Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-09-01 · Baudžiamoji byla Nr. T-975-1100/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2020-11-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-108-1100/2021Nutartis · 2021-01-27Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. T-975-1100/2022Nutartis · 2022-09-01Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2022-09-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-01
Bylos Nr.
T-975-1100/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-2-00071-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Nuteistasis
R. R.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-975-1100/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00071-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16 (S)
VILNIAUS miesto apylinkės TEISMASNUTARTIS2022 m. rugsėjo 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos išdėstymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. R. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas R. R. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. sausio 5 d. 14.20 val. iki 2017 m. sausio 6 d. 16.46 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuota, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 196 MGL (7381,36 Eur) dydžio bauda. Nustatytina, kad R. R. paskirta bauda turi būti sumokėta per teismo nustatytą laikotarpį – 20 mėnesių – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 15 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. rugpjūčio 16 d. gautas nuteistosios R. R. prašymas išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui ar kitam terminui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jai paskirtą baudą, kurią ji turėjo sumokėti iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. Prašyme nuteistoji nurodė, kad šiuo metu yra sumokėjusi 1891,13 Eur, o likęs įsiskolinimas yra 5490,23 Eur. Nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. buvo bedarbė, įmokas mokėjo geranoriškai pagal savo finansines galimybes. Ji augina nepilnametį vaiką, taip pat turi kitų finansinių įsipareigojimų, todėl negalėjo sumokėti baudą iki nustatyto termino. Skolos išieškojimas per antstolius gerokai apribos galimybes ir užkraus papildomą finansinę naštą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė.

BPK 352 straipsnyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jei bauda per nustatytą terminą nesumokama, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Pagal BK 47 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti priverstinai, teismas antstolio teikimu gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 8 dalis). Sistemiškai aiškinant pateiktas nuostatas matyti, jog įstatymų leidėjas visgi prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Tai yra akcentuojama ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-78-935/2020, T-13-1121/2020, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-88-177/2018, 1S-40-518/2019).

Pagal formuojamą teismų praktiką teismas bausmės vykdymo procese, vadovaudamasis BPK 362 straipsnio 4 dalimi, gali spręsti klausimą dėl termino baudai sumokėti pratęsimo (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-78-935/2020, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-40-518/2019). Tais atvejais, kai nuteistasis pateikia teismui prašymą, susijusį su paskirtos baudos mokėjimo terminais, turi būti įvertintos nuteistojo objektyviai turėtos bei turimos galimybės sumokėti paskirtą baudą per įstatyme numatytą ar teismo nustatytą terminą, taip pat atsižvelgta į nuteistajam paskirtos baudos dydį, nuteistojo pateiktus duomenis apie jo gaunamas pajamas, jo pastangas pagerinti savo materialinę padėtį, sudarančias sąlygas įvykdyti bausmę, ar byloje yra duomenų, jog nuteistasis vengia sumokėti baudą, ar prašymas atidėti paskirtos baudos sumokėjimą (pratęsti jos terminą) pateiktas teismui iki termino pradėti priverstinį baudos išieškojimą pradžios.

Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančias aplinkybes bei atsižvelgęs į formuojamą aukštesnės instancijos teismų praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-88-177/2018, Nr. 1S-40-518/2019, Nr. 1S-127-318/2019), sprendžia, kad teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs aplinkybes ar nustatęs tam tikrų aplinkybių pasikeitimą, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Tokio pobūdžio prašymo patenkinimas galimas esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą nebuvimo ar sumažėjimo visumai. Tačiau svarbu tai, jog toks prašymas privalo būti pateikiamas teismui dar neprasidėjus priverstinio išieškojimo procesui pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą (šiam procesui prasidėjus, asmuo turi teisę kreiptis į baudos bausmę vykdantį antstolį (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-187-307/2016).

