- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-26
- Bylos Nr.
- e2S-349-755/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00796-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Eigirdas Činka (pirm.)
- Ieškovas
- Akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba
- Advokatai
- Daris Miniotas
dalyvaujant suinteresuotų asmenų: akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ atstovui advokatui Dariui Miniotui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei D. Š., antstoliui Sauliui Ramanauskui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant ir nuotolines vaizdo-garso priemones, išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS” ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskiruosius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-03-13 nutarties civilinėje byloje pagal antstolio Sauliaus Ramanausko prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis S. Ramanauskas (duomenys neskelbtini) Patvarkymu dėl vykdomosios bylos pateikimo dėl taikos sutarties patvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau ir CPK) 595 ir 613 straipsniais, pateikė pirmosios instancijos teismui vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) su prašymu ir taikos sutartimi jos patvirtinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023-03-13 nutartimi prašymo netenkino, atsisakė tvirtinti antstolio pateiktą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos ir AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ (duomenys neskelbtini) sudarytą vykdymo procese taikos sutartį. Išaiškino proceso dalyviams, kad teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka neatima iš jų teisės, pasikeitus aplinkybėms ar pašalinus priežastis, dėl kurių taikos sutartį tvirtinti buvo atsisakyta, pakartotinai kreiptis dėl jos patvirtinimo.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Konkurencijos taryba prieštarauja AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ ir Inspekcijos sudarytai taikos sutarčiai, kadangi mano, jog baudos mokėjimą išdėsčius 4 metams, nebus pasiekti baudos skyrimo tikslai.
6. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-01-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-684/2022 pasisakė, kad, nors vykdymo procese Konkurencijos taryba užima suinteresuoto asmens padėtį, ji, kaip vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija, manydama, jog iškilo grėsmė efektyviai išieškoti Konkurencijos tarybos skirtą baudą ir susidariusias dėl nesumokėtos baudos palūkanas dėl to gali būti neužtikrinami Konkurencijos įstatymu siekiami tikslai (skirta bauda nepasieks savo tikslų ir pažeidėjai nebus atgrasyti nuo tokių pažeidimų darymo ateityje), turi teisę reaguoti į antstolio veiksmus ir apskųsti teismui antstolio patvarkymą.
7. Teismas pasisakė, kad į bylą nėra pateikta duomenų ar paaiškinimų, kad tik taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis, t.y. baudos mokėjimą išdėsčius 4 metų laikotarpiui, bus užtikrintas bendrovės veiklos tęstinumas ir išvengta nemokumo bylos iškėlimo.
8. Teismas konstatavo, kad pateiktos taikos sutarties sąlygos pažeidžia imperatyviąsias Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatas, todėl ją atsisakė tvirtinti.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Inspekcija atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-03-13 nutartį ir priimti naują nutartį – antstolio S. Ramanausko pateiktą pareiškimą tenkinti ir taikos sutartį patvirtinti. Tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad taikos sutarties patvirtinimo klausimas apeliacinėje instancijoje negali būti išsprendžiamas, prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-03-13 nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Inspekcija po jos kreipimosi, gavo Europos Komisijos raštą, kad susitarimas su AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“, kuriame pateikta pozicija, kad jeigu bendrovei paskirtos baudos (ekonominės sankcijos) mokėjimui dalimis kartu su įstatymais nustatyta procesine palūkanų norma yra taikoma ir papildoma 3,65 proc. metinė palūkanų norma, tokia pagalba nėra laikoma valstybės pagalba, nes neatitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje nustatytų kumuliacinių valstybės pagalbos sąlygų, o Valstybinės mokesčių inspekcijos elgesys prilygintinas privataus kreditoriaus elgesiui.
Žemesnės instancijos teismas
Mano, kad teismas, nurodydamas, kad į bylą nėra pateikta duomenų, kad tik tokiomis sąlygomis sudaryta taikos sutartis užtikrins bendrovės veiklos tęstinumą, turėjo sudaryti taikos sutarties šalims galimybę pateikti paaiškinimus į Konkurencijos tarybos argumentus.
