Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2. Kaltinamoji I. P. kalta neprisipažino ir teismo posėdyje nurodė, kad jau tik atvykus į tą sodybą buvo pavargusi, nes rūpinosi anūke penkerių mėnesių. Neilgai pasėdėjusi prie stalo nuėjo miegoti. Kitą dieną atsikėlusi pamatė, kad stalas nesutvarkytas po vakaro. Nuėmė nuo stalo indus, viską išplovė, staltieses išpurtė. Pamatė stovintį medų, nors jai pirmą dieną siūlė, ji tada nevalgė, bet antrą dieną sugalvojo paragauti. Tas medus buvo pagamintas su spiritu. Visi atsikėlė vėliau, tačiau kažkaip išsilakstė, net šašlykų neparagavo. Jos mama pasakė: „kas čia per vestuvės, niekas net „pachmielo“ neįpila“. Tada ji pagamino kokteilius, kad nesimatytų, jog alkoholis ir kiti galvotų, kad tai sultys. Kokteilį gamino tik mamai, kuri ši po truputį gėrė. Ji pati daug fotografavo. Tokios ir buvo tos vestuvės, nes jos vyras nuėjo grybauti, jai irgi siūlė eiti grybauti, turbūt, tada tuos peiliukus ir įsimetė. Vestuvių dalyviai nuėjo į pirtį, ją vieną paliko. Tuo metu ji kepė duoną, nes nebuvo ką valgyti. Vakarop nusileido mama, kuri truputį padaugino. Vestuvių dalyviai pradėjo tą žaidimą prie stalo žaisti. Ji to žaidimo nežaidė, nes be akinių nemato, o ji, kad gražiau atrodytų buvo be akinių. Tame žaidime buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, B., net savam vaikui ausis uždengdavo, kad negirdėtų, o kiti vaikai tai girdėjo. Vaikai lipo vos ne ant stalų. Dovanų vestuvių proga ji davė tris šimtus eurų, dar galvojo daugiau duoti, bet visi išsilakstė, nebuvo kam duoti. Kūrenosi židinys, į jį įmetė keletą malkų, tačiau iš to kiti padarė tragediją, kad ji sugadino anglis. Paprasčiausiai patys prie jos pradėjo kabinėtis. Pretenzijas jai reiškė B., ar tas kitas, kurio vardo nežino. Vestuvėse dalyvavo visi savi, giminė ir du draugai. Jos mama padaugino alkoholio, pasileido plaukus, juos išsitaršė. Tada L. jos mamą G. S. nutempė į antrą aukštą. Po kurio laiko, nuėjo pasižiūrėti, kaip mamai ten sekasi. Rado mamą visą šlapią, tarsi vandeniu apipiltą. Mama akis išpūtusi jai pasakė: „aš jų bijau“. Nuėjusi į apačią visų paklausė: „ką su mama padarėte?“ Nuo to ir prasidėjo tas konfliktas. Šio konflikto metu ji B. pasakė: „tu savo vaikus žiūrėk“, kadangi šios vaikai išdykavo, junginėjo šviesas, muziką, „ant galvų lipo“. Tada jos žentas S. pradėjo ginti savo seserį – B.. Žentas jai pasakė: „ką čia kabinėjiesi, čiuožk nuo stalo“, tada ji jam atsakė: „pats čiuožk“. Po šių žodžių S. puolė per stalą, nutrenkė ją ant žemės ir pradėjo rankas sukinėti. Viskas vyko tame kambaryje, kur buvo švenčiama, kur buvo stalas, visi tai matė. K. sėdėjo nugara, ji dar šios prašėsi pagalbos. Sakė: „Padėk man, tu gi teisę mokiniesi“. Tad ji matė tik svečių kojas, girdėjo kaip dukra S. pasakė, kad eina tėvą pakviesti, nes tuo metu jos vyro ten nebuvo, kadangi jis norėjo ramybės, miegojo pirtyje. Kai gulėjo ant grindų, matė, kad jos duktė nuėjo vyrą pašaukti. K. ji vis prašė: „padėk man, padėk man“, sakė: „kosmonautai, kas jums darosi?...netikiu, gal sapnuoju, kad taip gali būti?“. Jai buvo baisu, nes visi sėdi, o ją tampo žentas. Rėkė visa gerkle, sakė, kad skauda ranką. Ją nutempė gal nuo vaikų, kad negirdėtų, nežino. Uošvienė V. S. viską girdėjo, galėjo irgi ateiti, bet nesikišo. Ją žentas S. nutempė į terasą, į lauką, kad ten žviegtų. Jis užsilipo ant jos, net šonkauliai buvo mėlyni. Į policiją dėl šių sužalojimų nesikreipė, nes galvojo, kad visi yra savi. Jai tuos šonkaulius skaudėjo, todėl, po mėnesio nuėjo juos peršviesti, kad nebūtų sulužę. Yra dokumentacijoje, kad kreipėsi į medikus, nes kvėpuoti buvo sunku. Žentas, kai ją nutempė į tą terasą, rankas užlaužė, buvo net surišę. Nežino, kas ją surišo, nes gulėjo ant pilvo, bet matė, kad dar kažkas buvo priėjęs prie jos. Ji spardėsi iš skausmo, net nagai kojų buvo mėlyni. Atėjęs jos vyras, visa tai taip pat matė. Ji vėliau nutirpusiomis rankomis, kadangi jos buvo užlaužtos, „nuropliojo“ ant pilvo į šalį. Aplink nebuvo jokių namų, pagalbos būtų nubėgusi pas kokius kaimynus, bet jų ten nebuvo.

2.1. Viskas tai vyko antros dienos vakare, maždaug pirmą valandą nakties. Ji nurėpliojo ir atsisėdo prie stalo. Visi tada apsimetė, kad nieko nebūta. Ją tampydami jie nutraukė nuo rankos laikrodį, todėl, ji, kai atsisėdo prie stalo, jų paklausė: „kur mano laikrodis?“. Tada žentas iš kažkur atnešė. Ji pasigedo vienos laikrodžio detalės, apie ją irgi paklausė, bet ramiai. Tuo metu atėjo vyras ir ji pradėjo rėkti ant jo: „kur Tu buvai, kai mane tampė?“ Nukrito ant žemės prie židinio, nesupranta, kas jai ten „susisuko“, pradėjo spardytis, rėkti. Kažkoks isterijos priepuolis ištiko. Šį kartą kai nukrito prie židinio, niekas jos nepervertė, nes ji pati iš isterijos nukrito. Pradėjo spardytis, po to keturiomis nurėpliojo prie durų ir pabėgo kaip stovi, nors buvo rugsėjo mėnuo, šalta. Bėgo, nes stresas buvo. Tuo metu jai niekas rankų nesukiojo, bet viskas prieš tai buvo įvykę, todėl ji bijojo. Ji bėgo kur akys mato – į tamsumą. Pasirodo, kad nubėgo prie šuns voljero ir ten sėdėjo iki 6 val. ryto, stipriai sušalo. Matė, kad su telefonais jos ieškojo trys asmenys. Balsu nekvietė jos, bet matė, kad ieškojo. Jie buvo trise, patamsyje, jų įvardinti tiksliai negali. Žino, kad ten žentas buvo, B. tikrai buvo ir tas kitas, bet kas toks ji nežino. Kad ten buvo žentas ir B. pati matė. Ten būdama sušalo labai, nubėgo pagalbos – ieškoti vyro, taip pat kur jos rankinukas. Nubėgo į tą trobą, kur buvo švenčiama, į antrą aukštą, kur jai buvo skirtas kambarys. Ten miegojo jos mama ir duktė. Tačiau ten nerado rankinuko, nors jį buvo palikusi tame kambaryje, telefonas irgi buvo rankinuke, ten buvo ir pinigai. Neradusi rankinuko, sustresavo. Išgirdo, kad kažkas pradėjo vaikščioti, bet kas nežino, nes ten buvo didelė patalpa. Ji išsigando ir nubėgo į apačią.

2.2. Ji nežino, kas jai su tomis dėžėmis pasidarė. Ji to momento neatsimena. Nieko nežino, kaip viskas ten įvyko. Viskas labai greitai įvyko. Tos dėžės buvo prie dujinės padėtos. Dvi nedidelės dėžutės. Gal ji pati tas dvi dėžutes ant dujinės uždėjo. Kas uždegė dujinę ji neatsimena. Užsivilko striukę, nes buvo šalta labai ir nubėgo prie sūpynių. Ji išsigando, nes ten kažkas pradėjo vaikščioti, o jai stresas buvo. Ji nubėgo ir atsisėdo ant sūpynių. Nuo namo iki sūpynių atstumas maždaug 10 metrų. Žmonės viršuje jau vaikščiojo. Jokių dūmų ji tikrai nematė. Kai atėjo tikrai nebuvo jokių dūmų. Kai sėdėjo ant sūpynių jos niekas nemušė, bet, kai buvo patalpoje ją ten tampė, bet nelabai atsimena, kas ir ką darė. Pretenzijų dėl gaisro sukėlimo jai niekas nesakė.

2.3. Prieš įvykį ji vartojo vaistus Skiudeks. Juos vartoja ir šiandien, nes jai nugarą skauda. Vartoja dar ir „Xanax“- ą. „Xanax“ lyg ir tada buvo vartojusi. Tranksenas ir yra Skiudeksas. Tie vaistai yra nuo streso, jai juos buvo paskyrusi psichiatrė. Ji tuos vaistus tikrai dieną prieš tai buvo vartojusi. Nelabai pamena, ar toje sodyboje, kur buvo švenčiamos vestuvės, ji vartojo tuos vaistus.

2.4. Parodymai, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 18 d. (t. 4, b. l. 128-139) ir, kuriuos teismas perskaitė, turbūt yra teisingi. Tyrėja juos rašė pagal jos pasakytus žodžius. Ji tikrai neatsimena, kur buvo viryklė ir kaip ją uždegė, neatsimena iš viso kaip tas gaisras kilo. Nežino, ar tuo metu, kai ją apklausinėjo ir pasakojo, viską tiksliai atsiminė. Prisimena, kad antrą dieną valgė tą medų, kuris pagamintas iš alkoholio. Prisimena, kad šis su alkoholiu pagamintas medus buvo litriniame stiklainyje, tačiau neprisimena ir nežino, ar per dieną suvartojo visą litrinį stiklainį to „širšių medaus“, tik žino, kad vartojo jį iki to smurto panaudojimo prieš ją. Taip pat, kiek pamena, ji kai grįžo sušalusi į tą namą ieškoti rankinuko, kažką „maktelėjo“, lyg ir brendžio, t. y. vartojo alkoholį. Beje po to, išsiaiškino, kad tas rankinukas kartu su telefonu buvo padėtas į automobilį.

2.5. Ji savo veiksmus vertintų taip, kad buvo šoko būsenoje, nesuprato kaip viskas įvyko. Pati savo namuose yra pas save namuose pirkusi dūmų detektorių, todėl norėjo išsikviesti pagalbą su dūmų detektoriaus pagalba. Tačiau ji netikrino, ar yra tame name dūmų detektorius, bet jis turėjo tokiame name būti. Ji dūmus norėjo paleisti nuo dujinės. Tose dėžėse, kurios buvo sudėtos ant viryklės, buvo taurės, kurios nedega. Ji galvojo, kad dėžės truputį „pasidūmys“, suveiks detektorius, tačiau tikrai neatsimena, kaip uždegė dujinę.

2.6. Dėl pareikštų byloje civilinių ieškinių ji nesutinka, nes jiems nebuvo jokių traumų padaryta.

2.7. Jos suvartoto alkoholio kiekis, t. y. tai, ką ji suvartojo iki to „uždūmijimo“ tam, kaip pasielgė mano, kad neturėjo įtakos. Ji ir būdama blaivi, galbūt, būtų pasielgusi taip pat.

2.8. Ji gali patvirtinti, jog uždūmindama patalpas nieko nenorėjo nužudyti, o tik norėjo pasikviesti pagalbą suveikusio dūmų detektoriaus pagalba. Su dukra ir žentu buvo geruose santykiuose iki vestuvių, nebuvo susipykusi. Žinojo, kad namo antrame aukšte miega jos giminaičiai, tačiau jų nužudyti, sukeldama gaisrą, tikrai nenorėjo.

3. Apklausiama įtariamąja 2019 m. rugsėjo 21 d. I. P. kaltę neigė ir nurodė, kad ji dukros vestuvių pokylyje alkoholio nevartojo, tik antrą dieną ragavo širšių medaus. Miegoti nuėjo anksčiau už kitus, o prabudusi nakties metu tamsoje ėjo į tualetą ir pajautė dūmų kvapą, tad nuėjo į salę pirmame aukšte, kur vyko šventė. Paskui išbėgo į lauką prie sūpynės, šaukėsi pagalbos. Matė, kad viduje prasidėjo sambrūzdis. Jai buvo šokas. Pamena, kad prie sūpynių atėjo vyras, atnešė jai striukę ir rankinuką. Kodėl pajutusi dūmų kvapą nėjo žadinti svečių, negali paaiškinti. Nežino, kas sudėjo kartonines dėžes ant dujinės viryklės ir jas padegė (4 t., b. l. 117 – 120).

3.1. Apklausiama įtariamąja 2021 m. gegužės 7 d. I. P. nurodė, kad su įtarimu kategoriškai nesutinka, ji nesikėsino nieko žudyti ir tyčia negadino jokio svetimo turto. Vestuvėse kilo ginčas, dėl vaikų išdykavimo, po ko, žentas A. S., būdamas neblaivus, ją sumušė, ji gaisrą sukėlė gelbėdamasi save ir savo sveikatą, taip norėjo išsikviesti pagalbą. Sodybos savininkei visą žalą yra atlyginusi, tai padarė nedelsiant. Sutinka, kad tuomet buvo neblaivi, taip pat ji vartoja psichotropinius vaistus, ar tą dieną jų buvo gėrusi, nepamena. Neturėjo jokio tikslo nužudyti 11 žmonių, tarp kurių buvo ir jos mylimi anūkai, neįgali dukra ir mama. Sutinka, kad ji užkūrė dujinę viryklę ant jos padėjusi kelias dėžes su stikline tara, jas uždegė siekdama sukelti dūmus ir taip iškviesti pagalbą. Labai gailisi, kad šitaip pasielgė. Nesuprato, jog savo veiksmais padarys žalos, apie tai, kad gali įsiplieksti gaisras arba nuo dūmų įvykti kokia kita nelaimė antrame aukšte miegojusiems žmonėms, negalvojo, visiškai šito nenorėjo ir nesiekė. Buvo įsitikinusi, kad pastate yra dūmų signalizacija, kuri jai padės išsikviesti pagalbą (4 t., b. l. 149 – 152).

4. Nukentėjusioji L. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamoji yra jos mama. Jų vestuvių šventė vyko sodyboje „(duomenys neskelbtini)“. Daug alkoholio nevartojo, žaidė žaidimus, mama pradėjo priekabiauti prie likusių šventės dalyvių, t. y. L. B. vaikų. Mamai nepatiko žaidimų esmė, vėl ėmė priekabiauti, krito ant žemės, pradėjo spardytis. Tada ji bėgo kviesti savo tėvą, kurio tuo metu nebuvo, kad padėtų. Tėvas atėjo pirmą kartą, nuramino mamą, buvo sutramdęs, bet galiausiai paliko ir nuėjo miegoti. Po spardymųsi ir lakstymų mama kažkur dingo, nukrito ant kranto, skundėsi, kad dingo laikrodžio dalelė. Liepė visiems šios detalės ieškoti, bet visi žaidė, norėjo mėgautis laiku. Ji apskritai buvo pasakiusi, kad nenori kviesti tėvų į vestuves, nes mama išgėrusi pasidaro neadekvati. Tačiau jos vyras A. pasakė, kad tai yra jų vestuvės ir tėvai turi jose dalyvauti.

4.1. Po to kai mama dingo, vėliau visi nuėjo miegoti. Jau miegant jos mažoji dukra ėmė labai blaškytis savo kraitelyje. Tada ji atsikėlė ir atidariusi duris, pajuto didelį dūmų gūsį. Ėmė žadinti kartu kambaryje miegojusį A., pradėjo šūkauti, žadinti visus kitus. Gelbėjo vaikus, bėgo į apačią. Išėjus į lauką, pamatė, kad mama sėdėjo ant sūpynių su striuke, šalia buvo padėtas rankinukas ir pasakė žodžius: „džiaukitės, kad neturiu benzino ir jūsų nepadegiau“. Ji palikusi vieną vaiką, bėgo atgal į pastatą, tada mama pamatė ją ir pasakė, kad išleis šunį. Ji pradėjo šaukti tėvui, kad ramintų mamą. Matė, kad tėvas bėgo paskui mamą, visokiais žodžiais ją vadindamas, tada pargriovė ją ant žemės. Tėvas ant mamos užvirto, dėl to, manytų, ir atsirado visos mėlynės mamai. Tada ji skambino draugei L., nes nežinojo, kaip toliau elgtis. Nutarė kviesti policiją. Pirmoji atvažiavo jos draugė L., tada jos mama puolė L. smaugti. Kiti tramdė mamą, o ji stengėsi į tai nežiūrėti, nes jai buvo šokas. Vestuvių metu jos močiutė pasakė: „L., mama yra dabar benamė“. Mama gyvena močiutės bute, kurį močiutė visą laiką norėjo užrašyti jai. Šis butas šiuo metu priklauso jai, nes močiutė jai jį vis dėlto užrašė. Močiutei pasakius tuos žodžius, mama persikreipė, jos žvilgsnis buvo velniškas. Visas alkoholis buvo šaldytuve ir mama jį tuštino viena. Jie su kitais vestuvių svečiais gėrė lengvus alkoholinius gėrimus, nes visi įvykio dieną pūtė į alkotesterį, tačiau jų girtumas nebuvo didelis.

4.2. Įvykis buvo 2019-09-20. Su vyru vakare liko paskutiniai, kai visi nuėjo miegoti, dar kalbėjosi balkone, miegoti nuėjo apie 3 val. nakties. Dūmus pajuto apie 5:30 val., o policija atvažiavo apie 6 val. Kai ėjo miegoti, mamos nebuvo. Taip pat jie dar užnešė močiutę, nes ši buvo girta, sakė, kad mama ją prigirdė. Jie su draugais L. K. ir jos draugu D. užnešė močiutę, daugiau į tą kambarį nėjo ir netikrino. Tuo metu visi svečiai jau seniai miegojo. Su A. nuėjo miegoti paskutiniai ir mamos niekur nebuvo. Sodyboje nėra užraktų, buvo galima laisvai įeiti ir išeiti. Miegamosios vietos buvo antrame aukšte. Pirmame aukšte yra salė, virtuvė, tualetai. Mama turėjo savo atskirą kambarį. Tėvas miegojo kitame pastate – pirtyje, kur taip pat buvo 6 lovos. Kai einant miegoti mamos niekur nebuvo, ji pagalvojo kad ši nuėjo pas tėvą. Antrame aukšte mama turėjo miegoti su močiute, sese ir tėvu, jie turėjo atskirą šeimos kambarį. Kai močiutę vedė miegoti, mama buvo su dalyviais salėje, kartu sėdėjo, dar buvo normali ir nepriekabiavo prie svečių. Su mama tą naktį ji iš viso nekonfliktavo, tik bandė ją raminti, stengėsi į mamą nereaguoti, nes ši yra labai konfliktiškas žmogus. Prašė L. B., kad taip pat į mamos elgesį nereaguotų, tačiau kadangi lietė L. B. vaikus, tai ši vis tiek įtūžo. Jos mama prisikabino, kad vaikai degioja šviesas virtuvėje. Ji bandė mamą raminti. Visi žaidė „Alias“ žaidimą. Iš pradžių mamai patiko, bet vėliau nebepatiko žaidimo eiga, sakė, kad jai atsibodo, pradėjo priekabiauti. Mama pametė laikrodžio apyrankę, ėmė visus šokdinti, visiems liepė jos ieškoti. Visi likę iš tos situacijos pasijuokė. Tada mama grasinimai pasakė: „jūs dar pamatysit“. Taip mama sakė prašydama, kad kiti surastų tą laikrodžio apyrankę. Tada mama akivaizdžiai grasinančiai ėjo link A., vėliau mama net pasiėmė kažkokią lazdą iš lauko, su ja ėjo link A.. Į tą veiksmą kažkas įsikišo, galimai jos tėvas. Prie jos ir prie L. mama nelindo, tik prie A.. Tada ji pakvietė tėvą, ir A. su tėvu ranka mamą sutramdė, pasakė ramintis. Ji net du kartus bėgo į pirtį kviesti tėvą. Kai pašaukė tėvą antrą kartą, mama jau voliojosi ant žemės, sukosi ratu, bandė spardyti. Visi kiti stovėjo, tėvas sakė nekreipti dėmesio ir išėjo. Mama iš pokylio vietos pasišalino apie 1:30 val. nakties, tačiau ji nematė, kur mama nuėjo.