Visų pirma, teismas pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), nei BPK nenustato teismui galimybės išdėstyti nuosprendžiu paskirtos baudos dalimis, o tik leidžia nustatyti baudos sumokėjimo ilgesnį terminą. Todėl teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, ar tikslinga R. R. pratęsti baudos sumokėjimo terminą.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. R. buvo nustatytas pakankamai ilgas – 20 mėnesių, t. y. daugiau kaip 1,5 metų – savanoriškas baudos sumokėjimo terminas, jį skaičiuojant nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 15 d. Taigi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jai paskirtą baudą nuteistoji privalėjo sumokėti vėliausiai iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. Taip pat iki šios datos nuteistoji turėjo teisę kreiptis į teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusį teismą dėl savanoriško baudos sumokėjimo termino pratęsimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nustatytu terminu nuteistoji R. R. nedėjo visų pastangų savanoriškai sumokėti jai paskirtą baudą. Iš nuteistosios R. R. pateiktų mokėjimo nurodymo išrašų matyti, kad pirmoji įmoka už paskirtą baudą buvo atlikta praėjus keturiems mėnesiams po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo – 2021 m. balandžio 27 d. (sumokėta 369,07 Eur). Aktyvesnis paskirtos baudos mokėjimas pastebimas tik praėjus daugiau kaip vieneriems metams po pirmosios įmokos sumokėjimo, t. y. 2022 m. birželio 30 d. sumokėta 369,20 Eur, 2022 m. liepos 22 d. sumokėta 369,20 Eur, 2022 m. liepos 24 d. sumokėta 273,89 Eur, 2022 m. rugpjūčio 9 d. sumokėta 509,77 Eur (b. l. 2–6). Byloje nėra jokių duomenų, kad R. R. kokiais nors savo aktyviais veiksmais ėmėsi priemonių užtikrinti savalaikį jai paskirtos baudos sumokėjimą. Nors iš byloje pateikto 2022 m. sausio 11 d. išrašo matyti, kad R. R. nuo 2020 m. gegužės 6 d. buvo registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 7), o, jos pačios teigimu, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. buvo bedarbė, tačiau R. R. (kuri yra darbingo amžiaus) teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad siekdama bent šiek tiek pagerinti savo turtinę padėtį ji būtų ieškojusi darbo, t. y. siuntusi savo gyvenimo aprašymus į konkrečias darbovietes ir pan. Todėl darytina išvada, kad nuteistoji nedėjo pakankamai pastangų įsidarbinti, R. R. tik 2022 m. rugpjūčio 2 d. sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nenustatyta, kad nuteistoji neturi jokio turto, kurį negalėjo realizuoti, kad gautų pajamų, už kurias galėtų sumokėti paskirtą baudą, taip pat kad ji ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, jog įvykdytų savo pareigą. Pažymėtina, kad R. R. privalėjo būti suinteresuota dėti pagal galimybes įmanomas pastangas savanoriškai mokėti paskirtą baudą, tačiau tik besibaigiant savanoriškam baudos sumokėjimo terminui (paskutinę dieną) kreipėsi su prašymu į teismą dėl šio termino pratęsimo.

Teismas taip pat pažymi, kad nuteistoji R. R. prašė paskirtos ir likusios nesumokėtos dalies savanoriško sumokėjimo terminą pratęsti dar 36 mėnesiams. Kita vertus, šiuo atveju jai buvo nustatytas pakankamai ilgas baudos sumokėjimo terminas – daugiau kaip 1,5 metų. Teismo vertinimu, per tokį laiką R. R. turėjo galimybę sumokėti paskirtą baudą ar didžiąją jos dalį, tačiau nuteistoji sumokėjo tik nedidelę baudos dalį – apie ketvirtadalį. Esant tokioms aplinkybėms, R. R. baudos sumokėjimo termino pratęsimas (juolab trejiems metams) neatitiktų bausmės tikslų. Tokios išvados nepaneigia tai, kad nuteistoji turi nepilnametį vaiką.

Teikimo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad, baudą išieškant priverstine tvarka, nuteistoji gali kreiptis į antstolį ir prašyti baudos išieškojimą išdėstyti ir sutarti dėl baudos mokėjimo grafiko. Todėl nuteistoji R. R. galės kreiptis į išieškojimą vykdantį antstolį ir pateikti motyvuotą prašymą apie savo sunkią turtinę padėtį ir prašyti baudos išieškojimą išdėstyti. Be kita ko, nesumokant baudos ar nesilaikant nustatyto baudos mokėjimo grafiko, antstolis, atsižvelgdamas į baudos bausmės nevykdymo priežastis, gali kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme (BVK 25 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistosios R. R. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis