- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- e2-22448-1102/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16622-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Mauricė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- V. G.
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės SEB banko
- Advokatai
- Ričardas Užolas
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei A. G., ieškovės atstovei advokatei Agatai Staševskajai, atsakovui V. G., atsakovo atstovui advokatui Ričardui Užolui,
posėdyje nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės SEB banko (pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas) atstovui ir išvadą teikiančios institucijos atstovui (išvada į bylą pateikta),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir susijusių klausimų, trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. birželio 10 d. priimtas nagrinėti ieškovės A. G. ieškinys atsakovui V. G., kuriuo ieškovė prašė nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės ir priteisti iš atsakovo 1000 Eur dydžio neturtinės žalos kompensaciją, nustatyti nepilnametės šalių dukters V. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 301 Eur per mėnesį, taip pat 750 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už trijų mėnesių laikotarpį. Šalių santuokos metu įgytą turtą ir prievoles prašė padalinti taip: 75,97 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), 2016 m. statybos, priteisti ieškovei, automobilį Toyota Avensis, 2001 m. gamybos, priteisti atsakovui, padalinti ieškinyje nurodytus namų apyvokos ir buities daiktus ir įrangą, solidarią šalių prievolę AB SEB bankui, neišmokėto kredito dydis 65 672 Eur, pripažinti asmenine ieškovės prievole, priteisti ieškovei iš atsakovo 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkantį didesnės vertės turtą (transporto priemonę), priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais motyvais ir argumentais: gyvenant santuokoje atsakovas ėmė vis dažniau piktnaudžiauti alkoholiu, o 2016 metais gimus vaikui, jis tapo visiškai priklausomu nuo alkoholio, pradėjo visiškai nesiskaityti nei su ieškove, nei su jos artimaisiais, visiškai nesirūpino mažamete dukra, tapo agresyviu, dėl ko santuokinis gyvenimas tapo negalimas. Nurodė, kad dar prieš keletą metų atsakovas grasino atsinešti iš darbo trotilo ir ieškovę su dukra susprogdinti, grasino nušauti arba susidoroti kitais būdais. Šie grasinimai ieškovei atrodė realūs, ji bijojo atsakovo, tačiau tuo pačiu bijojo kreiptis į policiją, kadangi spaudoje ne kartą buvo skaičiusi, kad moterys nesulaukia pagalbos. Kadangi ieškinio pateikimo metu šalių dukra gyvena su mama (ieškove), ieškovė viena dukrą pilnai išlaiko, mano, kad dukros interesus atitiks vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama. Teikė vaiko poreikių, kurie per mėnesį sudaro 602 Eur, paskaičiavimo lentelę, iš atsakovo prašė priteisti išlaikymą, lygų pusei šios sumos. Dėl išlaikymo įsiskolinimo pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo 2019 m. vasario 20 d. paliko bendrus šeimos namus ir ten negyvena, į tai, kad ieškovė (padedant jos mamai) vaiko išlaikymui išleido vidutiniškai po 500 Eur per mėnesį, todėl už minėtą 3 mėnesių laikotarpį iš atsakovo dukters išlaikymo įsiskolinimo suma skaičiuojama po 250 Eur per mėnesį, viso priteistinas 750 Eur dydžio įsiskolinimas. Nurodė, kad ieškovės vardu yra įregistruotas 0,0891 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurį ieškovei 2014 m. lapkričio 24 d. padovanojo jos mama S. J. Šiame sklype 2016 m. buvo pastatytas 75,97 kv.m. bendro ploto pastatas - gyvenamasis namas. Nurodė, kad į namo statybą investavo 4 888,15 Eur savo ir savo mamos asmeninių lėšų, (el. b. T. I, psl. 1-13). Teikė banko sąskaitos išrašus, papildomus paaiškinimus. Pateikė teismui kreditoriaus raštą, kuriuo sutinkama, kad prievolės, kylančios iš būsto statybai paimto kredito sutarties, liktų asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Atsižvelgiant į tai, kad namo statybai panaudotos ir jos asmeninėms lėšos, ir jai po santuokos nutraukimo liktų asmeniškai vykdyti prievoles bankui, prašė visą gyvenamąjį namą priteisti jai natūra, nepriteisiant atsakovui kompensacijos.
Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad šalys į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), persikėlė gyventi 2016 m. liepos mėn., iki tol gyveno ieškovės motinai priklausančiame 3 k. bute, kuriame naudojosi dviem kambariais. Tais pačiais metais šalims gimė dukra. Dukters susilaukė po ilgų ir brangių gydymo procedūrų Lietuvoje ir Latvijoje, kadangi šalys ilgus metus negalėjo susilaukti vaikų, šioms procedūroms išleisdavo visas šeimos lėšas, santaupų neturėjo. Paaiškino, kad namo pamatai buvo įrengti už jos mamos dovanotas lėšas, tik tuomet sutuoktiniai gavo būsto paskolą, kurios lėšomis pasistatė gyvenamąjį namą. Mamai grąžino tik dalį lėšų. Nurodė, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę 2017 m. sausio mėnesį (trenkė per veidą), taip pat 2019 m. vasario mėn. (metė į ją vaiko žieminį batą, grasino). Ieškovė 2019 m. vasario 17 d. iškvietė policijos pareigūnus, tačiau pareiškimo neparašė, nes pagailėjo atsakovo, dirbančio Lietuvos Kariuomenėje, nenorėjo, kad jis būtų atleistas iš tarnybos. Nurodė, kad šalių dukra turi specialių poreikių – astmą, regos sutrikimų, tam reikalingos papildomos lėšos, akiniai, procedūros druskos kambaryje ir kt. Ieškovei finansiškai padeda jos mama S. J. ir patėvis A. S.
Atsiliepimas
Atsakovas V. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, šalių santuokos nutraukti nenori, prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. pirmojo PK 2019 m. kovo 19 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, liudija, kad smurto artimoje aplinkoje nebuvo. Dėl išsakyto teiginio apie nuolatinį piktnaudžiavimą alkoholiu paaiškino, jog dirba Lietuvos Kariuomenėje, kurioje kariui yra keliami aukšti elgesio bei sveikatos reikalavimai, nuolat tikrinama karių fizinė ir psichinė sveikata, asmuo, piktnaudžiaujantis alkoholiu ar turintis kokių nors fizinės ar psichinės sveikatos problemų, būtų nušalintas nuo tarnybos. Pažymėjo, kad net ir šalims gyvenant skyrium, jis kaip ir anksčiau vienas moka kredito, palūkanų, draudimo įmokas pagal 2016 m. vasario 3 d. kredito sutartį Nr. 15A1618210304-A5 su AB SEB banku, moka už komunalinius patarnavimus. Aprūpindavo šeimą maistu, buities reikmėmis ir kt. Nurodė, kad nežino apie jokias trečiųjų asmenų lėšas, panaudotas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai. Mano, kad jo sutuoktinė A. G. yra suklaidinta ir įtraukta į jai nesuvokiamus procesus, kurie daro ypatingą žalą šalių mažametei dukrelei V. G. (el. b. T. I, psl. 106-108).
Posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad gimus vaikui ieškovė labai pasikeitė. Atsakovas laukė, manė, kad ieškovei galimai pogimdyvinė depresija, gal viskas susitvarkys. Buvo šokiruotas, kai 2018 m. į jį kreipėsi ieškovės advokatas J. A. S. dėl santuokos nutraukimo. Yra įsitikinęs, kad vaikui reikia augti šeimoje, norėtų, kad ieškovė su vaiku grįžtų, kad visi gyventų bendrai pasistatytame name, (duomenys neskelbtini). Mano, kad ir skyrybų atveju visiems galima gyventi name, nusistačius jo naudojimo tvarką. Neturi kito turto, jei teismas priteistų ieškovei namą natūra, jis neturėtų kur gyventi. Paaiškino, kad jo tėvai gyvena 4 k. žinybiniame bute, šio buto jo tėvų šeima nebeteks po atsakovo tėvo mirties. Atsakovo tėvas sunkiai serga onkologine liga, taigi, ne tik atsakovas, bet ir jo motina galimai liks be būsto. Teikė savo pablogėjusią sveikatą liudijančius dokumentus, nurodė, kad nėra tikras dėl savo ateities pajamų, nes stipri sveikata yra būtina tarnaujant (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nuo 2019 m. vasario mėnesio dukrą matė du kartus: vieną kartą susitikimas truko 15 min, kai sutuoktinė su vaiku buvo atvažiavusi į bendrą šalių namą susirinkti daiktų, o kitą kartą apie 1 val., kol trise nuvažiavo dukrai nupirkti automobilinės kėdutės.
Liudytoja S. J., ieškovės motina, paaiškino kad finansiškai rėmė dukrą, nurodė, kad dovanojo pinigų didesnio namo, kuris nebuvo pastatytas, projekto parengimui, taip pat statomo kuklesnio namo pamatų įrengimui. Nurodė, kad dalį pamatams skirtų pinigų ieškovė ir atsakovas jai grąžino, kiti yra padovanoti dukrai. Pažymėjo, kad atsakovas buvo pavydus, ūmus. Pamena, kad atsakovas yra jai grasinęs ir prieš 17 metų, ir prieš 4 metus, švenčiant ieškovės 40-metį. Pažymėjo, kad atsakovas neskubėjo lankyti žmonos ir dukros joms esant Abromiškių sveikatos įstaigoje, aplankė tik trečią savaitę. Paaiškino, kad ji finansiškai parėmė dukrą 2019 m. vasarą kartu atostogaujant prie Baltijos jūros, apmokėdavo anūkės sveikatinimo procedūras ir pan. Mano, kad tėvui negalima „duoti“ vaiko bendravimui. Liudytojas A. S., ieškovės patėvis, nurodė, kad ieškovės ir atsakovo šeimą pažįsta 14 metų, bendraudavo, kartu švęsdavo šventes. Ieškovę apibūdino kaip blaivininkę, o atsakovą kaip išgėrinėjantį. Žinojo, buvo girdėjęs, kad ieškovė „dangstydavo“ sutuoktinį, kai šis neblaivus negalėdavo eiti dirbti, „nupirkdavo“ biuletenį. Paaiškino, kad prieš ketverius metus švenčiant ieškovės 40-metį, diskutuojant apie tremtį, atsakovas užsiplieskė, buvo panašu, kad ketina griebtis ginklo. Mano, kad ieškovei su atsakovu derėjo jau anksčiau išsiskirti, kol dar nebuvo vaiko, turto. Liudytoja V. G.-M., atsakovo sesuo, paaiškino, kad atsakovas labai laukė gimsiančio vaiko, džiaugėsi jam gimus, siuntė artimiesiems vaiko nuotraukas. Mano, kad tarp ieškovės ir atsakovo vyksta principų karas. Pažymėjo, kad atsakovas ir jo artimieji labai išgyvena, kad ilgą laiką negali bendrauti, matytis su nepilnamete V. G. Liudytoja V. G., atsakovo motina, paaiškino, kad su marčia (ieškove) daug metų gražiai sutarė, tačiau konfliktas įvyko, kai liudytoja atsisakė nuolat prižiūrėti anūkę, kai ieškovė, vaikui sulaukus vienerių metų, ketino pradėti dirbti. Nuo to laiko santykiai atšalo. Labai ilgisi anūkės V. G.. Mano, kad ieškovė provokuodavo atsakovą, išpūtė jo nedidelį išgėrinėjimą iki alkoholizmo, nes tam buvo labai jautri, kadangi jos pačios tėvas buvo alkoholikas. Nurodė, kad ieškovei nuolat buvo negana pinigų. Ieškovę apibūdino kaip tvarkingą, o atsakovą – kaip rūpestingą.