Kita vertus, CPK XXXIX skyriaus normos, reglamentuojančios taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka ypatumus, nenumato trūkumų šalinimo instituto. Teismui reikalingi papildomi paaiškinimai iš taikos sutarties šalių, nėra ir negali būti sudėtine taikos sutarties dalimi ir tai nėra trūkumas dėl kurio taikos sutartis negalėtų būti patvirtinta. Teismas, nurodydamas, kad yra būtinybė išsiaiškinti papildomas aplinkybes, pats buvo neaktyvus, nesuteikė teisės taikos sutarties šalims pateikti paaiškinimų.
Šalies argumentai
AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-03-13 nutartį ir priimti naują nutartį – antstolio S. Ramanausko pateiktą pareiškimą tenkinti ir taikos sutartį patvirtinti. Tuo atveju, jei teismas manytų, kad taikos sutarties patvirtinimo klausimas apeliacinėje instancijoje negali būti sprendžiamas, prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-03-13 nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė suinteresuotų šalių Inspekcijos ir bendrovės teisę būti išklausytoms, pateikti argumentus dėl Konkurencijos tarybos atsiliepimo, įgyvendinti kitas teises, nustatytas procesinės teisės normomis. Tokiu būdu buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas ir teisė į teisingą teismo procesą (bylos nagrinėjimą).
Teigia, kad taikos sutartis buvo sudaryta įvertinus bendrovės ekonominę ir finansinę būklę bei jos bankroto tikimybę. Taikos sutarties sudarymas yra esminė bendrovės veiklos tęstinumo sąlyga.
Atsiliepimas
Užtikrinus galimybę šalims pateikti papildomą informaciją pagal atsiliepimą, šalių turimi dokumentai pagrįstų, kad baudos išdėstymo procesas buvo derintas su pagrindine Europos Sąjungos konkurencijos politiką formuojančia institucija – Europos Komisija. Derinimo proceso metu Europos Komisija išsamiai domėjosi bendrovės galimybėmis sumokėti baudą, jos finansiniais ir ekonominiais rodikliais. Po pusantrų metų vykusio proceso, nepaisant Konkurencijos tarybos iškeltų abejonių dėl baudos išdėstymo atgrasančio poveikio nebuvimo, Europos Komisija patvirtino Inspekcijai, kad baudos išdėstymas yra galimas.
Nurodo, kad 2023-03-10 (penktadienį) Konkurencijos taryba pateikė atsiliepimą, kuriuo išreiškė prieštaravimą taikos sutarčiai. Tačiau esant skirtingai šalių pozicijai šiuo klausimu, teismas pirmadienį, t.y. 2023-03-13, vadovaudamasis išimtinai Konkurencijos tarybos pozicija, priėmė ginčijamą nutartį.
Apeliantė pabrėžia rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų svarbą. Mano, kad teismas ignoravo taikos sutartį sudarančių šalių, kurios ir buvo šios procedūros iniciatoriai, valią ar interesus ir netgi nesiekė išsiaiškinti bylos nagrinėjimui svarbių aplinkybių.
Tai, kad teismas bylą nagrinėjo supaprastinto proceso tvarka, nepanaikina ir negali panaikinti esminių šalių procesinių garantijų. Pažymi, kad supaprastintas procesas nustato lygiai tokią pačią teismo pareigą būti aktyviam vykdant teisingumo funkciją. Mano, kad pažeista bylos šalies teisė į teisingą teismo procesą (bylos nagrinėjimą). Dėl šio procedūrinio pažeidimo nutartis yra naikintina CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Nutartis yra nemotyvuota ir neatitinka teismų sprendimams (nutartims) keliamų reikalavimų. Teismas savarankiško vertinimo nutartyje neatliko ir jo nepateikė bei nesiėmė veiksmų, kad į bylą būtų gauta tokiam vertinimui reikalinga informacija ar įrodymai, kas sudaro savarankišką nutarties panaikinimo pagrindą CPK 329 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punktu pagrindu.
Konstatavęs, kad nutartis prieštarauja imperatyvioms Konkurencijos įstatymo nuostatoms, teismas konkrečiai jų neįvardijo. Nemotyvavus nutarties ir nenurodžius konkrečių priežasčių (teisės aktų nuostatų), dėl kurių taikos sutartis negali būti tvirtinama, šalys pateikti naujos sutarties negali, nes liko neaišku kokias konkrečiai teisės aktų nuostatas pateiktoji sutartis pažeidė.