4.3. Jai buvo susidariusi tokia nuomonė, kad gaisras sukeltas tyčia, nes prieš tai matė, jog virtuvėje buvo kartoninės dėžės su taurėmis. Jos po gaisro buvo užmestos ant viryklės. Labai neįprasta vieta, ten joms būti. Iš dėžių buvo likę tik pelenai. Jos manymas, kad mama siekė visus išžudyti, paremtas tuo, jog močiutė pasakė: „L., mama yra dabar benamė“. Mano, kad viskas įvyko, nes mama bijo likti benamė. Butas šiais laikais yra tikriausiai labai daug. Mano, kad būtent buto dovanojimas galėjo įtakoti tokius mamos veiksmus.

4.4. Pareikštą 5000 eurų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palaiko. Į Lietuvą važiavo vestuvių švęsti tikrai ne dėl savęs, važiavo dėl šeimos, nes turėjo dalyvauti tėvai, močiutės. Jie su vyru norėjo šventės daugiau savo šeimai negu sau. Manytų, kad tai turėtų būti kažkiek įvertinta ir sugrąžinta į jos šeimos biudžetą. Taip pat po šio įvykio ji buvo šoke, didžioji dukra metus laiko šlapinosi į lovą. Kai ji su dukra kalba apie močiutę (mamą), ši pasako, kad močiutė pasielgė labai negražiai. Darbas su vaiku ir savimi, manytų, taip pat turėtų būti įvertintas. Tai labiau psichologinė būsena, moralinė žala. Gaisro metu ji bėgo pusnuogė iš namo, užsidengusi pledu su savo vaiku ant rankų, o mama sėdėjo ant sūpynių ir šypsojosi. Ši neturtinė žala buvo ne tik jos, bet ir jos vaikų išgyvenimai.

5. Nukentėjusysis A. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra kaltinamosios žentas. Jo žmona L. S. nenorėjo kviesti savo tėvų į šventę, bet jis pasakė, kad vieną kartą gyvenime tokia šventė ir tėvai turėtų dalyvauti. Vestuvės vyko 2019-09-19. Pirmą dieną viskas buvo gražu, kaltinamoji dar nebuvo išgėrusi. Ji pradėjo gerti antrą dieną, kiti vestuvių dalyviai pastebėjo, kad ji apgirto ir ėmė dingti alkoholis iš šaldytuvo. Konfliktas, mano jis, kilo dėl turto ir pamesto laikrodžio. Kai kaltinamoji pradėjo priekabiauti prie jo sesers L. B. ir šios vaikų, buvo paprašyta kaltinamosios apsiraminti. Vieninteliai veiksmai kaltinamosios atžvilgiu buvo, kada ji įsisiautėjo. Tai buvo, kada L. P. atėjo pirmą kartą. Kaltinamoji siautėjo su pagaliu, puolė ant jo, tada jis bandė atimti pagalį ir suspaudė jai rankas už nugaros, tačiau nebuvo jokio sumušimo, jis tik suėmė už rankų, kol ateis L. P.. Daugiau jokio fizinio kontakto su ja nebuvo.

5.1. Tą vakarą visi nuėjo miegoti apie 3 val. nakties. Jis net nebūtų atsibudęs jeigu ne žmona, kuri ėmė šaukti ir sakyti, kad pilni namai dūmų bei laikas bėgti. Atsimena, kad žmona pasiėmė mažąją dukrą ir kai leidosi laiptais koridoriumi, buvo visiškai nieko nematyti. Kai nusileido į apačią, tai pamatė, kad E. B. jau gesino gaisrą virtuvėje ant viryklės, tada ir jis padėjo gesinti. Kai atėjo į apačią, buvo rūkstančios dėžės, nes E. B. buvo pradėjęs gesinti. Jis padėjo galutinai užgesinti ir nurinkti rūkstančius daiktus. Daiktai buvo sukrauti ant dujinės viryklės, buvo plastikiniai maišeliai, stiklinės, taurės su dėžėmis, nepamena, kiek tiksliai jų buvo. O., sodybos šeimininkė, buvo tą dieną išplauti indų ir minėjo, kad dujų balionas užsuktas. Po gaisro rado, kad dujų balionas buvo atsuktas. Prieš einant miegoti jis į virtuvę nebuvo nuėjęs, tikrai neatsimena, kur ir kaip buvo sudėti daiktai. Negalėtų paaiškinti, kur buvo dėžės su taurėmis, plastikiniai maišeliai, tačiau pamena, kad tą vakarą dujinė viryklė nebuvo naudota. Peilių pas I. P. nematė, tik vėliau sužinojo, kad buvo rasti peiliai pas ją, tačiau nepamena, kas jam apie tai sakė.

5.2. Jo manymu, šis gaisras buvo suplanuotas dėl turto, nes tą patį vakarą prieš kepant šašlykus I. P. teiravosi L. draugo, kur galėtų rasti beržo malkų kažkokiems dirbiniams. Po gaisro kaltinamąją matė, kai ėjo iš pastato, ji buvo lauke. Ji buvo netoliese prie sūpynių. Ji buvo apsirengusi su striuke ir turėjo rankinuką. Tuo momentu nebendravo su ja. Tiksliai nepamena, ar jiems išėjus iš pastato girdėjo kokius nors kaltinamosios pasisakymus. Jo sesuo L. B. pasakė, kad prabėgant su vaikais pro I. P. ši pasakė, kad „neturiu benzino, nes kitaip būčiau sudeginusi“. Kaltinamosios pasisakymų dėl turto tą vakarą negirdėjo. Neatsimena, ar tą vakarą girdėjo G. S. pasisakymą, kad I. P. dabar benamė. Atsimena, kad I. P. ir L. S. buvo susipykusios prieš vestuves, tik tiksliai neatsimena, dėl ko.

5.3. Savo pareikštą ieškinį palaiko, nes padaryta žala jam ir vaikams: sugadinta šventė, o vaikams dar ir dėl psichologinio spaudimo.

6. Nukentėjusioji V. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamoji yra jos marčios motina. 2019-09-19 viskas buvo normaliai, be pykčių, be konfliktų, o kitą dieną kaltinamoji pradėjo ragauti svaigiųjų gėrimų ir į pavakarę pradėjo konfliktuoti. Pirmiausia neįtiko jos anūkės, bet tada nelabai kreipė į tai dėmesį. I. P. konfliktavo su L. B. dėl mergaičių, kad šios degioja šviesas. Su anūkėmis, kurioms yra 4 ir 7 metai amžiaus, ji nuėjo anksčiau miegoti pastato antrame aukšte jai skirtame kambaryje, tai buvo apie 22-23 val. vakare, o visi dar pasiliko apačioje. Girdėjo barnius apačioje, tačiau į juos nesikišo ir užsnūdo. Žentas E. B. ją pažadino ir pasakė: „greitai kelkitės, bėgam, degam“. Dukra L. B. pagriebė vieną mergytę – į glėbį, ji – antrą, ir bėgo į pirtį – kitą pastatą. Išbėgusi į lauką, matė, kad I. P. sėdėjo sūpynėse. Daugiau nieko pasakyti negali, nes vėliau ji buvo pirtyje su keturiais vaikučiais.

6.1. Bėgant pro sūpynes nieko negirdėjo, nes jai buvo šokas. Žino tik, kad degė iš virtuvės. Naktį, kada ji ėjo į tualetą, tai matė, kad kaltinamoji buvo apačioje su dukra. Ta dukra nuėjo į savo kambarį miegoti, o I. pasiliko apačioje, girdėjo, kad ši dainavo. Bėgant iš namo pilna dūmų visur buvo, vos matė, kur laiptais lipti. Ji labai išsigando, vaikai taip pat labai išsigandę buvo – anūkė kelias naktis iš miego šokinėjo, klausė, „ar neateis ta pikta teta, nesudegins“? Dieną prieš įvykį ji matė, kad dėžės su taurėmis buvo po stalu. Iš ryto šildėsi maistą, o vakare niekas nenaudojo viryklės. Taip pat niekas, būnant visiems prie stalo nenešiojo dėžių, nes visi vakarojo toje salėje.

6.2. Yra pareiškusi 3000 eurų ieškinį, nes kainavo vaistukai, kuriuos vartojo po patirto dėl gaisro streso. Buvo labai bloga savijauta, gėrė vaistus, tačiau pas daktarus nėjo – tiesiog vaistinėje pirko be daktarų. Šį ieškinį ji palaiko ir prašo tenkinti.

7. Nukentėjusioji L. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vestuvės vyko Telšių rajone sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ 2019-09-19. Pirmą vestuvių vakarą viskas buvo gražiai, su šokiais ir dainomis. Antrą dieną iki pietų irgi viskas vyko ramiai, o paskui turbūt tas alkoholio vartojimas sukėlė žodinį konfliktą su kaltinamąja, dėl to, kad jos mažamečiai vaikai junginėjo šviesą, perjunginėjo dainas. Iš kaltinamosios pusės buvo išsakytas, kaip ir pamokymas, kad jie neauklėja savo vaikų, nemoko gražaus elgesio. Vėliau kažkaip viskas nurimo. Visi žaidė stalo žaidimus. Po to kitas konfliktas įvyko dėl laikrodžio ar dėl pamestos apyrankės. Jau po pirmo konflikto L. kvietė tėvą L. P., o po antro konflikto vyras buvo nuėjęs į pirtį pakviesti L. antrą kartą. Atėjęs L. P. ištempė kaltinamąją į lauką po antrojo konflikto. Kaltinamoji tuo metu gulėjo ant žemės, o L. P. ištempė į terasą.

7.1. Matė, kad kaltinamoji vienu momentu puolė su pagaliu A. S., bet E. B. pagalį atėmė. Pagalį atėmė jos vyras, kai kaltinamoji puolė jos brolį A. S.. Ji pati matė tą įvykį, jis vyko pačioje pokylių salėje. Pagalį kaltinamoji atsinešė iš lauko. Nei jos vyras, nei A. S. neatliko jokių smurtinių veiksmų prieš I. P.. Brolis A. tik laikė ją už rankų. Visi miegoti nuėjo apie 3 val. nakties. Apie 6 val. jos vyras pažadino, kad keltų vaikus, mamą, nes dega. Lipant laiptais nelabai kas dėl dūmų matėsi, ėjo palei sieną. Matė, kad lauke kaltinamoji sėdėjo ant sūpynių ir sakė: „džiaukitės, kad neturiu benzino, nes būtumėt tikrai sudegę“. Jai iš paskos ėjo jos mama, todėl galvoja, kad ir ši turėjo girdėti pasakytus kaltinamosios žodžius. Ji pati tuo metu nešė mažąją dukrą, o mama nešė didžiąją. Kaltinamoji sėdėjo apsirengusi, o jie visi dėl gaisro išbėgo be striukių, be paltų. Ji girdėjo kaltinamosios pasakytus žodžius, nes pirma ėjo. Kaltinamoji įvykio vakarą buvo stipriai neblaivi. Kiti svečiai nebuvo stipriai apgirtę. Apie padegimą kaltinamoji nekalbėjo. Vaikai dėl gaisro patyrė išgąstį, didžioji mergaitė dar 2-3 naktis vis atsikeldavo, o mažoji dar iki šiol prisimena, vaikams buvo didelis stresas.

8. Nukentėjusysis E. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2019-09-20 d. vakarą prasidėjo konfliktas, pradžioje dėl to, kad jo dukra kelis kartus užgesino šviesą virtuvėje, perjungė muziką. Kaltinamoji pradėjo jiems aiškinti, kad jie neatsakingi tėvai, neauklėja vaikų. Vėliau kaltinamoji apsiramino. Didesnis konfliktas įsiplieskė, kai kaltinamoji pasigedo prabangaus laikrodžio detalės. Tada prasidėjo kaltinamosios pasakojimas kalėjimo žargonu, keiksmažodžiai. Viskas išsirutuliojo į tai, kad ji pradėjo pulti A., kuris gindamasis sučiupo kaltinamosios rankas. Tada jis nuėjo į pirtį pakviesti L. P., kuris miegojo. Nuėjęs pasakė, kad šis eitų raminti savo žmonos arba reikės kviesti policiją, nes kažkas negerai darosi. Bandė kaltinamąją įtraukti į žaidimus, kad nusiramintų, bet ir tai nebepadėjo. Apie 3 val. nakties ėjo miegoti. Atsibudęs prieš 6 val. pajuto dūmus savo kambaryje. Koridoriuje matėsi šviesa, pagalvojo, kad šeimininkė atėjo židinį užkurti. Nutarė nueiti į tualetą, o atidaręs kambario duris pamatė koridoriuje dūmų sieną. Garsiai nešaukė, kad nesukelti panikos, pasakė žmonai, kad keltų, evakuotų vaikus ir žadintų kitus. Pats nulipo laiptais, paėmė apačioje buvusį gesintuvą. Lipant laiptais buvo matyti ugnies židinys virtuvėje, nes per dūmus sklido šviesa. Apačioje prasilenkė su kažkokiu asmeniu, bet per dūmus nelabai suprato kas toks ten buvo. Įėjęs į virtuvę pamatė, kad dega ant dujinės viryklės sukrautos kartoninės dėžės su taurėmis, plastikinių maišelių pakuotės. Degė po stalu, siena degė, gaisrą užgesino su paimtu gesintuvu. Buvo dujinis balionas. Degė ant pačios dujinės viryklės, sukrauta buvo, dalis šiukšlių buvo nukritę po stalu. Po stalu ėjusi dujų baliono žarna buvo pradegusi, dujos iš jos ėjo ir degė. Pats yra karinių struktūrų žmogus, yra gesinęs ne vieną gaisrą, galvoja, kad laiku neužgesinus ugnies būtų blogai baigęsi. Siena prie dujinės viryklės buvo medinė, nes ir visas pastatas rąstinis. Užgesinęs ugnį, užsuko dujų balioną ir atjungė elektrą. Gali patvirtinti, kad buvo atsuktos ne tik visos skylės dujinės viryklės degimui, bet buvo ir elektrinė orkaitė įjungta. Viskas dar smilko, po to su A. vandeniu pabaigė gesinti. Gali pasakyti apie virtuvėje sudėtus daiktus, nes ėjo visą vakarą į šaldytuvą pasiimti alaus ir matė, kad valandą prieš einant miegoti tikrai ten nieko nebuvo ant dujinės viryklės padėta. Dalis taurių buvo prie šaldytuvo sudėta ant grindų, maišeliai buvo ant virtuvinių baldų. Po gaisro užgesinimo, išėjęs į lauką pamatė, kad lauke būriuojasi dalis svečių. Kaltinamosios vyras tuo metu šaukė ant žmonos: „ką tu padarei“, stumdėsi, pasakė L. S., kad skambintų 112 ir kviestų policiją, gaisrinę bei greitąją pagalbą. Kol laukė atvažiuojant iškviestų tarnybų, L. P. atidarė savo automobilio duris ir liepė kaltinamajai bei jos mamai sėsti ir važiuoti namo, tačiau jis pasakė, kad lauktų, nes atvažiuoja policija. Pats jis negirdėjo, bet žmonės girdėjo, jog I. P. sakiusi „džiaukitės, kad neturiu benzino“. Po įvykio buvo tikrinimas jo girtumas, bet jis buvo blaivus. Į naują vietą atėjęs visada žiūri evakuacijos planą, kur yra gesintuvai, nes taip yra išmokytas.

8.1. Įvykyje dalyvavo jų vaikai. Vaikai dėl gaisro atrodė išsigandę, naktimis atsibusdavo šaukdami.

9. Nukentėjusioji G. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamoji yra jos dukra, todėl ji pasinaudodama įstatymo jai suteikta teise atsisako duoti parodymus teisme.

9.1. G. S.2019 m. rugsėjo 21 d. apklausiama liudytoja nurodė, kad 2019-09-20 miegoti nuėjo apie 23.00 val., tada jokių konfliktų nebuvo. Paryčiais užuodė dūmų kvapą, tada išėjo iš kambario, nusileido žemyn matė, kaip jaunas vaikinas gesino gaisrą. Sutikto vaikino paklausė, kas čia nutiko, jis nieko jai neaiškino, tik liepė eiti iš ten ir nesimaišyti. Matė, kad kiti svečiai leidosi iš antrojo aukšto į apačią. Ji atviros liepsnos nematė, matė tik dūmus. Ji nuėjo krautis daiktų, vėdinti kambarių, o paskui išėjo ir visą laiką buvo lauke. Dėl ko kilo gaisras ji nežino (2 t., b. l. 88 – 89).

