Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos atstovui advokatui Tomui Juodeikiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovei Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijai dėl paskelbtos tikrovės neatitinkančios ir garbę bei orumą žeminančios informacijos pašalinimo ir paneigimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – bankrutuojanti viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ ir A. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.2. Pripažinti, kad atsakovė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) d. paskleidė ieškovės garbę ir orumą žeminančią, tikrovės neatitinkančią žinią: ,,(duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti šį pranešimą per vieną darbo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ,,(duomenys neskelbtini)“;

11. Atsakovės vertinimu, ieškovė daro nepagrįstas prielaidas, kad pranešimai pasiekė didelį visuomenės ratą, bei kad juos perskaitė ne mažiau kaip 3700 asmenų, nes tiek yra viešosios įstaigos socialinio tinklo „Facebook“ paskyros sekėjų. Paskyros turinys patvirtina, kad sekėjai yra vasaros stovyklos tėvai, kurie leisdavo vaikus į stovyklą, o ne neapibrėžta didelė visuomenės dalis. Paskyros lankomumo duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) d. pranešimas buvo peržiūrėtas tik 400 asmenų, o (duomenys neskelbtini) d. pranešimas – 380 asmenų, t. y, plačiai neišplito. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir jos paskyra „Facebook“, kaip ir atsakovė, nėra visuomenės informavimo priemonė, viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas, todėl jos atsakomybei netaikytinas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas) ir CK 2.24 straipsnio 2 dalies nuostatos. Atsakovė taip pat teigia, kad net jei teismas laikytų, jog paskelbtais pranešimais ar vienu iš jų ieškovės garbė ir orumas buvo pažeistas, tai turėtų būti pripažinta, kad ieškovė neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą. Ieškovė nepateikė konkrečių duomenų, kurie pagrįstų, kad ji patyrė neturtinę žalą. Ieškovė tik abstrakčiai nurodo, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtas pranešimas padarė poveikį ieškovės profesiniam ir asmeniniam gyvenimui, bei kad ieškovė sulaukė neigiamų reakcijų iš buvusių klientų ir visuomenės.

12. Dublike ieškovė palaiko ieškinio reikalavimus ir pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) d. atsakovės pirmininkas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. G. patalpintame komentare paskelbė melagingą ir garbę bei orumą žeminančią informaciją apie ieškovę, buvo įkelta ieškovės nuotrauka.

15. Dublike papildomai nurodoma, kad neigiamo turinio komentarai apie ieškovę patvirtina, kad paskelbtą žinią visuomenė suvokė kaip teiginį, jog ieškovė įvykdė nusikalstamą veiką, tačiau atsakomybės išvengė. Paskelbti asmens duomenys apie ieškovę, kartu su nuotrauka ir tekstu apie neva jos padarytą nusikalstamą veiką, suformuoja klaidingą visuomenės nuomonę apie ieškovę, daro žalą jos reputacijai ir pažeidžia socialinį įvaizdį. Kreipimasis į atsakovę dėl informacijos pašalinimo ir paneigimo patvirtina, kad ieškovė ėmėsi veiksmų, siekdama taikiai išspręsti situaciją, t. y. 2024 m. spalio 2 d. elektroniniu paštu pateikė reikalavimą atsakovei pašalinti ir paneigti melagingą informaciją. Tačiau šis reikalavimas įvykdytas nebuvo. Ieškovė savo patirtus išgyvenimus ir suprastėjusią sveikatą dėl sukelto streso tiesiogiai sieja su atsakovės viešai pateiktais teiginiais-žiniomis, kurios žemina jos garbę ir orumą, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas. Be to, ieškovės vertinimu, atsakovė pateiktame atsiliepime netiesiogiai sutinka, kad neturtinės žalos klausimas būtų sprendžiamas pagrįstai, jei atsakovės pranešimo pobūdis būtų apie kokį nors ieškovės padarytą nusikaltimą, t. y. vagystę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

21. Remiantis bylos duomenimis, atsakovė yra VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ steigėja ir vienintelė dalininkė.

22. Byloje pateikta darbo sutartis patvirtina, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. kovo 23 d., atstovaujama direktorės A. K., sudarė su ieškove darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1.2. punkto pagrindu ieškovė buvo įdarbinta buhalterės pareigose.

23. Bylos duomenimis, atsakovės respublikinės tarybos išplėstinis prezidiumas (duomenys neskelbtini) d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) d. sustabdė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, nurodė nuo (duomenys neskelbtini) d. atleisti direktorę A. K., o direktorę įpareigojo nuo nurodytos datos atleisti visus viešosios įstaigos darbuotojus.

24. Remiantis šalių paaiškinimais, (duomenys neskelbtini) d. mirė viešosios įstaigos vadovė A. K., nuo (duomenys neskelbtini) d. nauja viešosios įstaigos vadove paskirta S. R..

25. Bylos duomenimis, atsakovė sudarė tyrimo komisiją, kuri 2024 m. liepos 15 d. akte Nr. 240715 konstatavo, kad viešosios įstaigos kasoje trūksta pinigų, tačiau ieškovė nepateikė dokumentų, kurie paaiškintų, kodėl jų trūksta. Šiame akte nurodyta, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis 2023 m. spalio 1 d. kasoje buvo 6209,48 euro, o 2024 m. liepos 11 d. – 819 eurų, tačiau ieškovė negalėjo pateikti kasos išlaidų orderių ar kitų grynųjų pinigų panaudojimą įrodančių dokumentų. Šiuo nutarimu komisija pasiūlė dėl aplaidaus ir apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ požymių ir kitų pažeidimų inicijuoti auditą bei, siekiant objektyvaus tyrimo, laikinai nušalinti nuo pareigų ieškovę – trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę. Įvertinusi komisijos siūlymus, (duomenys neskelbtini) d. atsakovė nušalino ieškovę nuo pareigų, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į policiją, o (duomenys neskelbtini) d. – į darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti žalos atlyginimą iš ieškovės.

26. Ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija), prašydama pripažinti jos nušalinimą nuo darbo ir atleidimą iš darbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtu ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei priteisti 1000 eurų neturtinę žalą.

27. Prašymo pagrindu buvo pradėta nagrinėti darbo byla Nr. APS-133-20771/2024, kuri buvo sujungta su darbo bylomis Nr. APS-131-16737 ir APS-131-18294, pradėtomis pagal ieškovės pareiškimus dėl jos nušalinimo ir atleidimo. Prašymo turinys patvirtina, kad reikalavimą atlyginti 5584,43 euro žalą viešoji įstaiga grindė tuo, jog ieškovė buvo atsakinga už grynųjų pinigų kasos ir kasos operacijų dokumentų tvarkymą, tačiau po įstaigos vadovės mirties paaiškėjus, kad kasoje trūksta grynųjų pinigų, ieškovė negalėjo pateikti dingusių grynųjų pinigų panaudojimą įrodančių dokumentų.

28. Darbo ginčo komisija 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. DGKS-7437 darbo bylose APS-133-20771/2024, APS-131-16737/2024, APS-131-18294/2024 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė. Sprendime konstatuota, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, prašydama išieškoti iš buvusios darbuotojos 5574,43 euro sumą, remiasi tik savo neaiškiais samprotavimais ir atsakovės sudarytos komisijos išvadomis (aktu); byloje nėra ieškovės pareigybės aprašymo (pareiginių nuostatų), direktorės įsakymo ar kito dokumento, kuriuo buhalterei (ieškovei) būtų pavesta vykdyti kasininko funkcijas. Per darbo ginčo komisijos posėdį ieškovė paaiškino, kad už kasą, už grynųjų pinigų saugojimą buvo atsakinga buvusi įstaigos direktorė ir už 2023 m. visa dokumentai ir pinigai buvo perduoti jai; atsakovės sudaryta tyrimo komisija netyrė buvusios direktorės atliktų finansinių operacijų, nepasisakė apie buvusios direktorės paimtus dokumentus, tik konstatavo ieškovės aplaidų ir apgaulingą apskaitos vedimą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“; VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė tyčiniais veiksmais padarė žalą; neįrodė visų ieškovės materialinės atsakomybės sąlygų.

29. (duomenys neskelbtini) d. Facebook paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ šios viešosios įstaigos vardu paskelbtas tokio turinio įrašas (toliau – ir įrašas, pranešimas): ,, (duomenys neskelbtini)“. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad kartu buvo patalpinta nuotrauka, kurioje užfiksuota ieškovė, su tekstu ,,(duomenys neskelbtini)“.

Dėl (ne)tinkamo atsakovo pagal pareikštą ieškinį

44. (duomenys neskelbtini) d. priimamas Darbo ginčų komisijos sprendimas ieškovės ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo byloje. Tą pačią dieną VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Facebook paskyroje trečiasis asmuo A. G. paskelbė vieną iš ginčo įrašų apie Darbo ginčų komisijos posėdį.

45. Bylos duomenimis, trečiasis asmuo A. G. ginčo įrašų paskelbimo laikotarpiu nebuvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas.

46. Byloje pateikti trečiojo asmens A. G. darbo laiko pas atsakovą apskaitos žiniaraščiai, kuriuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) d. ir (duomenys neskelbtini) d. trečiasis asmuo A. G. nedirbo.

47. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 5.3. punkte įtvirtinta visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija. Be kitų įgaliojimų, visuotinis dalininkų susirinkimas nustato informaciją, kuri pateikiama visuomenei apie įstaigos veiklą.