Šalies argumentai
Byloje gautas suinteresuoto asmens akcinės bendrovės SEB banko 2019 m. birželio 28 d. atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad suinteresuotas asmuo susipažino su ieškiniu, nurodė, kad 2019 m. birželio 11 d. vykusiame banko kredito komiteto posėdyje buvo nuspręsta leisti perkelti visas prievoles pagal 2016 m. vasario 3 d. kredito sutartį Nr. 15A1618210304-A5 ieškovei (el. b. T. I, psl. 83-84).
Į bylą pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. liepos 3 d. išvada Nr. 1SD-4650 „Dėl nepilnametės V. G.“, buities tyrimo aktai. Išvadoje nurodyta, kad Tarnybos atstovė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 3 kambarių, su visais patogumais bute, kuris priklauso ieškovės motinai S. J., gyvena ieškovė su nepilnamete dukra V. G. bei ieškovės motina. Mergaitė dalijasi kambariu su mama, miega atskiroje lovelėje. Būstas tvarkingas, švarus, yra reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai. Ieškovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, ugdytis ir ilsėtis. Tarnybos atstovei A. G. nurodė, jog dirba trijose darbovietėse: UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendros pagalbos slaugytoja bei UAB (duomenys neskelbtini) kokybės vadybininke. Ieškovės šeimos pajamas sudaro darbo pajamos 1000 Eur/mėn., išmoka vaikui 50 Eur/mėn. Pasak ieškovės, atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, smurtavo prieš ieškovę, bet ne vaiko akivaizdoje. Ieškovė nurodė, jog atsakovas nuo gyvenimo skyriumi neteikia išlaikymo, nesidomi dukra, neaplanko, keletą kartų per savaitę paskambina. A. G. teigė, kad kol atsakovas vartos alkoholį, ji neleis su vaiku matytis be jos priežiūros, neišleis vaiko su nakvyne. Pasak ieškovės, vaiko ligos atveju, jai padeda jos motina arba samdoma auklė. Ieškovė nurodė, jog nuo vasario mėn. iki birželio mėn. mergaitė lankė darželį 6 savaites, visą kitą laiką sirgo. Motinos teigimu, mergaitei nustatytas (duomenys neskelbtini), dažnai pasireiškia (duomenys neskelbtini). Tarnybos atstovė taip pat lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad atsakovas gyvena 4 kambarių, su visais patogumais name, kuris priklauso ieškovei ir atsakovui. Mergaitė turi atskirą žaidimų kambarį, kuriame pastebėta daug žaislų, palapinė, erdvė žaidimams. Namas erdvus, šviesus, yra visi reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai. Atsakovo namuose sudarytos tinkamos sąlygos mergaitės svečiavimuisi. Tarnybos atstovei V. G. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovo darbo pajamos yra 1200 Eur/mėn. Pasak atsakovo, jis nenori skyrybų, nori išsaugoti santuoką, yra ne kartą siūlęs ieškovei kartu apsilankyti pas šeimos psichologą. Atsakovas nurodė, jog jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, tik laisvalaikiu išgeria alaus. Anot vyro, jis nerizikuotų savo karjera. Teigė, kad ieškovė nesudaro galimybių matytis su dukra, ieškovės motina nepageidauja jo matyti savo namuose, ieškovė neleidžia vaiko pasiimti į atsakovo namus, išveža mergaitę į kaimą. Atsakovas nurodė, jog mergaitė dažnai serga, todėl jis negali būti su ja lauke. Pasak vyro, nuo gyvenimo skyrium pradžios, jis dukrą matė 15 min., kai ieškovė buvo atvykusi pasiimti asmeninių daiktų. Atsakovas nurodė, jog ieškovė nekomunikuoja, neinformuoja apie dukros sveikatą, pasiekimus, planus, nebendradarbiauja ir nebando rasti bendrų sprendimų, susijusių su dukra. Nurodė, kad jo santykis su dukra artimas ir draugiškas, su dukra užsiima, žaidžia smėlio dėžėje, vaikšto aplink ežerą, perka žaislus ir kitus reikalingus daiktus. Pasak atsakovo, gyvenimo skyriumi laikotarpiu neteikė pinigų vaiko išlaikymui, nes apmoka bendrą būsto paskolą, komunalinius mokesčius, ieškovės planšetės išlaidas, vaiko gyvybės draudimą bei būsto draudimą. Mano, kad mergaitė nuteikinėjama prieš jį, nes telefoninio pokalbio metu dukra tėvo klausė: „ar tu tėti, pijokas, alkoholikas?“. Atsakovas nurodė, jog yra susirūpinęs dėl vaiko sveikatos ieškovės molinos namuose, nes ten yra pelėsis, o dėl mergaitės astmos, tai žalinga jos sveikatai. Išvadoje nurodoma, kad V. G., gimusi (duomenys neskelbtini), lanko Vilniaus lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). Išvadoje konstatuota, kad atsižvelgiant į pateiktą informaciją, bylos aplinkybes, nepilnametės amžių, Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti nepilnametės V. G. gyvenamosios vietos nustatymui su motina. Pažymėta, kad ieškovės prašomas priteisti 301 Eur/mėn. išlaikymas vaikui galimai patenkins vaiko poreikius ir atitiks jo interesus (el. b. T. I, psl. 89-94).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
1. Dėl santuokos nutraukimo
Byloje leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 1929 (el. bylos priedas, b. l. 24).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.).
