Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024 m. birželio 26 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, trečiasis suinteresuotas asmuo - Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi patikslinti atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, nurodant, kad atsakovė yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovė), trečiasis suinteresuotas asmuo - Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 31 punktas numatė dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Tačiau gerinant nuteistųjų kalinimo sąlygas LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo visų būrių bendrojo naudojimo dušinėse privatumo užtikrinimui 2022 m. spalio 14 d. buvo įrengtos dušo pertvaros.

Vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, pareigūno iškvietimo sistema turi būti įrengta kamerose (kuriose laikomi nuteistieji priskiriami drausmės grupei, asmenys atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose ir tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys) (12.11 punktas). Iškvietimo mygtukai pasivaikščiojimo kieme nebuvo įrengti, nes pareiškėjas galėjo laisvai vaikščioti prie gyvenamojo pastato priskirtose teritorijose, išskyrus 10 būrį, kuriame visuomet būna budintis pareigūnas ir jį galima išsikviesti.

Pataisos įstaigos pareigūnai, vykdydami savo pareigas, privalo užtikrinti nuolatinę nuteistųjų elgesio kontrolę jų buvimo vietose. Tam yra sudaromos nuteistųjų dienotvarkės (pridedama), skirtos sureguliuoti visų nuteistųjų kasdienę veiklą, užtikrinti nuteistųjų saugumą, efektyviai taikyti resocializacijos priemones ir kt.

Pažymi, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į kalinimo įstaigos psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos, kuriuos galėjo sukelti skunde nurodomos aplinkybės, nesikreipė.

Tvirtina, kad įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad jam priklauso kasdien vaikščioti po 3 valandas, tačiau leidžiama tik 2 valandas, dėl pasivaikščiojimo trukmės į administraciją kreipėsi žodžiu ir raštu. Pasivaikščiojimo kiemelyje nėra pareigūnų iškvietimo mygtukų. Teigė, kad duše nėra užuolaidų. Prašo priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą, nes tokia yra teismų praktika.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės atstovės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kilusią pareiškėjui atliekant bausmę LKT Pravieniškių 1-jame kalėjime, atsakovei neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų.

Dėl sąlygų neturtinei žalai kilti

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pagal teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal LVAT formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Dėl ginčo laikotarpio

Tačiau iš administracinėje byloje esančios 2024 m. vasario 7 d. Pažymos apie nuteistojo R. T. laikymo sąlygas Nr. RV-22-1371 (b. l. 28-29) nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 4 d. atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) Trečiąjį sektorių (nuo 2023 m. sausio 1 d. vadinama LKT Pravieniškių 1-uoju kalėjimu) tęsti laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjas tai paneigiančių duomenų nepateikė.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas tikslina ginčo laikotarpį, t. y. ginčo laikotarpiu laikytinas laikotarpis nuo 2022 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. sausio 4 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Dėl privatumo dušo patalpose

Iš 2024 m. vasario 15 d. Pažymos apie nuteistojo R. T. laikymo sąlygas Nr. LV-7653 (b. l. 30-31) matyti, kad nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2024 m. sausio 4 d. pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis dušu, nes gerinant nuteistųjų kalinimo sąlygas LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo visų būrių bendrojo naudojimo dušinėse privatumo užtikrinimui ūkio būdu 2022 m. spalio 14 d. buvo įrengtos pertvaros. Todėl pareiškėjo bausmės atlikimo laikotarpiu (nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2024 m. sausio 4 d.) dėl skunde nurodytų aplinkybių teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus. Nors atsakovės atstovė nepateikė teismui tai patvirtinančių duomenų, tačiau teismas vertina, kad nėra pagrindo nepasitikėti LKT Turto valdymo skyriaus inspektorės pateiktais duomenimis.

Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020-04-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020). Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad Pravieniškių 1-jo kalėjimo bendrojo naudojimo dušinėse nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2024 m. sausio 4 d. matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos (šios aplinkybės pareiškėjas nepaneigė), atsakovės atstovės neteisėti veiksmai dėl privatumo pareiškėjui neužtikrinimo bendrojo naudojimo būrių dušinėse nekonstatuotini.