Mano, kad teismas priėmė sąlyginį sprendimą, nes pripažino, jog papildomos informacijos pateikimas galėjo sąlygoti ir kitokį taikos sutarties vertinimą.
Skirtingai nei teigiama nutartyje, Inspekcija išsamiai ištyrė bendrovės ekonominius ir finansinius rodiklius ir nustatė konkrečias sąlygas, kurioms esant taikos sutartis gali būti sudaroma. Jos iniciatyva buvo nustatyta papildomų saugiklių, reikšmingai suvaržančių bendrovės veiklą ir sudarančių prielaidas nukreipti visas bendrovės pastangas į baudos sumokėjimą, t.y. draudimai išsimokėti bet kokius dividendus, teikti naujas paskolas juridiniams ar fiziniams asmenims, dukterinei bendrovei UAB „Šeškinės projektai“ pardavus nuosavybės teise valdomą projekto U219 nekilnojamąjį turtą ar verslą, gautas lėšas skirti baudos sumokėjimui.
Šių veiklos ribojimų pagalba bendrovei, kurios akcijos yra viešai platinamos vertybinių popierių biržoje, ir jos akcininkams, kurių dėl viešo bendrovės akcijų platinimo būdo yra tūkstančiai, yra nustatyta ir nurodyta, kad visos bendrovės pastangos vykdant ūkinę veiklą rinkoje būtų nukreiptos į vienintelį tikslą – kuo greitesnį paskirtos baudos sumokėjimą.
Pažymi, kad taikos sutartis neapriboja Konkurencijos tarybos diskrecijos skirti baudas pagal Konkurencijos įstatymą. Su paskirtos baudos dydžiu ir jos sumokėjimo būtinybe bendrovė sutinka ir šių faktų neginčija.
Baudų skyrimo ir atitinkamos Konkurencijos tarybos diskrecijos įgyvendinimo procesas, kuriam taikomas Konkurencijos įstatymas, yra įvykęs ir pasibaigęs. Procesas jau yra perėjęs į vykdymo procesą, susijusį su paskirtos baudos išieškojimo klausimu. Šį procesą reguliuoja CPK, o ne Konkurencijos įstatymas.
Taikos sutartis nepaneigia ir nesumenkina atgrasymo už konkurencijos teisės pažeidimus poveikio, todėl neprieštarauja Konkurencijos įstatymui. Atsisakymas tvirtinti taikos sutartį iš esmės sąlygotų vienos didžiausių Lietuvos statybų bendrovių ir vieno didžiausių regiono darbdavių pasitraukimą iš rinkos. Konkurencijos taryba nepagrįstai suabsoliutina siekį dėl baudos išieškojimo neatidėliojant , net jei jis veda į įmonės bankrotą. Tai nesiderina su viešuoju interesu ir baudos už konkurencijos pažeidimą tikslais-atgrasyti nuo tokių veiksmų pakartojimo ateityje.
Mano, kad atgrasymo efektas lygiai taip pat yra pasiekiamas ir tuomet, kai bendrovei yra nustatomos itin griežtos finansinės veiklos sąlygos, nukreiptos į kuo spartesnį baudos sumokėjimą, kartu užtikrinant bendrovės veiklos tęstinumą ir viešąjį interesą – darbo vietų išsaugojimą, pridėtinės vertės Lietuvos ekonomikai kūrimą, mokesčių mokėjimą.
Atsiliepimas
Konkurencijos taryba atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo apeliacinį procesą nutraukti, o apeliacinio proceso nenutraukus, atmesti atskiruosius skundus ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Nurodo, kad nutartis neužkerta kelio iš naujo kreiptis su pareiškimu dėl taikos sutarties patvirtinimo, jeigu pasikeičia aplinkybės, dėl kurių teismas atsisakė tenkinti taikos sutartį. Mano, kad ginčijama nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Žodinio proceso metu atstovė šio teiginio nebepalaikė.
Konkurencijos tarybos vertinimu, dėl supaprastinto proceso specifikos teismas, gavęs jos paaiškinimus ir pats suabejojęs taikos sutarties atitiktimi imperatyvioms Konkurencijos įstatymo nuostatoms, neprivalėjo kreiptis į taikos sutarties šalis dėl atsiliepimų į paaiškinimus pateikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Taikos sutarties šalys negalėjo nežinoti kokie reikalavimai yra keliami taikos sutartims vykdymo procese ir turėjo galimybes pateikti teismui detalesnius paaiškinimus ir pagrindimus, kad tokia sutartis atitinka keliamus reikalavimus.