48. Remiantis nustatytomis ir apartomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad nors atsakovės (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta stabdyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklą nuo (duomenys neskelbtini), be kita ko, atleidžiant nuo nurodytos datos iš pareigų direktorę A. K., jai mirus (duomenys neskelbtini) d., VšĮ direktore nuo (duomenys neskelbtini) d. buvo paskirta S. R., kuri, remiantis šalių paaiškinimais, atsakovės iš darbo atleista (duomenys neskelbtini) d., tačiau, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, vadovės pareigas ėjo iki (duomenys neskelbtini) d. Taigi nuo (duomenys neskelbtini) d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai nebeturėjo vadovo (nors ši aplinkybė nenurodyta Juridinių asmenų registre) ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ galėjo prisiimti tik tokias teises ir pareigas, kiek jas įgyvendinti kompetencija buvo priskirta visuotinam dalininkų susirinkimui. Pažymėtina, kad byloje nėra priimto visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimo, kuriuo nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. būtų paskirtas naujas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (Viešųjų įstaigų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

49. Viešųjų įstaigų įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad viešosios įstaigos savininko rašytiniai sprendimai laikomi visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimais. Teismo vertinimu, ši nuostata reiškia, kad viešosios įstaigos savininkas turi teisę raštu priimti sprendimus viešosios įstaigos vardu, nešaukdamas atskiro susirinkimo ir jo neprotokoluodamas, tačiau bet kuriuo atveju tokiu sprendimu turi būti įtvirtinami konkretūs nurodymai viešajai įstaigai ir (ar) jos vadovui.

50. Teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) atsakovės respublikinės tarybos susirinkimų metu priimti sprendimai negali būti vertinami kaip viešosios įstaigos dalininkų susirinkimo (savininko) sprendimai.

51. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) atsakovės respublikinės tarybos susirinkimų protokolų turinio, atsakovės respublikinės tarybos susirinkime dalyvauja respublikinės tarybos nariai (viešai prieinamais duomenimis – įvairių profesinių sąjungų, įmonių vadovai) ir susirinkimo metu yra svarstomi darbotvarkėje nustatyti su federacijos veikla susiję klausimai (federacijos veiklos ataskaitos, sąmatos tvirtinimas, darbo planų tvirtinimas), tarp jų – ir klausimai, susiję su federacijos valdomomis (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš 2024 m. rugpjūčio 23 d. protokolo, nurodytos dienos susirinkimo metu buvo nutarta „įpareigoti „(duomenys neskelbtini)“ administraciją informuoti (duomenys neskelbtini) interesantus ir klientus apie įvykius (duomenys neskelbtini) kontekste, užtikrinti viešumą ir skaidrumą per „(duomenys neskelbtini)“ valdomus informacinius kanalus ir (duomenys neskelbtini) paskyrą socialiniuose tinkluose“. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog po nurodyto susirinkimo atsakovė priėmė sprendimą, kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis dalininkų susirinkimas (savininkė) (Viešųjų įstaigų įstatymo 12 straipsnio 12 dalis), kuriame buvo įtvirtintas įpareigojimas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ administracijai ar jos įgaliotiems asmenims, pvz., trečiajam asmeniui A. G. skelbti konkrečią informaciją apie (duomenys neskelbtini) veiklą per „(duomenys neskelbtini)“ valdomus informacinius kanalus ir (duomenys neskelbtini) paskyrą socialiniuose tinkluose.

52. Kaip pažymėta pirmiau, 2024 m. liepos 21 d. įgaliojime yra aiškiai apibrėžta, kad viešosios įstaigos steigėjo Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos atstovas federacijos pirmininkas A. G. įgaliojamas atstovauti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo bylos Nr. APS-131-16737/2024 nagrinėjime, tačiau nėra jokių papildomų nuostatų, susijusių su įgaliojimu skelbti informaciją apie viešosios įstaigos veiklą įstaigos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje apie darbo ginčą ir su juo susijusius kitus teis(m)inius procesus.

53. (duomenys neskelbtini) d. atsakovės respublikinės tarybos susirinkimo metu buvo nutarta: „1.Pritarti pirmininko veiksmams ginant Federacijos narių ir visuomenės interesus. 2. Kreiptis į prokuratūrą dėl (duomenys neskelbtini) turto. 3.Įgalioti pirmininką pasirašyti VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu teisinių paslaugų sutartį nemokumo procedūroms inicijuoti.“. Taigi, pirma, nurodytame susirinkime aiškiai buvo įvardijama, kad atsakovės vadovo veiksmais yra ginami federacijos narių ir visuomenės interesai, antra, priimtas sprendimas, kad atsakovės vadovas A. G. yra įgaliojamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudaryti teisinių paslaugų sutartį nemokumo procedūroms inicijuoti, tačiau, kaip ir po ankstesnio susirinkimo, nebuvo priimtas atskiras atsakovės, kaip viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo, sprendimas, įgalioti A. G. atlikti konkrečius veiksmus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu, be to, įgaliojimas pasirašyti teisinių paslaugų sutartį nesusijęs su byloje pareikštais reikalavimais ir įrodinėtinomis faktinėmis aplinkybėmis.

54. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad A. G. (duomenys neskelbtini) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje paskelbė ginčo pranešimus, kai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jau faktiškai nebeturėjo vadovo ir sprendimus dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos galėjo priimti tik VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis dalininkų susirinkimas, kuris, bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu nebuvo paskyręs naujo viešosios įstaigos vadovo, kuris būtų įgaliojęs trečiąjį asmenį A. G. skelbti informaciją apie viešosios įstaigos veiklą jos paskyroje „Facebook“ socialiniame tinkle, taip pat atskiru sprendimu neįgaliojo trečiojo asmens veikti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu tiesiogiai (kaip de facto vadovo), taigi trečiasis asmuo A. G., paskelbdamas ginčo įrašus, veikė, neturėdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimo, tiesiogiai įgyvendindamas atsakovės respublikinės tarybos susirinkimo nutarimus, t. y. veikdamas kaip atsakovės, o ne VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, atstovas. Iš esmės tokią išvadą patvirtina ir faktinės aplinkybės, nurodytos Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartyje, kurioje pateikti A. G. paaiškinimai, jog jis buvo prezidiumo įpareigotas informuoti (duomenys neskelbtini) klientus apie tai, jog dėl iš kasos dingusių 5584 eurų grynųjų pinigų atsakingų asmenų nenustatyta.

55. Teismas pažymi, kad aplinkybės, jog įrašų paskelbimo dienos trečiajam asmeniui A. G. buvo ne darbo dienos pas atsakovą, neturi teisinės reikšmės, nes byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo A. G. neturėjo įgaliojimų skelbti informaciją apie darbo ginčo bylos nagrinėjimą ir ieškinio atsakovei pateikimą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu jos „Facebook“ paskyroje nei savo darbo pas atsakovą, nei kitu metu. Pažymėtina, kad nėra pagrindo spręsti, jog trečiasis asmuo A. G. skelbė ginčo pranešimus savo vardu, t. y. siekdamas išreikšti asmeninę poziciją apie ieškovės darbą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Per teismo posėdį trečiasis asmuo A. G. pabrėžė, kad asmeniškai ieškovės nepažįsta, jų nesieja jokie giminystės ar draugystės santykiai, o bendravimas su ieškove vyko tik kaip su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja (buhaltere) su jos darbo funkcijų atlikimu susijusiais klausimais. Taigi, nustačius, kad būtent atsakovės (federacijos) respublikinės tarybos susirinkimo metu buvo nuspręsta įpareigoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ skelbti informaciją apie (duomenys neskelbtini) veiklą, tačiau nepriimtas visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimas, kuriuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ administracija ar jos įgalioti asmenys būtų įpareigoti atlikti šiuos veiksmus, ir kad federacijos vadovas, trečiasis asmuo A. G. skelbė įrašus apie darbo ginčą ir atsakovės gautą ieškinį, neturėdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimo ar kito viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo šiuo klausimu priimto sprendimo, darytina išvada, kad ginčo pranešimai buvo skelbiami atsakovės, jos iniciatyva ir sprendimu, todėl atsakovė laikytina tinkamu atsakomybės subjektu (atsakove) pagal pateiktą ieškinį.

Dėl ieškovės garbės ir orumo (ne)pažeidimo

56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 34 punktas). Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

57. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas, dalykinė reputacija pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 35 punktas).

58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 36 punktas).

59. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiu teiginiu yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 39 punktas).

60. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 32 punktą).

61. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad vien tai, jog ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio, būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant atskirti žinią nuo nuomonės, taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

63. Duomenimis, ar žinia, pagal CK 2.24 straipsnį nelaikomi nuomonė, vertinimas ar kitokie subjektyvūs požiūriai arba saviraiškos būdai. Be to, kvalifikuojant ginčo teiginius vertintinos įvairios aplinkybės: bendras pasisakymo kontekstas, tonas, tikslas; vienas sakinys, frazė negali būti vertinami pažodžiui, atsietai nuo bendro pasisakymo konteksto, jei vienas sakinys, frazė išskiriami iš viso pasisakymo, tam reikia pateikti įtikinamus argumentus ir pan.

64. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad atsakovė apie ją paskleidė tikrovės neatitinkančią ir jos garbę ir orumą žeminančią žinią, todėl jos pažeistos teisės gintinos CK 2.24 straipsnio pagrindu. Atsakovė su tokia pozicija nesutinka, nurodydama, kad ginčo įrašuose buvo išreikšta tik nuomonė, aptariant darbo bylos išnagrinėjimo rezultatą, taip pat paskelbiant, kad atsakovė pateikė ieškinį.

65. Kaip nustatyta šioje byloje, 2024 m. rugsėjo 23 d. Facebook paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ šios viešosios įstaigos vardu paskelbtas tokio turinio įrašas: ,,(duomenys neskelbtini)“.

66. Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ,,(duomenys neskelbtini)“ šios viešosios įstaigos vardu paskelbtas tokio turinio įrašas: ,, (duomenys neskelbtini)“.

67. Ieškovės vertinimu, nurodytos informacijos pagrindu ją skaitantiems asmenims paskleidžiama žinia, kad ieškovė įvykdė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių lėšų vagystę, todėl įstaiga patyrė turtinę žalą, tačiau atsakomybės išvengė, nes, priešingai nei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turėjo lėšų teisininkui. Atsakovės vertinimu, paskelbtuose pranešimuose nėra nurodyta, kad ieškovė įvykdė lėšų vagystę, tik aptariamas darbo ginčų komisijos sprendimas, t. y. kad ieškovė išvengė atsakomybės, nes darbo ginčų komisijos buvo pripažinta neatsakinga už kasos tvarkymą, taigi pranešimais yra paskleista nuomonė, o ne žinia.