9.2. Papildomai su liudytoja G. S. buvo bendrauta telefonu 2020 m. gegužės 13 d., kurio metu darytas garso įrašas ir surašytas tarnybinis pranešimas, pokalbio metu G. S. nurodė, kad nežino su kokiais asmenimis I. P. konfliktavo, vestuvių metu, nes ji anksti nuėjo miegoti ir viskas atsitiko, kai ji miegojo, ji nieko nematė, nieko negirdėjo, nes apie 22.00 gal 23.00 val. nuėjo miegoti, ją anūkės palydėjo, ir kas ten buvo nematė. Kol dar nebuvo nuėjusi miegoti nematė, kad I. P. kam nors grasintų, negirdėjo jog I. P. būtų prašiusi kieno tai parnešti medžio kaladės ir nieko nematė. Virtuvėje ji nebuvo, buvo tik tada, kai jau ji buvo padegta, kai nusileido į apačią pajutusi dūmus ir rado berniuką gesinantį. Tame kambaryje, kur ji miegojo, su ja miegojo tik anūkė. I. P. su vyru turėjo taip pat miegoti kartu su jomis tame pačiame kambaryje, bet jų nei vieno nebuvo. Kai ji pabudo naktį, apie trečią nakties, nes sunegalavo, matė, kad jų nė vieno nėra. Kambaryje buvo paklotos trys lovos, jai – G. S., anūkei ir žentui L. P.su jos dukra, tai yra I. P.. Bet L. su I. tame kambaryje nemiegojo. Trečią valandą nakties dar gaisro nebuvo, gulėjo ji ir anūkė. Paskui, kai pajuto dūmus, ėjo pažiūrėti, o kai ėjo kelti anūkės, jau visi leidosi į apačią. Ją pažadino dūmai, atsikėlė nuėjo į apačią, o ten iš virtuvės dūmai baisiausiai rūko, įkišo ten nosį ir ją tas vaikinas iš ten išvarė, tuoj bėgo į viršų, o visi jau leidosi į apačią, ir vaikai visi, ir jos anūkė, visi sukilę buvo, kai ji lipo į viršų. Kur buvo I. P., nežino išvis jos nematė. Paskui matė, kaip I. P. viduje sėdėjo už stalo, kaip ji ten atsirado, nežino. Paskui jos pareigūnai prašė padėti I. išvesti, nes ji nesutiko būti išvežama policijos pareigūnų. Ji parašė geruoju I. paklausti pareigūnams, bet I. ant jos bartis pradėjo, tad ji išėjo ir atsisėdo į automobilį pas žentą L. P. ir anūkė ten sėdėjo, nieko daugiau nematė. Su I. P. ji nesipyko, neapsistumdė, neturėjo jokių kalbų. Apie tai, kad būtų sakiusi, jog butą užrašys L. P. – anūkei, tokio dalyko neatsimena. Ji negirdėjo, kad I. P. būtų sakiusi, jog užpils benzino ir padegs, kad visi nespėtų išeiti, ji taip pat nematė I. prie sūpynių, nes ji nebuvo lauke, sėdėjo kambaryje. Taip pat nematė ir nieko pasakyti negali, kad I. būtų užsipuolusi kokį tai asmenį, po kilusio gaisro, nes ji G. S. buvo kambaryje. Nematė, kad I. būtų užsipuolusi savo vyrą L. P., jų kartu išvis nematė. L. P. matė, kai jis buvo prie mašinos priėjęs. Jai paklausus- „kodėl nevažiuojam“, jis atsakė, kad neturi teisės išvažiuoti. Su dukra I. P., ryte po gaisro ji nebendravo, sėdėjo mašinoje ir laukė, kada žentas veš. Ji sėdėjo automobilio priekyje, nematė kaip atvažiavo greitoji ir priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, taip pat nematė, kas I. P. išvedė, nes žento mašina buvo galu pastatyta į išėjimą (2 t., b. l. 99 – 100).

10. Nukentėjusioji O. J. apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad I. P. iki to įvykio nepažinojo. Kadangi, nuomoja savo sodybą įvairioms šventėms, viskas vyko per D. A., kuris pažįstamas su jaunaisiais buvo. Jaunieji paprašė išsinuomoti vestuvėms sodybą. Sodyba vadinasi „(duomenys neskelbtini)“, vestuvių pokylis vyko kelias dienas, t. y. nuo ketvirtadienio, o šeštadienio rytą jie turėjo išvykti, bet datos tikrai nepamena. Tuo metu, ji pati priimdavo svečius, pabūdavo iki to momento, kad sužiūrėti, jog viskas veikia, elektra yra, maistas suruoštas ir išvažiuodavo. Grįžo ji penktadienį, kadangi minėjo, jog svečiai pageidaus išsikepti šašlykus. Užkūrė židinį ir pečių pakūrė name, kad būtų šilta kambariuose. Šeštadienį jie turėjo išvykti. Dabar jau tiksliai detalių nepamena, tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu teisingai viską parodė, buvo apklausiama po įvykio kitą dieną, o dabar pasakoja tik, kiek atsimenu.

10.1. Tą paskutinę dieną, kai lankėsi sodyboje, buvo į virtuvę nuėjusi, kadangi, užkūrus pečių reikėjo palaukti, kol jis įsidegs. Virtuvėje stovi didelė dujinė viryklė penkių skylių. Tuo momentu, ji svečių nebuvo naudojama. Tačiau, svečiai minėjo, kad maistą pasišildys patys. Jie prašė leisti virykle pasinaudoti, klausė, ar galės pasišildyti maistą. Jos paskutinio apsilankymo metu, ta dujinė viryklė, nebuvo jokiais papildomais daiktai apkrauta. Ant jos tikrai nebuvo sudėta kokių nors degių dėžių ar pan. Ji pati irgi ten - ant viryklės, nieko nelaikydavo. Jos šeima pati toje sodyboje gyvena, patys naudoja tą viryklę. Taurės ir kiti indai buvo laikomi virtuvėje, kiek pamena, prie šaldytuvo buvo padėtos. Taures saugojo dėžėse, kad jos nedulkėtų. Po gaisro, rado taures sudėtas ant dujinės ir daug jų buvo sudegusių.

10.2. Paskutinę dieną, kai lankėsi sodyboje, teko su I. P. bendrauti. Kol ji buvo ir kūreno pečių, I. P. buvo atėjusi su ja pasikalbėti. Jai kaltinamoji pasirodė kaip labai malonus žmogus, pasakojo, jog čia pas juos labai gražu, pasakojo, kad irgi norėtų mažą namuką prie miško ir ežero įsigyti, kad galėtų, grįžusi po darbų pailsėti, pabūti. Tuo metu, kai juodvi bendravo, I. P. gal truputį buvo išgėrusi. Tikrai jokio agresyvumo iš kaltinamosios pusės nebuvo, nusiteikusi buvo labai draugiškai.

10.3. Apie gaisrą jai pranešė šeštadienį, 8 val. ryto. Jai paskambino D. A. ir pasakė, jog kažkas sodyboje degė ir sakė atvažiuoti. Kai nuvyko, pirmiausia nuėjo apžiūrėti kas ir kur degė. Gaisro jau nebuvo, nes turi gesintuvus namuose. Virtuvė buvo pilna miltelių, gaisras buvo jau užgesintas, ant dujinės buvo uždėtos tos apdegusios taurės su dėžėmis, polietileninių maišelių pakelis, kuriame būna po 1000 vnt. maišelių. Kiek tiksliai tų dėžių buvo, ji negali atsakyti, dalis buvo nuo dujinės nukritę ant žemės. Svečiai vaikščiojo aplink, o I. ji nematė ir negirdėjo kur ši yra. Tik, kai kaltinamąją pradėjo vesti lauk, suprato, kad ši buvo namie. Kai I. P. vedė, buvo agresyvi. Matė, kad I. P. vedant pareigūnams, jos rankos lyg ir buvo surakintos antrankiais. Virtuvėje laikomas dujų balionas įprastai būdavo visada užsuktas, tačiau jį atsukti gali bet kas, nes yra lengvai prieinamas. Matė, kad dujų baliono žarna po gaisro buvo pradegusi. Pagrindinio pastato, pirmame aukšte, kur vienoje iš patalpų ir vyko gaisras, nėra jokių rakinamų patalpų. Yra tik tualetas, rakto nėra iš išorės, nebent tik su peiliu gali užsukti. Iš vidaus vis tiek gali jas atidaryti. Jokio rakinamo sandėliuko nėra.

10.4. Dėl šito įvykio jai buvo padaryta žala, nes buvo apdeginta dujinė, apdegusios rastinės sienos, lubos, sudeginti indai, tačiau su ja už viską atsiskaitė ir niekam pretenzijų neturi. Paskaičiavo, jog žala buvo apie 2100 Eur. Apklausoje ji tiksliau nurodė, kad žala siekė 2200 Eur. 500 eurų jai iš karto padavė jaunoji, o kitus pinigus – I. ir šios vyras. Tiksliau, likusi suma buvo pervesta iš I. P. sąskaitos. Pavedimą padaręs asmuo buvo nurodytas I. P..

Jokių materialinių pretenzijų šiuo metu ji neturi, nes viskas jai yra atlyginta. Po viso šito įvykio su I. P. bendravo. Kai atlygino žalą, paskambino ir pranešė. Po to, dar kelis kartus skambino ir teiravosi ar tikrai už viską atsilygino, ar daugiau nereikia. Su I. P. daugiau po įvykio nebuvo asmeniškai susitikusi.

10.5. Laikrodžio detalę ji rado ant žemės ir kažkam tą rytą perdavė, bet tikrai nepasakys kam, nes buvo daug žmonių. Jai kažkas apie tai, kad tai yra laikrodžio detalė, pasakė. Tai buvo laikrodžio detalės kvadratėlis, lyg prailginimas. Spalvos ir kokio metalo nepasakys, nes nepamena.

11. Nukentėjusiosios I. M. įstatyminis atstovas L. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis miegojo pirtyje, kai atbėgus L. S. jį pažadino ir pakvietė eiti su ja, nes prieš jo žmoną naudojamas smurtas. Jis tuo metu buvo blaivus. Nepamena tiksliai, kada nuėjo miegoti į pirtį, nes dieną tai žvejojo, tai grybavo, tai su vaikais žaidė – prie stalo beveik nebuvo. Kai nuėjo miegoti, žmona buvo su visais prie stalo. Nuėjo miegoti į pirtį, nes serga cukralige, nemėgsta triukšmo, o ten grojo muzika. Kai dukra atėjo jo pažadinti, suprato, kad jie negali sutvardyti A. S., o šis prieš I. P. naudoja smurtą. Eidama su juo L. S. pasakė, kad žmoną buvo uždarę į sandėliuką, tačiau teisme dabar nei vienas to nepasakė. L. S. sakė, kad žmona rėkavo, kas ją uždarė, tiksliai nepasakys. Kai atėjo iš pirties, visi buvo viduje, o A. S. žmoną tempė į lauką. Prieangyje daugiau asmenų nebuvo. Taip pat matė, kaip A. S., užsukęs ranką I. P., ją tempė. Kai priėjo, matė, kad A. S. su keliu spaudė I. P. šonkaulius. A. S. ją tempė, su keliu prispaudęs jai trynė šonkaulius. Jis pasakė, kad A. S. atsitrauktų, šiam smūgių nesudavė. Toje vietoje buvo du pagaliai, žmona rėkė, jai buvo šokas, ji laikė pagalius abiejose rankose, jis tada iš jos paėmė tuos pagalius. Kai paėmė tuos pagalius, žmona nukrito ant grindų, sukosi ratu, visus vadino kosmonautais, sakė, kad nežino, kas darosi. Žmona buvo išgėrusi. Neadekvačiai elgėsi tik tada šventėje. Iki to laiko nieko panašaus nebuvo, nes ji prižiūrėjo senelius (duomenys neskelbtini), uždirbdavo gerai. Iš pradžių jis nesuprato, kodėl ji taip elgėsi, buvo nukritusi. Jam buvo klausimas, kodėl visi juokiasi, kodėl jai nepadėjo, gal bijojo A. S.? Kodėl jie elgėsi lyg nieko neatsitikę? Po to kai žmoną paleido, ji išbėgo į lauką, o jis iš paskos išbėgau jos ieškoti, tačiau nerado jos, nes tamsu buvo.

11.1. Paskui jis vėl nuėjo miegoti. Antrą kartą jį vėl pakvietė dukra – E. B. jo nekvietė. Antrą kartą jį kvietė, kai buvo kilęs gaisras. Kai jis atėjo į namą antrą kartą, išvedė uošvienę ir podukrą. Nuėjo į antrą aukštą paimti uošvės telefoną, tada dar paėmė dukters antrą dukrą, kuri stovėjo ant laiptų, nes ją pamiršo. Buvo atėjęs į virtuvę ir matė, kad E. B. gesino gaisrą. Kai jį pažadino antrą kartą, žmona buvo prie sūpynių, jam nuėjus į namelio antrą aukštą, nebuvo dūmų tiek, kad nesimatytų, kur eiti. I. P. negalėjo būti su rankine prie sūpynių, nes rankinę jis buvo užrakinęs mašinoje. Norėjo žmoną įsodinti į mašiną, kad ji jaustųsi saugi, bet ji neklausė, nes nesuprato, kas jis toks yra – nepažino jo. Tuo metu žmona buvo prie sūpynių. Ji sėdėjo ir nesusigaudė, jos būsena buvo tokia, kad nesuprato, kas vyksta. Ji bėgo nuo jo. Tada jis pribėgęs, nuramino, gražiai paguldė ant žolės – nemušė jos, netramdė, nestumdė. Dėl paguldymo ant žolės ji negalėjo patirti sužalojimų, nes jis gražiai ją apkabino ir paguldė ant žemės.

11.2. Medikai jos neapžiūrėjo ligoninėje, ji nenorėjo bendrauti su niekuo – nei su medikais, nei su policija. Po 2 savaičių žmona kreipėsi į medikus, nes jai skaudėjo vidurius. Kai ji buvo sužalota, niekur nesikreipė, nes nenorėjo užvesti bylos ant dukters ir žento. Žmona daug metų lankosi pas psichiatrą, jai depresija, vartoja stiprius vaistus. Šventėje vakare paragavo medaus su spiritu. Jo žmona turėjo vartoti vaistus kiekvieną dieną, bet negali pasakyti, ar tą dieną ji gėrė vaistus, nes nematė. Jai buvo skirti vaistai nuo skausmo ir jie buvo stiprūs. Žmonai skaudėjo petį, ruošėsi operacijai. Po šio įvykio dar prisidėjo tai, kad jai patempė ranką. Jai trūko sausgyslė. Po įvykio 2-3 savaites žmona naktį atsikeldavo ir rėkdavo, ją paguldė į ligoninę. Dar gulėjo dėl peties ligoninėje. Per paskutinius metus po įvykio dėl psichikos įvertinimo buvo paguldyta teismo ar prokurorės prašymu.

11.3. Jis yra nukentėjusiosios I. M. globėjas. Žmona nėra jos globėja, nes važiuodavo į (duomenys neskelbtini) dirbti. Su žmona nusprendė, kad jis bus I. M. globėjas. (duomenys neskelbtini) ją reikia kartais paguldyti į ligoninę. Kai reikia paguldyti į ligoninę, be teismo nuosprendžio niekas nepaguldo, kai serga. I. M. prižiūri I. P., jis tik jos globėjas ir turi teisę padėti parašą, kai ją reikia paguldyti į ligoninę. I. M. negalia yra psichinio pobūdžio.

12. Liudytoja E. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį dirbo Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariate Reagavimo skyriuje vyresniosios tyrėjo pareigose. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta apie gaisrą, vykusį „(duomenys neskelbtini)“. Buvo gautas pranešimas apie gaisrą minėtoje kaimo turizmo sodyboje. Dirbo su kolega G. G. ir jie sureagavo į minėtą įvykį. Atvykus į vietą, jau buvo gaisrinė, atvyko medikai. Gaisras jau buvo likviduotas. Pati įvykio vieta ir gaisro židinys buvo sodybos virtuvėje. Pamena, kad ant viryklės buvo sudėti įvairūs stikliniai indai, kitos dėžės, lengvos degios medžiagos, t. y. kurios lengvai užsidega. Viduje buvo asmenų: moterų ir vyrų. Įėjus pro duris po dešine puse esančioje patalpoje sėdėjo moteris ant suolo. Kai atvyko į įvykio vietą, šventės organizatoriai nurodė, jog įtaria, kad gaisrą sukėlė jaunosios mama ir nurodė, jog tai ji ir sėdėjo toje patalpoje ant suolo. Bandant su jaunosios mama kalbėtis ir kalbant, ši neatsakinėjo į jokius užduodamus klausimus. Atvykę medikai norėjo prieiti prie kaltinamosios ir suteikti pirmąją pagalbą, nes įtarė, kad moteris gali būti neadekvati, tai ši nesileido būti apžiūrima, pradėjo priešintis, tada buvo jos atžvilgiu panaudota fizinė jėga, uždėti antrankiai ir moteris buvo patalpinta į greitosios pagalbos automobilį bei pristatyta į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Pamena, jog ta moteris buvo I. P.. Ji su kolega G. G. pasiliko dirbti įvykio vietoje, o su medikais išvažiavo I. P. vyras ir vienas iš pareigūnų. Tiksliau vienas pareigūnas turėjo vykti tarnybiniu automobiliu, o kitas – su medikais. Jie su kolega G. į ligoninę nuvyko vėliau, po įvykio vietos apžiūros ir po atliktų nukentėjusiųjų bei liudytojų apklausų. Tai galėjo būti po pietų, kai gavo nurodymą, kad reikalinga I. P. pristatyti į policijos komisariatą iš gydymo įstaigos. Ligoninėje I. P. rado jau paguldytą į psichiatrijos skyrių. Tuo metu kaltinamoji jau buvo rami. Prie I. P. šalia buvo jos vyras, kuris padėjo batus apsiauti. Vykstant kartu su I. P. į policijos komisariatą jiems papildomi jokie iš kaltinamosios paimti daiktai perduoti nebuvo. Apie jokius peilius negalėtų dabar atsakyti, nes į gydymo įstaigą I. P. pristatė kiti pareigūnai, ji nedarė asmens ir daiktų apžiūros. Jokių kitokių pirminių ikiteisminių tyrimo veiksmų su I. P. ji neatliko. Patikslina, kad pati gaisro vietos neapžiūrinėjo, greičiausiai apie gaisro vietą ir gaisro židinį pasakė gaisrininkai, nes atvykus į įvykio vietą, jis buvo numalšintas, matėsi tik aprūkusi siena ir ant viryklės buvę apdegę daiktai.

12.1. I. P. įvykio vietoje tikrai buvo neadekvati, ji policijos pareigūnų neprisileido, todėl jai neblaivumo ir nenustatė, nebent tai buvo padaryta gydymo įstaigoje, ji to nepamena. Iki išvežant I. P. į gydymo įstaigą ją kalbino, klausė, kas atsitiko. Ji nereagavo ir į jokius klausimus neatsakinėjo. Jeigu gerai pamena, I. P. atžvilgiu buvo naudoti antrankiai.

12.2. Papildomai daugiau nieko negali paaiškinti, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, jie yra detalesni ir teismas jais gali vadovautis, jie teisingi.

13. Liudytojas D. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad to gaisro nematė ir apie jį papasakoti negali, nes tą naktį sodyboje nebuvo, vakare išvažiavo nakvoti pas tėvus, tik gali papasakoti, ką pamatė atvykęs ryte.

13.1. Iš vakaro buvo nedidelis konfliktas tarp I. P. ir L. B.. I. P. buvo ją užsipuolusi dėl netinkamo vaikų auklėjimo. Tuo metu visi sėdėjo už stalo ir I. P. konfliktavo prie visų. Konfliktavo dėl vaikų auklėjimo. Tuo metu, I. P. jau buvo vartojusi alkoholio, bet „pergėrusi“ nebuvo. Jis tą vakarą su kaltinamąja bendravo, tiksliau daugiau bendravo, kai kepė šašlykus, nes ji buvo prie žindinio. Pamena, jog kaltinamajai netiko jų kepimo būdas, aiškino, „nemokat Jūs kepti“, truputį ji ir trukdė kepimui, į žarijas primetė malkų. Ji dar prašė jo parnešti kaladę iš lauko, neva, jai reikia kažkokiam meno kūriniui. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas tiksliau nurodė aplinkybes, t. y. kai I. P. įmetė į židinį dar malkų, o jis paklausė, kodėl ji dar jų primetė, kaltinamoji pasakė, kad „norinti pamatyti dar kartą ugnį, gal tai paskutinis kartas“. Tą vakarą jam neteko pamatyti, jog kas nors iš svečių būtų naudojęs fizinį smurtą I. P. atžvilgiu. Iš sodybos jis išvažiavo apie 22 val. su L. K.. Apie gaisrą sužinojo iš L.. Jai paskambino A. S. ir pranešė. Tada jis paskambino bei pranešė pačiai sodybos savininkei ir pats išvyko į įvykio vietą. Važiavo kartu su L.. Kai atvyko liepsnos jau nebebuvo, tik patalpos aprūkę, tačiau gaisras buvo užgesintas. Kiek iš likusių degėsių, suprato, kad ant viryklės buvo sudėtos dėžės su taurėmis, o ant viryklės dar buvo likusių taurių bei jų duženų. Iš vakaro matė, kad ten buvo šalia sukrautos dėžės su taurėmis. Atvykęs kažkiek aiškinosi tas aplinkybes, bet pradėjo važiuoti pareigūnai, kurie apžiūrinėjo įvykio vietą, gaisrininkai irgi. Viskas įvyko labai greitai, aiškintis nebebuvo kada.