Ieškovė savo reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės grindžia aplinkybe, kad atsakovas gyvenant santuokoje prieš ją smurtavo, piktnaudžiavo alkoholiu. Teismas vertina, kad bylos nagrinėjimo metu liudytojai patvirtino aplinkybę, kad atsakovas buvo agresyvus švenčiant ieškovės 40-metį. Tačiau pažymėtina, kad ieškovei, gimusiai (duomenys neskelbtini), 40 metų sukako (duomenys neskelbtini), taigi po šio įvykio ieškovė toliau gyveno su atsakovu ir toliau dėjo pastangas susilaukti su juo vaiko, kuris gimė (duomenys neskelbtini). Vertintina, kad šis atsakovo agresyvumo protrūkis 2015 m. negali būti laikomas reikšminga aplinkybe, patvirtinančia atsakovo smurtą, agresyvumą, dėl kurio iširo šalių santuoka. Kiti ieškovės nurodomi atsakovo smurto atvejai nėra patvirtinti šalių parodymais ar rašytiniais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės nurodomas įvykis, dėl kurio ji iškvietė atsakovui policijos pareigūnus, įvyko 2019 m. vasario mėn., t. y. jau po to, kai ieškovė per savo tuometį atstovą advokatą J. A. S. 2018 m. rudenį pranešė atsakovui apie savo apsisprendimą nutraukti santuoką.
Spręsdamas dėl santuokos iširimo priežasčių, teismas rezervuotai vertina liudytojų S. J., V. G.-M., V. G. parodymus, nes šie asmenys yra artimi šalių giminaičiai. Atsižvelgtina į liudytojo A. S., kuris nėra susijęs giminystės ryšiais nei su viena iš šalių, parodymus, konkrečiai į pastebėjimus, kad jam buvo žinoma, kad ieškovė „nupirkdavo“ pagiringam sutuoktiniui biuletenį, kad ieškovei su atsakovu derėjo jau anksčiau išsiskirti, kol dar nebuvo vaiko, turto. Laikytina, kad aplinkybė, jog atsakovas išgėrinėjo, yra iš esmės įrodyta, o aplinkybė, kad atsakovas smurtavo – iš esmės ne. Sprendžiant dėl atsakovo kaltės laipsnio ir masto, įvertintina tai, kad pati ieškovė patvirtino, kad visos jos ir atsakovo gaunamos lėšos ir santaupos būdavo išleidžiamos brangioms medicininėms procedūroms, skirtoms susilaukti vaikelio. Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad abu sutuoktiniai dėjo pastangas organizuojant, finansuojant savo gyvenamojo būsto, esančio adr. (duomenys neskelbtini), statybą, įrengimą. Taigi, negalima konstatuoti, kad atsakovas buvo nelojalus šeimai, sutuoktinei. Tiek ieškovė, tiek atsakovas teigia, kad kita šalis labai pasikeitė (duomenys neskelbtini) gimus vaikui, ir kad būtent kitos šalies pasikeitimas lėmė santuokos iširimą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės. Įvertintina tai, kad atsakovo išgėrinėjimas ieškovei nebuvo kliūtis po beveik 20 gyvenimo santuokoje metų statyti bendrą namą, dėti pastangas susilaukti bendro vaiko.
Įvertinęs visas aplinkybes ir įrodymus ar jų nebuvimą, teismas konstatuoja, kad vaiko gimimas galimai suardė nusistovėjusį ir abu sutuoktinius tenkinusį daug metų trukusį šeimyninį gyvenimą, ši aplinkybė buvo lemiama sutuoktiniams peržiūrint savo gyvenimo prioritetus ir lūkesčius, ir santuoka iširo šiems prioritetams ir lūkesčiams išsiskyrus. Laikytina, kad nebeliko abipusio supratimo, palaikymo, atjautos, todėl santuoka iširo ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
3. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu, atsakovui neprieštaraujant, atsižvelgiant į tai, kad šalys turi nepilnametį vaiką (CK 3.69 straipsnio 2 dalis), po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė G. Dėl atsakovo pavardės ginčų nekilo. Esant tokioms aplinkybėms, šalių pavardės nekeičiamos.
Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas vienas kitam nepriteisiamas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai. Byloje nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas išsamiau nevertina ir nepasisako dėl tėvo ir motinos asmeninių bruožų, gebėjimo rūpintis vaiku, gebėjimo suvokti ir atliepti vaiko interesus, kitų reikšmingų aplinkybių sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Atsižvelgęs į ieškinio reikalavimą nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškove, į teisinį reguliavimą, numatantį, kad vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo gali ir turi būti nustatyta tik su vienu iš tėvų, kitam iš tėvų sudarant galimybes bendrauti su vaiku tėvų (CK 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.170 straipsnis), į išvadą teikiančios institucijos išvadą Nr. 1SD-4650, teismas sprendžia, kad nepilnametės V. G. gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove A. G..
6. Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos
CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.
