiškėjas S. V. (S. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sesers T. J. (T. J.), gimusios (duomenys neskelbtini)., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą - ¼ buto dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pradėdamas turtą faktiškai valdyti ir kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir bylą šiose dalyse perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.