13.2. I. P. tą rytą irgi matė. Ji priešinosi pareigūnams, šūkavo, iškeikė juos, neklausė jų reikalavimo eiti į automobilį, kai norėjo ją išvežti, tada juos spardė, t. y. jiems priešinosi. Kaltinamosios vyras bandė ją išvesti, bet ir jam priešinosi.

13.3. L. K. jam pasakojosi, jog I. P. bandė ją smaugti. Tai buvo ryte, kai atvažiavo po to gaisro. Jis pats to nematė, iš pasakojimų, kaip suprato, kad visa tai buvo sodybos viduje. Kadangi, jis kai atvažiavo iš karto nuėjo į virtuvę, kur vyko gaisras, to momento nematė. Apie I. P. elgesį, kai policijos pareigūnai vedė ją į greitosios pagalbos automobilį, jis pats matė. Ji buvo vedama per prievartą, nes aktyviai priešinosi, nesutiko eiti, šūkavo ir priešinosi fiziškai. Iki išvažiuojant nakvoti, bendraujant su I. P., neteko matyti ant jos kokių nors sužalojimų. Mano, kad kaltinamoji besipriešindama pareigūnams, galėjo patirti sužalojimų, nes ji stipriai priešinosi. Iki gaisro, kol vyko šventė, iš aplinkinių kaltinamosios atžvilgiu nebuvo tokių veiksmų, kuriuos būtų galima įvertinti kaip niekinančius, žeminančius ar smurtinius.

14. Liudytoja S. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad I. P. jai nėra žinoma kaip asmuo. Ji dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydytoja psichiatre. Labai sunkiai pamena tą įvykį, kai kaltinamoji buvo pareigūnų pagalba pristatyta į ligoninę. Pamena, kad buvo savaitgalis, ji buvo iškviesta atvykti į ligoninę ir kaltinamąją atvežė kartu su policijos pareigūnais. Kaltinamoji buvo visa įsiaudrinusi, atsimena, jog buvo paguldyta stebėjimui, suleido medikamentų, bet neturi išrašų ir negali atsiminti, kokie medikamentai buvo suleisti. Kaltinamoji labai greit užmigo. Dar pamena, kad tardytojai per apklausą pasakė, jog slaugytoja jai pasakė, kad lyg kaltinamosios kišenėje radusi aštrų daiktą, kaip peiliuką ar pan. Paguldant pacientą į stebėjimo palatą, paimami visi nereikalingi daiktai. Kai kaltinamoji užmigo, ji išvyko. Šalia I. P. vyras buvo. Po kurio laiko atvažiavo policija, kaltinamoji jau buvo nurimusi, pamiegojusi ir šią pasiėmė policija. Medikai atidavė kaltinamosios turėtus daiktus. Apie antrankius nieko negali pasakyti, nepamena. Pamena, kad kaltinamoji tik buvo įsiaudrinusi, garsiai kalbėjo, blaškėsi, bet nepamena, ar dėl suvaržymo ji taip elgėsi. Visi paimti daiktai iš kaltinamosios tikrai buvo grąžinti. Stebėjimo paslauga yra labai trumpa, ji trunka kelias valandas, kaltinamoji tikrai gydymo įstaigoje nenakvojo ir atsimena, kaip slaugytoja atnešė visus daiktus ir perdavė. Tada buvo kaltinamosios vyras ir dar policijos pareigūnas, kai tuos daiktus perdavė. Kai kaltinamąją išsivežė buvo vyras ir policijos pareigūnas. Nepamena dėl girtumo, bet turėjo būti nustatinėjamas. Priėmimo skyriuje visada girtumą nustatinėja, išskyrus tuos atvejus, kai policijos pareigūnai jau būna atvažiavę ir patys jau būna nusistatę. Neatsimena ar pavyko išsiaiškinti, ar kaltinamoji, prieš patenkant į gydymo įstaigą, vartojo kokius nors psichiką veikiančius vaistus. Tai turėtų būti fiksuota dokumentuose. Kalba su kaltinamąja buvo labai trumpa, nes visada šalia buvo šios vyras, kuris vis jai sakydavo: „tylėk, nieko nekalbėk“.

14.1. Ar kaltinamoji buvo apžiūrėta kitų sričių medikų negali pasakyti, tačiau jeigu nebuvo jokių skundų, o tik išreikšta ta psichikos būklė, galimai neapžiūrėjo. Įprastai, priėmimo skyriuje, apžiūri pirmiausiai budintis gydytojas, o tik tada kviečia psichiatrą. Kiek jai pačiai teko bendrauti su kaltinamąja, ar ši išsakė, kokius nors nusiskundimus, negali atsakyti, nes neatsimena. Kontaktas buvo trumpas, kaltinamoji šaukė, rėkė, nebuvo prasmingam kontaktui sueinama. Po to, kai kaltinamoji numigo, buvo apsnūdusi, rami. Kaltinamosios vyras, policijos pareigūnai pageidavo šią pasiimti ir pasiėmė, nes pavojaus jos sveikatos, gyvybei nebebuvo. Akivaizdžių žymių, kurie galėtų rodyti poveikį į asmenį, galimai smurtą, sužalojimų, ar kokių kitų žymių ant matomų kūno vietų, neatsimena ar teko stebėti.

14.2. Kelintą valandą tiksliai kaltinamoji buvo atgabenta į gydymo įstaigą ir kokius medikamentus jai paskyrė, ji dabar tiksliai nepamena, turi būti įrašas apie tai medicininiuose dokumentuose – kažkokius raminančius. I. P. buvo paguldyta į stebėjimo palatą viena, joje gulėjo su savo rūbais. Stebėjimo palatoje pacientai visada guldomi su savais rūbais, tik viršutinius rūbus paima slaugytojos ir juos padeda į patalpą, kurioje jie saugomi. Neatsimena, ar apžiūrint I. P., ši būtų sakiusi, kad vartojo kokius nors medikamentus.

15. Liudytoja A. U. apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2019 metais dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje. Prisimena, kad buvo įvykis, kuriame kaip dalyvė buvo I. P., bet asmeniškai jos nepažįsta. Dirbo su kolega K. K., gavo pranešimą dėl gaisro, nuvažiavo į tą įvykį. Sodyboje buvo moteris, kuri buvo ganėtinai agresyvi, į kalbas nesileido ir jie ją pristatė į (duomenys neskelbtini) skyrių. Į gydymo įstaigą, jie su kolega su savo tarnybiniu automobiliu važiavo paskui greitosios automobilį. Nuvykus į gydymo įstaigą, sulaukė, kol atvyks psichiatras, šalia tos moters visą laiką buvo jos vyras, o jie saugojo ją ir žiūrėjo, kad nieko ji nepadarytų, nes ji buvo ganėtinai agresyvi, neadekvati. Atvykus psichiatrui, moterį palydėjo iki kabineto, kur jai suleido vaistus ir tada jie išvyko. Tiksliai nepasakys, kuriuo metu, bet kaltinamosios atžvilgiu buvo panaudotos specialios priemonės – panaudoti antrankiai, bet jeigu ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, kad antrankiai buvo uždėti gydymo įstaigoje, kai kaltinamoji pradėjo elgtis neadekvačiai, tai patvirtina.

15.1. Pagal budinčio nurodymą, vyko į sodybą, kurioje buvo švenčiamos vestuvės, tikslaus adreso dabar nepasakys, bet apklausoje ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi. Datos taip pat dabar nepamena, bet apklausoje irgi yra nurodyta, todėl tvirtina tas aplinkybes. Ji pati įvykio aplinkybių nesiaiškino, gavo su kolega nurodymą, atvykus kažkas suteikė informaciją ir nurodė, kad ši moteris padegė. Kai atvyko, kaltinamoji sėdėjo ant suolo prie stalo, patalpų viduje, pirmame aukšte. Nuėjus prie tos moters bandė ją kalbinti, tačiau ji buvo labai neadekvati, priešinosi. Dabar neatsakys ar įvykio vietoje bandė jai nustatyti girtumą, greičiausiai ta moteris gal nesileido. Į greitosios pagalbos automobilį kaltinamąją vedė, tačiau ši priešinosi, todėl su kolegomis ją pusiau nešte nunešė, nes pati nėjo. Prieš gabenant I. P. į gydymo įstaigą ar jos asmens apžiūra buvo atlikta, ar buvo patikrinti jos turimi daiktai, neatsimena, nes ji pati to netikrino. Pati pas kaltinamąją jokių peilių nematė, bet, jeigu dabar neklysta, kai I. P. pristatė pas psichiatrą, kažkas iš medikų kalbėjo apie peilius. Iš gydymo įstaigos išvyko po to, kai kaltinamąją palydėjo iki kabineto ir šiai suleido vaistus, tačiau tikslaus laiko nepamena. Jiems išvykstant, jokie kaltinamosios daiktai nebuvo perduoti. Iš gydymo įstaigos į policijos komisariatą ji ir kolega kaltinamosios nepristatinėjo. Kai atvyko ir kiek teko bendrauti su kaltinamąja šią padedant pristatyti į medikų automobilį bei vėliau, padedant pristatyti pas medikę, ant kaltinamosios veido ar kitų kūno vietų išoriškai sužalojimo žymių nebuvo matyti. Pati kaltinamoji kažkokių nusiskundimų, išsakytų žodžių apie galimą užpuolimą ar sužalojimą neišsakė, ji to neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklausinėjama, jos parodymai buvo detalesni, buvo praėję mažiau laiko nuo įvykio, todėl teismas gali jais vadovautis, ji tvirtina tuos savo parodymus.

16. Liudytojas M. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tokio asmens kaip I. P. jis nepažįsta. Dirba (duomenys neskelbtini) tarnyboje inspektoriaus pareigose. Pamena, kad teko tirti 2019 m. rugsėjo mėnesį, kilusio gaisro priežastis kaimo turizmo sodyboje. Jis vyko papildomai tirti gaisro priežastis 2019 m. lapkričio 11 d., o pats gaisras vyko 2019 m. rugsėjo 21 d. Kiek pamena, jog gavo pranešimą iš policijos apie tą gaisrą pateikti informaciją, todėl nuvyko į vietą papildomam informacijos surinkimui. Bendravo su sodybos šeimininke O. J., kuri ir papasakojo apie tas gaisro aplinkybes, parodė nuotrauką, užfiksuotą po gaisro ir tada nustatė priežastį gaisro kilimo. Realiai kai nuvyko, to gaisro židinio matėsi tik aprūkusi siena. Įvykio vieta 2019 m. lapkričio 11 d. jau buvo sutvarkyta. Moteris tik nuotrauką rodė, kurioje buvo fiksuotas vaizdas tuoj po įvykio. Joje buvo matyti atitraukta viryklė ir matėsi ant tos dujinės viryklės apdegę indai, kt. Matėsi, kad gaisras buvo gesintas, nes ant sienų buvo miltelių likučiai, dūmų pėdsakai, liaudiškai šnekant, aprūkę sienos. Pamena, kad buvo priimtas sprendimas, jog, labiausiai tikėtina, kad gaisro priežastis buvo tyčinė žmonių veika. Tokią išvadą padarė, vadovaudamasis O. J. pasakojimu, t. y. moters, kuri jį ten pasitiko.

Pagal bylos duomenis į įvykio vietą buvo iškviesti priešgaisrinės darbuotojai, iš jų irgi buvo informacija. Kai gaisrininkai išvyksta į gaisrą, informacinėje sistemoje yra pildoma informacija apie tą gaisrą. Kiek pamena, kad ten buvo pateikta, jog pranešimas apie gaisrą nepagrįstas arba, kad nuvykus to gaisro negesino, ar tik buvo kėsintasi padegti. Kažkokia pradinė informacija apie tą gaisrą buvo. Gaisras buvo fiksuotas kaip nepagrįstas. Jo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu ir yra kalbama apie kolegų pranešimą, apie tai, kad nuvykus į įvykio vietą, gaisras jau buvo lokalizuotas. Gaisras buvo užgesintas pačių ten buvusių asmenų. Kaip supranta, jog ugniagesiai savo aktyviais veiksmais gaisro negesino. Išvada jo buvo pateikta, jog labiausiai tikėtina priežastis, kadangi negalima kategoriškai to teigti, kol žmogus konkrečiai to nepasakė. Gaisrui kilti nebuvo kažkokių techninių priežasčių, buvo atviras ugnies šaltinis, degios medžiagos. Ar buvo tose patalpose, kurias jis apžiūrėjo dūmų detektoriai, dabar nepasakys, bet kažkokia kalba apie tai buvo. Pildant gaisro aktą, apie tai ar yra dūmų detektoriai, neprivaloma pažymėti. Nuo įvykio dabar jau praėjęs ilgas laiko tarpas, kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė teisingai parodymus, teismas jais vadovautis gali.

17. Liudytoja R. V. apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamoji yra jos sesers dukra. Pagrinde su I. P. bendrauja nuotoliniu būdu per programą Messenger. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 20 d. dėl šalyje paskelbto karantino, buvo apklausta policijos pareigūnų telefonu. Tada ir papasakojo, jog jai I. P. pasakojo apie tai, kad buvo pakviesta į savo dukters vestuves ir ten išgėrusi padegė kažkokią dėžę. Sakė, kad buvo išgėrusi, kad patalpose aprūko sienos, bet sumokėjo nuostolius ir nieko baisaus neįvyko. Iš pradžių kaltinamoji jai neprisipažino, gėdijosi prisipažinti, o paskui pasakė: “va, prisidariau nesąmonių aš, išgėrusi buvau, pas dukrą į vestuves ėjau“. Sakė, kad dalyvavo vestuvėse nedaug žmonių, jog padėjo šeimininkauti. Minėjo, jog dukra užpyko, kad išgėrusi ten šeimininkauja, po to, dėl vyro pavydo, nes jis nežinia, kur buvo dingęs, buvo likusi viena, todėl ir padegė kažkokią dėžę. Kaip ji suprato, jog kaltinamoji tą dėžę padegė, galbūt todėl, kad vyro pavydėjo, nes pasakojo, jog vestuvėse dalyvavo kažkokia mergina, kad „tuo metu, buvau nelaiminga ir padegiau tą dėžę“. I. P. nepatiko, kad dukra priekaištavo, jog ji girta. Kiek juodvi bendraudavo, ši vis guodėsi, kokia dukra negera ir pan. Jai pati I. P. pasakė, jog tą gaisrą sukėlė, ir kad nuostolius sumokėjo, ir kad šeimininkė nepriekaištavo. Taip pat sakė, jog ten tik sienos aprūko. Dar minėjo, kad buvo padegta dėžė. Pokalbio metu, minėjo apie tai, jog žentas vestuvėse I. P. sumušė petį, t. y., kad nuskriaudė žentas – jog ją užsipuolęs mušė. Priežastį mušimo įvardijo – už tai, kad padegė. Tačiau ji tikros priežasties nežino, jai apie tai tik I. P. sakė.

17.1. Tarp jų buvo pokalbis ir dėl turtinio pobūdžio. I. P. minėjo, kad L. (P. dukra) nori, kad užrašytų baba, t. y. jos sesuo, butą, kuriame šiuo metu gyvena I. P.. Iki tų visų padegimų, dėl buto niekas nekalbėjo. Sesuo S. G. anksčiau gyveno kartu su I. P.. Ten dar kartu gyvena I. P. (duomenys neskelbtini) ir vyras L.. Šiuo metu S. G. gyvena atskirai, ši paliko jiems tą trijų kambarių butą. Visi piktumai prasidėjo po tų vestuvių. Ikiteisminio tyrimo apklausoje ar nurodė tą aplinkybę, jog susirašinėjant per Messenger programėlę, I. P. nurodė, kad anksčiau L. P. neleido nieko pasakoti, t. y. „nešti šiukšles iš namų“, dabar to ji nepamena.

17.2. I. P. galėtų charakterizuoti, kaip linkusią labai stipriai vartoti alkoholį. Girdėjo, kad ši net turi sveikatos problemų. Pati rekomendavo daktarą, siūlė dėl šios problemos važiuoti pas jį, bet I. P. nesinaudojo jos rekomendacija. 2019 m. rugsėjo mėnesį situacija dėl alkoholio vartojimo buvo analogiška, I. P. visą laiką vartojo alkoholį. Kiek jai yra žinoma, jeigu I. P. nemelavo, kad po to padegimo, iš karto atsidūrė psichiatrinėje. Prieš tai, I. P. bandydavo savarankiškai nuo alkoholio vartojimo gydytis. Pati važiuodavo į medicinos įstaigą, kur „statydavo lašelinę“. Kad I. P. sirgtų kokia psichikos liga jai nežinoma, tik tas atvejis, kad tuoj po vestuvių paguldė į psichiatrinę. I. P. pati stengdavosi priklausomybės nuo alkoholio atsikratyti, lankydavosi bažnyčioje ir pan. Žino, kad I. P. vartojo Relanium, Xanax. Negali tiksliai atsakyti, kada I. P. jai apie tai pasisakė, bet telefonu minėjo apie tai. Sakydavo: „einu miegoti, išgėriau xanax, nervuojuosi dėl teismo ir t. t.“ Apklausos metu ji nurodė, kad jai iš pačios I. P. buvo žinoma, kad vartoja antidepresantus. Iki to gaisro, apie tai, kad I. P. vartojo antidepresantus, jai nebuvo žinoma. Bendraujant su I. P., kalbos apie benziną nebuvo. Ji tik apie tai laikraštyje skaitė.

Jeigu apie tai paminėjo tyrėjai, ji atsiminė, jog tikrai I. P. jai sakė: „man sakė, kad aš dar turėjau benzino...iš kur aš gausiu to benzino“ . I. P. jai besiguosdama apie tai pasakė.

