Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui J. R. (J. R.) dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

9. Šalys yra nepilnamečių vaikų D. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir I. R., (duomenys neskelbtini), tėvai.

Dėl išlaikymo dydžio (ir formos) pakeitimo (padidinimo)

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

13. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas padidinti vaikams priteisto (teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatyto) išlaikymo dydį motyvuojamas dviem pagrindais, t. y. pasikeitusiais (padidėjusiais) vaikų poreikiais ir geresne atsakovo turtine padėtimi.

15. Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą pagrindas peržiūrėti vaikams priteisto išlaikymo dydį yra ne savaime geresnė vieno iš tėvų turtinė padėtis, bet iš esmės pasikeitusi (pagerėjusi) vieno iš tėvų turtinė padėtis.

16. Pagal teismui pateiktą Nekilnojamojo turto registro išrašą, atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso trys nekilnojamojo turto objektai, asmeninės nuosavybės teise – vienas, ir vienas – dalis bendrosios jungtinės, dalis asmeninės nuosavybės teise. 2019 metais atsakovui priklausė šeši nekilnojamojo turto objektai (el. b. 1 t., b. l. 87–140, 142). Pagal 2022 m. rugsėjo 16 d. valstybės įmonės „Regitra“ pažymą, atsakovas savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių (el. b. 1 t., b. l. 155); ieškovės minėtą katerį (pramoginį laivą), vadovaujantis 2021 m. liepos 6 d. prašymu Lietuvos transporto saugos administracijai, atsakovas yra pardavęs (el. b. 1 t., b. l. 161). 2021 metais atsakovas gavo 7 334,44 Eur draudžiamųjų pajamų (neįskaitant ligos išmokų), nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. – 3 168,61 Eur (neįskaitant ligos ir nedarbo draudimo išmokų) (el. b. 1 t., b. l. 157–160). Pagal 2019 metų pajamų mokesčio deklaraciją, atsakovas deklaravo 204 028,21 Eur pajamų (neatskaičius mokesčių), pagal 2020 metų pajamų mokesčio deklaraciją – 71 737 Eur (neatskaičius mokesčių), pagal 2021 metų pajamų mokesčio deklaraciją – 7 794,51 Eur (neatskaičius mokesčių) (el. b. 3 t., b. l. 87–90, 94–98). Atsakovo sutuoktinės gaunamos pajamos vidutiniškai per mėnesį yra apie 1 300 Eur (el. b. 3 t., b. l. 93). (duomenys neskelbtini) atsakovui gimė dar vienas vaikas – N. R. (el. b. 1 t., b. l. 147). Ieškovė pripažino, kad nuo 2021 metų atsakovas laiku neapmokėdavo šalių dukros čiuožimo būrelio, dėl ko susidarė įsiskolinimas, kurį šalys dengė dalimis. Įvertinęs visus šiuos duomenis sistemiškai teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad atsakovo turtinė padėtis, palyginti su buvusia 2019 m. rugsėjo 3 d., kai buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl išlaikymo vaikams dydžio, iš esmės pasikeitė, o konkrečiai – pagerėjo. 2019–2020 metais atsakovas aktyviai sudarinėjo nekilnojamojo turto įsigijimo / perleidimo sandorius, tačiau bendra nekilnojamojo turto objektų masė liko iš esmės ta pati. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė taip pat neįrodinėjo iš esmės pagerėjusios atsakovo turtinės padėties, nevertino atsakovo turtinės padėties lyginamaisiais laikotarpiais, kaip ji kito, o rėmėsi atsakovo geresne, palyginti su jos, turtine padėtimi, ir ieškinio reikalavimus argumentavo tuo, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini), turi verslą, jo pajamos stabilios, ir nėra argumentų, jog atsakovo turtinė padėtis būtų pablogėjusi, ar kad atsakovas nebūtų pajėgus teikti prašomo dydžio išlaikymo (2022 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 08 min. 10 sek. – 2 val. 08 min. 50 sek.).

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė įvykusio esminio atsakovo turtinės padėties pasikeitimo kaip savarankiško pagrindo peržiūrėti vaikams priteisto išlaikymo dydį, tačiau jos argumentai yra reikšmingi vertinant kito pagrindo – pasikeitusių vaikų poreikių – buvimą ir prašomo priteisti išlaikymo dydžio proporcingumą tėvų turtinei padėčiai.

18. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

20. Vadovaujantis ieškovės duotais paaiškinimais, vaikų išlaikymo situacija pablogėjo nuo 2021 m. pabaigos / 2022 metais (2022 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 50 sek. – 43 min. 02 sek.), atsakovo atstovė baigiamosios kalbos metu taip pat neginčijo, kad minėtas šalių susitarimas dėl papildomų išlaidų apmokėjimo nėra įgyvendinamas (neveikia) nuo šių metų, nurodė, kad pati ieškovė nedengė papildomų išlaidų per pusę (2022 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 14 min. 05 sek. – 2 val. 15 min. 30 sek.).

22. Įvertinęs šalių pripažintas aplinkybes bei duotų paaiškinimų turinį, teismas daro išvadą, kad, pirma, šalių susitarimas dėl papildomų išlaidų (gydymo, nenumatytų pirkinių-išlaidų) apmokėjimo nėra įgyvendinamas, abi šalys turi iš esmės skirtingas bei tvirtas pozicijas papildomų išlaidų reikalingumo bei apmokėjimo klausimu, todėl, antra, nėra pagrindo tikėtis, kad susiklosčiusi situacija iš esmės pasikeis, dėl ko ankstesnis susitarimas dėl vaikams teikiamo išlaikymo galėtų būti paliktas galioti. Teismas pažymi, kad išlaikymas vaikams turi būti teikiamas nuolat ir pakankamo dydžio; kaip nurodyta Tarnybos išvadoje, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaikų interesų naudai, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatytas nepilnamečių vaikų išlaikymas (turint omenyje byloje nustatytą aplinkybę, kad dėl papildomų išlaidų apmokėjimo šalys nesutaria) nebeatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, susiformulavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaikų poreikių, todėl atitinkamai didintinas. Šiame kontekste atsakovo nurodomi argumentai, kodėl Sutarties 6.1 ir 6.2 punktai turėtų būti palikti galioti – kad atsakovas galėtų kontroliuoti vaikų išlaikymo lėšų panaudojimą, ir kad dabar galiojantis susitarimas labiau užtikrina vaikų interesus, kadangi lankomų būrelių kiekis gali kisti, kainos didėti / mažėti, gali atsirasti vienkartinių brangių pirkinių, kuriuos sudėtinga numatyti ir įskaičiuoti į kas mėnesį mokamą išlaikymą – nepaneigia vaikams priteisto išlaikymo dydžio bei formos keitimo būtinybės. Pirma, priimtas teismo sprendimas neužkirs atsakovui kelio vykdyti vaikams priteisto išlaikymo panaudojimo kontrolės, tik kitokia forma, t. y. ne iš anksto, o ex post (po fakto). Antra, priimtas teismo sprendimas taip pat neįgis res judicata (galutinio teismo sprendimo galios), todėl aplinkybėms iš esmės pasikeitus (t. y. iš esmės pasikeitus vaikų poreikiams), vaikams priteisto išlaikymo dydis galės būti peržiūrėtas pakartotinai (CK 3.201 straipsnis), tuo pačiu priimtas teismo sprendimas neužkirs šalims kelio papildomai susitarti dėl vienkartinių brangių pirkinių, kuriuos, kaip nurodo atsakovas, sudėtinga numatyti, ir tai atitiks rūpestingų tėvų elgesio standartą bei bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

23. Dėl išdėstytų priežasčių ieškovės reikalavimas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8981-647/2019 Sutarties 6.1 ir 6.2 punktuose nustatytas papildomas sąlygas tenkinamas ir byloje sprendžiama dėl padidinto fiksuoto dydžio išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisimo.

28. Pirmiausia teismas pažymi, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – kvitai, pagrindžiantys tam tikrų išlaidų faktą (drabužių, avalynės, žaislų, vaistų, kanceliarinių prekių įsigijimo ir kt.), savaime neįrodo vaikų poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio. Kita vertus, suprantama, kad visiems žinomų faktinių aplinkybių, jog kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Dėl šios priežasties teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

29. Teismas taip pat primena, kad kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015).

30. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodyta vaikų maistui kas mėnesį reikalinga suma – 200 Eur kiekvienam vaikui, ir nurodo 150 Eur sumą kiekvienam vaikui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėta 200 Eur suma, pagal vaikų poreikių lenteles, yra skiriama tik vaikų pusryčiams, vakarienei ir maitinimui savaitgaliais, vaikai, pagal atsakovo sudarytą vaikų buvimo su tėvu lentelę (el. b. 3 t., b. l. 127), nemažai laiko praleidžia su atsakovu, kuris tuo metu rūpinasi vaikų mityba, sprendžia, kad ieškovės nurodyta 200 Eur suma vaikų maistui nėra pakankamai pagrįsta, todėl teismas laiko, jog vaikų maistui kas mėnesį reikalinga po 150 Eur, t. y. tiek, kiek abi šalys sutaria.

31. Pagal ieškovės sudarytą vaiko poreikių lentelę, šalių dukros sveikatai (vaistams nuo peršalimo, vitaminams, apsilankymams pas stomatologą) reikalinga 30 Eur per mėnesį, sūnaus sveikatai (analogiškos prekės, paslaugos) – 20 Eur. Atsakovo vertinimu, dukros sveikatai kas mėnesį reikalinga 8 Eur per mėnesį, sūnaus – 10 Eur. Atsakovas nurodo, kad šaltas sezonas trunka tik 6 mėn., o stomatologo paslaugos yra nemokamos. Iš tiesų byloje nėra įrodymų, patvirtinančių mokamų ir juo labiau reguliarių mokamų stomatologo paslaugų vaikams (be kita ko, šalių dukrai) teikimą (CPK 178 straipsnis). Taip pat nors ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje minėjo, kad sūnui reikalinga logopedinė, ortopedinė, kineziterapinė pagalba, minėjo sąkandžio problemą, tačiau vaiko poreikių lentelėse, kurias, kaip pati nurodė, ieškovė pateikė atsižvelgdama į realius be aktualius vaikų poreikius (el. b. 3 t., b. l. 2), nurodytos tik išlaidos vaistams nuo peršalimo, vitaminams bei apsilankymams pas stomatologą, išlaidos kitoms su sveikata susijusioms problemoms nebuvo nurodytos ir nebuvo įrodinėjamos (CPK 178 straipsnis). Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovu, kad peršalimo ligos dažniausiai (nors ir ne visuomet) pasitaiko šaltuoju metų laiku, ieškovė taip pat pripažįsta, jog konkrečiai sūnus serga (duomenys neskelbtini) tris kartus per metus, t. y. periodiškai, tačiau, kita vertus, atsakovo nurodoma vaikų sveikatai kas mėnesį reikalinga suma – 8 Eur per mėnesį dukrai ir 10 Eur per mėnesį sūnui, kas per metus iš viso yra atitinkamai 96 Eur ir 120 Eur, įvertinus vaistinių preparatų kainas bei aplinkybę, kad vaikams reikalingi ne tik vaistai nuo peršalimo, bet ir vitaminai, yra nepagrįstai maža. Teismo vertinimu, ieškovės nurodoma sūnui kas mėnesį reikalinga išlaidų sveikatai suma – 20 Eur (kas per metus yra 240 Eur), yra reali ir protinga, todėl pripažintina pagrįsta ir įrodyta, priešingų įrodymų teismui nepateikta (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad didesnių išlaidų dukros sveikatai poreikis byloje nebuvo įrodytas, teismas sprendžia, kad to paties dydžio suma – 20 Eur per mėnesį, skirtina ir dukros sveikatos poreikių tenkinimui.

32. Pagal ieškovės sudarytą vaiko poreikių lentelę, šalių nepilnametės dukros poreikiams, susijusiems su jos mokykliniu ugdymu (knygos, pratybos, rašymo priemonės, sąsiuviniai, kuprinė) kas mėnesį reikalinga 50 Eur arba 600 Eur per metus. Atsakovo vertinimu, ši suma yra 10 Eur arba 120 Eur per metus. Atsakovas nurodo, kad kuprinė kainuoja 50 Eur, išlaidos rugsėjo 1 d. yra 40 Eur, pratybos kainuoja 30 Eur. Kadangi nė vienos iš šalių nurodytos išlaidos vaiko mokykliniam ugdymui nėra išsamiai bei visapusiškai pagrįstos, teismas sprendžia, kad protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinka abiejų šalių nurodytų sumų vidurkis, t. y. 30 Eur per mėnesį.

34. Dėl papildomų išlaidų ekskursijoms, klasės fondui, kalėdinėms dovanėlėms ir kt. teismas sprendžia, kad nė vienos iš šalių nurodytos sumos šiems vaiko poreikiams tenkinti nėra tinkamai pagrįstos, pažymėtina, kad ir atsakovo nurodytų sumų vidurkis yra ne 10 Eur, kaip nurodoma jo sudarytoje vaiko poreikių lentelėje, o 11 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinka abiejų šalių nurodytų sumų vidurkis, t. y. 21 Eur per mėnesį arba 252 Eur per metus.

35. Duodama paaiškinimus teisme ieškovė parodė, kad dukros stovykla kainavo apie 260 Eur (2022 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 50 sek. – 25 min. 55 sek.), todėl šiam vaiko poreikiui tenkinti kas mėnesį reikalinga suma apytiksliai yra ne 30 Eur, o 22 Eur. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad vaikas lankė stovyklą, tokio pobūdžio veikla neabejotinai susijusi su vaiko visapusišku vystymusi, todėl teismas sprendžia, kad šis vaiko poreikis yra įrodytas (CPK 185 straipsnis).

36. Nors atsakovo sudarytoje vaiko poreikių lentelėje nurodoma, kad vaikas baseino nelanko, todėl šiam vaiko poreikiui nėra reikalinga skirti lėšų, tačiau duodamas paaiškinimus teismo posėdyje atsakovas galiausiai pripažino, kad toks poreikis egzistuoja, žadėjo pats imtis veiksmų, jog vaikas pradėtų lankyti baseiną, nurodė, kad kaina jam nesvarbi (2022 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 17 min. 55 sek. – 1 val. 18 min. 38 sek.). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad vaiko poreikis lankyti baseiną yra ir jam tenkinti reikalinga apytiksliai 55 Eur suma kas mėnesį, kurią nurodė ieškovė teismo posėdyje duodama paaiškinimus (2022 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 50 sek. – 18 min. 53 sek.).

38. Nors teismo posėdyje duodama paaiškinimus ieškovė taip pat užsiminė apie nuo šių metų lapkričio mėn. pabaigos dukros lankomą gimnastiką, tačiau šio poreikio, vaiko išlaikymo kontekste, neįrodinėjo, abi šalys, teismo vertinimu, prioritetą suteikė baseino lankymui, todėl teismas plačiau dėl šios aplinkybės nepasisako, tik atkreipia dėmesį, kad ieškovė patiria papildomų išlaidų, susijusių su vaiko visapusišku ugdymu, dukrai dar nelankant baseino.

40. Teismo vertinimu, pagrįsta išlaidų šalių sūnaus darželio renginiams, kalėdinėms dovanėlėms, šventėms ir kt. suma yra abiejų šalių nurodytų sumų vidurkis, t. y. 8 Eur per mėnesį. Įvertinus atsakovo nurodytą aplinkybę, kad šalių sūnus nelanko gimnastikos būrelio vasarą, šiam vaiko poreikiui kas mėnesį reikalinga suma yra 34 Eur (45 Eur (padidėjusi kaina nuo gruodžio mėn.) x 9 mėn. / 12 mėn. = 33,75 Eur). Aplinkybė, kad už vaiko imtynių būrelį iki šiol mokėjo atsakovas, taip pat savaime nepaneigia šio vaiko poreikio. Teismui priteisus iš atsakovo vaikų naudai fiksuoto dydžio išlaikymą, visos vaikų poreikių lentelėse nurodytos išlaidos faktiškai tarp šalių yra padalijamos per pusę, ir ieškovei, kuri išlaikymo lėšas tvarko uzufrukto teise, pereina pareiga atsiskaityti už šias vaikams teikiamas paslaugas.

41. Atsakovas nesutiko su ieškovės sudarytoje lentelėje nurodytu dukros poreikiu žaidimų kambariams (20 Eur per mėnesį), per teismo posėdį paaiškino, kad toks poreikis objektyviai neegzistuoja (2022 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 20 min. 40 sek. – 1 val. 21 min. 27 sek.). Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pradinėje (ieškinyje nurodytoje) vaiko poreikių lentelėje išlaidos šalių dukros laisvalaikiui (kinas, teatras, spektakliai, žaidimų kambarys, baseinas, draugų gimtadieniai, boulingas ir kt., vaiko gimtadienis) buvo įvertintos 50 Eur kas mėnesį, o mokyklinės prekės (įskaitant ekskursijas, koncertus, klasės renginius) – 40 Eur per mėnesį, iš viso – 90 Eur per mėnesį. Pagal patikslintą vaiko poreikių lentelę, visos panašios išlaidos įvertintos 175 Eur kas mėnesį (įskaitant baseiną) (50 Eur + 30 Eur + 55 Eur (baseinas) + 5 Eur + 15 Eur + 20 Eur (žaidimų kambarys)) arba 120 Eur (neįskaitant baseino). Teismo vertinimu, vienos iš pramogų – žaidimų kambario – išskyrimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamai pagrįstas atsižvelgiant tiek į ieškovės nurodytus kitus šalių dukros poreikius, tiek vaiko amžių, tiek atsakovo paaiškinimus, tiek pačios ieškovės finansines galimybes. Dėl išdėstytų priežasčių teismas neturi pagrindo atskirai spręsti dėl šių išlaidų iš atsakovo priteisimo, vaiko laisvalaikį ieškovė turėtų organizuoti atsižvelgdama į bendrą išlaikymo sumą, kurią teismas nustato šiuo sprendimu.

43. Pagal ieškovės sudarytas vaikų poreikių lenteles, kiekvieno vaiko baldams kas mėnesį reikalinga skirti po 10 Eur (t. y. 120 Eur per metus), atsakovo vertinimu, ši suma yra 5 Eur (t. y. 60 Eur per metus). Kadangi abiejų šalių nurodytos sumos pasižymi dideliu subjektyvumo laipsniu, teismas sprendžia, kad pagrįsta išlaidų vaikų baldams suma yra abiejų šalių nurodytų sumų vidurkis, t. y. po 8 Eur kiekvieno vaiko baldams per mėnesį.

44. Kiekvieno vaiko poreikiui būstui (komunalinių paslaugų, interneto, kabelinės TV mokestis), anot ieškovės, kas mėnesį reikalinga skirti po 70 Eur, atsakovo vertinimu, po 20 Eur. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės kas mėnesį patiriamas išlaidas būstui. Kaip teisingai nurodė atsakovo atstovė, į šias išlaidas nepatenka kredito grąžinimo įmokos, nes vaikai nėra nei kredito gavėjai, nei būsto savininkai, kita vertus, pateiktose lentelėse ieškovė kredito grąžinimo įmokų ir nenurodo. Iš byloje pateiktos išvados matyti, kad ieškovė kartu su dviem vaikais gyvena 53 kv. m dviejų kambarių bute. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės bendra būstui (įskaitant internetą bei televiziją) kas mėnesį visus metus išleidžiama suma, laikant kad ir ieškovei tenka 70 Eur dalis, yra 210 Eur (70 Eur x 3 asmenys = 210 Eur). Tačiau, teismo vertinimu, ir atsakovo nurodoma suma kiekvienam vaikui – po 20 Eur, neatitinka bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, be kita ko, atsižvelgiant į išaugusias energetinių išteklių kainas. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgdamas į tai, kad nustatomas orientacinis būsto išlaidų dydis, kuris pagal savo pobūdį yra kintantis, teismas daro išvadą, kad minėtus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinka 35 Eur būsto išlaidų dydis kiekvienam vaikui (įskaitant internetą bei televiziją). Teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog vaikai dalį laiko praleidžia su atsakovu, jiems tenkanti būsto išlaidų dalis vien dėl šios priežasties turėtų būti mažesnė už ieškovės, t. y. ieškovė turėtų prisiimti didesnę visų būsto išlaidų dalį.