Jeigu teismui kyla abejonių, šis negali tvirtinti tokios taikos sutarties. Tokiu atveju taikos sutarties šalys gali iš naujo kreiptis į teismą ,pateikdamos detalesnius paaiškinimus dėl teismui kilusių abejonių.
Nesutinka su apeliančių argumentais, kad nutartis nemotyvuota, nepagrįsta ir neatitinka teismų sprendimams (nutartims) keliamų reikalavimų. Pažymi, kad nutartyje nurodyta, kad sutartis neleis pasiekti Konkurencijos tarybos skirta bauda siekiamų tikslų. Teismas sutiko, kad jis turėtų įvertinti ar tik tokiomis sąlygomis sudaryta taikos sutartis gali užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą. Teismas sprendė, kad duomenų apie tai nepateikta, kad tokia taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms Konkurencijos įstatymo nuostatoms.
Mano, kad teismo motyvacija yra pakankama suprasti, kad teismas suabejojo būtent taikos sutarties atitiktimi imperatyvioms Konkurencijos įstatymo nuostatoms, susijusioms su Konkurencijos tarybos skirtų baudų tikslais ir mokėjimu.
Nurodo, kad, pasisakant dėl taikos sutarties prieštaravimo imperatyvioms Konkurencijos įstatymo nuostatoms, reikšminga, kad taikos sutartis nepagrįstai apriboja Konkurencijos tarybos diskreciją, ji neleidžia pasiekti bauda siekiamų tikslų ne tik nubausti, bet ir atgrasyti. Taikos sutartis pažeidžia Konkurencijos įstatyme įtvirtintas baudų apskaičiavimo taisykles.
Priešingai nei dėsto apeliantės, Europos Komisija nevertino ir nepasisakė, kad skirtos baudos ir palūkanų išdėstymas leidžia pasiekti Konkurencijos tarybos skiriama bauda siekiamų tikslų ne tik nubausti, bet ir atgrasyti ūkio subjektus nuo tokių pažeidimų darymo.
Konkurencijos taryba abejoja taikos sutartyje įtvirtintu 3,65 proc. palūkanų dydžiu, kuris Europos Komisijos patvirtintas dar 2022 m. pradžioje, atsižvelgiant į tuo metu galiojusią situaciją finansinio skolinimosi sektoriuje. Taikos sutartis sudaryta 2023 m. vasario mėn., kai situacija finansinio skolinimosi sektoriuje yra kardinaliai pasikeitus, todėl ir palūkanų dydžio aspektu taikos sutartis gali būti kvestionuojama, ar ji atitinka finansinio skolinimo sektoriaus padėtį tokios sutarties sudarymo metu.
Akcentuoja, kad būtent Konkurencijos taryba, o ne Inspekcija, turi įgaliojimus spręsti, kad net iš esmės pakeitus Konkurencijos įstatyme įtvirtintą Konkurencijos tarybos skirtų baudų sumokėjimo reglamentavimą, skirta bauda siekiami tikslai bus pasiekti
Pažymi, kad taikos sutartis sudaro sąlygas skirtą baudą ir palūkanas sumokėti iš viso per beveik devynerius metus nuo pareigos sumokėti tokią baudą atsiradimo, o tai nesuderinama su Konkurencijos tarybos skiriama bauda siekiamais tikslais.
Nurodo, kad sutartyje nustatyti saugikliai negali pakeisti savalaikio baudos ir palūkanų sumokėjimo. Bauda turėjo būti sumokėta iki (duomenys neskelbtini), o taikos sutartimi sudaromos sąlygas baudą ir palūkanas sumokėti dar papildomai per beveik ketverius metus-iki (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu bendrovė nepatiria pakankamo lygmens nepatogumų, nubaudžiančių ir atgrasančių ūkio subjektus nuo tokių vienų iš pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų darymo ateityje.
