- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-04
- Bylos Nr.
- e2A-376-196/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00630-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,UKSTAMETA“
- Ieškovas
- J. G. A.
- Trečiasis asmuo
- V. M.
- Kategorijos
- 2.6.18Ranga
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,UKSTAMETA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2176-392/2017 pagal ieškovės J. G. A. ieškinį atsakovei UAB „UKSTAMETA“ dėl nepanaudoto avanso grąžinimo ir statybos defektų šalinimo nuostolių priteisimo bei pagal UAB „UKSTAMETA“ priešieškinį J. G. A. dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo, trečiasis asmuo V. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė J. G. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „UKSTAMETA“ 14 192,85 Eur grąžintino avanso, 61 964,20 Eur statybos defektų šalinimo nuostolių, 1 403,29 Eur išlaidų už specialisto išvadų parengimą atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškove nurodė, kad su atsakove sudarė 2014-02-26 rangos sutartį Nr. 2014.02.26 (toliau – Rangos sutartis), pavadintą preliminaria sutartimi, pagal kurios 1 punktą minėta bendrovė kaip rangovė įsipareigojo atlikti individualaus gyvenamojo namo su daline apdaila projektavimo, statybos, medžiagų komplektavimo darbus: projekto parinkimą, statybos leidimų gavimą, medžiagų komplektavimą, tiekimą, statybos montavimo darbų atlikimą pagal suderintas sąmatas, pridavimą užbaigtų objektų valstybinei komisijai. Ieškovei priklausantis gyvenamasis namas pagal Rangos sutartį buvo pradėtas statyti ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė taip pat įsipareigojo analogiškomis sąlygomis pastatyti dar vieną individualų gyvenamąjį namą ieškovės motinai O. P.. Tačiau atskira rašytinės formos rangos sutartis su ja dėl namo statybos nebuvo sudaryta, nes atsakovės UAB „UKSTAMETA“ direktorius V. M. pasakė, kad tai nereikalinga. Atsakovė rangos teisinius santykius su O. P. pripažįsta. O. P. priklausantį namą atsakovė pradėjo statyti jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė atstovauja O. P. visuose namo statybos reikaluose pagal 2008-10-23 įgaliojimą. Pagal 2015-02-12 reikalavimų perleidimo sutartį O. P. savo teisę reikalauti, kad atsakovė grąžintų dalį avanso, kuris nepanaudotas gyvenamojo namo statybai, ir avansu atlygintų trūkumų šalinimo išlaidas neatlygintinai perleido ieškovei. Jos namo statyba taip pat buvo finansuojama ieškovės skolintomis lėšomis. Abu atsakovės statyti gyvenamieji namai yra be dalinės aplaidos, jų statyba nebaigta, jie nepriduoti valstybinei komisijai. Tačiau nežiūrint į atsakovės įsipareigojimus pagal Rangos sutarties 1.1 punktą, 2014-11-03 pretenzijoje ji pareiškė, kad „visus darbus atliko tinkamai ir laiku“, ir informavo, kad „vienašališkai nutraukia visus susitarimus“. Ieškovė, vykdydama Rangos sutarties 2.1 punktą, rangovei 2014-02-27 sumokėjo avansą – 49 000 Lt, kuriuos buvo pasiskolinusi iš giminių. Likusius pinigus namų statybai paskolino užsienyje gyvenanti giminaitė O. M., kuri 100 000 Kanados dolerių paskolą pervedė į atsakovės sąskaitą kaip avansą. Atsakovė pripažįsta, kad yra gavusi 83 705,55 Eur avansą. UAB „UKSTAMETA“ direktorius V. M., kuris yra ieškovės pusbrolis, pareikalavo primokėti už namų statybą dar 154 047,57 Lt. Pasirodo, kad 2014-03-24 gautą 100 000 Kanados dolerių avansą atsakovė iki 2014-07-25 panaudojo pilnai, nors buvo akivaizdu, kad iki tos datos tokiai pinigų sumai nebuvo nei statybinių medžiagų įsigyta, nei darbų atlikta. Atsakovei atsisakius pateikti avanso panaudojimą pagrindžiančius dokumentus, ieškovė kreipėsi į specialistą dr. A. B., kuris įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, kad įvertintų faktiškai atliktų darbų kokybę ir kainą. Šis specialistas - ekspertas savo išvadose „Dėl atliktų statybos darbų kokybės ir sąmatinės kainos skaičiavimo“ konstatavo, kad ieškovės gyvenamojo namo faktiška statybos darbų bendra sąmatinė vertė pagal 2014 m. kovo mėn. kainų lygį yra 83 575 Lt, O. P. namo – 143 746 Lt, o seno pastato griovimo darbų – 2 791 Lt. Vadinasi atsakovė atliko darbų už 230 112 Lt. Dėl to turėjo likti bent jau 49 005,07 Lt avanso (279 117,07 Lt – 230 112 Lt = 49 005,07 Lt). Kadangi avansas yra didesnis už faktiškai atsakovės atliktų darbų, už kuriuos jis mokėtas, vertę, tai atsiranda teisė reikalauti iš atsakovės, kad ji grąžintų minėtą skirtumą, o atsakovei atsiranda pareiga grąžinti šį skirtumą. Atsakovė atsisakė pateikti avanso panaudojimą ir statybos išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Rangovė darbus atliko nekokybiškai, todėl 2014-10-20 buvo surašyti defektiniai aktai ir 2014-10-24 įteikti atsakovei. Specialistas-ekspertas dr. A. B. nustatė, kad ieškovės gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), statybos defektų šalinimo bendra sąmatinė vertė pagal 2014 m. kovo mėn. kainų lygį yra 59 101 Lt. O. P. gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), statybos defektų šalinimo bendra sąmatinė vertė pagal 2014 m. kovo mėn. kainų lygį yra 154 849 Lt. Rangos sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad darbų trūkumai yra taisomi (šalinami) rangovo sąskaita per 30 dienų nuo užsakovo pareikštos raštiškos pretenzijos. Tačiau atsakovė nesiėmė trūkumų šalinimo, todėl ieškovei avansu priteistini statybos defektų šalinimo nuostoliai. Dėl to iš atsakovės priteistinas 61 964,20 Eur atlyginimas gyvenamųjų namų statybos defektų šalinimui.Atsakovė UAB ,,UKSTAMETA“ su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės už atliktus statybos darbus 39 637,45 Eur. Nurodė, kad atsakovė yra atlikusi darbų už 413 878,73 Lt (119 867,56 Eur) ir taip pat yra sumokėjusi 12 000 Lt (3 475,44 Eur) už projektavimo darbus, viso atsakovė su statybos objektų statyba yra patyrusi 123 343 Eur išlaidų. Ieškovė atsakovei yra sumokėjusi 83 705,55 Eur. Atsakovės skola ieškovei už statybos ir projektavimo darbus sudaro 39 637,45 Eur (123 343 Eur – 83 705,55 Eur = 39 637,45 Eur). Atsakovė savo reikalavimą priteisti skolą už statybos darbus grindžia vienašaliu atliktų darbų aktu ir lokaline sąmata.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės 12 526,75 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2015-04-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad šalių sudarytoje Rangos sutartyje minimali namo su daline apdaila kaina skaičiais nurodyta 180 000 Lt, o žodžiais – 160 000 Lt. Teismo teigimu, tokiu atveju, kai yra nurodyta ta pati kaina tiek skaitmenimis, tiek žodžiais, laikytina, kad šalių valią atitinka žodžiu nurodyta suma. Be to, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str.) . Teismas nustatė, kad ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 14 192,85 eurų nepanaudoto avanso, nes mano, jog atsakovas namų statybai yra panaudojęs ne visas jos perduotas lėšas. Šalims nesutarus dėl atliktų darbų apimties, kainos ir kokybės, pateiktų ekspertų išvadų, teismas abejų šalių prašymu skyrė pakartotinę ekspertizę, pavedant ją atlikti dviem abejų šalių pasirinktiems ekspertams, t. y. S. M. ir L. U.. Teismas nurodė, kad kai kuriais klausimais ekspertų išvados neesminiai išsiskyrė. Teismas sprendė, kad nesant esminių neatitikimų dėl baigtumo procento ir skiriantis tik skaičiavimo metodikai, tikslinga laikyti, kad pastatų baigtumą geriausiai apibudintų ekspertų išvadų vidurkis, laikant, kad pastato 35 procentinis baigtumas yra 87,85 proc., o pastato 36 procentinis baigtumas yra 46,65 proc. Dėl to, teismas padarė išvadą, kad atsakovė pastato 35 statybai pagrįstai galėjo išleisti 140 560 Lt (160 000 * 87,85 %), o pastato 36 statybai galėjo išleisti 74 640 Lt (160 000 * 46,65 %), t. y. viso 215 200 Lt. Kadangi atsakovė iš ieškovės gavo 289 017 Lt, teismas nurodė, kad atsakovė turėtų grąžinti ieškovei permokėtą sumą 73 817 Lt, arba 21 378,88 Eur. Ieškovė reikalauja iš atsakovės tik 14 192,85 Eur nepanaudoto avanso, todėl šį ieškovės reikalavimą teismas tenkino. Ekspertai pakartotinėje išvadoje nustatė, kad pastatų trūkumų šalinimo išlaidos sudaro 5 685,40 Eur. Teismo teigimu, šios sumos pagrįstumo atsakovė neginčijo, o ieškovė neginčijamais įrodymais nepagrindė būtinumo pastatų trūkumams išleisti didesnės sumos. Todėl reikalavimą dėl pastatų trūkumų šalinimo išlaidų teismas tenkino tik 5 685,40 Eur dalyje. Ekspertai paskaičiavo, kad pastatų griovimo darbų vertė sudaro 4 827,7 Eur. Teismas nurodė, kad ši suma įskaitytina į ieškovei priteistiną sumą. Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės 39 637,45 eurus už atliktus statybos darbus, teismas nurodė, kad neatmetama galimybė, kad atsakovė statybos darbams galėjo išleisti didesnę sumą, nei jai sumokėjo ieškovė, tačiau ji sulygo pastatyti du namus (tame tarpe gauti projektus, tiekti statybines medžiagas ir kt.) už 320 000 Lt, todėl išleidusi daugiau nei buvo sutarta, šiuos kaštus turi prisiimti pati ir negali reikalauti nesutartų statybos išlaidų kompensavimo iš ieškovės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybe, teismas padarė išvadą, kad ieškovei priteistina 15 050,55 Eur (14 192,85 Eur nepanaudoto avanso + 5 685,40 Eur trūkumų šalinimo išlaidų - 4 827,7 Eur pastatų griovimo darbų).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „UKSTAMETA“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti iš dalies, priteisti atsakovei 4 304,49 Eur skolos, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko neteisingai apskaičiavo faktiškai atliktų statybos darbų vertę. Teismas neatsižvelgė į atsakovės procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes, kad ginčo pastatų statybos darbų vertė buvo preliminari ir jos negalima laikyti galutine statybos rangos darbų kaina. Ginčo pastatų statybos darbų rangos sutartis buvo įvardinta kaip preliminari, t. y. šalims nurodant, kad ginčo pastatų statybos darbų kaina de facto gali keistis. Ginčo sutartis buvo sudaryta 2014 m. vasario 26 d. dar neturint nei techninių projektų nei statybos leidimų. Akivaizdu, kad ginčo sutarties pasirašymo dieną be techninių projektų atsakovė negalėjo paskaičiuoti, kokia yra tiksli statybos darbų kaina. Ginčo sutartyje yra neteisingai nurodyta jos suma, t. y. žodžiais – 160 000 Lt, o skaičiais – 180 000 Lt. Teismas vadovavosi žodžiais parašyta kaina, tačiau tai nėra teisinga sprendžiant šį ginčą, kaip ir nėra teisinga sprendžiant klausimą dėl faktinio avanso panaudojimo jį apskaičiuoti tariamą namo kainą dauginant iš baigtumo procentais. Teisinga avanso panaudojimo ginčą spręsti pagal faktiškai atliktų statybos darbų rinkos vertę, kurią taip pat apskaičiavo ekspertizę atlikę ekspertai. Eksperto L. U. skaičiavimas yra teisingesnis, objektyvesnis, realiai įvertinantis atsakovės atliktus statybos montavimo darbus ir jų kainą, todėl sprendžiant šį ginčą yra teisinga vadovautis jo pateiktais skaičiavimais. Ekspertas S. M. į jam pateiktus klausimus atsakė neišsamiai, neįvertindamas griovimo ir projektavimo darbų, taip pat atsakydamas į klausimą dėl kiekvieno iš ginčo namų statybos vertės, pateikdamas du atsakymus: sutartinė vertė ir statybos vertė rinkos kainomis, kas vertintina kaip klaidinanti išvada. Atsakovė atlikdama statybos rangos darbus, įskaitant ir griovimą ir projektavimą, eksperto L. U. nustatytais duomenimis patyrė 93 698 Eur išlaidų. Atsakovė iš ieškovės yra gavusi 83 705,11 Eur avansą. Taigi ieškovės skola atsakovei sudaro 9 989,89 Eur. Kadangi atsakovė neginčija nustatytų trūkumų vertės – 5 685,40 Eur, tai ieškovės skola atsakovei yra mažintina ir sudaro 4 304,49 Eur. Atsakovė iš ieškovės gautą avansą išnaudojo pilnai, ginčo namų statybos darbams panaudojo dalį nuosavų lėšų, todėl teismas turėjo ieškovės ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti iš dalies. Ieškovė Jūratė G. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:Atmestini atsakovės argumentai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Rangos sutartyje nurodyta gyvenamojo namo darbų kaina – 160 000 Lt. Rangos sutarties 1.1 p. buvo numatyta, kad rangovas įsipareigoja pastatyti 150 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą ir nurodyta kokius darbus įsipareigoja atlikti už sutartyje numatytą 160 000 Lt sumą. Atsakovė galėjo ir privalėjo įvertinti savo atliekamų darbų kainą pasirašydama sutartį. Aplinkybė, kad Rangos sutartis buvo pasirašyta dar neturint techninio projekto bei statybos leidimo, nepaneigia, kad atsakovė pasirašydama sutartį su ieškove, susitarė būtent dėl sutartyje nurodytos kainos. Tiek statybos leidimo, tiek projektavimo darbus pagal Rangos sutartį buvo įsipareigojusi atlikti atsakovė. Todėl žinodama statomo gyvenamojo namo plotą, bei prisiėmusi pareigą jį suprojektuoti, atsakovė jau pasirašydama Rangos sutartį galėjo įvertinti numatomų atlikti darbų kainą. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Šiuo atveju, atsakovė pripažino, kad sutartį parengė ir pateikė ieškovei. Be to, atsakovei, kaip patirties statybos versle turinčiam asmeniui, keliami griežtesnio elgesio standartai, juo labiau, kad pagal prigimtį rangos sutartis pripažintina vartojimo sutartimi nes atitinka vartojimo sutarties požymius. Todėl minėta sutarties aiškinimo taisyklė yra taikytina Rangos sutartyje numatytai 160 000 Lt statybos darbų kainai. Atsakovė nepagrįstai skaičiuoja atliktų darbų kainas pagal rinkoje egzistuojančias tokių darbų kainas, nes šiuo atveju šalys buvo susitarę dėl konkrečios gyvenamojo namo statybos kainos. Todėl teismas pagrįstai atliktų statybos darbų kainą nustatė įvertinęs šalių sutartos statybos kainos ir gyvenamojo namo baigtumo procesą. Atsakovė melagingai nurodo, kad patyrė išlaidas, susijusias su statinių projektavimu. Trečiasis asmuo V. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė paėmė projektą iš projektuotojo ir už jį apmokėjo. Todėl jokio ginčo tarp šalių dėl to, kas apmokėjo už projektavimo darbus nekilo ir nebuvo reikalinga šios aplinkybės įrodinėti. Tačiau apeliaciniame skunde atsakovei teigiant, kad ji patyrė projektavimo išlaidas, ieškovė pateikia jai už šiuos darbus išrašytą sąskaitą faktūrą bei apmokėjimo dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patiktina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Nagrinėjamu atveju ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: atliktų projektavimo darbų aktą, sąskaitą – faktūrą ir kasos pajamų orderį. Šiais įrodymais ieškovė siekia paneigti atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad už projekto parengimą išlaidas patyrė atsakovė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prioritetinį teisingo bylos išnagrinėjimo principą, t. y. siekdama teisingo šio šalių ginčo išnagrinėjimo, tinkamo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo įvertinimo, įvertinusi tai, kad šie įrodymai buvo pateikti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, taigi atsakovei buvo sudaryta galimybė susipažinti su teikiamais įrodymais, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, priima ir prijungia pateiktus naujus rašytinius įrodymus ir juos vertina kartu su byloje esančių įrodymų visuma.