45. Atsakovas paties sudarytoje vaiko poreikių lentelėje pripažino, kad transporto išlaidos, tenkančios šalių dukrai, yra 60 Eur per mėnesį, tačiau nurodė, kad transporto išlaidos, tenkančios šalių sūnui, yra ne 60 Eur, kaip nurodo ieškovė, o 40 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pripažino aplinkybę, jog vaikus į mokymo įstaigas veža kartu (pakeliui) (2022 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 27 min. 33 sek. – 27 min. 55 sek.), taigi sutaupo dalį degalų, be to, sūnų, priešingai nei dukrą, paprastai veža tik į vieną būrelį, sutinka su atsakovo vertinimu, kad transporto išlaidos, tenkančios vienam iš vaikų (šiuo atveju – sūnui), turėtų būti mažesnio dydžio. Atsakovo nurodytas dydis – 40 Eur per mėnesį – vertinamas kaip atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

46. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šalių dukros poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga bendra 666 Eur suma (150 Eur (maistas) + 60 Eur (maitinimas mokykloje) + 15 Eur (higienos prekės) + 10 Eur (buities prekės) + 20 Eur (sveikatai) + 5 Eur (kirpyklai) + 30 Eur (priemonės ugdymui) + 21 Eur (ekskursijos, klasės fondas ir kt.) + 22 Eur (stovyklos) + 55 Eur (baseinas) + 75 Eur (dailės būrelis) + 80 Eur (rūbai, avalynė) + 5 Eur (knygos, žurnalai) + 15 Eur (gimtadieniai, parodos, renginiai ir kt.) + 8 Eur (baldai) + 35 Eur (komunalinės paslaugos, internetas, televizija) + 60 Eur (išlaidos kurui) = 666 Eur), šalių sūnaus poreikių patenkinimui kas mėnesį reikalinga 570 Eur suma (150 Eur (maistas) + 70 Eur (darželis) + 15 Eur (higienos prekės) + 10 Eur (buities prekės) + 20 Eur (sveikatai) + 10 Eur (kirpyklai) + 8 Eur (darželio renginiams, kalėdinėms dovanėlėms, šventėms ir kt.) + 34 Eur (gimnastikos būrelis) + 40 Eur (imtynių būrelis) + 60 Eur (rūbai, avalynė) + 10 Eur (knygos, žurnalai) + 15 Eur (gimtadieniai, parodos, renginiai ir kt.) + 25 Eur (žaislai) + 20 Eur (žaidimų kambariai) + 8 Eur (baldai) + 35 Eur (komunalinės paslaugos, internetas, televizija) + 40 Eur (išlaidos kurui) = 570 Eur), kurios vertinamos kaip pagrįstos bei įrodytos (CPK 185 straipsnis).

47. Pagal teismų praktiką, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Atsižvelgiant į tai, byloje nustatyti vaikams reikalingi išlaikymo dydžiai mažinami 80,50 Eur vaiko išmokos suma iki 585,50 Eur (šalių dukrai) (666 Eur - 80,50 Eur = 585,50 Eur) ir 489,50 Eur (šalių sūnui) (570 Eur - 80,50 Eur = 489,50 Eur), kiekvienam iš tėvų, nenustačius pakankamo pagrindo nukrypti nuo tėvų teikiamo išlaikymo lygių dalių principo, tenkant po 293 Eur išlaikymo šalių dukrai (585,50 Eur / 2 = 292,75 Eur) ir 245 Eur išlaikymo šalių sūnui (489,50 Eur / 2 = 244,75 Eur).

48. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, aplinkybę, kad atsakovas yra verslus žmogus, ką patvirtina jo pateikti įrodymai, atskleidžiantys sudaromus (sudarytus) nekilnojamojo turto įsigijimo perleidimo sandorius, tai, kad atsakovas byloje neginčijo savo pareigos tenkinti ne tik būtinuosius, bet ir papildomus vaikų poreikius, tik prašė palikti ankstesnę išlaikymo vaikams teikimo formą, daro išvadą, kad pirmiau nustatytos fiksuoto dydžio išlaikymo vaikams sumos yra proporcingos atsakovo turtinei padėčiai.

49. Kartu teismas pažymi, kad ieškovei tenka kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, vaikų slaugymas ligos metu, ką pažymėjo ieškovė, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008), todėl vaikų poreikių lentelėse nurodytų atskirų išlaidų vaikų poreikiams tenkinti neesminis kitimas nepaneigia nustatyto bendro išlaikymo dydžio pagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys tenkinamas iš dalies padidinant Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8981-647/2019 nustatytą išlaikymo šalių nepilnametei dukrai dydį iki 293 Eur, o šalių sūnui – iki 245 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

51. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8981-647/2019 Sutarties 6.1 ir 6.2 punktuose nustatytos papildomos išlaikymo teikimo sąlygos panaikinamos.

52. Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Ieškovė turi pareigą tvarkyti vaikams skirtą išlaikymą išimtinai jų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).

53. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai neišskiriant teismo sprendimo dalies dėl Sutarties 6.1 ir 6.2 punktuose nustatytų papildomų išlaikymo teikimo sąlygų panaikinimo, nes ši teismo sprendimo dalis taip pat yra susijusi su atsakovo vaikams teikiamo išlaikymo prievolės apimtimi, o panaikinus minėtas Sutarties sąlygas tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. kaip prašo ieškovė, susiklostytų ydinga teisinė situacija, kai atsakovas turėtų teikti padidintą išlaikymą vaikams, dar galiojant papildomoms išlaikymo teikimo sąlygoms.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

54. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

55. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė padidinti išlaikymą dukrai 230 Eur suma (380 Eur - 150 Eur = 230 Eur), o sūnui – 85 Eur suma (300 Eur - 215 Eur = 85 Eur), iš viso – 315 Eur. Priimtu teismo sprendimu išlaikymas šalių dukrai padidintas 143 Eur, šalių sūnui – 30 Eur, iš viso – 173 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškinys patenkintas 55 proc. ((173 Eur x 100 proc.) / 315 Eur = 54,92 proc.).

56. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 980 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo surašymą apmokėti.

57. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos iš esmės neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei priteisiama 539 Eur bylinėjimosi išlaidų ((980 Eur x 55 proc.) / 100 proc. = 539 Eur), atsakovui – 360 Eur bylinėjimosi išlaidų ((800 Eur x 45 proc.) / 100 proc. = 360 Eur). Įskaičius šias sumas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 179 Eur bylinėjimosi išlaidų.

58. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, todėl, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, priteisiamas valstybės naudai iš atsakovo, būtent, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 47 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (((315 Eur x 12 mėn.) x 3 proc.) x 0,75) x 55 proc. = 46,78 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

59. Byloje patirta 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai kiekvienai iš šalių tenkanti šių išlaidų dalis neviršija 5 Eur dydžio sumos, šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8981-647/2019 nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo J. R. (J. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 293 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris eurus) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8981-647/2019 nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui I. R. (I. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo J. R. (J. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui I. R. (I. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 245 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8981-647/2019 nustatytas sąlygas: „6.1. Papildomai prie Sutarties 6 p. numatyto ir Vaikams teiktino išlaikymo Vaikų ligos atveju Šalys įsipareigoja dengti gydymo išlaidas lygiomis dalimis; 6.2. Papildomai prie Sutarties 6 ir 6.1 p. numatyto ir Vaikams teiktino išlaikymo Nenumatytų pirkinių-išlaidų atveju, t. y. būreliai, ekskursijos, stovyklos, kompiuteris, telefonas ir pan., išlaidos dengiamos šalių susitarimu“.

Paskirti ieškovę A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. R. (I. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir sąlygų panaikinimo vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovei A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. R. (J. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 179 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. R. (J. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 47 Eur (keturiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.