18. Liudytoja L. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad datos nepamena, tačiau buvo pakviesta dalyvauti draugės vestuvėse, kurios tęsėsi kelias dienas. Sodyboje ji nenakvodavo, vykdavo su draugu miegoti pas jo tėvus. Vestuvių trečios dienos ryte, apie 6-7 val. jai paskambino draugės vyras ir pranešė, kad juos padegė. Telefonu nelabai viską suprato, kaip viskas įvyko. Pakankamai greitai, po 5-10 minučių, jie su draugu ten nuvyko. Pamatė, kad visi vestuvėse dalyvavę žmonės buvo išėję iš sodybos pastato, stovėjo prie tos sodybos pasato. I. P. buvo viduje. Ji ėjo į vidų, norėdama pažiūrėti, kas sudegė ir tuo metu, I. P. metėsi ant jos, čiupo už jos šalio ir pradėjo ją smaugti bei šaukti, kad ji yra robotas. Dabar nepamena, bet kaltinamoji šaukė ir rėkė dar kažkokius neadekvačius teiginius. Kiek pamena, I. P. nuo jos atplėšė kaltinamosios sutuoktinis, kuris šią po to vedėsi į lauką, kaip suprato, su tikslu išvažiuoti, nes jis norėjo I. P. įsodinti į mašiną. Tada kaltinamosios dukra L., pasakė: „tėvai, ką darai, jau iškviesta policija“. Pamena, kad L. tėtis labai supyko, trenkė mašinos dureles, kažką sakė. Laukė visi policijos pareigūnų, o I. P. vėl grįžo į sodybą. Atvyko sodybos šeimininkė O. J., kuriai ji dar pasakė, kad neitų į vidų, nes I. P. yra agresyvi ir gali užpulti. Atvažiavus policijai, pamena, kad I. P. priešinosi, buvo atvykusi ir greitoji pagalba, medikai bandė kaltinamąją apžiūrėti, bet ši ir jiems priešinosi. Atsimena, kad medikai pasakė jai, jog kaltinamosios bijo ir negali dėl to apžiūrėti, nes yra labai agresyvi. Pamena, kad I. P. tuos pareigūnus spardė, koneveikė, tikrai elgėsi agresyviai, neadekvačiai. Kiek pamena, tada pareigūnai kaltinamajai uždėjo antrankius ir jėga išvežė iš tos sodybos. Kadangi I. P. elgesys tikrai buvo agresyvus ir neadekvatus, ji ir pati prašė, jog šią nuvežtų pas psichiatrus ir, kiek jai žinoma, kad pirmiausia į psichiatrijos skyrių ir vežė.

18.1. Tą dieną, prieš gaisrą, kol ji dar buvo neišvažiavusi, tikrai nematė, kad kas nors iš šventės dalyvių, būtų vartojęs prieš I. P. smurtą. Visi su ja elgėsi gražiai, matė, kad kaltinamoji pati kabinėjosi prie šventės dalyvių, taip pat kabinėjosi ir prie jos, ir prie jos draugo, prie L. sutuoktinio sesers, prie vaikų, kurie nieko blogo nedarė. I. P. priekaištavo dėl netinkamo vaikų auklėjimo. Tikrai jokio smurto prieš kaltinamąją nebuvo, visi šventės dalyviai ir ji pati bandė I. P. nuraminti. Pamena, kad I. P. jai dar kalbėjo apie tai, jog dukra šios nemyli, jos manymu, tokius niekuo nepagrįstus dalykus. Ji kaltinamąją ramino sakydama, jog „Jūs ne taip suprantate, kad Jūs čia per daug susijaudinusi esate“ ir pan. Tikrai jokio smurto nebuvo, jie visi dėjo pastangas, kad kaltinamoji nurimtų ir nustotų su visais konfliktuoti. Iš vakaro, prieš tą įvykį kaltinamoji jau buvo neblaivi. Ji pati daug laiko buvo lauke, todėl kaltinamosios vartojant alkoholį nematė, bet matė kaltinamąją pastoviai valgant patiekalą „širšių medus“, kuris yra su alkoholiu. Bet I. P. tikrai buvo neblaivi, mano, kad arba ši vartojo alkoholinius gėrimus, arba to „širšių medaus“ prisivalgė. Išvakarėse, prieš įvykį, jai neteko girdėti ginčų dėl turtinių dalykų – konkrečiai dėl buto. Žinojo, kad kaltinamoji gyvena savo motinos bute ir tą vakarą stipriai konfliktavo su motina, pamena, kad jos tarpusavyje buvo stipriai apsistumdžiusios ir I. P. su šios motina skyrė jos draugas ir dar keli vyriškiai.

18.2. Kitos dienos rytą, kai jiems pranešė apie įvykį, jie nuvyko ten ir gaisravietę tada matė. Jiems atvykus jau niekas nebedegė, buvo užgesinta. Matė, kad virtuvės sienos buvo apdegusios, ant viryklės buvo likę plastikinio maišelio liekanos, suversti kažkokie daiktai. Prie viryklės šone stovėjo dujų balionas, ji išsigando, kai pagalvojo, jog tas balionas galėjo sprogti. Virtuvės grindys buvo šlapios, prilieta vandens, matėsi, jog buvo gesintas gaisras. Viskas buvo aprūkę, suversta ir sulieta vandeniu. Vakare, prieš išvykstant iš sodybos, jai teko būti virtuvėje. Viskas ten buvo tvarkingai, ant viryklės jokių daiktų nebuvo. Jie vakare nesinaudojo virykle, ten buvo elektrinis virdulys ir jame gamindavo kavą ir arbatą. Pati net nežinojo kaip tą viryklę įjungti. Daugiausia į tą virtuvę eidavo arba vandens, arba pasinaudoti indaplove ir mano, kad pačia virykle niekas net nesinaudojo.

18.3. Ryte, kai atvyko į sodybą, ji negirdėjo, kalbų apie grasinimus padegti benzinu. Jai tą pačią dieną tik sakė, kad I. P. grasino padegti benzinu ir paleisti šunį iš voljero, bet pati šių aplinkybių nematė. Apie peilius jai irgi neteko jų matyti ir, kad jais kam nors buvo grasinama. Tik proceso metu sužinojo, kad kaltinamoji prie savęs turėjo tuos peilius. Kaltinamoji buvo labai agresyvi, todėl ji nėra tikra, ar ši nebūtų panaudojusi tų peilių, jeigu nebūtų atvykę pareigūnai.

19. Liudytoja V. A. apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl Covid situacijos buvo apklausta telefonu. Su kaltinamąją I. P. pažįstamos apie 30 metų. Susitinka retai, bet bendrauja el. ryšio priemonėmis telefonu per Skype, Messenger programas. Galima sakyti, kad yra draugės.

19.1. Apklausos metu, kai jos klausinėjo apie I. P. dukros vestuves, ji papasakojo, ką kaltinamoji jai pasakojo ir kokie įvykiai ten atsitiko. Su I. P. kalbėjosi iš karto po vestuvių. Paskambino ji pati, nes norėjo sužinoti, kaip sekėsi. Buvo labai nustebusi, kad kaltinamoji dideliame strese, šoke pradėjo pasakoti, kas atsitiko. Iš pradžių net nesuprato, klausinėjo per kelis kartus. Kaltinamoji pasakojo, kad pradžioje vestuvių viskas buvo gerai, o paskui, įsibėgėjus vestuvėms, kažkam davė pastabą dėl mažų vaikų, jog laksto, junginėja šviesą, kad vaikams jau būtų laikas miegoti. Taip žodis po žodžio įsiplieskė ne tik ginčas, bet ir muštynės. Žentas pradėjo I. P. vyti nuo stalo, ši pasakė: „pats eik nuo stalo“. Tada jis bandė išvilkti. I. P. toliau pasakojo, jog buvo pargriauta ant žemės, kad buvo mušama, jog išvilko į kiemą, kad vaikai nematytų. Dukra stovėjo iš šaipėsi, o žentas užlaužęs rankas tempė. Pasakoja iš kaltinamosios pasakojimų, ką dabar prisimena. Minėjo, kad vyras L. (kurį irgi pažįsta) buvo kažkur pasitraukęs, o atėjęs ją gynė. Tada I. pabėgo į lauką, buvo vakaras, slėpėsi, matė, kaip jie jos ieško, tačiau, ji neišlindo, nepasirodė. I. P. pasakojo, kad į namą sugrįžo, kai įsitikino, kad tamsu ir visi miega. Sugrįžusi į namą, pradėjo ieškoti savo rankinės, telefono, tačiau nieko nerado. Gal ištikta šoko, gal iš to didelio streso, taip padarė. Ji klausė, kodėl taip I. padarė. Ši pasakė, kad „tikėjausi pagalbos“, nes buvo įsitikinusi, kad sodyboje yra priešgaisrinė apsauga ir, kad pradėjus dūmams verstis, atvažiuos priešgaisrinė ir tada galės paprašyti pagalbos, nes labai bijojo. I. P. labai jautrus žmogus yra ir ji mano, kad visas tas stresas, tas šokas ir įtakojo tai, kas nutiko.

19.2. I. P. pasakė, kad ant plytelės uždėjo dėžes su stiklinėmis ar „fužerais“. Esmė, kad jie apsidegtų, apsidūmintų ir tuo tikslu, suveiktų priešgaisrinė signalizacija. Gal bijojo, kad tas smurtas tęsis ir nežinojo kaip iš ten ištrūkti, kaip iš ten išvažiuoti. Savo telefono nerado, kad kam nors paskambintų ir išsikviestų. Taip I. P. jai pati sakė, jog kol visi miegojo, tikėjosi sulaukti pagalbos, kad iš ten ištrūkti. Iki to sumušimo, kad kokių nors sužalojimų ji nuo žento buvo patyrusi – nepasakojo, tik turėjo problemų su sveikata, sakė, kad jai skauda petį. Apie tai, kad žentas kaltinamąją sumušė ir nuo to atsirado sumušimo žymių pati jai minėjo. Minėjo, kad mušė, kad laužė rankas. Judviejų pokalbis vyko praėjus ne daugiau porai savaičių po vestuvių.

19.3. Ar I. P. minėjo, kas uždegė viryklę ant kurios ši sukrovė dėžes su taurėmis, ji to neprisimena. To neužakcentavo, ar viryklė jau degė, ar kaltinamoji uždegė – to neatsimena. Pati tikrai nepasakė, kad būtų uždegusi. Pamena, jog pasakė, kad uždėjo dėžes, bet ar uždegė dujinę, ar ji jau degė, tikrai to negali pasakyti.

19.4. Jai, atrodo, kad kaip ir visi žmonės, nes buvo šventė, vestuvės, I. P. išgėrė. Ji tik žino, kad kaltinamoji kažkada jeigu ir išgerdavo, tai esant problemoms, nevengia ieškoti pagalbos, o I. sveikata yra nelabai stipri. Negali pasakyti, kad kaltinamoji labai vartojanti alkoholį, jog alkoholikė ar pan., nes vis tik yra dirbantis žmogus, auginantis neįgalią dukrą. Šiuo konkrečiu atveju ar per vestuves vartojo alkoholį, jos nekalbėjo, ji kaltinamosios to neklausė bei neklausė ar jie buvo girti, ar ne. Gal ji pati pagalvojo, kad vyko vestuvės ir automatiškai buvo vartojamas alkoholis, bet apie girtumo laipsnį nei I., nei svečių jos nesikalbėjo. Jai taip pat nėra žinoma, ar I. P. vartoja kažkokius vaistus.

20. Liudytoja R. A. (buvusi V.) apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra reabilitacijos centro vadovė ir I. pažįsta nuo laiko, kai ši atvažinėdavo į šį centrą savanoriauti, pamokinti moteris gaminti valgį, tiesiog pabūti, stabilizuotis nuo kažkokių savo problemų. Jos vadovaujamas (duomenys neskelbtini) užsiima socialine psichologine reabilitacija nuo priklausomybių. Jis yra (duomenys neskelbtini). I. P. šio (duomenys neskelbtini) paciente nebuvusi. Praeities kaltinamosios jis nežino, tačiau gali ją apibūdinti kaip draugišką, rūpestingą, padedančia kitam, besirūpinančia, „mamiška moterimi“. Ji nežino kokie ryšiai I. P. siejo su prieš tai buvusiais (duomenys neskelbtini) vadovais, nes į šį centrą atvažiavo kaip iš praeities, žinojo šitą centrą. Jai bebūnant tame centre, kaltinamoji atvažiuodavo ir taip jos susipažino ir kažkurį laiką bendravo. Ji nuo 2004 metų pradėjo tame centre dirbti, o nuo 2010 metų pradėjo vadovauti. Jai I. P. jau buvo žinoma nuo 2004 metų, atvažiuodavo su dukra L., kai ši dar būdavo mažytė. Jos atvažiuodavo į stovyklas, kurias organizuodavo (duomenys neskelbtini). Kaltinamosios dukra būdavo gal 14-15 metų tada. Ji nebuvo (duomenys neskelbtini) ir nenustatinėjo ar kaltinamoji turi priklausomybių alkoholiui. Prie jos alkoholio nevartojo. Jų ryšis nebuvo artimas, tiesiog atvažiuodavo į pusmetį kartą, pabūdavo kelias dienas ir išvažiuodavo. Kaltinamosios asmeninio gyvenimo nematė. Apie tai, kad I. būtų vartojusi vaistus ji nematė, gal kažką pati minėjo, kad turi problemų su sveikata, bet nesigilino, kokius vaistus geria. Minėjo, kad pastoviai pas gydytojus lankydavosi. Sveikatos problemų nedetalizavo. Minėjo, kad turi sveikatos problemų dėl stuburo, dėl kepenų, nervų, bet pakomentuoti to negali, dėl sveikatos ji skundėsi visada.

20.1. Bendraujant su I. P. teko girdėti apie dukters vestuves. Pamena tą dieną, kai I. gavo teismo popierius, atvažiavo pas ją prašydama, kad paaiškintų, ką dabar daryti. Pažinodama I., ji pradėjo juoktis, numojo ranka ir net nesigilino ir negalvojo, kad čia kažkas tai rimto. Galvojo, kad tai tik eilinis „bajeris“. Iš kaltinamosios pasakojimų žino, jog buvo vestuvėse, susipyko su kažkokia mergina, paskui, buvo apkaltinta, kad norėjusi padegti. Pati I. pasakė: „nepasakok, nesąmonių, kiba girta buvai“. Toks buvo jų pokalbis ir tai buvo paskutinis kartas, kai I. pas juos buvo atvažiavusi, nuo to laiko nėra daugiau atvažiavusi. I. pasakojimo ji rimtai nepriėmė. Nepagalvojo, kad čia vyks kažkokie teismai. Pagalvojo, gal koks ikiteisminis tyrimas vyko ir tiek. Ji nieko nežino ir nieko smulkiau papasakoti negali. Ne jos reikalas veltis į kaltinamosios ir dukters santykius. Ne pirmas kartas, kad ši pykstasi su dukra. Kiek iš I. pasakojimų žino, važiuodavo pas L. į užsienį, rūpinosi anūke ir pačia L..

20.2. Jai I. P. pasakojo apie savo santykius su žentu. Tada, kai buvo atvažiavusi, pasakojo, jog jai ranką žentas išsuko per vestuves. Pamena, kaip sakė: „mane puolė, žentas mane mušė“. Bet ji į tai pro pirštus pažiūrėjo, nesigilino į tai, smulkmenų neklausinėjo ir to nesureikšmino.

21. Liudytojas K. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) AVPK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patruliu. 2019 m. rugsėjo mėnesį dirbo tose pačiose pareigose.

21.1. Kiek pamena, pagal iškvietimą važiavo į kaimo turizmo sodybą, ten galėjo būti buvo gaisras. Dar pamena, kad lydėjo su greitąja moterį iki priėmimo skyriaus. Kitų detalių nebeprisimena. Nepamena, su kuo tada dirbo ekipaže. Gali būti, kad su A. U., nes žmonės pas juos keičiasi. Detalių, ką pamatė nuvykęs ten pagal iškvietimą, tikrai neprisimena, gal po to yra surašęs tarnybinį pranešimą arba gal apklausiamas prisiminė daugiau detalių. Dabar tikrai nieko nebeprisimena, todėl prašo remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie yra teisingi.

22. Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė J. D. nurodė, kad tvirtina savo pateiktą išvadą. Pagal gautą užduotį atliko stacionarinę ekspertizę, nors šiuo atveju stacionarinė ekspertizė nebuvo būtina, kadangi reikėjo įvertinti tiriamosios psichikos būseną retrospektyviai. Duodant išvadą, rėmėsi visa esama baudžiamosios bylos medžiaga: liudytojų parodymais, medicinine dokumentacija, susijusia su I. P. ligomis, susirgimais, diagnozuotais sutrikimais, tame tarpe ir psichikos, atliktais psichologiniais vertinimais, klinikiniu stebėjimu. Šiuo atveju buvo labai sunki diferencinė diagnostika, kadangi tų psichozinių situacijų esant neblaiviam ar apsvaigimo būsenos yra tikrai labai sudėtinga diferencinė diagnostika, nes jos galimos ir esant psichoziniam sutrikimui, ir paprastam girtumui – būna ir savimonės pokyčiai, ir iškreiptas aplinkos pasaulio suvokimas. Patikimiausias kriterijus esant psichoziniam sutrikimui yra sąmonės sutrikimo epizodai. Nagrinėdami būtent šią situaciją, išsiaiškino ir konstatavo, kad buvo mąstymo ir orientacijos sutrikimai. Vadovaujantis visais liudytojų parodymais, nagrinėjant konkrečiai visą įvykių seką nuo pat anamnezės duomenų, tiriamosios ir jos dukters situaciją, esamą nuo pat dukters jaunystės, išaiškėjo, kad tiriamoji jau kelerius metus piktnaudžiavo alkoholiu. Net buvo jau konstatuoti somatiniai sutrikimai: kepenų pakenkimas, kepenų suriebėjimas, cirozė, be to dar hepatitas, kardiovaskulinės ligos, arterinė hipertenzija, širdies nepakankamumas. Tai taip pat turėjo įtakos būtent tokios būsenos susiformavimui, nes, kaip žinoma 90 proc. alkoholio yra skaidoma kepenyse ir tik 10 proc. pasišalina per plaučius ir inkstus. Vertino tuos įtemptus santykius, kurie klostėsi su dukra eilę metų. Prieš tai tiriamoji buvo gydyta psichiatrų dėl depresinio sutrikimo, buvo konstatuoti tam tikri tiriamosios asmenybiniai ypatumai. Dėl pačios situacijos ­– viskas prasidėjo, matyt, nuo to konflikto: aišku, tiriamoji vartojo alkoholį, tik labai buvo sunku išsiaiškinti, kokį alkoholio kiekį. Taip pat aiškino, kad iš pradžių vartojo medų su spiritu, vėliau gėrė alų, o tai yra rizikinga, kadangi po stipresnio alkoholio vartojant silpnesnį irgi galimos tokios reakcijos. Po įvykio praėjus maždaug 7 val., jai buvo nustatytas 1,5 promilės girtumas. Vartojant alkoholį, iš pradžių buvo stebėtas paprastas apsvaigimas – šnekėjo kažkiek garsiau, pradėjo priekabiauti prie vaikų, kitų asmenų, buvusių šventėje. Vėliau įvyko konfliktinė situacija, kurios metu, kaip tiriamoji aiškina, kad buvo stipriai sumušta. Rodė ekspertams nuotraukas, kuriose matyti tikrai didelės hematomos pilvo, krūtinės srityje. Kaip pati aiškino, buvo sumušta, surišta, nors konkrečių liudytojų parodymų apie tai nebuvo ir dėl to ekspertams truputį kilo įtarimų. Pagal dukters parodymus, atėjęs vyras tiriamąją neva išnešė į prieangį, į lauką. Pagal pačios tiriamosios parodymus, žentas surišo jai rankas, tampė po grindis, vėliau buvo atsisėdęs ant viršaus, paskui ištempė į lauką. Dėl to konflikto, aišku, išgyveno ūmų stresą, tas taip pat prisidėjo prie tos apsvaigimo būsenos. Tuo metu jautė stresinę įtampą, paniką, baimę, aišku, buvo išsigandusi, buvo neviltyje. Ekspertams sukėlė įtarimų tai, kad pagal tiriamosios parodymus, po to sumušimo grįžo iš lauko atgal prie stalo ir, pasirodė, kad viskas buvo surežisuota jos dukters. Ekspertai klausė, kodėl taip atrodė. Tiriamoji paaiškino, jog todėl, kad visi sėdėjo prie stalo ramūs, lyg nieko nebūtų įvykę. Vėliau išbėgo į lauką prie šuns būdos, kaip pati aiškina, nes visi iš jos juokėsi, ji jautė baimę. Tarpais prisimena, tarpais neprisimena, o tai rodo, jog tuo metu jai galėjo būti ir sąmonės sutrikimas, sąmonės susiaurėjimas. Tiriamoji visą naktį nemiegojo ir tik paryčiais grįžta į nakvynės vietą, kur vyko šventė. Grįžtant jai taip pat viskas atrodo netikra, kaip kažkokie derealizacijos elementai. Ji išgirsta lyg kažkokį šnaresį, žingsnius. Gal tai elementariai kažkas kažkur ėjo, bet jai tai pasirodė labai įtartina, ji labai išsigando, galvojo, kad ateina žentas ir ji vėl neva bus sumušta. Ji visą laiką jautė baimę, emocinę įtampą, labiau afektinę įtampą, neviltį ir, norėdama pagalbos, jausdama baimę, paniką, ji tiesiog automatiškai sumetė tas dėžes ant dujinės viryklės ir ją uždegė. Klausiant, kokie buvo jos motyvai, ji paaiškino norėjusi, kad įsijungtų dūmų detektorius ir kas nors atbėgtų, kad pasirodytų jos vyras ir ją išgelbėtų. Tai reiškia, kad ji visą tą laiką buvo afektinės įtampos, baimės, nerimo, pasimetimo būsenos. Ji jautė stresą. Dar labai įdomu, kodėl ji, užmetusi visas tas dėžes, plastikines stiklines, iš pradžių nebėgo į lauką, o pasislėpė už durų ir laukė išbėgančio savo vyro. Šita motyvacija mums irgi kėlė įtarimų, kadangi tai nebuvo adekvatu. Vėliau ji išbėgo į lauką ir, stebėdama ant sūpynių, juokėsi, kad moterys neša iš to degančio, uždūminto pastato išsigandusius vaikus, kad visi bėga į tą pirtį. Šitą I. P. būseną diferencijuojant su paprasto girtumo būsena, tie visi agresijos veiksmai šiuo atveju buvo nediferencijuoti. Esant paprastam girtumui, veiksmai būna diferencijuoti – tiesiog jie tada būna nukreipti į tą psichogeniją sukėlusį asmenį. Ekspertams kilo klausimas, kodėl ji nepuolė, pavyzdžiui, žento ar dukters. Ji žinojo, kad buvo 11 asmenų, tame tarpe ir vaikai – čia stebėjo kritikos ir prognostinių galimybių stoką. Tiriamosios veiksmus, kad ji juokėsi, kai moterys nešė lauk iš degančio pastato vaikus, ekspertai traktavo kaip neadekvačius, kritikos stokojančius veiksmus. Vėliau tiriamoji, aišku, buvo psichomotoriškai sujaudinta: pagal visų liudytojų parodymus, ji ten ir draskėsi, ir neadekvačiai elgėsi. Vienas liudytojas parodė, kad dar prieš įvykį ji klūpėjo ant žemės ir kažką ten rankiojo, kažką kapstė. Ekspertai bandė išsiaiškinti ir šitą momentą, tačiau ji šito neprisiminė, tai, matyt, irgi buvo kažkoks sąmonės sutrikimo epizodas. Pagal tokius liudytojų parodymus, jos elgesyje daugiausia dominavo psichomotorinis sujaudinimas, elgesio neadekvatumas, agresyvumas, nediferencijuotas elgesys. Ji puldinėjo nuo vieno prie kito. Po viso to įvykio, dar laukiant pareigūnų ir specialiųjų tarnybų, ji kažkodėl užsipuolė atvykusią į šventę liudytoją ir puolė ją smaugti. Ji liudytojos šaliku veržė jai kaklą ir aiškino, kad ji yra robotas. Tai taip pat rodo tam tikrą orientacijos sutrikimą, kad ji toje situacijoje nebuvo orientuota. Vėliau, kai ją vežė į ligoninę, ji ekspertams aiškino, kad aplinka buvo kažkokia keista, policininkas keistas, su ja nekalbėjo, vėliau lašino kažkokį skystį. Aišku, tai galima būtų suversti girtumui, tačiau tai jau peržengia paprasto girtumo ribas. Vėliau tas psichozinis sutrikimas tęsėsi – ji buvo konsultuota psichiatro ir jai buvo diagnozuota ūminė intoksikacija alkoholiu, buvo paskirtas antipsichozinis gydymas medikamentais. Ligoninėje ji irgi išsakė tokias santykio idėjas pareigūnų atžvilgiu ­– iš jų elgesio ji sprendė, kad pareigūnas ją erzino ir provokavo, kažkaip neva iš jos tyčiojosi, o, grįžus namo, aplinka irgi atrodė kažkokia nereali, pasikeitusi. Išvada buvo duota remiantis visa ta simptomatika. Dar vienas momentas ekspertams nedavė ramybės – yra jos vyro parodymai, kad ji vartojo stiprius vaistus nuo skausmo. Kai ji buvo nuvežta į ligoninę ir ją konsultavo psichiatras, jos kišenėje buvo rasta tuščia tramadolio tablečių plokštelė ir peilis. Kaip žinoma, tramadolis yra narkotinis preparatas, opioidinis analgetikas, veikiantis centrinę nervų sistemą, veikia specifines ląsteles galvos ir nugaros smegenyse, ir jo tikrai negalima vartoti su alkoholiu, nes tada išryškėja visi šalutiniai poveikiai, alkoholis gali sustiprinti tramadolio poveikį, o, esant tokiam kepenų pakenkimui, sutrinka metabolizmas ir alkoholio skaidymas, todėl ta reakcija gali būti neprognozuojama, nes tramadolis taip gali sukelti ir sumišimą, ir sąmonės sutrikimus, ir haliucinacijas, paniką, kliedesius, derealizacijos reiškinius. Ji pati neprisiminė, kad vartojo tramadolį būtent kartu su alkoholiu, tačiau pagal jos vyro parodymus, jis yra pastebėjęs, kad žmona kartu su alkoholiu vartojo ir tramadolį. Įvertinus visa tai, visus liudytojų parodymus, buvo padarytas kompleksinis vertinimas: buvo atliktas pačios tiriamosios išgyvenimų bei liudytojų parodymų vertinimas ir prieita išvados, kad ji buvo psichozės būsenos, vartojant alkoholį. O pačios ekspertizės metu nesimatė psichozės reiškinių, gal daugiau dominavo asmenybiniai ypatumai, demonstratyvumas, aišku, gynybiškumas, emocinis labilumas, siekimas užuojautos ir supratimo, todėl ekspertai prie priklausomybės alkoholiui jai dar konstatavo mišrius ir kitus asmenybės sutrikimus. Teikiant išvadą įvertino ir liudytojų parodymus. Esant paprastam girtumui, paprastai pirmiausia į akį krenta nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba – tai elementarūs girtumo požymiai. O čia, kiek teko susipažinti su byla, dominavo psichomotorinis sujaudinimas, agresyvumas ir būtent toks neadekvatus elgesys.

23. Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė V. M. nurodė, kad tvirtina ekspertizės, kurios atlikime ji dalyvavo, išvadas. Jokios indikacijos skirti stacionarinę ekspertizę šiuo atveju nebuvo, nes visas klausimas ir šios ekspertizės fokusas buvo į veikos momentu buvusią tiriamosios psichikos būseną. Stacionarinė ekspertizė buvo padaryta 2020-01-09–2020-02-04, reikia atkreipti dėmesį, jog iki to laiko savo parodymuose pati tiriamoji labai nuosekliai ir atkakliai laikėsi gynybinės pozicijos. Duodama parodymus 2019-09-21, ji aiškino, kad nusikaltimo nepadarė, su įtarimu nesutinka, teigė, kad dukters vestuvių pokylyje alkoholio nevartojo ir panašiai. Taigi galima turbūt iš karto pabrėžti, kad pirminės ekspertizės metu ekspertai susidūrė su atkaklia gynybine pozicija ir jiems vertinti buvo pakankamai sudėtinga. Toliau reikia paminėti, kad liudytojų parodymai nėra vienalytiški, juos atidžiai skaitant, matoma, kad vienintelis pačios tiriamosios vyras parodė, jog antrą dieną ji vartojo alkoholinius gėrimus ir ėmė elgtis neadekvačiai, neprognozuojamai, pradėjo neatpažinti žmonių ir keistai elgtis. Šita frazė „neatpažinti žmonių ir keistai elgtis“ yra paminima tik pačios tiriamosios vyro. Visi kiti pabrėžė jos agresyvumą, žodinį ir fizinį priekabiavimą, nepasitenkinimą ir augantį elgesio agresyvumą, kurį pabrėžė liudytojas D. A., kad ji vartojo alkoholį, darė tai visą dieną, jos elgesys darėsi agresyvesnis, ji pradėjo pykti, visus atakavo žodžiais, priekabiavo. Tie žmonės, kurie dalyvavo kaip liudininkai šitame renginyje, visi akcentavo jos neadekvatų elgesį, pabrėždami, kad tai buvo neadekvatu situacijai, kalbant apie tai, jog šventė, jos dukters vestuvės ir žmogus elgiasi visiškai neleistinai moralės, o ne psichologiniu požiūriu. Kalbant apie tai, ką paminėjo ekspertė J. D., kad ryte, jau po padegimo, kalbėdama su liudytoja L. K., ji šią pavadino kosmonaute, bet pati tiriamoji ekspertams aiškino, jog ji liudytojai priekaištavo dėl to, kad pastaroji jos neužstojo, negynė, kai ji buvo puolama ir prieš ją buvo smurtaujama. Taigi, motyvai nėra psichoziniai, jos elgesio motyvai yra visiškai aiškūs ir tai ji vėliau pati pripažino vėlesniuose parodymuose – su tuo pirminėje ekspertizėje ekspertai nebuvo susipažinę. Pakartotinai apklausta 2020-05-18, tiriamoji pati pripažino sukėlusi gaisrą, nurodė, jog nuėjo ieškoti telefono, prieš tai buvo pasislėpusi prie šuns voljero dėl to, kad nenorėjo toliau bendrauti su visais tais asmenimis, tuo pat metu ji nežinojo, kur buvo jos vyras. Ji matė, kad jos ieškojo, bet jos nesurado, vėliau buvo ramu ir ji suprato, kad visi nuėjo miegoti. Taigi nėra jokių tokių tarpsnių, kad ji būtų atitrūkusi nuo realybės. Nuėjusi į pastatą, ji užlipo į antrą aukštą, norėjo pasiimti savo telefoną. Norėjo susirasti telefoną, susirasti vyrą. Rankinuko nerado, telefono nerado, išgirdo krebždesį, tada nubėgo į apačią ir ten jai pasirodė, kad reikia dūminti ir tada ji viską detaliai papasakoja, kaip ji sudeda, paspaudžia mygtuką, kad uždega prie sienos pusės esančią dujinės skylę, uždegusi dujinę ji iš karto išėjo į lauką prie sūpynių, žiūrėjo ir laukė, kol įsijungs sirena. Laukė gal 10–15 minučių, ne ilgiau, tačiau niekas nesukaukė. Reiškia, pačiu tuo momentu, kalbant apie paties įvykio momentą, tiriamoji puikiai detaliai prisiminė kiekvieną savo elgsenos žingsnį ir, be abejo, motyvą. Paskui ji pamatė, kad visi išlindo, su niekuo nekalbėjo, tik vienos moters paklausė, kodėl ši jai nepadėjo, kai ją tampė. Ji negrasino, sakydama, kad užpils benzinu, pasakė, kad visi yra kosmonautai, nes žmonės taip nesielgia. Tai yra ji priekaištavo realiai dėl to, ką ji buvo patyrusi iš tų asmenų. Ji jų elgesį vertino kaip jos pažeminimą, įžeidimą ir už tai jiems priekaištavo. Taigi savo tuose parodymuose ji pripažino, kad sukėlė gaisrą, kaip ji pati nurodo, taip ji norėjo iškviesti pagalbą, galvojo, kad suveiks detektoriai, nes ji ieškojo savo vyro. Kita liudytoja yra pasisakiusi, kad I. P. jautė nuoskaudą dėl to, kad jos vyras rodė dėmesį kitai moteriai, dėl to ji to vyro pasigedo ir jo ieškojo, tačiau išklausiant jos ir prašant tiriamosios ekspertizės metu detaliai papasakoti, kas ten įvyko, ji pasakojo noriai ir tame pasakojime atsiskleidė jos asmeniškai išgyventa nuoskauda, pyktis, susierzinimas, nes, kaip ji minėjo, nebuvo vertinamos jos pastangos, iš jos buvo šaipomasi, tyčiojamasi, ji buvo įsižeidusi. Po konflikto su žentu, ji patyrė ir fizinį skausmą, ji šaukė, rėkė, tačiau niekas jai nepadėjo. Kai ji buvo paleista ir dar toliau ją spardė ant žemės, visi stovėjo aplinkui, juokėsi, šaipėsi ir tyčiojosi iš jos. Taip ji ekspertams papasakojo ekspertizės metu. Vėliau ji kaip ir pakartojo tuos pačius parodymus, kad ji pasislėpė šalia medinio pastatėlio šalia šuns voljero, ji nenorėjo, kad ją surastų, matė, kad pasišviesdami telefonais jos ieškojo, tačiau nenorėjo, kad ją rastų, nes buvo supykusi. Vėliau tamsoje nuėjo į antrą aukštą, norėjo susirasti rankinuką, telefoną. Norėjo skambinti vyrui, nes nežinojo, kur jis yra. Rado rankinuką, tada išgirdo krebždesį, pagalvojo, kad gali ateiti žentas, kurio po to konflikto ji tiesiog nenorėjo susitikti, todėl nulipo į pirmą aukštą, padėjo kartoninę dėžutę su taurėmis ant dujinės viryklės, ją įjungė ir, nieko nelaukdama, išėjo į kiemą. Tiriamosios žodžiais, ji norėjo, kad įsijungtų signalizacija, visi išeitų ir pasirodytų jos vyras. Aiškiai nurodė, kad visi išlindo greitai. Tuo pačiu metu ji neigia kalbėjusi apie benziną, bet ne vienas liudytojas patvirtino, kad ji sakė tokius žodžius, ramiai sėdėdama lauke ant sūpynių ir jokio psichomotorinio sujaudinimo tuo metu nebuvo. Kalbama apie patį tą momentą, kai buvo įvykdyti nusikalstami veiksmai. Tuo metu jokių psichozinių reiškinių nėra. Nori priminti teoriją, kad, esant patologiniam girtumui, šiuo atveju tai būtų psichozės reiškiniai: dezorientacija laike ir erdvėje, bei negalėtų būti jokios sąsajos su aplinka ir realaus aplinkos suvokimo, ką ji išdėstė savo atpasakojimuose. Turėtų būti aiškios haliucinacijos ir kliedesiai, turėtų būti labai stiprus pasimetimo, baimės afektas ir psichomotorinio sujaudinimo elgesys. Paties nusikaltimo momentu šito nieko nėra. Psichomotorinis sujaudinimas atsiranda tik tada, kai tiriamoji, atvykus pareigūnams, nepakluso jų reikalavimams, keikėsi, įžeidinėjo juos ir vartojo necenzūrinius žodžius ir, kaip ji pati sako, laikosi įsikibusi į stalo koją, nes nenori, kad ją iš tos vietos ištemptų ir išvežtų. Aišku, elgesys neadekvatus, žmogus išgėręs, jos emocinė savijauta irgi, turbūt, tikrai ne kokia, galima pritarti, kad galėjo būti emocinės įtampos, bet psichozės reiškinių tikrai nebuvo. Ji buvo nuvežta į Telšių ligoninę ir apžiūrėta psichiatro – jeigu būtų psichozės reiškiniai, psichiatras ir būtų apie juos parašęs, tam jis ir yra psichiatras, kad įvertintų psichikos būseną, tačiau jokių psichozės reiškinių psichiatras nepažymėjo. Dėl paskirto medikamento Haloperidolio – jai galėjo būti paskirtas bet kuris kitas neuroleptikas, kurie yra skiriami agresyviam elgesiui malšinti. Šiuo atveju ji tokia ir buvo. Tas agresyvumas reiškėsi ne tik su pareigūnais, bet ir su medikais, ligos istorijoje tai yra gražiai aprašyta, kad atsisakė pūsti į alkotesterį, priešinosi, šūkavo. Visi tie momentai, apie kuriuos papasakojo ekspertė pirminės ekspertizės atlikimo metu, yra prielaida nesąmoningo šališkumo apraiškai, tai, galbūt, daugiau yra empatijos, užuojautos ir bandymo suvokti sunkią moters situaciją, tačiau tai tikrai ne psichozės reiškiniai. Galima nuomonė, jog galbūt koją pakišo ir tai, kad pirminiai kaltinamosios parodymai buvo tikrai gana gynybiški ir moteris labai atkakliai laikėsi gynybiškumo taktikos pirmos ekspertizės metu. Tačiau, kaip jau minėjo, jos vėlesni parodymai yra visiškai kitokie. Kalbant apie kitus liudytojų parodymus, teismas, turbūt, su jais yra susipažinęs, jog ir kitoms liudytojoms ji pati yra sakiusi, kad buvo įsižeidusi ir supykusi, todėl tas motyvas labai aiškiai jos pačios žodžiais yra įvardytas. Taigi antros ekspertizės metu buvo įvertinta tai, kad tiriamoji nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo psichozinės būsenos, nebuvo būdingų patologiniam girtumui simptomų, tai, ką ji iš pradžių pasakojo, buvo jos gynybinė versija, vėliau ji jos nebekartojo, jos motyvai buvo susiję su tuo, kad ji jautėsi įžeista, pažeminta, įskaudinta, emociškai paveikta ir, dar reikėtų pabrėžti ir tai, jog vis tik kalba eina apie piktą, dirglų elgesį su necenzūrinių žodžių vartojimu, kas nėra naujiena būtent šiai asmenybei. Tokių dalykų yra buvę ir anksčiau, bylos duomenyse yra nurodyta, kaip ji elgėsi kitose vietose – piktai ir priešiškai, bendraudama su kitais asmenimis, į juos kreipdavosi ne visai tinkamais žodžiais. Taigi tai nėra tai, ką galėtume vadinti neįprastu, netipiniu elgesiu. Be to ir alkoholio kiekis, kuris buvo nustatytas asmeniui, labai leistų abejoti, esant kažkokiai prielaidai dėl patologinio girtumo. Ekspertų nuomonė buvo tokia, kad psichozės reiškinių, analizuodami jos elgseną, nenustatė, sąmoningumo sutrikimo elementų nenustatė, kliedesių, haliucinacijų nenustatė, psichomotorinio sujaudinimo, atliekant pačius nusikalstamus veiksmus, nebuvo. Ji elgėsi kryptingai, tikslingai, vedina keršto ir revanšo motyvų. Tad išvada tokia ir yra, kad, tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek atliekant ekspertizę, asmeniui buvo nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Veikos padarymo metu, aišku, buvo, kaip dabar pagal naują kvalifikaciją vadinama, intoksikacijos būsena, bet neparašyta, jog tai buvo patologinė intoksikacija. Psichiatras ją apžiūrėjo iš karto po įvykio, jokio patologinio simptomo apžiūros metu nebuvo pažymėta. Dabar tiriamajai taip pat yra psichikos elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, ir mišrūs asmenybės sutrikimai, kurie galėjo iššaukti tą agresyvų, socialiai nelabai adekvatų elgesį.