Dėl ginčo esmės
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas iš statybos rangos teisinių santykių. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė (užsakovė) Jūratė G. A. prašė priteisti iš atsakovės (rangovės) UAB „UKSTAMETA“ už statybos darbus sumokėtą, bet nepanaudotą avansą, statybos defektų šalinimo nuostolius, o atsakovė su ieškiniu nesutiko ir pateiktu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės skolą už atliktus statybos darbus. Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytos šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 str.), darbų kokybės garantija (CK 6.663-6.666 str.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012).Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. G. A. ir atsakovė UAB „UKSTAMETA“ 2014 m. vasario 26 d. sudarė preliminarią sutartį Nr. 2014.02.26, kuria rangovas (UAB „UKSTAMETA“) įsipareigojo atlikti individualaus gyvenamojo namo su daline apdaila projektavimo, statybos, medžiagų komplektavimo darbus: projekto parinkimą, statybos leidimų gavimą, medžiagų komplektavimą, tiekimą, statybos montavimo darbų atlikimą pagal suderintas sąmatas, pridavimą užbaigtų objektų valstybinei komisijai, o užsakovė (J. G. A.) įsipareigojo priimti ir apmokėti už atliktus darbus ir paslaugas pagal rangovo pateiktus darbų atlikimo aktus ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Minėtoje sutartyje šalys susitarė, kad 150 kv. m. bendro ploto namo kaina su daline apdaila kaina skaičiais yra 180 000 Lt, o žodžiais nurodyta kaina 160 000 Lt su PVM. Rangos sutartyje statybos darbus numatyta atlikti iki 2014 m. lapkričio 26 d. Rangos sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad darbų trūkumai yra taisomi (šalinami) rangovo sąskaita per 30 dienų nuo užsakovo pareikštos raštiškos pretenzijos. Ieškovei priklausantis gyvenamasis namas pagal šią rangos sutartį buvo pradėtas statyti ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė UAB „UKSTAMETA“ taip pat įsipareigojo analogiškomis sąlygomis pastatyti dar vieną individualų gyvenamąjį namą ieškovės motinai O. P.. Nors atskira sutartis dėl namo statybos su O. P. nebuvo sudaryta, tačiau atsakovė neginčija, kad buvo įsipareigojusi pastatyti gyvenamąjį namą ir O. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė neneigia, kad namų statybos darbų atlikimui iš ieškovės gavo 289 017 Lt (83 705,11 Eur) avansą. Atsakovė pradėjo, tačiau nebaigė statyti ieškovei bei jos motinai priklausančiuose žemės sklypuose gyvenamųjų namų. Reikalavimo perleidimo sutartimi 2015 m. vasario 12 d. O. P. savo teisę reikalauti, kad atsakovė UAB „UKSTAMETA“ grąžintų dalį avanso, kuris nepanaudotas gyvenamojo namo statybai, ir avansu atlygintų trūkumų šalinimo išlaidas, atsiradusias dėl namo statybos, perleido ieškovei. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad ieškovei ir jos motinai gyvenamieji namai turėjo būti pastatyti už 160 000 Lt kiekvienas, tačiau abiejų atsakovės statytų gyvenamųjų namų statyba nebuvo baigta, atlikti statybos darbai yra su trūkumais, todėl ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei 12 526,75 Eur nepanaudoto avanso ir trūkumų šalinimo išlaidų, o priešieškinį, kurio buvo prašoma priteisti iš ieškovės 39 637,45 Eur už atliktus statybos darbus, atmetė.Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu, apeliacinio skundo argumentais iš esmės akcentuoja teismo atlikto įrodymų vertinimo ydingumą. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko neteisingai apskaičiavo faktiškai atliktų statybos darbų vertę, neatsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ginčo pastatų statybos darbų vertė buvo preliminari ir jos negalima laikyti galutine statybos rangos darbų kaina. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatomos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingą išvadą, kad ieškovė ir atsakovė sudarė Rangos sutartį dėl ieškovei ir jos motinai priklausančiuose žemės sklypuose gyvenamųjų namų statybos už 160 000 Lt kiekvieno kainą, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad sutartys buvo preliminarios, jose nurodyta tik preliminari statybos darbų kaina. Tačiau tokiems savo argumentams pagrįsti apeliantė įrodymų nepateikė. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad šalys buvo sutarę dėl kitokios, nei nurodyta Rangos sutartyje gyvenamųjų namų statybos kainos, ar, kad vėliau šalys būtų susitarę dėl šios rangos darbų kainos ir apimties pakeitimų. Apeliantės nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai, kad ieškovė su nekilnojamojo turto agentūra buvo sudariusi sutartį dėl atstovavimo parduodant vieną iš ginčo pastatų už 385 000 Lt, nepatvirtina apeliantės nurodomos aplinkybės, kad Rangos sutartyje nustatyta statybos darbų kaina nebuvo galutinė. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčo sutarties pasirašymo dieną be techninių projektų atsakovė negalėjo paskaičiuoti, kokia yra tiksli statybos darbų kaina, todėl Rangos sutartyje ji negalėjo būti nustatyta, kaip galutinė. Apeliantės teigimu, ji iš ieškovės gautą avansą išnaudojo pilnai, ginčo namų statybos darbams panaudojo dalį nuosavų lėšų, todėl teismas turėjo ieškovės ieškinį atmesti, o priešieškinio dalį dėl 4 304,49 Eur skolos priteisimo tenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad viena esminių statybos rangos sutarties sąlygų – šalių susitarimas dėl darbų kainos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad rangos sutarties šalys pagal sutarčių laisvės principą yra laisvos pačios nustatyti individualią kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarką ar kitus su kaina susijusius klausimus (CK 6.156 str.). Jos šiuos klausimus gali aptarti sudarydamos sutartį ar ją vykdydamos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 str. 5 d.). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006). Šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006). Kaip minėta, šalių 2014 m. vasario 26 d. sudarytoje sutartyje Nr. 2014.02.26 šalys susitarė, kad apeliantė atliks individualaus gyvenamojo namo su daline apdaila projektavimo, statybos, medžiagų komplektavimo darbus už 160 000 Lt su PVM. Nors apeliantė teigia, kad minėta rangos sutartis buvo tik preliminari, tačiau byloje nepateikia jokių įrodymų, kad vėliau šalys buvo sudariusios kitą sutartį. Bylos duomenimis, šalių sudaryta 2014 m. vasario 26 d. sutartis Nr. 2014.02.26 nebuvo pakeista, yra galiojanti, todėl šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), atsakovė turėjo pareigą įvykdyti prievolę pagal šalių sudarytos Rangos sutarties nuostatas. Bylos duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad apeliantė būtų siūliusi ieškovei keisti Rangos sutartį, joje sulygtą kainą. Todėl tokių veiksmų neatlikimo rizika tenka pačiai apeliantei, nes ji turėjo pareigą vykdyti statybos darbus pagal šalių sudarytą sutartį. Kaip minėta, Rangos sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti projekto parinkimo, statybos leidimo darbus, todėl apeliantės nurodoma aplinkybė, kad Rangos sutartis buvo pasirašyta dar neturint techninio projekto, nėra pagrindas išvadai, kad pasirašydama sutartį, atsakovė negalėjo įvertinti numatomų atlikti darbų kainos, arba vėliau inicijuoti Rangos sutarties patikslinimą, pakeitimą. Dėl to darytina išvada, kad apeliantė, neinicijavusi atitinkamų Rangos sutarties pakeitimų, negali reikalauti sumokėti jai už atliktus darbus didesne nei sutartyje numatyta kaina. Remiantis nurodytais argumentais atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad avanso panaudojimo ginčas turėjo būti sprendžiamas pagal faktiškai atliktų statybos darbų rinkos vertę. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatyta Rangos sutarties darbų kaina, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi žodžiais parašyta kaina. CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatą, yra nurodęs, kad contra proferentem taisyklė dėl neaiškių ir dviprasmiškų sutarties sąlygų aiškinimo jas pasiūliusios šalies nenaudai – subsidiari sutarčių aiškinimo taisyklė. Ji taikoma, kai nepasiseka išaiškinti sutarties, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2742016). Ši taisyklė remiasi idėja, kad šalis, kuri įrašė sutarties sąlygą ar parengė visą sutartį arba pateikė jau parengtą sutartį, turi prisiimti jos turinio neaiškumų riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2010). Byloje nėra ginčo, kad Rangos sutartį parengė apeliantė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad visi neaiškumai vertintini ieškovės naudai ir laikytina, kad šalių valią atitinka žodžiu nurodyta kaina. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės paneigia apeliantės skundo argumentus dėl netinkamo sutarčių aiškinimo ir įrodymų vertinimo reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl statybos rangos darbų kainos padaryta tinkamai aiškinant ir taikant CK 6.193 straipsnį, reglamentuojantį sutarčių aiškinimo taisykles, ir CPK 185 straipsnį, reglamentuojantį įrodymų vertinimą. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad sprendžiant ginčą nagrinėjamoje byloje teismas turėjo vadovautis eksperto L. U. skaičiavimais, kurie yra teisingesni, objektyvesni, realiai įvertinantis apeliantės atliktus statybos montavimo darbus ir jų kainą, o ekspertas S. M. į jam pateiktus klausimus atsakė neišsamiai, neįvertindamas griovimo ir projektavimo darbų.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nėra pateikiamos konkrečios anksčiau nurodytos kasacinio teismo praktikoje išskirtos aplinkybės, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti kaip įrodymą teismo paskirto eksperto S. M. byloje pateiktą išvadą. Priešingai nei teigia apeliantė, įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, matyti, kad teismas vadovavosi tiek eksperto L. U., tiek eksperto S. M. ekspertizės akto išvadomis, bei tyrė kitus byloje esančius įrodymus, taip pat nurodė, dėl kokių priežasčių atmetė byloje pateiktą specialisto A. B. išvadą bei T. M. ekspertizės išvadą. Apeliantės nurodyti abstraktūs argumentai, kad eksperto L. U. skaičiavimai yra teisingesni, objektyvesni, nėra pagrindas išdavai, kad teismas turėjo remtis būtent tik šio eksperto išvadomis. Atmestini apeliantės argumentai, kad ekspertas S. M. neįvertino griovimo ir projektavimo darbų. Iš byloje esančio pakartotinės ekspertizės akto Nr. 17-07-2 matyti, kad buvo vertinamos atliktų projektavimo darbų išlaidos bei nustatyta, kad UAB ,,NG architects“ už projektavimo darbus išrašė PVM sąskaitas faktūras bendrai 7 139 Lt sumai. Minėtame ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad nors atsakovė nurodė, jog už projektavimo darbus sumokėjo 12 000 Lt, tačiau nepateikė duomenų, pagrindžiančių visą nurodytą išlaidų sumą. Be to, ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė įrodymus, kad ji UAB ,,NG architects“ už statybos projektą sumokėjo 6 100 Lt. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, pakartotiniame ekspertizės akte buvo vertinamos projektavimo darbų išlaidos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ekspertai nustatė, jog pastatų griovimo darbų vertė yra 4 827,70 Eur, šia suma sumažino ieškovei priteistiną sumą. Apeliantė minėtos pastatų griovimo darbų vertės neginčija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), apeliantės argumentai dėl byloje esančių įrodymų vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis bylos medžiaga.Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.