Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas du kartus:

1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bei sumažintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val.;

2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį, paskiriant sumažintą 14 MGL (700 Eur) dydžio baudą, kuri subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėtas 7 (septyniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. (bausmė neatlikta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis 2024 m. spalio 9 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 2024 m. spalio 9 d., 22.20 val. tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais savo veiksmais L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis L. S. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Prisimena, kuomet atvažiavo policija, jis pripūtė ir viskas, daugiau detalių nelabai prisimena. 2024 m. spalio 9 d. jis dirbo, o po darbo grįžo į išnuomotą namą, kuriame išgėrė su draugais butelį degtinės. Kiek išgėrė, nebeatsimena. Iš pradžių jautėsi normaliai, tačiau, galimai, buvo apsvaigęs, kadangi neprisimena kas vyko. Būdamas apsvaigęs, sėdo už vairo. „VW Golf“ priklauso jo mamai. Mama (duomenys neskelbtini) gyvena, ji nežinojo, kad jis (L. S.) gali sėstis už vairo. Jis tą vakarą važiavo namo į (duomenys neskelbtini), vėliau miegojo automobilyje. Jis nebeprisimena, kodėl sustojo. Atsimena tik, kai policijos pareigūnai atvyko. Iš pradžių jis neigė, kad vairavo, o paskui prisipažino. Jis vairuotojo pažymėjimą prarado, su juo susiję buvo darbai, tai dabar negali dirbti. Šiuo metu nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), turi pasiūlymą dėl darbo (duomenys neskelbtini), oficialiai žada dirbti. Šiuo metu pajamų neturi, gyvena su tėvais. Arešto bausmės atidėjimas paskirtas, probacija prižiūri, nesikreipė probacija dėl arešto panaikinimo į teismą. Jo įpareigojimai – nevartoti alkoholio, taip pat būti tam tikru laiku namuose. Nežino kodėl vartojo alkoholį, bet neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Po šio įvykio neteko vartoti alkoholio nei karto. Ateityje planuoja daugiau nedaryti tokių klaidų, nevartoti alkoholio. Jo manymu, visi šie įvykiai yra susiję su alkoholio vartojimu ir blogais draugais. Šiuo metu jis nešioja apykoję, planuojamas darbas yra netoli (duomenys neskelbtini), įmonė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) žmogus važiuoja, todėl jis kartu su juo važinės į darbą. Norėtų, kad jam būtų paskirta bauda, bet ne areštas. Naujame darbe planuoja gauti 1 300 Eur atlyginimą, bandomasis laikotarpis 3 mėnesiai (b. l. 78-80).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir baudžiamojoje byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Prokurorė taip pat sutiko su tokia baudžiamojo proceso eiga.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais šioje baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais bei išnagrinėjus šią bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris pagrįstas išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų baudžiamojoje byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę ir juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad L. S. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Pažymėtina, jog L. S. inkriminuotoje BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtyje kaltinamojo neblaivumo laipsnis yra apibrėžtas 1,76 promilės dydžiu. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamojo L. S. neblaivumas buvo tikrinamas du kartus: pirmojo putimo atveju pastarajam buvo nustatytas 1,75 promilės neblaivumas, o antrojo – 1,76 promilės neblaivumas. Minėtų aplinkybių kontekste svarbu atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemonių vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punktą, kuriame numatyta, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, jog per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, taip pat šioje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, o būtent, kad pirmojo neblaivumo patikrinimo metu kaltinamajam L. S. buvo nustatyta mažesnė etilo alkoholio koncentracija – 1,75 promilės, pripažintina, kad būtent šis neblaivumo laipsnis laikytinas jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymiu ir todėl šia apimtimi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra tikslintina. Kartu pabrėžtina, jog toks kaltinimo patikslinimas esminės reikšmės kaltinamojo teisinei padėčiai neturės ir jos neblogins.

Kaltinamojo teisinei padėčiai įtakos neturės ir kaltinimo patikslinimas ta apimtimi, kuria yra detalizuojamas neblaivumo nustatymo L. S. momentas. Iš jau aptartų ir teismo įrodymais pripažintų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad kaltinamajam L. S. 1,75 promilės neblaivumo laipsnis buvo nustatytas 2024 m. spalio 9 d., 22.20 val., todėl būtent šia apimtimi pastarajam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtis yra tikslintina, nurodant, kad policijos pareigūnai 2024 m. spalio 9 d., 22.20 val. tikrinimo metu kaltinamojo L. S. iškvėptame ore nustatė 1,75 promilės etilo alkoholio koncentraciją.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad L. S. 2024 m. spalio 9 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 2024 m. spalio 9 d., 22.20 val. tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo L. S. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, jos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiformavusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus baudžiamajai bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).