68. Teismas, remdamasis pirmiau aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, byloje nustatytomis ir apartomis faktinėmis aplinkybėmis ir ginčo pranešimų turiniu, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčo įrašais buvo paskleista žinia. Pažymėtina, kad ginčo įrašų autorius trečiasis asmuo A. G. įrašų teiginius formuluoja pakankamai kategoriškai, besąlygiškai, neišreikšdamas abejonės dėl pateiktų teiginių galimo teisingumo, retorika įtaigi ir nėra nurodoma, kad pateikiama asmeninė pranešimų autoriaus nuomonė. Pranešimuose vartojamas teiginys „išvengė atsakomybės“ yra kategoriškas, reiškiantis, kad asmuo turėjo atsakyti už tam tikrus savo neteisėtus ar netinkamai atliktus veiksmus, tačiau atsakomybė jam netaikyta, palankiai susiklosčius aplinkybėms. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad trečiasis asmuo A. G. viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog ginčo pranešimais buvo siekiama informuoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ skaitytojus apie situaciją (duomenys neskelbtini), t. y. jiems paskleisti žinią, o ne pateikti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (atsakovės) asmeninę nuomonę apie darbo ginčo komisijos priimtą sprendimą darbo ginčo byloje ar pateiktą ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo. (duomenys neskelbtini) d. ginčo įraše trečiasis asmuo A. G., nurodo, kad buvo gautas ieškovės ieškinys dėl garbės ir orumo įžeidimo, „(duomenys neskelbtini)“, t. y. iš esmės teigiant, kad visa (duomenys neskelbtini) d. įraše paskelbta informacija laikytina faktais (žiniomis).

69. Teismas nesutinka su atsakovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinamas kiekvienas įrašų sakinys atskirai ir sprendžiama, ar juo yra paskleista žinia, ar nuomonė. Kaip išaiškinta pirmiau aptartoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio, būtina vertinti ir pagal eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimą atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame informacija pateikta, jos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą; bet koks straipsnis ar teiginys turi būti vertinamas visas, o ne apsiribojant atskiromis frazėmis ar straipsnio dalimis. Taigi. nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs (duomenys neskelbtini) Facebook paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ šios viešosios įstaigos vardu paskelbtų ginčo įrašų turinį, vertindamas juos kaip visumą, sprendžia, kad nurodyti įrašai laikytini žinia ir nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ieškovės garbės ir orumo pažeidimo, taikytini CK 2.24 straipsnyje įtvirtinti asmens pažeistų teisių gynimo būdai.

70. Toliau teismas pasisako dėl CK 2.24 straipsniui taikyti būtinųjų sąlygų (ne)buvimo.

Dėl informacijos paskleidimo

71. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 31 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo A. G. nagrinėjamoje byloje ginčijamus duomenis paskelbė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskyroje jos vardu (duomenys neskelbtini) įrašais. Remiantis ieškovės pateiktais duomenimis, nurodyta „Facebook“ paskyra yra viešai prieinama bet kuriam asmeniui, šiuo metu paskyrą stebi 3700 asmenų. Remiantis nurodytomis aplinkybėms, darytina išvada, jog duomenys buvo paskleisti daugiau nei vienam asmeniui ir duomenų paskleidimo faktas byloje nustatytas.

Dėl informacijos paskleidimo apie ieškovę

72. Remiantis ginčo pranešimų turiniu, juos nurodytas ieškovės vardas ir pirmoji pavardės raidė, taip pat jos darbovietė bei patalpinta ieškovės nuotrauka. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąlyga, jog duomenys yra paskelbti apie ieškovę, yra įrodyta.

Dėl paskleistos informacijos vertinimo kaip neatitinkančios tikrovės ir žeminančios ieškovės garbę ir orumą

73. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

74. Kaip nustatyta šiame teismo sprendime, ieškovės vertinimu atsakovė paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią ir ieškovės garbę ir orumą žeminančią žinią, t. y. kad ieškovė įvykdė VšĮ “ (duomenys neskelbtini)“ priklausančių lėšų vagystę, todėl įstaiga patyrė turtinę žalą, tačiau atsakomybės išvengė, nes, priešingai nei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, turėjo lėšų teisininkui.

75. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytu argumentu, kad ginčo įrašuose nėra tiesiogiai nurodyta, jog ieškovė įvykdė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ lėšų vagystę, tačiau abejuose įrašuose pateikiama frazė „išvengė atsakomybės“. Pažymėtina, kad, įvertinant nurodytą frazę viso (duomenys neskelbtini) d. įrašo kontekste. ((duomenys neskelbtini) raše ši frazė pakartota), remiantis vidutinio (eilinio) skaitytojo supratimu, darytina išvada, kad ieškovei turėjo kilti atsakomybė už jos neteisėtus veiksmus (dingusius pinigus iš viešosios įstaigos kasos), tačiau ji nekilo, nes ieškovė turėjo advokatą.

76. Sprendžiant, ar tokia žinia atitinka tikrovę, pažymėtina, kad byloje nepateiktas Darbo ginčo komisijos ar kitos kompetentingos institucijos priimtas procesinis sprendimas, kuriame būtų konstatuota, jog ieškovė atliko konkrečius (neteisėtus) veiksmus, kuriais buvo padaryta pranešimuose nurodyta žala, t. y. kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasoje trūksta 5584 eurų grynųjų pinigų. Pažymėtina, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo komisijos (duomenys neskelbtini) akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad „2023 m. gruodžio mėn. A. Č. pasirašytoje ir pateiktoje finansinėje ataskaitoje nurodyta, kad grynųjų pinigų likutis 2023 m. rugsėjo 1 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvo 6209,48 euro. 2024 m. liepos 11 d. A. Č. elektroniniu paštu pateiktame Preliminariame būsimų pajamų ir išlaidų paskaičiavime nurodytas jau tik 819 eurų kasos likutis. Nei kasos išlaidų orderių, nei kitų grynųjų pinigų panaudojimą įrodančių dokumentų A. Č. nepateikė“. Šiuo nutarimu komisija pasiūlė dėl aplaidaus ir apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo VšĮ (duomenys neskelbtini) požymių ir kitų pažeidimų inicijuoti auditą bei, siekiant objektyvaus tyrimo, laikinai nušalinti ieškovę nuo pareigų. Pažymėtina, kad šiuo komisijos aktu atsakovė rėmėsi, kaip savo reikalavimų pagrindu, kreipdamasi į Darbo ginčo komisiją. (duomenys neskelbtini) sprendime Darbo ginčo komisija nurodė, kad atsakovė, prašydamas išieškoti iš ieškovės 5584,43 euro, remiasi „tik savo neaiškiais samprotavimais“ ir atsakovės komisijos išvadomis (aktu). Komisija taip pat nurodė, kad atsakovė nepateikė ieškovės pareigybės aprašymo, kuriame būtų nurodyta, jog ji buvo atsakinga už kasą, o pati ieškovė paaiškino, kad už kasą buvo atsakinga viešosios įstaigos direktorė; taip pat sprendime konstatuota, kad atsakovė netyrė buvusios direktorės atliktų veiksmų ir finansinių operacijų.

77. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad trečiasis asmuo A. G., (duomenys neskelbtini) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskyroje atlikdamas ginčo įrašus, neturėjo teisinio (ar pakankamo faktinio) pagrindo teigti, kad ieškovei turėjo kilti atsakomybė už viešajai įstaigai atsiradusią žalą, tačiau ji jos išvengė. Dėl to laikytina, kad (duomenys neskelbtini) ginčų įrašų dalys, kuriose nurodyta, kad: (duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, neatitinka tikrovės.

78. Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą, kad, paskleidus apie asmenį tikrovės neatitinkančią informaciją, buvo pažeista asmens garbė ir orumas, turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011).

79. Sprendžiant klausimą dėl to, ar ginčo teiginiai žemina ieškovo garbę ir orumą, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012).

80. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar ginčo pranešimai žemina ieškovės garbę ir orumą, būtina atsižvelgti į visą pranešimų tekstą, o ne remtis tik atskiromis jų dalimis. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) ginčo įrašo tekstas formuluojamas tokiu būdu, jog šio įrašo skaitytojui perteikiama žinia, jog ieškovė išvengė atsakomybės (nors turėjo neišvengti ir būti nubausta) dėl iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasos dingusių grynųjų pinigų, be kita ko, kurie buvo surinkti iš tėvelių, leidžiančių vaikų į stovyklą, taip pabrėžiant atliktų neteisėtų veiksmų niekingumą. Kartu su (duomenys neskelbtini) d. įrašu pateikta ieškovės nuotrauka, daryta be jos sutikimo Darbo ginčo komisijos posėdžio metu. Po (duomenys neskelbtini) įrašu, kuriame iš esmės atkartojama (duomenys neskelbtini) įraše pateikta frazė, kad ieškovė išvengė atsakomybės dėl iš kasos dingusių grynųjų, pateikti komentarai: „lobo, kol atėjo galas“, „vagys“ ir „Nu jo sukasi“.

81. Pažymėtina, kad ieškovė nėra viešas asmuo, o socialinio tinklo paskyra nėra uždara, todėl jos turinys prieinamas kiekvienam asmeniui. Kaip nustatyta šioje byloje, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą socialiniame tinkle stebi daugiau nei 3700 asmenų. Kaip paaiškino ieškovė per teismo posėdį, ji gyvena nedideliame mieste, todėl ji yra atpažįstama, ginčo įrašais ją formuojama neigiama nuomonė, t. y. kaip asmenį, kuris įvykdė pinigų vagystę iš savo darbovietės. Pažymėtina, kad ieškovė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ėjo buhalterės pareigas, o tai reiškia, jog aptariamos žinios paskleidimu, be kita ko, daroma žalai ieškovės reputacijai.