Ieškinyje nesant suformuluoto prašymo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, atsakovui procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu nurodžius, jog ieškovė riboja jo galimybę bendrauti su vaiku, nesudaro galimybių matytis su dukra, teismas vertina, kad siekiant užkirsti ginčams kilti ateityje, atsižvelgus į tai, kad nėra nustatyta, jog tėvas kelia grėsmę savo nepilnametei dukrai, pripažinus, kad V. G., kuri sprendimo priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, interesus atitinka nuolatinio ryšio su tėvu palaikymas, teismo iniciatyva (ex officio) nustatytina bendravimo tvarka, atsižvelgiant į posėdžio metu šalių duotus paaiškinimus. Pažymėtina, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus sprendžiant su nepilnamečių interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismas privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Teismas kritiškai vertina liudytojos S. J. parodymus, kad tėvui negalima „duoti“ vaiko bendravimui, laiko tai subjektyvia nuomone, nes pati ieškovė parengiamųjų ir teismo posėdžių metu neprieštaravo, kad dukra bendrautų su tėvu, paaugusi liktų viešėti pas jį su nakvyne ir pan. Todėl teismas nustato atsakovo bendravimo ir dalyvavimo nepilnamečio vaiko ugdyme tvarką, kuri detalizuojama šio sprendimo rezoliucinėje dalyje.
Atkreipiamas šalių dėmesys, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Šalims išaiškinama, kad šis teismo sprendimas dalyje, susijusioje su nepilnamečiu vaiku, neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl esant nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos ar siekiant pakeisti šiuo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, šalys turi teisę kreiptis į teismą su bendru prašymu patvirtinti pageidaujamą bendravimo su vaiku tvarką, taip pat bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jo siūlomu būdu.
7. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo
Nustačius nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2019 m. gavo pastovų apie 1380 Eur dydžio darbo užmokestį atskaičius mokesčius (el. b. T. I, psl. 136) – tai sudaro pagrindą priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis.
Ieškovė į bylą pateikė vaikų poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia iš viso 602 Eur: išlaidos maistui, higienos prekėms, buitinei chemijai – 180 Eur, dukters ugdymui (darželis, rinkliavos, priemonės) – 50 Eur, būsto komunaliniams mokesčiams tenkanti išlaidų dalis – 50 Eur, auklės paslaugos – 100 Eur, gimtadienių organizavimo išlaidos (200 Eur per metus / 12 mėn) – 16,67 Eur, išlaidos aprangai, avalynei – 70 Eur, vaistai, mokamos gydytojų konsultacijos, tyrimai – 25 Eur, laisvalaikio išlaidos (lavinimo priemonės, pramogos, atostogos) – 30 Eur, kuro išlaidos – 80 Eur. Posėdžio metu paaiškino, kad dukra daug serga, todėl patiriamos išlaidos ne tik ugdymo įstaigai lopšeliui-darželiui, bet ir auklei (el. b. T. I, psl. 5). Ieškovė pagrindė papildomas išlaidas sveikatos poreikiams (el. b. T. I, psl. 131-132: T. II, psl. 91-92, 104-105). Pasisakydama dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovė taip pat nurodė, kad ji gyvendama skyrium nuo atsakovo, padedant mamai, vaiko išlaikymui išleido vidutiniškai po 500 Eur per mėnesį.
Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.).
Iš bylos dokumentų nustatyta, kad ieškovės su darbo santykiais susijusios pajamos dirbant UAB „Aušvėja“, UAB „Ainava“, VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje iš viso sudaro apie 1100 Eur, atskaičius mokesčius (el. b. T. I, psl. 56-62; T. II, psl.58-75).
Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2019 m. sausio 1 d. yra 555 Eur neatskaičius mokesčių, arba 430 Eur atskaičius mokesčius, įvestus dėl mokestinės darbo santykių reformos; atitinkamai kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo suma būtiniesiems poreikiams tenkinti turėtų būti ne mažesnė kaip 215 Eur. Nuo 2020 m. sausio 1 d., didėjant MMA apie 9,4 proc. (nuo 555 Eur iki 607 Eur), orientacinė būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui reikalinga suma būtų 470 Eur, atitinkamai pusė šio dydžio sudarytų 235 Eur.
Šioje byloje sprendžiant dėl atsakovo mokėtino išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į tai, kad po santuokos nutraukimo ieškovei atitenka šalių gyvenamasis būstas, atsakovė turi kito asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, taigi jos turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Ieškovė gauna valstybės skiriamą išmoką vaikui, taip pat šalių nepilnametę dukrą remia mergaitės močiutė (ieškovės mama). Atsižvelgtina į tai, kad nepilnametis vaikas turi specialių sveikatos poreikių, taip pat į tai, kad sveikatos problemų turi ir atsakovas (el. b. T. II, psl. 127-128), iš kurio priteistinas išlaikymas. Teismas sprendžia, kad 250 Eur dydžio periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo priteisimas iš atsakovo nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos būtinųjų ir dalies papildomų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė prašė priteisti atsakovo neteikto vaikui išlaikymo įsiskolinimą už 3 mėnesius, iš viso 750 Eur. Nurodė, kad tuo metu vaiko išlaikymui išleido vidutiniškai po 500 Eur per mėnesį, atsakovas gyveno skyrium, prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, todėl už prašomą 3 mėnesių laikotarpį iš atsakovo dukters išlaikymo įsiskolinimo suma skaičiuojama po 250 Eur per mėnesį.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys gyvena atskirai nuo 2019 m. vasario pabaigos, kai šeimoje kilus konfliktui ieškovė su vaiku išėjo gyventi į mamos butą, o atsakovas liko gyventi šalims priklausančiame name. Į bylą nepateikta duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į atsakovą prašydama išlaikymo vaikui. Nustatyta, kad ieškovė atsiribojo nuo atsakovo, nesudarė galimybių atsakovui matytis su vaiku. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad atsakovas tuo metu mokėjo mokesčius už šalių gyvenamąjį namą, vykdė prievoles bankui, kylančias iš būsto kredito sutarties, mokėjo dukros gyvybės draudimo įmokas po 38 Eur per mėnesį (DOK-226925, DOK-226927). Laikytina, kad ieškovės teiginiai dėl neteikto išlaikymo yra pagrįsti. Tuo pačiu vertintina, kad atsakovo prisidėjimas prie šeimos prievolių vykdymo bei kai kurių vaiko poreikių tenkinimas sudaro pagrindą mažinti prašomą išlaikymo įsiskolinimo dydį iki 450 Eur.
9. Dėl turto ir prievolių padalijimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, taip pat pasisakyti dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
Sprendžiant šalių turto padalijimo klausimus, byloje nekilo ginčo dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo. Šalys nesutarė dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Ieškovė prašė priteisti jai natūra asmeninėn nuosavybėn šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį 75,97 kv.m. bendro ploto pastatą-gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), nepriteisiant iš ieškovės atsakovui piniginės kompensacijos. Nustatyta, kad Namas pastatytas santuokos metu ant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio 8,91 a ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kurį ieškovei 2014-11-24 Dovanojimo sutartimi Nr. AD-9703 padovanojo jos mama S. J. (el. b. T. I, psl. 27-29, 42-44). Ieškovė sutiko po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdyti prievoles bankui pagal 2016 m. vasario 3 d. kredito sutartį Nr. 15A1618210304-A5 (el. b. T. I, psl. 30-41). Atsakovas nesutiko su tokiu turto padalijimo būdu, teigė, kad Namas dalintinas lygiomis dalimis natūra abiem sutuoktiniams, kad Name galima nustatyti naudojimosi tvarką ir gyventi dviem šeimoms, t. y. ieškovei su vaiku vienoje dalyje, ir atsakovui kitoje dalyje. Abejojo, ar ieškovės finansinės galimybės leis jai vienasmeniškai tinkamai vykdyti prievoles kreditoriui (bankui).
Atsižvelgus į gana priešiškus šalių santykius, į tai, kad Namo plotas nėra didelis, į gautą kreditoriaus sutikimą leisti perkelti solidarios prievolės vykdymą vienasmeniškai ieškovei, į tai, kad šalių vaikui yra kenksminga gyventi S. J. būste, kuriame konstatuotas užkrėtimas pelėsiu (DOK-227204) , kad šalių vaikas iki 2019 m. gyveno ginčo Name, turi ten savo kambarį ir kt., spręstina, kad šalių ir jų nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitiks viso ginčo Namo priteisimas natūra ieškovei, taip pat įsipareigojimų pagal 2016 m. vasario 3 d. kredito sutartį Nr. 15A1618210304-A5 vykdymo perkėlimas ieškovei vienasmeniškai. Atsakovui, remiantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, priteistina kompensacija už ieškovei tekusį turtą natūra.
Sprendžiant dėl priteistinos kompensacijos dydžio, atsižvelgtina į tokias aplinkybes: šalys santuokos metu iš bendrų lėšų yra sumokėjusios bankui 11 407,79 Eur kredito (ieškinio padavimo dienai, el. b. T. I, psl. 6), namo vidutinė rinkos vertė, remiantis valstybės įmonės Registrų centro atliktu masiniu vertinimu, 2019 m. sausio 1 d. buvo 61 500 Eur, reali namo rinkos kaina byloje nebuvo nustatyta, atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) NTR centrinio duomenų banko išraše nurodoma 75 600 Eur (el. b. T. I, psl. 43), bankui negrąžintos paskolos, kurios lėšomis buvo pastatytas ir įrengtas Namas, likutis ieškinio padavimo dieną buvo 65 627,07 Eur, atsakovas bylos nagrinėjimo metu vienasmeniškai vykdė prievoles bankui, taigi mažino įsipareigojimų bankui dydį, namo pamatų įrengimui tam tikrą sumą dovanojo ieškovės motina S. J., tačiau ši suma nebuvo tiksliai įrodyta, nes liudytoja S. J. posėdžio metu paaiškino, kad jos iš banko pasiskolintas ir sutuoktiniams perduotas lėšas ieškovė ir atsakovas dalinai grąžino, liudytoja savo sąskaita mokėjo palūkanas, ieškovės motina yra ir daugiau rėmusi savo dukrą finansiškai ir kt. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad rengiantis pamatų įrengimui į ieškovės banko sąskaitą 2015 m. rugsėjo mėn. S. J. pervedė 1783 Eur, atsakovas V. G. pervedė 650 Eur, ieškovės patėvis A. S. pervedė 1300 Eur, o ieškovė 2015 m. spalio mėn. pamatus įrengusiai bendrovei „ABM statyba“ pervedė keturis kartus po 579,24 Eur, taip pat pervedė 425 Eur 2015 m. lapkričio mėn., t. y. iš viso 2741,96 Eur (el. b. T. II, psl. 13-15). Taigi matyti, kad prie pamatų įrengimo prisidėjo ir atsakovas. Iš aukščiau nurodytų duomenų ir aplinkybių spręstina, kad yra realu vertinti, jog ieškovei iš bendros sutuoktinių pasyvaus ir aktyvaus turto masės atitenka apie 75 600 Eur vertės nekilnojamasis turtas ir apie 65 400 Eur dydžio debitorinis įsipareigojimas – dėl to ieškovės atsakovui mokėtina kompensacijos suma yra 5 100 Eur ((75600 – 65400) / 2). Kitos aplinkybės nelaikytinos reikšmingomis nustatant kompensacijos dydį.
Atsižvelgus į būtinybę vaikui kuo greičiau persikelti iš jam sveikatai kenksmingos gyvenamosios aplinkos, t. y. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), į ieškovei po santuokos nutraukimo atitenkantį šeimos gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas įpareigotinas iki 2020 m. sausio 20 d. išsikraustyti iš Namo. Ši sprendimo dalis vykdytina skubiai.
