Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei O. L., dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Be kredito“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad tarp nuomotojo UAB „Be kredito“ ir atsakovės 2021 m. birželio 7 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – telefonas XIAOMI-Redmi 9C NFC, 64GB, Dual SIM, Midnight Gray-29800/61Q473615 12 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Pradiniam kreditoriui iš atsakovės nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas, nei pačio nuomojamo daikto. 2021 m. spalio 4 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-10/01, kuria pradinis kreditorius atlygintinai perleido ieškovui, UAB ”Legal Balance“ reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal aukščiau minėtą išperkamosios nuomos sutartį.

3. Per teismo nustatytą terminą atsakovė teismui atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, teismo procesiniai dokumentai 2023 m. vasario 1 d. įteikti tinkamai.

5. Teisme gauti ieškovės UAB „Legal Balance“ ir trečiojo asmens UAB „Be kredito“ prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė 2021 m. birželio 7 d. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria pradinė kreditorė išnuomojo atsakovei kilnojamąjį daiktą – telefoną XIAOMI-Redmi 9C NFC, 64GB, Dual SIM, Midnight Gray-29800/61Q473615 naudotis 12 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 15,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Prekės vertė sutarties sudarymo metu buvo 139,00 Eur (su PVM). Tačiau atsakovė nesilaikė mokėjimo grafike nustatytos nuomos įmokų mokėjimo tvarkos, į raginimus padengti įsiskolinimą už suteiktas daikto nuomos paslaugas nereagavo, pačio nuomojamo daikto negrąžino, todėl dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo liko skolinga.

7. 2021 m. spalio 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-10/01 pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal sutartį. Apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovė 2021 m. lapkričio 5 d. informavo atsakovę pranešimu ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovė į pranešimą nereagavo ir skolos negrąžino. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė skolą būtų sumokėjusi.

Dėl nuomos sutarties pripažinimo vartojimo kredito sutartimi

8. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

9. Teismas, prieš spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, atsižvelgdamas į tai, kad Sutartis buvo sudaryta tarp fizinio asmens (atsakovės), ir trečiojo asmens, kuris yra juridinis asmuo ir kurio vienas iš veiklos tikslų yra vartojimo prekių (tame tarpe buitinės technikos, elektroninės ir telekomunikacinės įrangos ir pan.), kitų prekių didmeninė ir mažmeninė prekyba bei nuoma, vertina, kad nagrinėjamoje byloje pirmiausia yra spręstina, ar Sutartis yra laikytina vartojimo kredito sutartimi.

10. Ieškovė nurodo, kad Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė išperkamosios nuomos teisiniai santykiai, o Sutartyje nėra numatyta atsakovės pareiga pasibaigus nuomos terminui įsigyti nuomojamą prekę.

11. Pagal kasacinio teismo pateikiamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas negali išlikti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas tiek pačių santykių pobūdį, tiek ir atskirų sutartinių sąlygų teisėtumą (Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1049-390/2022, Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1043-945/2022).

12. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.503 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad įstatymai ar nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.504 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

13. Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 3 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą, įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalis įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti analizuojama sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022).

14. Atkreiptinas dėmesys, kad VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, todėl vien ta aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardinta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1182-343/2022).

15. Siekiant nustatyti, ar trečiojo asmens ir atsakovės sudaryta sutartis yra išperkamosios nuomos sutartis, neįeinanti į VKĮ taikymo apimtį, ar vartojimo kredito sutartis, yra reikalinga įvertinti, koks buvo šalių tikslas sudarant sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022).

16. Byloje nustatyta, kad sutarties šalys susitarė, jog atsakovė už jai perduotą mobilų telefoną kas mėnesį 12 mėnesių turėjo mokėti po nustatyto dydžio įmoką (15,99 Eur). Taigi tinkamu sutarties vykdymo atveju atsakovė po 12 mėnesių būtų sumokėjusi pradinei kreditorei iš viso 191,88 Eur sumą, kuri yra 52,88 Eur didesnė nei perduotos prekės kaina (139,00 Eur). Sutarties dalyje „Sutarties objektas“ numatyta, kad nuomininkui (atsakovei) tinkamai įvykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą (mobilųjį telefoną) už 1 Eur. Tačiau nors sutartyje nėra numatyta tiesioginė atsakovės pareiga, tinkamai ir laiku sumokėjus visas sutartyje numatytas įmokas, perimti nuosavybės teisę į mobilųjį telefoną, tačiau akivaizdu, kad atsakovei sumokėjus minėtas įmokas, kurių bendra suma viršija prekės kainą, nustatytasis 1 Eur mokestis, kurį sumokėjus atsakovei galutinai pereitų nuosavybės teisė į mobilų telefoną, yra nustatytas tik formaliai. Atsakovei sumokėjus įmokas, viršijančias prekės kainą, ji neturėtų jokio pagrindo ir intereso nesumokėti nurodyto 1 Eur tam, kad jai pereitų nuosavybės teisė į daiktą. Teismo vertinimu, sutarties sąlyga dėl nuomininkui suteikiamos teisės tinkamu sutarties įvykdymo (visų įmokų sumokėjimo) atveju už 1 Eur įsigyti daiktą, į sutartį yra įtraukta siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Todėl teismas daro išvadą, kad, nepriklausomai nuo to, kad atsakovei nėra tiesiogiai numatyta pareiga įsigyti nuomojamą daiktą, sutarčiai vis tiek yra taikytinos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).

17. Teismas atkreipia dėmesį, kad sutarties dalyje „Turto grąžinimas“ numatyta, jog „pasibaigus sutarčiai ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti Turto šios sutarties dalyje „Sutarties objektas“ nurodyta tvarka, ar nutraukus šią sutartį prieš terminą, Turtas grąžinamas Nuomotojui ne vėliau kaip sekančią dieną po sutarties pasibaigimo ar nutraukimo Sutarties sudarymo vietoje arba Turto naudojimo vietoje; <...> Nuomininkas Nuomotojui savo sąskaita grąžina Turtą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, o taip pat visiškai sukomplektuotą ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais daiktais, kurie jam buvo perduoti kartu su turtu ir kurie nurodyti sutarties specialiojoje dalyje. Jei per Turto perdavimą Nuomotojui nustatomi grąžinamo turto defektai ar gedimai, jie nurodomi Turto grąžinimo akte. Turto defektai ar gedimai gali būti nustatyti ir per 10 (dešimt) darbo dienų po turto grąžinimo akto pasirašymo ir apie tai nuomotojas informuoja nuomininką raštu“. Teismo vertinimu, ši sutarties nuostata (sutarties pasibaigimo atveju, kai nuomininkas nepareiškia noro įsigyti prekės) numato pernelyg sudėtingas prekės grąžinimo nuomotojui sąlygas (grąžinimo tvarka, daikto sukomplektavimas, dokumentai, inventorius ir pan.), be to, tinkamo visų pagal sutartį numatytų įmokų sumokėjimo atveju sutartimi nustatyta neproporcinga alternatyva (arba grąžinti prekę, kurios visa kaina bei jos perviršis jau sumokėti nuomotojui arba sumokėti 1 Eur, už kurį prekė galėtų pereiti atsakovei valdyti nuosavybės teise), vertinamos kaip sąlygos, įtrauktos į sutartį, siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

18. Pažymėtina, kad sutarties dalyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ numatyta, jog atsakovei ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal sutartį, ji yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iš nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarties pabaigos.

19. Tinkamu sutarties įvykdymo atveju atsakovė už prekę būtų sumokėjusi 191,88 Eur, 52,88 Eur daugiau nei prekės kaina (139,00 Eur). Netinkamo sutarties vykdymo atveju nuomotojas (trečiasis asmuo, o perleidus reikalavimo teisę į atsakovę – ieškovė) turėtų teisę rinktis tarp daikto, kurio vertė 139,00 Eur susigrąžinimo arba 191,88 Eur sumos pareikalavimo. Tikėtina, jog verslo subjektas (tiek trečiasis asmuo, tiek ieškovė) pasirinktų jam ekonomiškai naudingesnį variantą, t. y. 52,88 Eur didesnę sumą nei daikto vertė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo ar ieškovė būtų reikalavę atsakovės kaip alternatyvos grąžinti nuomojamą daiktą. Bylos duomenys patvirtina, kad į atsakovę buvo nukreipti reikalavimai tik dėl skolos ir delspinigių sumokėjimo. Kas reiškia, kad nuomotojo (trečiojo asmens, o vėliau ieškovės) tikrieji ketinimai buvo ne pagal sutartį išnuomoti, perduoti ar perduotą daiktą susigrąžinti, tačiau gauti jo įsigijimui skirtas mokėtinas įmokas, viršijančias daikto vertę.

20. Teismas, atlikęs sutarties sąlygų analizę, neturi pagrindo išvadai, kad atsakovė sutartimi kaip pagrindinio tikslo siekė išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal sutarties sąlygas, atvirkščiai sutarties sąlygos rodo, kad atsakovės pagrindinis tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (o trečiojo asmens – suteikti) finansavimą sutarties objektui (mobiliajam telefonui) įsigyti. Pažymėtina, kad ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1043-945/2022). Todėl, įvertinus šiame sprendime išdėstytus motyvus, šalių sudaryta sutartis pagal savo esmę yra vartojimo kredito sutartis, kuriai turi būti taikomos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio reikalavimų

21. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 175,89 Eur nesumokėtų nuomos įmokų (už mobilųjį telefoną) ir 79,15 Eur delspinigių. Reikalavimas dėl nesumokėtų įmokų grindžiamas tuo, kad atsakovė ilgą laiką nemokėjo įmokų, o reikalavimas dėl delspinigių priteisimo kildinamas iš sutarties specialiųjų sąlygų, kuriose numatytas 0,5 proc. delspinigių dydis už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos sumos. Ieškovė už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną delspinigių sumą apskaičiavo už 180 dienų, taikydama 0,25 proc. per dieną delspinigių normą.

22. Teismas konstatavo, kad pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytai sutarčiai yra taikytinos VKĮ nuostatos. VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. VKĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys asmenys.

23. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pradinė kreditorė prieš sudarydama su atsakove sutartį būtų vertinusi jo kreditingumą, be to, ji nebuvo įtraukta į vartojimo kredito davėjų sąrašą, kaip to reikalauja VKĮ 22 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat tai, kad teismas šiuo sprendimu nustatė, jog sudaryta sutartis pagal savo esmę yra vartojimo kredito sutartis, kurios sudarymui ir vykdymui yra taikytinos VKĮ nuostatos, darytina išvada, jog trečiasis asmuo, sudarydamas su atsakovu sutartį, neįgijo teisės iš jo reikalauti nei ieškiniu prašomų priteisti delspinigių, nei pinigų sumos nuomos mokesčio įmokų forma, kuri viršija prekės kainą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalis). Tokia pati išvada yra daroma teismų praktikoje, kurioje pažymima, kad teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų) (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1138-657/2022; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1049-390/2022; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1054-555/2022; 2022 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1055-587/2022; 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1084-894/2022).

24. Atsižvelgiant į tai, kas yra nurodyta aukščiau, laikytina, kad pradinė kreditorė, sudariusi su atsakove sutartį, nebūdama įrašyta į vartojimo kredito davėjų sąrašą ir nepatikrinusi atsakovės kreditingumo, įgijo teisę iš atsakovės atgauti tik pagal sutartį ir perdavimo–priėmimo aktą perduoto mobilaus telefono kainą, iš jos atėmus atsakovės sumokėtas įmokas. Sutarties specialiosiose nuostatose nurodyta, kad daikto vertė yra 139,00 Eur. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė sumokėjo pradinei kreditorei – 15,99 Eur (191,88 Eur – 175,89 Eur), taigi, vienintelė suma, į kurią reikalavimo teisę sutarties pagrindu įgijo trečiasis asmuo (o po reikalavimo perleidimo – ir ieškovė) yra 123,01 Eur (139,00 Eur – 15,99 Eur) suma.

25. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Teismas pažymi, kad šios įstatymo nuostatos reiškia, jog pradinis kreditorius negali perleisti naujajam kreditoriui daugiau teisių į skolininką, nei jis turi. Taigi, teismui nustačius, kad pradinė kreditorė neturėjo teisės pagal sutartį reikalauti iš atsakovės nei delspinigių, nei skolos dydžio, kuris viršija atsakovei perduotos prekės kainą, ieškovė, perėmusi iš UAB „Be kredito“ reikalavimo teisę, teisės į šiuos reikalavimus taip pat neįgijo.

26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinio reikalavimo dalis dėl skolos priteisimo tenkintina iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 123,01 Eur skola, o likusi ieškinio reikalavimų dalis dėl skolos (nesumokėtų nuomos įmokų) ir delspinigių atmestina.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

27. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

28. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašo priteisti 263 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 21,00 Eur žyminis mokestis ir 242,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y. 48,23 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 126,84 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

29. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“)(CPK 96 straipsnio 6 dalis), procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovės ir atsakovės nepriteistinos.

30. Valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 6,64 Eur ir viršija minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Tačiau ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, šių išlaidų priteisimas iš kiekvienos šalies proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, todėl iš ieškovės turėtų būti priteista – 3,20 Eur, iš atsakovės turėtų būti priteista 3,44 Eur. (CPK 92, 93 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės ir ieškovės priteistina suma yra mažesnė nei 5,00 Eur, iš ieškovės ir atsakovės valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 153 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 441 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovės O. L. 123,01 Eur (vieno šimto dvidešimt trijų eurų ir 01 ct) negrąžintą kreditą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 123,01 Eur (vieno šimto dvidešimt trijų eurų ir 01 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. sausio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 126,84 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus ir 84 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.