Nurodomi saugikliai reikalingi ne nubaudimo ir atgrasymo tikslais, bet vykdomajai byla tinkamai nutraukti, kadangi teismui patvirtinus taikos sutartį, vykdomoji byla yra nutraukiama ir nebeliks pagrindų bendrovės turto areštui.
Pažymi, kad vykdymo procesas negali paneigti esminių Konkurencijos įstatyme įtvirtintų taisyklių ir Konkurencijos tarybos diskrecijos baudų skyrimo srityje. Tik Konkurencijos taryba, kaip už valstybinę konkurencijos politiką atsakinga institucija, gali spręsti dėl konkurencijos teisės pažeidėjams skirtų baudų.
Nagrinėjamu atveju taikos sutartis prieštarauja šioms taisyklėms ir paneigia Konkurencijos tarybos diskreciją baudų skyrimo srityje, kadangi ne Konkurencijos taryba, o išieškotoja Inspekcija ima spręsti šį klausimą.
Nepaisant to, kad įstatymai nenustato, jog Konkurencijos tarybos skirta bauda turi būti išieškota visa iš karto, tai nepaneigia reikalavimo vykdymo procese kuo greičiau ir efektyviau išieškoti Konkurencijos tarybos skirtą baudą ir palūkanas. Turi būti atsižvelgiama, kad nagrinėjamu atveju taikos sutartis sudaroma ne šiaip dėl įsipareigojimų valstybei, pavyzdžiui, mokestinių, bet dėl Konkurencijos tarybos skirtos baudos, padarius vieną iš pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, nuo kurio nukentėjo šalies ekonomika ir vartotojai.
Papildomas palūkanų mokėjimas yra nustatytas ne konkurencijos teisės pažeidimų nubaudimo ir atgrasymo tikslais, bet valstybės pagalbos taisyklių taikymo tikslais, t. y. kad tokia „finansinė“ parama įmonei nebūtų pripažinta valstybės pagalba ir jos nereikėtų notifikuoti Europos Komisijai, todėl jų mokėjimas niekaip nesusijęs su Konkurencijos tarybos skiriama bauda siektais tikslais.
Nurodo, kad nesiekia, kad konkurencijos teisės pažeidėjai taptų nemokūs ir pasitrauktų iš rinkos. Būtent tam užkirsti kelią ir yra skirta maksimali baudos riba, susieta su įmonėmis pajamomis baudos skyrimo momentu. Bendrovei skirta bauda, kuri atitiko jos finansinius pajėgumus baudos skyrimo momentu. Savalaikiai jos nesumokėjus, bendrovė prisiėmė riziką, kad vėliau jos finansinė padėtis gali pasikeisti ir ji gali būti nepajėgi sumokėti baudą neatlikus papildomų veiksmų, pavyzdžiui, veiklos pertvarkymo ar skolinimosi.
Taikos sutartimi iš esmės yra pažeidžiamas Konkurencijos įstatyme įtvirtintos baudų apskaičiavimo taisyklės, sudarančios sąlygas įmonėms skirti baudas, įvertinus ir jų finansinę padėtį baudos skyrimo momentu.
Atsiliepimas
AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ atsiliepimu į Inspekcijos atskirąjį skundą prašo jį tenkinti ir panaikinti skundžiamą nutartį bei priimti naują nutartį – antstolio pareiškimą tenkinti ir Taikos sutartį patvirtinti. Tuo atveju, jei teismas spręstų, kad taikos sutarties patvirtinimo klausimas apeliacinėje instancijoje negali būti išsprendžiamas – panaikinti apylinkės teismo 2023-03-13 nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Nurodo, kad sutinka su Inspekcijos atskirojo skundo argumentais. Atsakydama į Konkurencijos tarybos atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentus, nurodo, kad nesutinka su Konkurencijos tarybos vertinimu, kad nutartis atsisakyti tenkinti prašymą patvirtinti taikos sutartį yra neskundžiama, nes tokią galimybę numato CPK 595 straipsnio 3 dalies nuostatos ir kasacinio teismo praktika.