Dėl pareigūnų iškvietimo pasivaikščiojimo metu, teisės nevaržomai judėti

Teismo vertinimu, pareiškėjas savo argumentus dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų neįrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose grindžia tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie tai, kad pasivaikščiojimų metu, kai tenka vaikščioti nuo 2 iki 3 val. nebūdavo pareigūnų, kurie išleistų į tualetą, tačiau jokių konkrečių aplinkybių apie būtinybę išsikviesti pareigūnus ar realiai jam dėl to kilusias neigiamas pasekmes, pareiškėjas nepateikė ir savo argumentų nedetalizavo (žr. pvz., LVAT 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-342-575/2023). Teismas daro išvadą, kad pataisos namuose visą parą budint apsaugos pareigūnams, esant ekstremaliai situacijai, pareiškėjui išsikviesti pagalbą nebūtų problema. Pareiškėjui deklaratyviai išdėsčius savo samprotavimus dėl galimos neturtinės žalos, sietinos su iškvietimo mygtukų neįrengimu, nenurodžius kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis būtinybė pasinaudoti šia sistema buvo iškilusi, teismas neturi pagrindo daryti išvadą dėl žalos fakto buvimo.

Kaip jau minėta, Eksploatavimo taisyklėse nėra reglamentuotas privalomas pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimas. Šių reikalavimų nenustato nei Higienos norma HN 134:2015, nei Aprūpinimo inventoriumi norma, nei kiti teisės aktai, todėl pareiškėjo argumentai dėl pareigūnų iškvietimo sistemos pasivaikščiojimo kiemeliuose atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti.

Atsakovės atstovė atsiliepime pažymėjo, kad nuteistųjų maitinimas, pirkimasis parduotuvėje, lankymasis Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje, naudojimasis kompiuteriu, pasivaikščiojimas, lankymasis duše, kirpykloje, skalbykloje, sporto salėse ir aikštėje, bibliotekoje, koplyčioje, būrelių užsiėmimuose, patalynės keitimas vykdomas dienotvarkėje nustatytu laiku pagal patvirtintus grafikus. Tai patvirtina į bylą pateiktas LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. sausio 6 d. sprendimas Nr. NĮ-22-30 „Dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 1-19 būrių nuteistųjų, dienotvarkės patvirtinimo“, 2023 m. sausio 13 d. Nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikas Nr. SV-22-1256 (b. l. 37).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, jog pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai buvo apribota jo laisvė judėti, naudotis sporto aikštelėmis, įrengimais lauke, todėl jo teiginiai yra deklaratyvūs, abstraktūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo emocinės būklės

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė orumo pažeminimą, nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, pablogėjo sveikata ir buvo psichologiškai traumuotas. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad į medikus dėl įvairių negalavimų kreipdavosi kas savaitę, tačiau konkrečiai dėl kokių susirgimų, nenurodė. Iš byloje esančios Lietuvos kalėjimų tarnybos 1-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus psichologės 2024 m. vasario 7 d. Pažymos Nr. RV-22-1359 Dėl nuteistojo R. T. (b. l. 38-39) matyti, kad atlikdamas bausmę Pravieniškių 1 - ąjame kalėjime, nuteistasis R. T. ginčo laikotarpiu į įstaigos psichologus dėl patiriamų emocinių išgyvenimų, dvasinių kančių, nepatogumų, patyčių, nepilnavertiškumo jausmo, orumo pažeminimo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, t. y. privatumo neužtikrinimas naudojantis dušu, judėjimo ribojimas, neišvedimas iš pasivaikščiojimo kiemelio į tualetą, nesikreipė. Pažymoje patikslinta, jog psichologų dokumentacijoje yra duomenų apie tai, kad asmuo nurodytu ginčo laikotarpiu įstaigos psichologų konsultuotas buvo, tačiau kitais klausimais, negu nurodyta užklausoje.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnį bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymuose nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teismo nuosprendyje. Nuteistųjų teisių bei laisvių suvaržymus, tam tikrus draudimus ir (ar) pareigas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad atsakovės atstovė būtų sąmoningai dėjusi pastangas sukelti nepatogumus pareiškėjui. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Todėl nėra jokio pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Aptartu aspektu teismas pažymi ir tai, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą – jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus, asmeninių laisvių ir teisių suvaržymus.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. prieš Ispaniją ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.