23.1. Dėl to, ar vertino aplinkybę, jog dėl pavartoto alkoholio jos suvokimas apie situaciją galėjo būti iškreiptas ir dėl tokių aplinkybių, ar ji realiai buvo sumušta, ar tikrai buvo surišta ir panašiai – turi paminėti, kad ekspertizės tikslas buvo įvertinti, ar buvo tiek reikšmingai sutrikusi tiriamosios būklė, kad ji galėtų sąlygoti sąmoningumo sutrikimą ir psichozės reiškinius. Ekspertai akcentavo, kad to nenustatė ir to nebuvo. Pats girtumas, be jokios abejonės, gali kažkiek iškreipti, apriboti žmogaus bendravimą su kitais asmenimis, bet darbo tikslas nebuvo vertinti tas išorines aplinkybes, ar ji buvo surišta, ar nebuvo surišta, tai yra tyrėjų darbas ir ekspertai į tai nesifokusavo. Ekspertizės metu tiriamoji neminėjo, kad ji buvo surišta. Dėl to, kaip traktuojamas toks veiksmas – vyro pakvietimas padegant – tiriamoji aiškino, jog norėjo, kad visi išlįstų. Pagal jos žodžius, ji galvojo, kad, suveikus gaisro signalizacijai, visi išeis iš namo. Pagal jos pačios žodžius taip buvo ir traktuojama, kad jos motyvas buvo aiškus ir ne psichozinis, – tiesiog moteris sugalvojo būtent tokiu būdu paveikti visus kitus miegančius asmenis. Galima daryti prielaidą, jog taip akte ir parašė, kad tai buvo revanšas – ji nukentėjo nuo jų, o jie tam tikra prasme nukentės nuo jos: bus sutrikdytas poilsis ir miegas, patirs stresą, išgąstį ir taip bus atsilyginta. Ekspertai taip suprato jos pasisakymą. Ekspertų tikslas buvo išsiaiškinti ar visoje toje įvykių sekoje nuo to momento, kai ji po parvertimo ant žemės, kiek ten buvo to mušimo, ir patirto, jos supratimu, pažeminimo ir pašaipų, kai visi juokėsi iš jos ir ji pasišalino iš tos aplinkos, pabuvo prie medinio namuko šalia šuns voljero, nuo to momento, aiškinantis visus jos poelgius ir klausiant detaliai, kas buvo toliau, nėra tokių tarpsnių, kad ji nežinotų, ką būtų dariusi ir veikusi. Tai yra ji nebuvo praradusi kontakto su realybe. Tai buvo tiesiog jos sugalvotas metodas ir jis buvo toks, koks buvo sugalvotas, kaip iškviesti, kaip juos pažadinti ir, galbūt, tam tikra prasme atsilyginti kerštaujant. Dėl to, kad, jeigu nebuvo iš jos juoktasi, nebuvo kitų aplinkybių, ką ji nurodė, ar adekvatus buvo jos elgesys tai situacijai – tai yra teorinis klausimas. Iš liudytojų parodymų suprato, kad buvo ir konfliktai, ir apsižodžiavimai, buvo parvertimas ant žemės. Tie dalykai buvo. Buvo kviečiamas vyras, kad pagelbėtų ją sutramdyti, nuraminti.

24. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas G. B. nurodė, kad pagrindinis ekspertizės klausimas buvo psichiatrinis dėl diagnozės. Psichologo užduotis buvo pabandyti išsiaiškinti motyvus įvykio metu ir apskritai, kokia jos atmintis yra dabar. Motyvą ji pati ir išsakė, kad nedideliu gaisru norėjo sugadinti šventę. Tai pasakyta jos pačios žodžiais ir tai atsako į klausimą, apie tai paminėjo ekspertė V. M.. Dėl jos dabartinės būklės – yra nedidelių problemų su atmintimi, gali būti, kylančių dėl alkoholio vartojimo, atgaminimo netikslumai, susiję su jos dabartiniais intelektiniais resursais.

25. Nors kaltinamoji I. P. savo kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino, jos kaltė be nurodytų nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų paaiškinimų yra pagrindžiama ir kitais byloje esančiais ir teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

25.1. iš 2019 m. rugsėjo 21 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40616-19 pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl to, kad policijos įstaigoje gautas pranešimas, jog 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 06.00 val., sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivi (nustatytas 1,50 prom. Girtumas) I. P., (duomenys neskelbtini), tyčia sukėlė gaisrą sodybos virtuvėje, t. y. sudėdama kartotines dėžes su stiklinėmis ir taurėmis bei plastiką ant virtuvinėje patalpoje buvusios dujinės viryklės ir įjungusi dujinę viryklę uždegė dujas. Tuo metu sodybos pastato antrajame aukšte miegojo (duomenys neskelbtini), kuriems pastebėjus kilusį gaisrą, žmonės išsigelbėjo ir gaisro židinys buvo užgesintas. Įvykio metu apdegė dujinė viryklė, bei aprūko-apdegė virtuvės patalpos siena (1 t., b. l. 15 – 18);

25.2. iš 2019 m. spalio 2 d. nutarimo matyti, kad pagal L. S. ir A. S. prašymus I. P. padaryta nusikalstama veika papildomai kvalifikuota ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktus (1 t., b. l. 128–137);

25.3. iš 2019-09-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota gaisro vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vietoje esantis pastatas medinis (rąstinis namas), ant pastato laiptų stovi dujų balionas, kuris pasidengęs pilkos spalvos apnašomis. Patalpos viduje (pokylio vieta ir virtuvė) sujungtos sienoje esančia ertme, kuri nėra niekaip uždaroma. Virtuvėje yra akivaizdžių gaisro pėdsakų: dujinė viryklė yra atitraukta į virtuvės vidurį, jos orkaitės durelės atvertos, ant viršaus matyti nuodėguliai, tarp kurių yra stiklo šukių bei kartono likučių. Prie rytinės virtuvės sienos taip pat stebimi nuodėguliai ir stiklo šukės. Patalpose ant paviršių stebimi gesintuvo turinio miltelių ir pilto vandens požymiai. Kitose patalpose gaisro požymių nestebima. Dūmų detektoriai patalpose neįrengti. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas 0,5 l talpos stiklainyje supakuoti nuodėguliai nuo dujinės viryklės paviršiaus (1 t., b. l. 144–125);

25.4. iš 2019 m. lapkričio 11 d. Akto dėl kilusio gaisro ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (duomenys neskelbtini) PGV Telšių PGT inspektoriaus M. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 07.00 val. pagal pranešimą buvo atvykęs į sodybą (duomenys neskelbtini), kur gaisro požymių jau nebebuvo stebima. Pagal ten buvusių asmenų paaiškinimus ir apžiūrą nustatyta, kad gaisras buvo kilęs virtuvėje, gaisras tikėtina kilo dėl žmogaus veiklos, kitokių požymių gaisravietės ir gaisro kilimo priežasties apžiūros ir tyrimo metu nebuvo nustatyta. Gaisras neįsiplieskė, nes gaisrą pastebėjo ir užgesino patalpose buvę žmonės. Gautas 2019 m. lapkričio 11 d. surašytas aktas dėl kilusio gaisro Nr. 50.6-864, kuriame nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – tyčinė žmogaus veikla (padegimas), nurodyti gaisro padariniai – apdegė dėžės su taurėmis (3 t., b. l. 45–46, 53–55);

25.5. iš 2020 m. balandžio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad atlikta Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo, kuriame užfiksuotas pagalbos skambutis dėl 2019 m. rugsėjo 21 d. gaisro, apžiūra. Apžiūros metu garso įrašas stenografuotas. Nustatyta, kad apie įvykį BPC pranešta du kartus – 06.58 val. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (pranešėja L. P./S.) ir 07.06 val. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (pranešėja L. K.). Pranešama apie 2019 m. rugsėjo 21 d., sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kilusį gaisrą. Nurodo, kad juos padegė, buvo pilna dūmų, jie išėjo iš pastato, vyrai liepsnas užgesino. Nurodo, kad gaisrą sukėlė pranešėjos L. S. mama, ji elgiasi neadekvačiai, grasina namą su visais vaikais padegti benzinu. Paaiškina, kad visi yra saugūs, tačiau jos motina elgiasi agresyviai. Antru skambučiu pagalbos tarnyboms yra prašoma kuo greičiau atvykti, nurodoma, kad reikia policijos ir medikų (3 t., b. l. 58 – 63);

25.6. iš 2021 m. balandžio 12 d. akistatos protokolo matyti, kad užfiksuoti tarp nukentėjusiojo E. B. ir įtariamosios I. P. atliktos akistatos duomenys. Akistatos metu nukentėjęs E. B. patvirtino, kad jis iš savo žmonos L. B. sužinojo, jog I. P. po padegimo grasino juos padegti ir užpildama benzino, nurodė žmonos pasakytus jam žodžius: „Džiaukitės, kad neturėjau benzino, būtumėte visi sudegę“. E. B. taip pat nurodė, kad I. P. A. S. neužpuolė, jos neparvertė ant žemės ir rankų nelaužė. (4 t., b. l. 155 – 157);

25.7. iš 2021 m. balandžio 12 d. akistatos protokolo matyti, kad užfiksuoti tarp nukentėjusiosios L. B. ir įtariamosios I. P. atliktos akistatos duomenys. Akistatos metu nukentėjusioji L. B. patvirtino, kad jai girdint, I. P. grasino sakydama: „Džiaukitės, kad neturėjau benzino, nes būtumėte tikrai sudegę“, taip pat paaiškino, kad gali netiksliai prisiminti pasisakymą dėl ilgo laiko tarpo, pasakymas užfiksuotas jos pirminėje apklausoje : „kur bėgate, turėčiau benzino užpilčiau, kad greičiau sudegtumėte“ yra tikslesnis. L. B. akistatos metu nurodė, kad vakarėlio metu konfliktavo I. ir L., I. elgėsi neadekvačiai, išėjusi į terasą šaukė atsiklaupusi, jos tikrai niekas nemušė, A.. laikė jos rankas už nugaros, nes ji buvo neadekvati, L. kvietė savo tėvą motinos raminti. (4 t., b. l. 162 – 165);

25.8. iš 2021 m. balandžio 19 d. akistatos protokolo matyti, kad užfiksuoti tarp liudytojo D. A. ir įtariamosios I. P. atliktos akistatos duomenys. Akistatos metu D. A. nurodė, kad I. P. pokylio metu metė malkas į židinį sakydama, kad nori pamatyti ugnį, nes galimai ją mato paskutinį kartą, prašė jo atnešti kaladę (4 t., b. l. 170 – 173);

25.9. iš 2021 m. balandžio 19 d. akistatos protokolo matyti, kad užfiksuoti tarp liudytojos L. K. ir įtariamosios I. P. atliktos akistatos duomenys. Akistatos metu liudytoja L. K. nurodė, kad pokylio metu konfliktas tarp L. ir jos motinos I. kilo dėl L. vaikų priežiūros, ji pati guodė I., konfliktų buvo ir daugiau, šventėje buvo jaučiama įtampa, todėl jie su D. išvyko. Jai dar esant matė, kaip L. vyras pykosi su I. žodžiais, tačiau ji nematė, kad I. būtų buvusi pargriauta ant žemės, prieš ją niekas nesmurtavo, iki jai išvykstant L. P. nebuvo pakviestas raminti I.. Kitą rytą ji sužinojo apie gaisrą žinute „mus bandė sudeginti“. Atvyko į sodybą ir susidūrė su I., kuri čiupo už šaliko ir pradėjo ją smaugti sakydama, kad ji su robotais nebendrauja, bet jos vyras greitai I. atitraukė. Tą rytą I. buvo neadekvati, nepakluso pareigūnų ir medikų nurodymams, tad ji naudojant prievartą buvo patalpinta į medikų automobilį (4 tomas b. l. 178 – 181);

25.10. iš Administracinių teisės pažeidimų registro matyti, kad I. P. bausta administracine tvarka 1 kartą, galiojančių nuobaudų neturi (4 t., b. l. 95 – 96);

25.11. iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad I. P. nustatytas psichiatrinis gydymas, įskaita 2015-06-15 konsultuota psichiatro, diagnozė F32.1 (vidutinio sunkumo depresijos epizodas),

- 2015-11-26 gydyta ir nustatyta ta pati diagnozė F32.1 (vidutinio sunkumo depresijos epizodas),

- 2015-12-28 gydyta ir nustatyta diagnozė F32.1 (vidutinio sunkumo depresijos epizodas),

- 2016-01-22 gydyta ir nustatyta diagnozė F32.1 (vidutinio sunkumo depresijos epizodas),

- 2016-02-25 gydyta ir nustatyta diagnozė F32.1 (vidutinio sunkumo depresijos epizodas),

- 2016-04-08 gydyta ir nustatyta diagnozė F32.1 (vidutinio sunkumo depresijos epizodas),

- 2016-10-14 gydyta ir nustatyta diagnozė F32.1 (vidutinio sunkumo depresijos epizodas),

- 2017-03-20 gydyta ir nustatyta diagnozė F33.1 (pasikartojančio depresinio sutrikimo, vidutinio sunkumo depresijos diagnozė),

- 2018-04-24 gydyta ir nustatyta diagnozė F33.1 (pasikartojančio depresinio sutrikimo, vidutinio sunkumo depresijos diagnozė),

- 2019-09-21 gydyta ir nustatyta diagnozė F10.0 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija),

- 2019-09-24 gydyta ir nustatyta diagnozė F33.1 (pasikartojančio depresinio sutrikimo, vidutinio sunkumo depresijos diagnozė),

- 2019-11-05 – 2019-11-15 gydyta VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) Psichiatrijos klinikoje Aleksoto sektoriuje, diagnozė F43.2 (adaptacijos sutrikimai) (3 t., b. l. 140, 143);

25.12. iš 2020 m. sausio 4 d. – vasario 4 d. ekspertizės akto Nr. 75U-II-5/2020 išvados matyti, kad įtariamoji I. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metru sirgo laikino pobūdžio psichikos sutrikimu – psichikos ir elgesio sutrikimu, vartojant alkoholį, psichoziniu sutrikimu, ir negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jai nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (3 t., b. l. 139 – 146); ???

25.13. iš 2020 m. liepos 3 d. – rugpjūčio 16 d. atliktos pakartotinės ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu I. P. nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl ji galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Šiuo metu neserga lėtiniu bei lėtiniu psichikos sutrikimu ir nėra laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl ji gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir dalyvauti teismo procese nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. I. P. dėl savo psichikos sveikatos būklės gali duoti adekvačius parodymus apie nusikalstamos veikos aplinkybes. Ji nekelia tiesioginio pavojaus visuomenei. I. P. dėl jos psichikos sveikatos būklės nereikalinga skirti priverčiamųjų medicininių priemonių, tačiau būtina įpareigoti gydytis dėl priklausomybės alkoholiui. Ekspertizės akto aprašomojoje dalyje konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu (2019-09-21 ryte) I. P. buvo sunkaus girtumo būsenoje (daugiau nei 2,55 promilių girtumas). I. P. inkriminuojamos veikos metu buvo psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F10.2) ir mišrūs asmenybės sutrikimai (F61.0). I. P. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir nėra laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl ji gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, tačiau jai yra nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F10.2) ir mišrūs asmenybės sutrikimai (F61.0) (4 t., b. l. 2–13);

25.14. iš pateiktos pažymos matyti, kad I. P. konstatuotas Priklausomybės ligų gydymas, įskaita Konstatuojama psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, psichozinis sutrikimas bei mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai. (F10.5, F10.2, F61) (3 t., b. l. 146);

25.15. iš 2022 m. vasario 25 d. – kovo 4 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ambulatorinės kompleksinės kartotinės ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamajai I. P. konstatuoti šie psichikos sutrikimai Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F10.2) ir Mišrūs asmenybės sutrikimai (F61.0), dėl kurių ji galėjo suvokti savo veiksmų pavojingumą ir valdyti savo veiksmus. Kaltinamoji I. P. dėl nustatyto psichikos sutrikimo galėjo visiškai suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus. Patologinio girtumo būsena tiriamajai nebuvo nustatyta. Šiuo metu (baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu) kaltinamajai I. P. konstatuojami šie psichikos sutrikimai – Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F10.2) ir Mišrūs asmenybės sutrikimai (F61.0). Ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. I. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, jos asmenybei yra būdingas įtarumas, priekabumas, siauras akiratis, priklausomybė nuo aplinkos vertinimo, emocinis nestabilumas, egocentriškumas, empatijos stoka, impulsų kontrolės stoka. Šie faktoriai turėjo įtakos jos elgesiui. Kaltinamajai I. P. skirti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga. Medicininėje dokumentacijoje nėra duomenų, kad prieš inkriminuojamą veiką, jai būtų skiriami medikamentai (7 t., b. l. 5–19).

27. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą yra numatyta tam, kas nužudė mažametį. Pagal objektyvius bylos duomenis matyti, kad tarp asmenų, kuriuos sukeldama gaisrą kėsinosi nužudyti kaltinamoji I. P., buvo mažamečiai asmenys: L. S., gimusi 2019 metais, ir L. V., gimusi 2013 metais, G. B., gimusi 2012 metais, R. B., gimusi 2015 metais, todėl yra pagrindas jos padarytą veiką kvalifikuoti pagal nurodytą BK normą.

27.1.2. Nukentėjusiųjų bejėgiška būklė nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje pasikėsinimo nužudyti metu konstatuotina atsižvelgus į tai, kad jie miegojo, t. y. buvo tokios būsenos, kai jie negalėjo suprasti kaltinamosios pavojingo veikos pobūdžio ir savalaikiai išvengti kilusio pavojaus, nors atsibudus nuo dūmų kvapo, jiems pavyko evakuotis bei užgesinti gaisrą, taip išvengiant sunkesnių pasekmių. Tačiau tai, kad jie atsibudo, nešalina kaltinamosios atsakomybės pagal jai šią inkriminuotą BK normą, nes, kaip jau buvo minėta, objektyviai yra nustatyta, kad gaisro sukėlimo momentu nukentėjusieji miegojo, t. y. buvo bejėgiškoje būsenoje. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad kaltinamoji matė ir suprato, jog nukentėjusieji negali pasipriešinti jos veiksmams ir tuo naudojosi. Kaltinamajai apie tai, kad nukentėjusieji pastato antrame aukšte miega, buvo žinoma, nes ji pati apklausiama nurodė, jog buvo nuėjusi į pastato antrą aukštą ir matė, kad visi miega.

27.2. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra numatyta tam, kas nužudė savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal objektyvius bylos duomenis matyti, kad tarp asmenų, kuriuos sukeldama gaisrą kėsinosi nužudyti kaltinamoji I. P. buvo jos artimi giminaičiai: motina G. S., dukros L. S. ir I. M., mažametės anūkės L. S. ir L. V.. Kaltinamajai buvo žinoma, kad visi nurodyti jos artimi giminaičiai miega antrame aukšte esančiuose, jiems skirtuose, kambariuose, todėl yra pagrindas jos padarytą veiką kvalifikuoti pagal nurodytą BK normą.