Mano, kad Konkurencijos tarybos pozicija dėl apeliacinio proceso nutraukimo yra nepagrįsta ir prieštaraujanti CPK nuostatoms.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirųjų skundų faktinių ir teisinių pagrindų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Konkurencijos tarybos (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ paskirta 8 513 500 Eur bauda ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos už kiekvieną dieną priverstinio išieškojimo į valstybės biudžetą (lėšų gavėjas Inspekcija). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-05-14 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1443-1063/2018 bendrovės skundą dėl šio nutarimo atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-06-03 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-161-552/2020 paliko minėtą sprendimą nepakeistą. Konkurencijos taryba (duomenys neskelbtini) nutarimu dėl AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ paskirtos baudos ir palūkanų priverstinio išieškojimo nutarė pateikti antstoliui (duomenys neskelbtini) nutarimą vykdymui. (duomenys neskelbtini) nutarimo pagrindu antstolio Sauliaus Ramanausko kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkė (duomenys neskelbtini) pateikė antstoliui prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo, vėliau, antstolio prašymu, pateikė mokėjimų grafiką dėl 10 294 872,97 Eur (baudos, palūkanų, vykdymo išlaidų) sumokėjimo išdėstymo per 120 mėnesių, mokant po 85 800 Eur kas mėnesį. Išieškotoja Inspekcija (duomenys neskelbtini) rašte „Dėl baudos išdėstymo“ nurodė, kad, būdama trečios eilės išieškotoja vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalies pritaria, kad Konkurencijos tarybos (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirtos baudos ir palūkanų mokėjimas būtų išdėstytas lygiomis dalimis 8 metų laikotarpiui, į mokėjimo grafiką neįtraukiant antstolio vykdymo išlaidų bei prašė užtikrinti, kad bendrovei nesilaikant susitarimo, būtų pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai. Antstolis (duomenys neskelbtini) patvarkymu dėl baudos mokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo skolininkę laikytis (duomenys neskelbtini) pasiūlyto mokėjimo grafiko, dengiant Konkurencijos tarybos paskirtą baudą ir sumokėti įmokas už 2020 metų liepos bei rugpjūčio mėnesius. Konkurencijos taryba skundu prašė panaikinti antstolio (duomenys neskelbtini) patvarkymą dėl baudos mokėjimo. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020-12-01 nutartimi civilinėje byloje Nr.2YT-9009-956/2020 pareiškėjos skundą tenkino. Panevėžio apygardos teismas 2021-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-120-278/2021 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-12-01 nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-01-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-684/2022 Panevėžio apygardos teismo 2021-02-17 nutartį paliko nepakeistą. Inspekcija (duomenys neskelbtini) pateikė antstoliui pareiškimą, kuriuo prašė Inspekcijos ir bendrovės pasirašytą taikos sutartį dėl Konkurencijos tarybos paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo pateikti patvirtinti teismui ir apie tai informuoti Konkurencijos tarybą. AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS” ir Inspekcijos (duomenys neskelbtini) sudaryta taikos sutartimi susitarė, kad Konkurencijos tarybos (duomenys neskelbtini) nutarimas, atsižvelgus, kad nesumokėta baudos dalis, kuri sudaro 5 568 841,30 Eur, bus sumokėta lygiomis dalimis per 48 mėnesių laikotarpį pagal Sutarties priedą Nr. (duomenys neskelbtini) „Skolos mokėjimo grafikas”, t.y. iki (duomenys neskelbtini). Taip pat numatyta, kad skolininkas nuo skolos sumoka ir 3,65 proc. dydžio palūkanas, nurodytas priede, kas sudaro 414 747,29 Eur.
Konkurencijos tarybos atstovė, nagrinėjant atskiruosius skundus apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, nurodė, kad esant teisės aktų nuostatoms, leidžiančioms apskųsti ginčo nutartį, institucija tam prieštaravimų neturi, t.y. iš esmės nebepalaikė savo atsiliepimo argumentų, kad ginčijama nutartis yra neskundžiama ir apeliacinį procesą būtina nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas, visgi papildomai pasisako, kad nagrinėjamu aspektu reikšminga tai, kad ginčijama nutartis priimta dėl taikos sutarties vykdymo procese tvirtinimo.
Pagal CPK 595 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias tokios sutarties sudarymo galimybes, ir numatančias, kad teisėjas, gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, priima nutartį pagal šio Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles. Ta pati teisės norma nurodo, kad tokia nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
Esant pirmiau aptartam teisiniam reglamentavimui, plačiau vertinti teisiškai nepagrįstų atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentų dėl apeliacinio proceso nutraukimo būtinybės pagrindo nėra, todėl pasisakytina dėl atskiraisiais skundais ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Pagal CPK 593 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą pareiškimus dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (CPK 595 straipsnis), taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus. Šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 593 straipsnio 3 dalis).
Taigi, pareiškimą klausimu, kylančiu iš vykdymo proceso, nagrinėjantis teismas turi CPK 593 straipsnyje įtvirtintą diskreciją nuspręsti dėl proceso formos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi nagrinėti bylą žodiniame posėdyje, kai tai būtina reikšmingoms bylos aplinkybėms išaiškinti, o rašytinis procesas tam nepakankamas. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka gali būti pripažintas proceso teisės pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti teismo sprendimą, kai tai atitinka CPK 329 straipsnyje įtvirtiną esminio proceso teisės normų pažeidimo kriterijų – jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-469/2016).
Apeliacinio teismo vertinimu, procesinė situacija, kai išieškotojo (Valstybinės mokesčių inspekcijos) ir skolininko (AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“) sudarytos taikos sutarties vykdymo procese patvirtinimo, baudą paskyrusios institucijos nesutikimas buvo pareikštas jau iniciavus tokio pobūdžio pareiškimo nagrinėjimą teisme, užtikrinant lygiateisiškumo ir rungimosi principų įgyvendinimą procese, buvo būtina nuspręsti dėl žodinio bylos nagrinėjimo arba, šios formos vis tik nepasirenkant, sudaryti galimybes suinteresuotiems asmenims savo poziciją dėl tokio turinio taikos sutarties tvirtinimo pagrįstumo išreikšti rašytine forma, teikiant atitinkamus paaiškinimus ir reikšmingus savo pozicijai pagrįsti papildomus įrodymus.
Nors Civilinio proceso kodekso nuostatos nenumato teismui teisės savo iniciatyva keisti ir papildyti pateiktos taikos sutarties turinio, tačiau pats taikos sutarties tvirtinimas ar atsisakymas ją tvirtinti, nėra formaliai atliekamas veiksmas. Sutiktina su argumentais, kad reikalavimas šalims su prašymu dėl taikos sutarties tvirtinimo pateikti ir išsamų tokios sutarties sudarymo, jos atitinkamų sąlygų pagrindimą, nėra numatytas.
Tokio pobūdžio bylose teismas gali ir turi ex officio (pagal pareigas) bei ex proprio motu (savo iniciatyva), jeigu tai būtina, pavyzdžiui, kilus abejonėms, kad sutarties sąlygos gali prieštarauti imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, ar pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir pan., išsiaiškinimo pareigą ir, esant būtinybei, išreikalauti papildomus įrodymus, kad įvertinti tokių rizikų tikimybės pagrįstumą, jei reikia siūlyti tikslinti sutarties tekstą.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakydamas, kad teismas viešojo intereso požiūriu turi įvertinti ar tik tokiomis sąlygomis sudaryta taikos sutartis, t.y. bendrovei yra reikalingi dar papildomai 4 metai skirtai baudai ir palūkanoms sumokėti, galės užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, pirmiau aptartos procesinės pareigos iš esmės nevykdė. Idant pašalintų nurodomas abejones, be pakankamo pagrindo nesprendė klausimo dėl teismo posėdžio žodinio proceso tvarka ar įpareigojimo suinteresuotiems asmenims, ypač kai buvo gautas Konkurencijos tarybos prieštaravimas, pateikti šiam klausimui reikšmingus įrodymus. Šiuo atveju buvo apsiribota formaliu konstatavimu, kad tokių duomenų į bylą nėra pateikta, ir atsisakyta tvirtinti taikos sutartį.
Suinteresuotų asmenų atskirųjų skundų argumentai leidžia vertinti, kad pirmosios instancijos teismas, neišklausydamas jų, nesudarydamas galimybių atsikirsti į Konkurencijos tarybos atsiliepime išdėstytus argumentus, ginčijamą nutartį priėmė skubotai, nepakankamai atsižvelgęs į faktinę procesinę situaciją, kad taikos sutarties sąlygų rengimo procese ginčijamu klausimu suinteresuotumą turinti Konkurencijos taryba nedalyvavo ir jos galutinė pozicija dėl konkrečių taikaus susitarimo sąlygų, sutartį pateikusiesiems negalėjo būti žinoma.
CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl taikos sutarties tvirtinimo rašytinio proceso tvarka neriboja teismo teisės taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, kai teismas tai pripažįsta būtina. Kilus abejonių dėl galimybės tvirtinti pateiktą taikos sutartį, teismas turėjo teisę taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, t. y. pašalinti kilusias abejones, o tik tada priimti procesinį sprendimą dėl pateiktos taikos sutarties tvirtinimo. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas taikos sutarties tvirtinimo klausimą, pirmosios instancijos teismas ydingai taikė procesines teisės normas, kartu neužtikrinant procesinio šalių lygiateisiškumo, rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo.
Sutiktina, kad teismo nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padaro išvadas, įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas remiasi (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog motyvuojamojoje nutarties dalyje faktiškai ir teisiškai pagrindžiamos teismo nutartimi padarytos išvados, kuriose teismas išanalizuoja byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę, įvertina įrodymus ir jais remdamasis konstatuoja tam tikras faktines aplinkybes, kurias teisiškai kvalifikuoja, nurodydamas joms taikytinas proceso ar materialiosios teisės normas.
Pirmiau nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti taikos sutartį, turėjo aptarti ir motyvuotai pagrįsti, kodėl pateikta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei (ar) viešajam interesui prieštarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Juolab, kad pateikė išaiškinimą, kad toks procesinis sprendimas neužkerta kelio šalims pakartotinai su prašymu kreiptis dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Apeliantės AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ argumentai, kad teismui konkrečiai neįvardijus kokią imperatyvią Konkurencijos įstatymo nuostatą, konkreti taikos sutarties sąlyga pažeidžia, pagrindžia, kad tokiu būdu apsunkinamas suinteresuotų asmenų, siekiančių taikos sutarties patvirtinimo, tokios procesinės teisės įgyvendinimas. Juolab, kad nagrinėjamu atveju, Konkurencijos taryba apskritai laikosi procesinės pozicijos, kad taikaus susitarimo sudarymas vykdymo procese negalimas, nes nebus pasiekti baudos skyrimo tikslai.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tik ginčijamoje nutartyje pateiktas abstraktus sprendžiamo klausimo argumentavimas nėra pakankamas padarytai išvadai pagrįsti ir negali būti laikomas tinkamu nutarties motyvavimu. Pabrėžtina, kad teismo nutartis yra motyvuota tik tuo atveju, jeigu teismas nurodo savo išvadų ir faktinius, ir teisinius argumentus, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CPK 329 straipsnio antrosios dalies 4 punkte įtvirtintą normą, pagal kurią teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas yra absoliutus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas.
Primintina, kad taikos sutarties vykdymo procese sudarymas yra galimas pagal minėtą CPK 595 straipsnio normas ir tokio susitarimo tvirtinimas ar atsisakymas tvirtinti, yra teismo kompetencijoje. Nagrinėjant prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, būtina išsiaiškinti suinteresuotų asmenų pozicijas dėl taikaus susitarimo vykdymo procese galimybių, vertinant konkrečių sąlygų atitiktį imperatyvioms teisės normoms ir viešajam interesui, turi būti atsižvelgiama ir į naujai apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus, jie įvertinti.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas tinkamai neužtikrino apeliantų teisės būti išklausytiems, procesinio šalių lygiateisiškumo, rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo (CPK 12, 17 straipsniai) bei neįvertino faktinių ir teisinių prašymo patvirtinti taikos sutartį vykdymo procese aspektų, kas leidžia konstatuoti, kad nutartis yra be pakankamų motyvų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Dėl šio Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-03-13 nutartis naikintina ir taikos sutarties vykdymo procese tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, nustatęs absoliutų procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą, nepasisako ir neanalizuoja atskirųjų skundų argumentų ir motyvų dėl sprendžiamo klausimo esmės. Bylą nagrinėjant pakartotinai ir įvertinus reikšmingas aplinkybes, ginčijamos aplinkybės ir paties pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo pagrįstumas turi būti vertinami pakartotinai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-03-13 nutartį panaikinti ir prašymą dėl taikos sutarties vykdymo procese tvirtinimo perduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams nagrinėti iš naujo.