Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjų M. J., S. J. atstovei advokatei Renatai Todesaitei, pareiškėjui D. M. ir jo atstovei advokatei Jolita Urbaitytei,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. J., S. J. pareiškimą ir pareiškėjo D. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje S. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje taip pat gautas pareiškėjo D. M. pareiškimas atnaujinti terminą priimti palikimui, atsiradusiam po tėvo A. J. mirties 2015-10-15. Paaiškino, kad 2015-10-15 mirė pareiškėjo D. M. tėvas A. J.. Nurodo, kad mirusysis testamento sudaręs nebuvo, todėl, jam mirus, atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Pažymi, kad palikėjas turėjo tris vaikus, t. y. D. M., taip pat M. J. ir S. J., todėl visi jie yra palikėjo A. J. įpėdiniai. Paaiškino, kad po tėvo mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau notaras atsisakė procedūrą atlikti, kadangi pareiškėjo D. M. gimimo dokumentuose nebuvo įrašo apie A. J. tėvystę. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-10 sprendimu tenkino pareiškėjo D. M. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad D. M. yra mirusiojo A. J. sūnus, o pastarasis yra D. M. tėvas. Pažymi, kad įsiteisėjus teismo sprendimui jis kaip pirmos eilės įpėdinis įgijo teisę kreiptis į notarą dėl savo tėvo palikimo priėmimo. Taip pat nurodo, kad CK nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl prašo atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo A. J. mirties.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimai tenkintini Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnio pagrindu.

Teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai M. J., gim. 1981 m., S. J., gim. (duomenys neskelbtini)., ir D. M., gim. (duomenys neskelbtini) yra palikėjo A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai. A. J. mirė (duomenys neskelbtini), ištuokoje, santuoka su sutuoktine N. J. nutraukta (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis A. J. nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis mirusysis A. J. testamento sudaręs nebuvo, palikimo priėmimo faktų neįregistruota. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. J. dėl palikimo priėmimo į Vilniaus miesto 4-ąjį notarų biurą niekas nesikreipė.

Pareiškėjai M. J., gim. (duomenys neskelbtini), S. J., gim. (duomenys neskelbtini), palikėjo vaikai, gimę palikėjui A. J. esant santuokoje su N. J., nuolat gyvena Izraelio Respublikoje, turi Izraelio Respublikos pilietybę. Pareiškėjai apie tėvo mirtį sužinojo iš močiutės M. J., mirusiojo motinos, tačiau apie tėvui priklausiusį nekilnojamąjį turtą, likusį po jo mirties, jiems niekas nepranešė. Pareiškėjai apie tėvui nuosavybės teise priklausiusią buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį sužinojo, kai D. M. su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, jog miręs A. J. yra D. M. biologinis tėvas ir pareiškėjai minėtoje byloje buvo įtraukti suinteresuotais asmenimis. Pareiškėjai laukė, kol minėtoje civilinėje byloje bus priimtas sprendimas, ir Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016-08-10 civilinėje byloje Nr. 2YT-9668-1019/2016 priėmus sprendimą, kuriuo tenkintas pareiškėjo D. M. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjai ėmėsi aktyvių veiksmų, 2016-09-05 kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Pareiškėjas D. M., gim. 1997, po tėvo A. J. mirties kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimo priimti negalėjo, kadangi pareiškėjo gimimo dokumentuose nebuvo įrašo apie A. J. tėvystę. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal pareiškėjo D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2YT-9668-1019/2016 ir 2016-08-10 priėmė sprendimą, kuriuo tenkino pareiškėjo D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatė, kad D. M. yra A. J., mirusio 2015-10-15 sūnus, o A. J., miręs 2015-10-15, yra D. M. tėvas. Šis Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2016-09-12. Minėto 2016-08-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-9668-1019/2016 pagrindu 2016-09-14 buvo sudarytas Civilinės būklės įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo įrašas Nr. 3645, nurodant, kad D. M. tėvas yra A. J., išduotas naujas gimimo liudijimas Nr. AA097632. Pareiškėjas tik įsiteisėjus 2016-08-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2YT-9668-1019/2016 įgijo teisę kreipti į notarą dėl palikimo priėmimo. Įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2YT-9668-1019/2016 pareiškėjas negalėjo realizuoti paveldėjimo teisės kreipdamasis į notarą, kadangi jau buvo praleistas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas paduoti Lietuvoje esančiam palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Kadangi tiek pareiškėjai M. J., gim. (duomenys neskelbtini), S. J., tiek pareiškėjas D. M., gim. (duomenys neskelbtini), praleido terminą paduoti Lietuvoje esančiam palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, bet šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių, teismui teiktinas prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

CK 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą.

Teismas laiko nustatyta, kad pareiškėjai M. J., S. J., D. M., kaip palikėjo vaikai, turi teisę į po A. J. mirties atsiradusį palikimą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikimas atsirado 2015-10-15 (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą.

Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti (atnaujinti), teismas turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti (atnaujinti) terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-46/2006, 2007-06-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-258/2007, 2010-03-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-115/2010, 2011-03-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-91/2011, kt.).

Procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybes, į bylą pateikti įrodymai, teikti paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina pareiškėjų siekį paveldėti mirusiojo A. J. turtą. Suinteresuoti asmenys byloje nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjų pareikštų reikalavimų, visi pareiškėjai yra pirmos eilės A. J. įpėdiniai. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, kad palikėjai, nuo sužinojimo momento apie esantį mirusiojo turtą nedelsdami ėmėsi aktyvių veiksmų nuosavybės teisei įteisinti, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad terminas palikimui priimti turi būti atnaujintinas (CK 5.50, 5.57 straipsniai), jį praleidus dėl objektyvių priežasčių, nustatant pareiškėjams terminą kreiptis dėl paveldimo turto priėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 576, 577, 578, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjų M. J., asmens kodas Izraelio Respublikoje (duomenys neskelbtini), ir S. J., asmens kodas Izraelio Respublikoje (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjo D. M., asmens kodas Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

A. M. J., asmens kodas Izraelio Respublikoje (duomenys neskelbtini), S. J., asmens kodas Izraelio Respublikoje (duomenys neskelbtini), D. M., asmens kodas Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo A. J., asmens kodas Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priimti.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.