Atsakovui natūra priteistina šalių bendros jungtinės nuosavybės teise valdoma transporto priemonė Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš atsakovo ieškovei priteistina jos prašoma 500 Eur dydžio piniginė kompensacija, laikant kad automobilio vertė yra 1000 Eur.
Ieškovė prašo jai priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus, namų apyvokos reikmenis, baldus ir pan.: Lova, Virtuvės baldai, Šaldytuvas, Skalbimo mašina, Kioskas, 1 žoliapjovė, Akumuliatorinės žolės ir krūmų žirklės, 1 dviratis, 1 lygintuvas, Mėsmalė, Trintuvas, Kokteilinė, Plakiklis, Vaisių džiovintuvas, Kavamalė, Vaflinė, Sumuštinių keptuvė, nurodo, kad šių daiktų vertė yra 1670 Eur. Atsakovui prašo priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus, namų apyvokos reikmenis, baldus ir pan.: Kompiuteris su spausdintuvu, 1 žoliapjovė, Kultivatorius, Gyvatvorių žirklės, Elektrinis genėtuvas, Drenažinis siurblys, Lapų pūstuvas, Akumuliatorinis suktuvas-gręžtuvas, Akumuliatorinis siaurapjūklis, 1 dviratis, Televizorius, 1 lygintuvas, Dulkių siurblys, Mikrobangų krosnelė, Elektrinis grilis, Mini viryklė su orkaite, nurodo, kad šių daiktų vertė yra 1070 Eur. Prašo nei vienai iš šalių nepriteisti kompensacijos dėl nurodytų kilnojamųjų daiktų verčių skirtumo.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad posėdžio metu šalys plačiau pasisakė dėl ieškovei atitenkančio kiosko, o būtent nurodė, kad tai yra kilnojamasis ūkinis pastatas, kuriame anksčiau, kol žemės sklype nebuvo namo, šalys vasarodavo, stovėjo lova, šiuo metu jame yra santykinai vertingų daiktų (spinta, šaldiklis, kt.), sprendžia, kad nurodyta kiosko vertė (100 Eur) galimai yra didesnė, bent 300 Eur. Įvertinus šią aplinkybę, taip pat tai, kad pačios ieškovės vertinimu, jai atitenka didesnės vertės kilnojamųjų daiktų, iš ieškovės atsakovui priteistina 400 Eur ((1870 – 1070) / 2) dydžio kompensacija.
Atlikus tarpusavio užskaitą, iš ieškovės atsakovui priteistina 5000 Eur (5100 + 400 – 500) dydžio kompensacija. Įvertinus, kad ši suma fiziniam asmeniui yra santykinai didelė, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametis vaikas, ieškovės atsakovui mokėtina suma išdėstytina dalimis į vienerių metų laikotarpį: per vieną mėnesį po sprendimo įsiteisėjimo sumokėtina 1000 Eur suma, o likusi suma mokėtina kas tris mėnesius lygiomis dalimis po 1000 Eur iki pilno visos kompensacijos sumos sumokėjimo. Ieškovei pageidaujant, atsakovas privalo priimti visos sumos sumokėjimą ir anksčiau nustatytų terminų.
Remiantis bylos dokumentais, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudarė 2000 Eur (el. b. T. II, psl. 130-134). Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo dalį žyminio mokesčio, 259 Eur (el. b. T. I, psl. 53, 70), likusios 518,51 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo (el. b. T. I, psl. 79-80).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašymas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės tenkintas iš dalies, reikalavimas priteisti neturtinę kompensaciją netenkintas, reikalavimai dėl turto ir prievolių padalijimo tenkinti, reikalavimas dėl piniginės kompensacijos už didesnę turto dalį priteisimo netenkintas, reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos tenkintas, reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tenkinti iš dalies, vertintina, kad tenkinta 70 proc. ieškinio reikalavimų.
Remiantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsnio 1, 2 dalimis, iš atsakovo ieškovei priteistina 70 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 1400 Eur. Žyminis mokestis, kuris šioje byloje sudaro 777,51 Eur, į valstybės biudžetą mokėtinas tokiomis dalimis: ieškovei privalu sumokėti 233,25 Eur (30 proc.), atsakovui – 544,26 Eur (70 proc.). Atsižvelgiant į ieškovės sumokėtą 259 Eur dydžio žyminio mokesčio sumą, atsakovas turi kompensuoti ieškovei 25,75 Eur (259 – 233,25), o į valstybės biudžetą sumokėti 518,51 Eur (544,26 – 25,75). Atsakovo ieškovei kompensuojant bylinėjimosi išlaidas mokėtina suma iš viso sudaro 1425,75 Eur (1400 + 25,75).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu sudaro 1,86 Eur. CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Todėl aukščiau nurodyta suma iš šalių nepriteistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės A. G. (pavardė iki santuokos – J.), a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1929, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti jų turimas pavardes: G., G.
Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievoles, kylančias 2016 m. vasario 3 d. kredito sutarties Nr. 15A1618210304-A5, sudarytos tarp atsakovo V. G., ieškovės A. G., iš vienos pusės, ir akcinės bendrovės SEB banko, j.a.k. 112021238, iš kitos pusės, vykdys ieškovė A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolei prieš nurodytą kreditorių šiam sprendimui įsiteisėjus tampant asmenine ieškovės ieškovės A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), prievole.
Nustatyti nepilnamečio vaiko V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko motina A. G., a. k. (duomenys neskelbtini).
Į pareigoti V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. sausio 20 d. (du tūkstančiai dvidešimtųjų metų sausio mėnesio dvidešimtos dienos) išsikraustyti iš Pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters V. G., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo dienos (2019 m. birželio 3 d.) iki dukra sulauks pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Nepilnametės dukters V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. G..