82. Teismas, atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, į tai, kad paskelbtais ginčo įrašais formuojama apie ieškovę, privatų asmenį, nuomonė, jog ji išvengė atsakomybės dėl iš viešosios įstaigos dingusių grynųjų pinigų (galimai įvykdė nusikalstamą veiką), o šiame teismo sprendime konstatuota, kad toks žinių paskleidimas neatitinka tikrovės, daro išvadą, jog (duomenys neskelbtini) ginčo įrašai žeidžia ieškovės garbę ir orumą.

Dėl įpareigojimo paneigti paskelbtą informaciją

83. Atsakovės teigimu, viešosios įstaigos socialinio tinklo „Facebook“ paskyra nėra visuomenės informavimo priemonė, todėl CK 2.24 straipsnio 2 dalies nuostata dėl įpareigojimo paneigti paskelbtą informaciją netaikytina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privataus pobūdžio paskyros socialiniame tinkle „Facebook“ ir asmenys, kuriems tokios paskyros priklauso, nėra laikomi visuomenės informavimo priemonėmis, viešosios informacijos rengėjais ar skleidėjais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-781/2024 45 punktas; 2024 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024 76 punktas).

84. Pažymėtina, kad CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pažeisto asmens ir garbės orumo gynimo būdai: 1) reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis; 2) atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šie teisių gynimo būdai nėra alternatyvūs ir dėl jų taikymo gali būti sprendžiama kartu.

85. Nagrinėjamu atveju, be kitų reikalavimų, ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Facebook paskyroje (duomenys neskelbtini) paskelbė tikrovės neatitinkančius ir ieškovės garbę ir orumą žeminančius įrašus ir įpareigoti atsakovę juos paneigti ir atsiprašyti atsakovės.

86. Teismas pažymi, kad, remiantis formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakove, jog privataus pobūdžio paskyros socialiniame tinkle „Facebook“ ir asmenys, kuriems tokios paskyros priklauso, nėra laikomi visuomenės informavimo priemonėmis, viešosios informacijos rengėjais ar skleidėjais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-781/2024 45 punktas; 2024 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024 76 punktas). Tačiau nepriklausomai nuo to, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Facebook paskyrai netaikytina CK 2.24 straipsnio 2 dalis, nepaneigiama ieškovės teisė reikalauti taikyti CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisių gynimo būdą – reikalauti atsakovę paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją.

87. Kadangi bylos nagrinėjimu metu nustatyta, kad atsakovės atstovas trečiasis asmuo A. G. (duomenys neskelbtini) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskyroje atlikdamas ginčo įrašus, pažemino ieškovės garbę ir orumą, nurodyta „Facebook“ paskyra yra vieša ir prieinama neapibrėžtam asmenų ratui, tai darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas, kad nurodyti įrašai būtų viešai paneigti, yra pagrįstas ir tenkintinas. Kartu teismas pažymi, kad paneigimo tekstas skelbtinas tokia pačia tvarka ir forma, kaip ir buvo paskelbti ginčo įrašai, t. y. nenurodant, kad pranešimai skelbiami atsakovo pirmininko valdomoje socialinio tinklo paskyroje.

88. Teismas pažymi, kad, be kitų reikalavimų, ieškovė prašo įpareigoti atsakovę atsiprašyti už paskelbtą įrašą. Pažymėtina, kad toks teisių gynybos būdas CK 2.24 straipsnio 1 dalyje neįtvirtintas. Vertinant, ar tam tikra priemonė gali būti laikoma teisių gynimo būdu, ar ne, atsižvelgiama į tai, ar asmuo per teismą gali būti realiai įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų. Teismo vertinimu, teismas negali įpareigoti asmens, paskleidusio tam tikrus duomenis, atsiprašyti (atsiprašymas pernelyg susijęs su kiekvieno asmens vidiniais įsitikinimais ir nuomone), tokiu būdu būtų suvaržyta asmens teisė turėti savo nuomonę, todėl nurodytas reikalavimas netenkintinas. Ginčo įrašų paneigimu ir viešu atsiprašymu iš esmės pasiekiami tie patys tikslai, todėl, teismo vertinimu, ginčo įrašų paneigimu bus apginti ieškovės garbė ir orumas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

89. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

90. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

91. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika); taip pat turi būti atsižvelgta, ar paskleisti duomenys yra apie privatų ar viešąjį asmenį.

92. EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos, kaip ir pernelyg didelės, priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms Konvencijos teisėms (privatumo, nuosavybės, saviraiškos laisvės) problemų.

93. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tikrovės neatitinkantys ir garbę ir orumą žeminantys duomenys buvo paskleisti apie privatų asmenį, buvusį įstaigos darbuotoją, šios įstaigos viešoje „Facebook“ paskyroje. Remiantis ieškovės paaiškinimais per teismo posėdį, dėl susiklosčiusios situacijos, ji jau ilgą laiką jaučia nerimą, stresą ir nepasitikėjimą savimi, lankosi pas psichiatrą ir jai paskirti vaistai. Byloje pateikti elektroniniai receptai patvirtina, kad ieškovei paskirtas gydymas psichotropiniais vaistais, nustatyta diagnozė „F43.2 Adaptacijos sutrikimai“.

94. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien tik ieškovės teisių pažeidimo konstatavimas ir atsakovės įpareigojimas paneigti paskelbtą informaciją, nebūtų pakankamas ieškovės pažeistoms teisėms apginti, todėl spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės priteisimo. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Teismas pažymi, kad, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas, be kitų kriterijų, atsižvelgia į priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžius kitose tokio pobūdžio bylose. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tuo atveju, kai asmens garbę ir orumą žeidžianti informacija paskleidžiama apie viešą asmenį ir plačiam visuomenės ratui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-4/2025), į tai, kad ieškovė yra privatus asmuo ir informacija paskleista su konkrečia veiklos sritimi ((duomenys neskelbtini)) susijusioje „Facebook“ paskyroje, t. y. sąlyginai nedideliam visuomenės (nors ir neapibrėžtam) ratui, į ieškovės patiriamų išgyvenimų dydį ir juos pagrindžiančius įrodymus byloje, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

95. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė „pralaimėjęs moka“ įtvirtinta CPK 93 straipsnio 2 dalyje, ji nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

96. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

97. Vertindamas, kokios priežastys gali būti pagrindu nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ taisyklės, teismas remiasi EŽTT praktika dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies (teisės į teisingą teismą) taikymo.

99. Teisė kreiptis į teismą nebūtų praktiškai panaudojama ir veiksminga, jei bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstomos mechaniškai, atsižvelgiant tik į tai, kokiu mastu pareiškėjos ieškinys patenkintas „kiekybiškai“, ir neatsižvelgiant į tai, kad jos ieškinio pagrindai pripažinti „kokybiniu“ požiūriu (žr. EŽTT 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Čolić prieš Kroatiją, Nr. 49083/18, par. 58).

101. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju procesinio rezultato prasme ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. netenkinta ieškinio dalis dėl 1000 eurų neturtinės žalos priteisimo ir įpareigojimo atsiprašyti, tačiau šis reikalavimas nelaikytinas savarankišku reikalavimu, nes pareikštas kartu su reikalavimu paskelbti paneigimą. Tokiu atveju atsakovė įgyja teisę į dalies turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimą (bylos duomenimis, atsakovė turėjo 3276,68 euro išlaidų už advokato Tomo Juodeikio teisinę pagalbą), pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį – į 819,17 euro (patenkinta 75 proc. ieškinio reikalavimų). Ieškovė, nors ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau prašymo priteisti atstovavimo išlaidas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė, todėl teismas turi pagrindą spręsti tik dėl žyminio mokesčio priteisimo.

102. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimai dėl garbės ir orumo pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš esmės tenkintini, į tai, jog teismas nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, o atsakovei iš ieškovės turėtų būti priteisiama 819,17 eurų atstovavimo išlaidų atlyginimo, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, įpareigojant ieškovę atlyginti atsakovės turėtas atstovavimo išlaidas, būtų paneigta ieškovės teisė realiai gauti priteistą neturtinės žalos atlyginimą, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovei iš ieškovės jos turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimas nepriteistinas. Siekiant nepažeisti šalių turtinių interesų pusiausvyros, teismas sprendžia, kad iš atsakovės nepriteistina ieškovei išlaidų, susijusių su sumokėtu žyminiu mokesčiu, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaidų valstybei

103. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (15,06 euro) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tai valstybei šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 11,30 euro (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 310 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovė Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija, juridinio asmens kodas 290582680, socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) paskleidė ieškovės A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), garbę ir orumą žeminančią, tikrovės neatitinkančias žinią: ,, (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti atsakovę Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federaciją, juridinio asmens kodas 290582680, šį pranešimą per vieną darbo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš socialinio tinklo „Facebook“ paskyros ,,(duomenys neskelbtini)“.

Pripažinti, kad atsakovė Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija, juridinio asmens kodas 290582680, socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) paskleidė ieškovės A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), garbę ir orumą žeminančią, tikrovės neatitinkančias žinią: ,, (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti atsakovę Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federaciją, juridinio asmens kodas 290582680, šį pranešimą per vieną darbo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš socialinio tinklo „Facebook“ paskyros ,,(duomenys neskelbtini)“.

Įpareigoti atsakovę Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federaciją, juridinio asmens kodas 290582680, socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ,,(duomenys neskelbtini)“ per vieną dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti tokio turinio pranešimą: „(duomenys neskelbtini)“. Įpareigoti atsakovę Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federaciją, juridinio asmens kodas 290582680, šį pranešimą skelbti tiek pat dienų, kiek buvo skelbiamas garbę ir orumą žeminantis, tikrovės neatitinkantis pranešimas, pradedant skaičiuoti (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos, juridinio asmens kodas 290582680, 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti Lietuvos valstybės naudai iš atsakovės Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos, juridinio asmens kodas 290582680, 11,30 euro (vienuolika eurų 30 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Artea banke, LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ ir LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo banke, įmokos kodas 5662. Teismui būtina pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.