27.3. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą yra numatyta tam, kas nužudė du ir daugiau žmonių. Pagal objektyvius bylos duomenis matyti, kad buvo vienuolika asmenų, kuriuos sukeldama gaisrą kėsinosi nužudyti kaltinamoji I. P.. Kaip jau buvo minėta anksčiau, tai buvo antroji vestuvių šventės dalyvių nakvynė sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, todėl kaltinamajai aiškiai buvo žinoma kokiuose kambariuose pastato antrame aukšte ir koks skaičius asmenų turi miegoti. Taigi, kaltinamoji aiškiai žinojo, kad tokių asmenų yra daugiau nei du, todėl yra pagrindas jos padarytą veiką kvalifikuoti pagal nurodytą BK normą.

27.4. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą yra numatyta tam, kas nužudė kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. Pagal objektyvius bylos duomenis matyti, kad būdas, kuriuo kaltinamoji I. P. kėsinosi nužudyti 11 asmenų, buvo ant dujinės viryklės sudėti degūs daiktai – kartotinės dėžės su stiklo indais ir įvairios plastiko atliekos, jai atsukant dujų čiaupus ir uždegant dujinės viryklės degiklius, padegimas jos pačios sudėtų degių medžiagų, taip tyčia ji sukėlė gaisrą pastato pirmajame aukšte esančioje virtuvėje.

27.4.1. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą (kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu), kai, siekdamas nužudyti asmenį, kaltininkas panaudoja tokį būdą, kuris yra pavojingas ne tik siekiamo nužudyti žmogaus, bet ir bent vieno kito žmogaus gyvybei. Grėsmė kitų žmonių gyvybei turi būti reali. Pavojus kitų žmonių gyvybei paprastai kyla, kai nužudoma sprogdinant, padegant, šaudant, jei šalia nukentėjusiojo esama kitų žmonių, apnuodijant maistą ar vandenį, kurį vartoja ir kiti žmonės, ir pan. Veika kvalifikuojama pagal šį punktą nepriklausomai nuo to, ar panaudojus tokį būdą faktiškai nukentėjo bent vienas kitas žmogus. Pagal šį punktą nužudymas kvalifikuojamas tik tada, kai kaltininkas suvokė, jog jo pasirinktas nužudymo būdas kelia pavojų bent vieno kito žmogaus gyvybei. Kadangi nustatyta, jog kaltinamoji šiuo atveju ir panaudojo pavojingą kitų žmonių gyvybei nužudymo būdą (padegimą), todėl yra pagrindas jos padarytą veiką kvalifikuoti pagal nurodytą BK normą.

28. Kaltinamosios veiksmai kartu su BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5, 7 punktais buvo kvalifikuoti ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip pasikėsinimas nužudyti.

28.1. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pasikėsinimas įmanomas tik tuo atveju, kai asmuo veikė tiesiogine tyčia. Kai asmeniui inkriminuojamas BK straipsnis, apibrėžiantis formaliąją nusikalstamos veikos sudėtį, pasikėsinimo stadija gali būti konstatuota, jeigu kaltininkas suvokė savo veikos pavojingumą, norėjo taip veikti ir pabaigti veiką, bet to nesugebėjo padaryti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Materialiosios nusikalstamos veikos sudėties atveju pasikėsinimui būdinga tai, kad kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato jos padarinius ir jų nori, tačiau įstatymo apibrėžti padariniai nekyla dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje pasikėsinimui būdingos tyčios elementu laikomas jos apibrėžtumas, nes tik tai sudaro pagrindą sieti asmens baudžiamąją atsakomybę su padariniais, kurių buvo tik siekiama ir kurie tikrovėje nekilo. Tais atvejais, kai kaltininkas savo veikimo ar neveikimo galimų žalingų padarinių sąmonėje nesukonkretina, jo veika kvalifikuojama pagal realiai kilusius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-13-976/2018, 2K-115-788/2020 ir kt.).

28.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamosios I. P. veiksmus, nagrinėjamu atveju, yra pagrindas kvalifikuoti kaip pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamosios veiksmais – sudėjimu ant dujinės viryklės degių daiktų – kartotinių dėžių su stiklo indais ir įvairių plastiko atliekų, jai atsukus dujų čiaupus ir uždegus dujinės viryklės degiklius, taip padegant jos pačios sudėtas degias medžiagas, ir taip tyčia sukeliant gaisrą pastato pirmajame aukšte esančioje virtuvėje, buvo pradėtas vykdyti nusikaltimas, kurio tikslas buvo atimti gyvybes (duomenys neskelbtini), tarp kurių buvo kaltinamosios artimų giminaičių ir mažamečių asmenų, miegančių antrame pastato aukšte. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro vertindama pačios kaltinamosios, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus.

28.3.1.1. Apklausiama iš karto po įvykio, kaltinamoji I. P. nurodė, kad kaltės nepripažįsta, dukros vestuvių pokylyje ji alkoholio nevartojo, tik antrą dieną ragavo širšių medaus. Miegoti nuėjo anksčiau už kitus, o prabudusi nakties metu tamsoje ėjo į tualetą ir pajautė dūmų kvapą, tad nuėjo į salę pirmame aukšte, kur vyko šventė. Paskui išbėgo į lauką prie sūpynės, šaukėsi pagalbos. Matė, kad viduje prasidėjo sambrūzdis. Jai buvo šokas. Pamena, kad prie sūpynių atėjo vyras, atnešė jai striukę ir rankinuką. Kodėl pajutusi dūmų kvapą nėjo žadinti svečių, negali paaiškinti. Nežino, kas sudėjo kartonines dėžes ant dujinės viryklės ir jas padegė (4 t., b. l. 117 –120).

28.3.1.2. Antrą kartą apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nurodė, kad su įtarimu kategoriškai nesutinka, ji nesikėsino nieko žudyti ir tyčia negadino jokio svetimo turto. Vestuvėse kilo ginčas, dėl vaikų išdykavimo, po ko, žentas A. S., būdamas neblaivus, ją sumušė, ji gaisrą sukėlė gelbėdamasi save ir savo sveikatą, taip norėjo išsikviesti pagalbą. Sodybos savininkei visą žalą yra atlyginusi, tai padarė nedelsiant. Sutinka, kad tuomet buvo neblaivi, taip pat ji vartoja psichotropinius vaistus, ar tą dieną jų buvo gėrusi, nepamena. Neturėjo jokio tikslo nužudyti (duomenys neskelbtini), tarp kurių buvo ir jos mylimi anūkai, neįgali dukra ir mama. Sutinka, kad ji užkūrė dujinę viryklę ant jos padėjusi kelias dėžes su stikline tara, jas uždegė siekdama sukelti dūmus ir taip iškviesti pagalbą. Labai gailisi, kad šitaip pasielgė. Nesuprato, kad savo veiksmais padarys žalos, apie tai, kad gali įsiplieksti gaisras arba nuo dūmų įvykti kokia kita nelaimė antrame aukšte miegojusiems žmonėms, negalvojo, visiškai šito nenorėjo ir nesiekė. Buvo įsitikinusi, kad pastate yra dūmų signalizacija, kuri jai padės išsikviesti pagalbą (4 tomas, b. l. 149–152).

28.3.1.3. Bendraudama su ekspertais, atliekant paskirtas Teismo psichiatrines-psichologines ekspertizes, kaltinamoji iš esmės pakartojo jos antrosios ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos nurodytas aplinkybes, tačiau ją apklausiant teisiamojo posėdžio metu, I. P. jau parodė, kad ji negali paaiškinti kaip tiksliai viskas įvyko, nes ji neprisimena to momento, kai buvo uždegta dujinė, taip pat teikdama parodymus dėl dėžių su taurėmis ir kitų degių medžiagų sukrovimo ant dujinės viryklės ji nebuvo nuosekli ir aiškino, jog nelabai pamena šį momentą, kitu atveju nurodė, kad negali pasakyti kodėl sukrovė dėžes ant viryklės. Taip pat sakydama paskutinį žodį nurodė, kad nieko nužudyti nenorėjo, nes name miegojo jai brangūs, artimi žmonės.

28.3.2. Kaltinamosios teikti parodymai apie tai, kad ji nieko nenorėjo nužudyti, jog nesukėlė gaisro, taip pat ir aiškinimas, kad jeigu ji ir sukėlė gaisrą, tai tuo nebuvo siekiama kam nors pakenkti, o tik buvo siekiama išsikviesti pagalbą po A. S. jos atžvilgiu panaudoto smurto yra paneigiami kitais byloje esančiai ir teismo ištirtais objektyviais įrodymais.

28.3.2.1. Niekas iš byloje apklaustų, betarpiškai vestuvių šventėje dalyvavusių asmenų nepatvirtino aplinkybės, kad kaltinamosios atžvilgiu A. S. ar koks nors kitas asmuo būtų smurtavęs. Tokią aplinkybę nurodė tik pati kaltinamoji ir jos sutuoktinis L. P., tačiau jų parodymus vertinti kaip patikimus ir objektyvius teisėjų kolegija pagrindo neturi, nes tiek pati kaltinamoji, tiek liudytojas L. P. yra suinteresuoti kuo palankesniu ir švelnesniu bylos užbaigimu I. P. atžvilgiu. Be to, A. S. atlikus kaltinamosios atžvilgiu jos deklaruojamus smurto veiksmus – pargriovimas ant žemės, rankų užlaužimas, spaudimas keliais, kolegijos vertinimu ant kaltinamosios kūno būtų likę akivaizdūs tokio pobūdžio smurto pavartojimo žymės, tačiau kaltinamąją nugabenus į gydymo įstaigą, jos pirminės apžiūros metu priėmimo skyriuje jokie sužalojimai jai nebuvo nustatyti. Taip pat teisėjų kolegijos nuomone, pati kaltinamoji apie patirtą smurtą pradėjo pasakoti tik po to, kai sužinojo apie ikiteisminio tyrimo jos atžvilgiu pradėjimą, nors apie tai turėjo galimybę pranešti iš karto po įvykio – tiek į įvykio vietą atvykusiems policijos darbuotojams, tiek medikams, todėl teisėjų kolegija iškeltą versiją dėl smurto naudojimo atmeta kaip nepagrįstą. Tai, kad smurto naudojimo prieš kaltinamąją iškelta versija nepasitvirtino galima pagrįsti ir gauta bei prijungta medžiaga dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-46140-19 atlikto tyrimo, kurioje buvo tiriama 2019 m. rugsėjo 21 d. vestuvių pokylyje I. P. atžvilgiu galimai padaryta nusikalstama veika. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-46140-19 priimtas nutarimas nutraukti tyrimą, kadangi nustatyta, jog veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, I. P. atžvilgiu nebuvo padaryta (4 t., b. l. 70–87). Šio tyrimo išvada bei vestuvių šventėje dalyvavusių asmenų parodymais apie tai, jog joks smurtas kaltinamosios atžvilgiu nebuvo naudojamas, pakankamai objektyviai yra paneigiami liudytojų R. A., V. A., R. V. parodymai apie tai, kad pokalbio metu I. P. joms minėjo, kad jos atžvilgiu žentas A. S. naudojo smurtą.

28.3.2.2. Tai, kad kaltinamoji sukeldama gaisrą siekė būtent nužudyti nukentėjusiuosius, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtinama teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymais. Nukentėjusiosios L. S. ir L. B. nurodė, kad kilus gaisrui ir išėjus į lauką, pamatė, kad kaltinamoji sėdėjo ant sūpynių su striuke, šalia buvo padėtas rankinukas ir ji pasakė žodžius: „džiaukitės, kad neturiu benzino ir jūsų nepadegiau“. Nukentėjęs E. B. nurodė, kad „po gaisro užgesinimo, išėjęs į lauką pamatė, jog lauke būriuojasi dalis svečių. Kaltinamosios vyras tuo metu šaukė ant žmonos: „ką tu padarei“. Minimą kaltinamosios tyčią ir jos apibrėžtumą nužudyti nukentėjusiuosius taip pat patvirtina ir tai, kad apklausti vestuvių šventės dalyviai patvirtino, jog ant virtuvės patalpoje esančios dujinės viryklės jokios dėžės su taurėmis ir kiti daiktai iki visiems einant miegoti, nebuvo sukrauti ir einant miegoti dujinė viryklė nebuvo naudojama, o dėžės su taurėmis buvo sukrautos toliau, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, kartoninės dėžės su taurėmis ir polietileniniai maišeliai atsitiktinai, be pašalinio fizinio poveikio patekti ant dujinės viryklės negalėjo. Teisėjų kolegijos nuomone, kaltinamosios gaisro sukėlimui atlikti veiksmai – dėžių su taurėmis, polietileninių maišelių sudėjimas ant viryklės, dujinės viryklės baliono atsukimas, visų dujinės viryklės degiklių uždegimas, viryklės elektrinės orkaitės įjungimas, reikalavo visos eilės tikslinių, loginių veiksmų, kuriuos galėjo tikslingai atlikti tik asmuo veikdamas tiesiogine tyčia, siekiantis sukelti gaisrą ir aiškiai turintis suprasti, kad tokie jo veiksmai bus pavojingi gaisrui išplisti bei nužudyti viršuje miegančius asmenis, todėl tikslingi kaltinamosios veiksmai ir rodo, jog būtent tokio tikslo ji ir siekė. Tai patvirtina ir pirmojo į gaisro vietą virtuvėje patekusio nukentėjusiojo E. B. parodymai, kad ant dujinės viryklės buvo sukrautos dėžės su taurėmis ir polietileninių maišelių pakuotė, buvo uždegti visi dujinės viryklės degikliai, taip pat buvo įjungta ir šios viryklės elektrinė orkaitė. Taip pat jis nurodė, kad tuo metu jau buvo pradegusi žarna, jungianti viryklę su dujų balionu ir taip pat degė atvira liepsna. Taip pat degė ir prie dujinės viryklės buvusi medinė siena. Šių parodymų pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tuo metu, kai atsibudęs nukentėjęs E. B. pradėjo gesinti ugnį, gaisras jau buvo pakankamai daug išplitęs tam, kad keltų realią grėsmę išplisti visame mediniame name, be to pradegusi dujų baliono žarna kėlė papildomą pavojų įvykti dujų baliono sprogimui.

28.3.2.3. Be minėtų nukentėjusių ir pačios kaltinamosios parodymų aplinkybę, kad gaisrą tyčia sukėlė būtent kaltinamoji I. P. patvirtina ir nukentėjusios O. J. parodymai, jog visą gaisro metu jai padarytą žalą atlygino būtent kaltinamoji I. P. ir šiuo metu ji jokio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nereiškia.

28.3.4. Ekspertų, teikusių Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ambulatorinės, kompleksinės, kartotinės ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 5–19) pateikta nuomonė, su kuria sutinka ir teisėjų kolegija, kad kaltinamosios elgesį įvykio metu sąlygojo tarp jos ir dukros bei žento jau iš anksčiau susiklosčiusi per ilgesnį laiką nepasitenkinimo reakcija, kuri vestuvių metu buvo pastiprinta nuviltais šventės patyrimo lūkesčiais. Galimai kaltinamosios nepasitenkinimo eskalavimo pagrindas nagrinėjimo įvykio metu buvo alkoholio vartojimo fone indikuoti jau buvę negatyvūs santykio išgyvenimai, derinyje su nepasitenkinimu savo vieta vestuvių šventėje, galėjo motyvuoti kaltinamąją sugadinti šventę.

29. Taip pat I. P. buvo pareikšti kaltinimai tuo, kad ji sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent, kad ji 2019 m. rugsėjo mėn. 21 d. apie 06.00 val., sodybos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrindiniame pastate, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 1,50 promilių neblaivumas), žinodama, kad pastato antrajame aukšte miega žmonės, kurių tarpe yra jos šeimos narių ir mažamečių vaikų, tyčia ant dujinės viryklės sudėjo degius daiktus - kartotines dėžes su stiklo indais ir įvairias plastiko atliekas, atsukdama dujų čiaupus ir uždegdama dujinės viryklės degiklius, padegė jos pačios sudėtas degias medžiagas, taip tyčia sukėlė gaisrą pastato pirmajame aukšte esančioje virtuvėje ir tokiu, visuotinai pavojingu būdu, sukeldama pavojų pastato antrajame aukšte miegantiems (duomenys neskelbtini) tyčia sunaikino svetimą O. J. priklausantį turtą: dujinę viryklę kurios vertė 1200 eurų, ąžuolinį stalą, kurio vertė 300 eurų, prie dujinės viryklės esančią akmenų ir dekoratyvinių plytų sieną, kurios vertė 400 eurų, medines lubas, kurių vertė 100 eurų, medinį pintą krepšį, kurio vertė 15 eurų, 5 vnt. lėkščių, kurių kaina 3 eurai (viso 15 eurų), 5 vnt. dėžių su stiklinėmis taurėmis, 1 dėžės kaina 20 eurų (viso 100 eurų), 2 metrų ilgio dujų baliono žarną, kurios vertė 20 eurų, patalpos medines grindis, kurių vertė 30 eurų, bei kėdę, kurios vertė 20 eurų, taip iš viso sugadindama O. J. priklausančio turto už 2200 eurų bei tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

29.1. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 2 dalį numatyta tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

29.2. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad kaltinime nurodyti daiktai ir turtas, priklausantys nukentėjusiajai O. J. buvo sunaikinti dėl nusikalstamų kaltinamosios I. P. veiksmų, o būtent ji tyčia ant dujinės viryklės sudėjo degius daiktus - kartotines dėžes su stiklo indais ir įvairias plastiko atliekas, atsuko dujų čiaupus ir uždegė dujinės viryklės degiklius bei padegė jos pačios sudėtas degias medžiagas, taip tyčia sukėlė gaisrą pastato pirmajame aukšte esančioje virtuvėje ir taip sunaikino svetimą O. J. priklausantį turtą: dujinę viryklę kurios vertė 1200 eurų, ąžuolinį stalą, kurio vertė 300 eurų, prie dujinės viryklės esančią akmenų ir dekoratyvinių plytų sieną, kurios vertė 400 eurų, medines lubas, kurių vertė 100 eurų, medinį pintą krepšį, kurio vertė 15 eurų, 5 vnt. lėkščių, kurių kaina 3 eurai (viso 15 eurų), 5 vnt. dėžių su stiklinėmis taurėmis, 1 dėžės kaina 20 eurų (viso 100 eurų), 2 metrų ilgio dujų baliono žarną, kurios vertė 20 eurų, patalpos medines grindis, kurių vertė 30 eurų, bei kėdę, kurios vertė 20 eurų, taip iš viso sugadino O. J. priklausančio turto už 2200 eurų.

29.3. Teisėjų kolegijos vertinimu pagrįstai kvalifikuota, jog nukentėjusiosios O. J. turtas buvo sunaikintas visuotinai pavojingu būdu, nes jis buvo sunaikintas kaltinamajai I. P. sukėlus gaisrą sodybos „(duomenys neskelbtini)“ virtuvės patalpoje. Apie gaisro sukėlimo aplinkybes ir motyvus teismas jau yra pasisakęs nuosprendžio 28 punkte, todėl nekartodamas savo jau išsakytų argumentų tik konstatuoja, jog kaltinamosios I. P. veiksmai rodo, kad ji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, jog visuotinai pavojingu būdu – padegdama O. J. priklausantį kaltinime išvardintą turtą, padarys jai turtinę žalą. Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamoji I. P. visuotinai pavojingu būdu – sukeldama gaisrą – tyčia sunaikino ir sugadino svetimą turtą, jos veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.