Kaltinamasis L. S. tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, priskirtiną nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jam inkriminuotą ir šioje baudžiamojoje byloje įrodytą nusikalstamą veiką kaltinamasis L. S. padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Recidyvas prokurorės pareiškime dėl pagreitinto proceso nėra nurodytas kaip kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat prokurorė teisiamojo posėdžio metu šios kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės neįvardijo. Kita vertus, ankstesnis kaltinamojo teistumas buvo minimas ir bylos nagrinėjime teisme metu – kaltinamasis buvo klausiamas apie jo ankstesnį teistumą ir jo pobūdį. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Aptariant kaltinamąjį L. S. charakterizuojančias aplinkybes, pripažintina, jog iki šioje baudžiamojoje byloje aptariamos nusikalstamos veikos padarymo pastarasis buvo teistas du kartus. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis buvo pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje, paskiriant galutinę subendrintą ir sumažintą 60 parų arešto bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Be kita ko, nepraėjus dviem mėnesiams nuo nurodyto teismo apkaltinamojo sprendimo priėmimo, kaltinamojo atžvilgiu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2024 m. rugpjūčio 21 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo pastarasis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, paskiriant baudos bausmę, kuri vėliau buvo subendrinta su 2024 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 60 parų arešto bausmę ir jos vykdymą atidedant 7 mėnesių laikotarpiui su tais pačiais įpareigojimais (b. l. 49-52). Akivaizdu, kad kaltinamasis, minėtais teismų sprendimais įrodytų pripažintų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo jauno amžiaus – (duomenys neskelbtini), o pastarojo padarytos nusikalstamos veikos buvo smurtinio pobūdžio. Svarbu ir tai, jog sugretinus pirmiau aptartų teismų sprendimų priėmimo datas su šioje baudžiamojoje byloje aptariamos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, akivaizdu, kad kaltinamasis L. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė dar neatlikęs jam ankstesniais teismų sprendimais paskirtų bausmių. Kaltinamajam skirtinos bausmės individualizavimui aktualu ir tai, kad pastarasis taip pat buvo teisiamas dar tuomet, kai buvo nepilnametis. Jo atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas prokuroro 2022 m. birželio 2 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, buvo nutrauktas BK 93 straipsnio 1 dalies pagrindais (b. l. 49-52). Be kita ko, kaltinamasis L. S. yra ne kartą baustas ir administracine tvarka, įskaitant ir už administracinius nusižengimus, susijusius su tyčiniu svetimo turto apgadinimu ir alkoholio vartojimu, nesulaukus teisės aktuose numatyto amžiaus, apmokėta tik dalis paskirtų baudų (b. l. 53-54). Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis nurodė, kad artimiausiu metu žada įsidarbinti, tačiau paskutinį kartą kaltinamasis dirbo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) (b. l. 81). Byloje duomenų apie kaltinamojo L. S. psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, nėra.

Taigi, bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs laikytis įstatymų, o jo padaryta nusikalstama veika negali būti vertinama kaip atsitiktinio pobūdžio, be to, ji padaryta neatlikus prieš tai paskirtos bausmės. Teismas, atsižvelgdamas į aptartų, bausmės skyrimui reikšmingų duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą vieną iš griežtesnių bausmės rūšių – areštą, jos terminą nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis – 60 parų. Pažymėtina, jog prokurorė bylos nagrinėjimo teisme metu prašė kaltinamajam L. S. skirti griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau teismas, įvertinęs pakankamai jauną kaltinamojo amžių – (duomenys neskelbtini), taip pat tai, kad kaltinamajam kol kas dar neteko atlikti bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu, pripažįsta, kad dabartiniame etape kaltinamajam nėra tikslinga skirti griežčiausią iš įstatymų leidėjo sankcijoje numatytų bausmių rūšių. Teismo vertinimu būtent arešto bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo veiksmus, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, yra teisinga bei proporcinga.

Ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis L. S. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 40 parų arešto bausmę.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo kaltinamajam L. S. skirtinos arešto bausmės vykdymą atidėti. Kaip matyti iš BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyto teisinio reguliavimo, arešto bausmės vykdymo atidėjimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu asmuo arešto bausme yra nubaustas pirmą kartą. Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam L. S. arešto bausmė yra skirtina jau trečiąjį kartą ir būtent jam anksčiau paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu jis padarė naują ir šioje baudžiamojoje byloje įrodytą pripažintą nusikalstamą veiką. Akivaizdu, kad nepaisant jam ankstesniais teismų sprendimais net du kartus pritaikyto arešto bausmės vykdymo atidėjimo, kaltinamasis ir toliau sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas, kas patvirtina, kad pagrindo šioje byloje L. S. taikyti arešto bausmės vykdymo atidėjimo institutą nėra.

Kaip buvo minėta ankstesnėje šio nuosprendžio dalyje, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2024 m. rugpjūčio 21 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo L. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, paskiriant baudos bausmę, kuri vėliau buvo subendrinta su 2024 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 60 parų arešto bausmę ir jos vykdymą atidedant 7 mėnesių laikotarpiui su tais pačiais įpareigojimais. Šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) ir kaltinamasis į probuojamųjų asmenų sąrašą buvo įtrauktas (duomenys neskelbtini).

BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės yra pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam L. S. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dydį ir vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 bei 3 dalyje numatytu teisiniu reguliavimu, prie Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 60 parų arešto bausmės prideda dalį šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskirtos bausmės –20 parų arešto, kaltinamajam L. S. paskirdamas galutinę subendrintą 80 parų arešto bausmę.

Bausmės pradžia kaltinamajam L. S. skaičiuotina nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės dienos ar sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos (paieškos atveju).

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą ir proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia tai, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Aptartos teismų praktikos ir šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teismas pabrėžia, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas iš šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas vertina esant tikslinga L. S. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 (vienerių) iki 5 (penkerių) metų. Už BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo 1 (vienerių) iki 7 (septynerių) metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas yra įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas įvertina tai, kad kaltinamajam L. S. įvykio metu buvo nustatytas 1,75 promilės neblaivumas, kuris turėjo tendenciją didėti. Kaltinamasis transporto priemonę vairavo tamsiu paros metu, buvo pastebėtas kitų eismo dalyvių, kadangi vairuotą transporto priemonę buvo palikęs atmestinai, o ir jų akivaizdoje kartotinai sėdo už automobilio vairo ir bandė pasišalinti, todėl akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais L. S. kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant L. S. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui.

Teismo vertinimu, šis terminas yra optimalus, atitinka kaltinamojo asmenybę ir šiuo klausimu galiojantį teisinį reguliavimą. Pabrėžtina, kad parenkant specialiosios teisės atėmimo terminą, be kita ko, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilė) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 (šešių) mėnesių iki 1 (vienerių) metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių. Taigi, įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį ir jį charakterizuojančius duomenis, nagrinėjamu atveju skirti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų, administracinę atsakomybę atitinkantį, teisės atėmimo terminą, nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo tos dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad L. S. reali galimybė vairuoti transporto priemonę buvo atimta (duomenys neskelbtini), nes minėtą dieną buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 65-66).

Atsižvelgiant į tai, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, priėmimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini).

Dėl turto konfiskavimo

Baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu tai, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, be kita ko, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. L. S. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, būdamas neblaivus, sėdo už automobilio vairo, vairavo intensyviame kelio ruože, kur buvo kitų eismo dalyvių, o jo vairavimas buvo pavojingas – jo vairuojamas automobilis įtartinai manevravo kelyje, ko pasėkoje įpareigojo policijos pareigūnus imtis priemonių šio automobilio sustabdymui. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kuriuos galėjo sukelti kaltinamojo L. S. vairavimas.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad minėtas automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o jo motinai – R. S. ((duomenys neskelbtini) sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis) (b. l. 31). Baudžiamojo proceso metu negauta duomenų, kad kaltinamojo mama žinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes ir siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo L. S. turi būti išieškoma konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma. Kaip yra išaiškinęs kasacinės instancijos teismas, tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017, 2K-17-788/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Kaltinamasis L. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat už neteisėtą disponavimą nešaunamaisiais ginklais, paskirtų bausmių dar nėra atlikęs, yra nedirbantis, (duomenys neskelbtini) amžiaus, pastovių pajamų neturi.

Sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad kaltinamojo įvykio metu vairuoto automobilio „VW Golf“ vertė Lietuvoje 2024 m. spalio mėnesį buvo 1 211 Eur su PVM (b. l. 30). Kita vertus, šioje baudžiamojoje byloje yra pateikta tarp kaltinamojo mamos ir G. T. sudaryta automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad R. S. minėtą automobilį įsigijo už 500 Eur (b. l. 31). Pažymėtina, jog susipažinus su viešai prieinamais 2003 m. gamybos automobilio „VW Golf“, pirkimo pasiūlymais, esančiais internetiniuose puslapiuose (duomenys neskelbtini), matyti, kad nurodytų metų ir markės automobilio kaina yra apibrėžta panašia verte, kuri yra nurodyta ir R. S. (duomenys neskelbtini) automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje. Teismas, sugretinęs minėtos sutarties, kurioje yra apibrėžta konkrečios transporto priemonės vertė, turinį su VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis, taip pat su pirmiau nurodytais viešai prieinamais duomenimis, neturi pagrindo nesutikti, kad kaltinamojo L. S. 2024 m. spalio 9 d. vairuoto automobilio vertė nesiekė 1 211 Eur bei atitiko jo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą vertę – 500 Eur.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo asmenybe, automobilio verte ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, pripažįsta, kad automobilio „VW Golf“ vertės – 500 Eur sumos konfiskavimas yra proporcinga bei tinkama priemonė šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti.

Kaltinamasis L. S. laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Ikiteisminio tyrimo metu L. S. buvo paskirtos šios kardomosios priemonės: dokumento paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 45-47), nekeistinos ir paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjo, o šiam įsiteisėjus – šios kardomosios priemonės panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – L. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su bylai reikšmingais duomenimis, tikslinga palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu L. S. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, prie griežtesnės 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės pridedant dalį švelnesnės 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės – 20 (dvidešimt) parų arešto, ir paskirti galutinę subendrintą 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo ar atvykimo į pataisos įstaigą, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, pradžios.

Paskirti L. S. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti L. S. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto – automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 500 Eur (penkis šimtus eurų) į valstybės biudžetą. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.

L. S. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)), perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į (duomenys neskelbtini) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.