Nustatyti tokią tėvo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės dukters V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – dukra) bendravimo tvarką:
1) Savaitgaliai: kiekvieną pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį tėvas pasiima dukrą penktadienį iš ugdymo įstaigos ar vaiko mamos A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – mama), gyvenamosios vietos nuo 17:00 val. iki 18:00 val. ir grąžina sekmadienį į mamos gyvenamąją vietą iki 16:00 val. Pirmasis mėnesio savaitgalis laikomas tas, kurio šeštadienis ir sekmadienis (šios abi dienos) patenka į atitinkamą vieną mėnesį. Tėvams iš anksto sutarus, tėvo ir dukros bendravimo laikas savaitgalį gali būti ir trumpesnis, ypač bendravimo tvarkos laikymosi pradžioje. Jei numatytą savaitgalį tėvas dėl darbinio ar kito užimtumo negali bendrauti su dukra, šalys įsipareigoja tartis dėl savaitgalio kompensavimo kito tėvui tinkamo savaitgalio metu.
2) Darbo dienos: tėvas bendrauja su dukra du vakarus darbo dienomis, paimdamas dukrą pavakaryje iš ugdymo įstaigos ar jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją tą patį vakarą į dukros gyvenamąją vietą. Apie konkrečias bendravimo dienas ir valandas, kuriomis tėvas galėtų matytis su dukra, tėvas privalo pranešti dukros mamai kaip galėdamas anksčiau, tačiau bet kokiu atveju ne vėliau kaip bendravimo dienos išvakarėse. Jei tėvas negali susitikti su dukra darbo dieną, šios dienos jam nekompensuojamos.
3) Šventės: neporiniais metais (2019 m., 2021 m. ir t. t.) tėvas su dukra praleidžia Naujųjų metų pradžios dieną (sausio 1 d.), pirmą Šv. Velykų dieną (sekmadienį), Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.), taip pat Naujųjų metų vakarą (gruodžio 31 d.), o poriniais metais (2020 m., 2022 m. ir t. t.) tėvas su dukra praleidžia antrą Šv. Velykų dieną (pirmadienį), Kūčias ir pirmą šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24-25 d.) Tėvas šventinę dieną paima dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina atgal iki paskutinės šventinės dienos 19 val. Dėl vaiko paėmimo ir grąžinimo laiko Naujųjų metų vakarą (gruodžio 31 d.) tėvai susitaria iš anksto, ne vėliau kaip dienos išvakarėse, šį vakarą tėvas su dukra bendrauja ne trumpiau kaip 4 val.
4) ligos atveju, esant medicininiams dokumentams iš vaiką prižiūrinčio gydytojo, ir dukrai nelankant ugdymo įstaigos, šios tvarkos laikomasi atsižvelgiant į ligos pobūdį ir sudėtingumą. Vaiko mama informuoja tėvą apie vaiko ligą SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis iš karto po to, kai apsilanko gydymo įstaigoje.
5) Atostogos: tėvas turi teisę praleisti su dukra ne mažiau kaip 14 dienų kasmetinių savo atostogų, šias atostogas su dukra išdėstant dalimis po 7 dienas arba nepertraukiamai 14 dienų. Apie savo planuojamų atostogų su dukra laiką tėvas ir motina praneša vienas kitam kaip įmanoma anksčiau, bet kokiu atveju, ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius. Lyginiais metais pirmenybę pasirinkti atostogų su vaiku laiką turi mama, nelyginiais metais – tėvas.
6) tėvas ir mama įsipareigoja bendradarbiauti derindami dukros pasiėmimo ir grąžinimo detales. Tėvas ir mama gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir dukros bendravimo tvarkos arba pakeisti šiuo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.
Pastatą - gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažinti A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.
Automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą V. G. vardu, po santuokos nutraukimo pripažinti, V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybe.
Kilnojamuosius daiktus, namų apyvokos reikmenis, baldus ir pan. tarp šalių padalinti taip: Lova, Virtuvės baldai, Šaldytuvas, Skalbimo mašina, Kioskas, 1 žoliapjovė, Akumuliatorinės žolės ir krūmų žirklės, 1 dviratis, 1 lygintuvas, Mėsmalė, Trintuvas, Kokteilinė, Plakiklis, Vaisių džiovintuvas, Kavamalė, Vaflinė, Sumuštinių keptuvė po santuokos nutraukimo atitenka ieškovei A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), o Kompiuteris su spausdintuvu, 1 žoliapjovė, Kultivatorius, Gyvatvorių žirklės, Elektrinis genėtuvas, Drenažinis siurblys, Lapų pūstuvas, Akumuliatorinis suktuvas-gręžtuvas, Akumuliatorinis siaurapjūklis, 1 dviratis, Televizorius, 1 lygintuvas, Dulkių siurblys, Mikrobangų krosnelė, Elektrinis grilis, Mini viryklė su orkaite po santuokos nutraukimo atitenka atsakovui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) kompensaciją už ieškovei po santuokos nutraukimo atitenkantį didesnės vertės turtą, kompensacijos mokėjimą išdėstant dalimis tokiu būdu: per vieną mėnesį po sprendimo įsiteisėjimo mokėtina 1000 Eur suma, po to kas tris mėnesius mokėtina po 1000 Eur iki pilno visos kompensacijos sumos sumokėjimo.
Priteisti iš V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 1425,75 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt penkis eurus 75 ct) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 518,51 Eur (penkis šimtus aštuoniolika eurų 51 ct) žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Sprendimo dalis dėl įpareigojimo V. G. išsikraustyti iš Pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinos skubiai. Sprendimo apskundimas apeliacine tvarka nesustabdo šių dalių vykdymo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.