Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Rūta Morkūnaitė, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Krolienei, atsakovo atstovui advokatui Linui Songailai, trečiajam asmeniui V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal G. A. ieškinį UAB „Ukstameta“ dėl nepanaudoto avanso grąžinimo ir statybos defektų šalinimo nuostolių priteisimo bei pagal UAB „Ukstameta“ priešieškinį dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo, tretysis asmuo V. M.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo teismo prašė: priteisti iš atsakovo UAB „Ukstameta“ jos naudai 14 192,85 eurų grąžintino avanso, 61 964,20 eurų statybos defektų šalinimo nuostolių, 1403,29 eurų išlaidų už specialisto išvadų parengimą atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriuo teismo prašė priteisti iš ieškovės už atliktus statybos darbus 39 637,45 Eur. Nurodė, kad atsakovas yra atlikęs darbų už 413 878,73 litų (119 867,56 Eur) ir taip pat yra sumokėjęs 12 000 litų (3 475,44 Eur) už projektavimo darbus, viso atsakovas su statybos objektų statyba yra patyręs 123 343 Eur išlaidų. Ieškovė atsakovui yra sumokėjusi 83 705,55 Eur. Atsakovės skola ieškovui už statybos ir projektavimo darbus sudaro 39 637,45 Eur (123 343 Eur – 83 705,55 Eur = 39 637,45 Eur). Atsakovas savo reikalavimą priteisti skolą už statybos darbus grindžia vienašaliu atliktų darbų aktu ir lokaline sąmata.

Ieškovė vykdydama 2014-02-26 rangos sutarties 2.1 punktą, rangovui 2014-02-27 sumokėjo avansą – 49 000 Lt, kuriuos buvo pasiskolinusi iš giminių. Likusius pinigus namų statybai paskolino užsienyje gyvenanti giminaitė O. M., kuri 100 000 Kanados dolerių paskolą pervedė į atsakovo sąskaitą kaip avansą. Atsakovas pripažįsta, kad yra gavęs 83 705,55 eurų avansą. UAB „Ukstameta“ direktorius V. M., kuris yra ieškovės pusbrolis, pareikalavo primokėti už namų statybą dar 154 047,57 litų. Pasirodo, kad 2014-03-24 gautą 100 000 Kanados dolerių avansą atsakovas iki 2014-07-25 panaudojo pilnai, nors buvo akivaizdu, kad iki tos datos tokiai pinigų sumai nebuvo nei statybinių medžiagų įsigyta, nei darbų atlikta. Atsakovui atsisakius pateikti avanso panaudojimą pagrindžiančius dokumentus, ieškovė kreipėsi į specialistą dr. A. B., kuris įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, kad įvertintų faktiškai atliktų darbų kokybę ir kainą. Šis specialistas - ekspertas savo išvadose „Dėl atliktų statybos darbų kokybės ir sąmatinės kainos skaičiavimo“ konstatavo, kad ieškovės gyvenamojo namo faktiška statybos darbų bendra sąmatinė vertė pagal 2014 m. kovo mėn. kainų lygį yra 83 575 litai, O. P. namo – 143 746 litai, o seno pastato griovimo darbų – 2 791 litas. Vadinasi atsakovas atliko darbų už 230 112 litų (83 575 Lt + 143 746 Lt + 2 791 Lt = 230 112 Lt). Vadinasi dar turėjo likti bent jau 49 005,07 litų avanso (279 117,07 Lt – 230 112 Lt = 49 005,07 Lt). Kadangi avansas yra didesnis už faktiškai atsakovo atliktų darbų, už kuriuos jis mokėtas, vertę, tai atsiranda teisė reikalauti iš atsakovo, kad jis grąžintų minėtą skirtumą, o atsakovui atsiranda pareiga grąžinti šį skirtumą. Atsakovas atsisako pateikti avanso panaudojimą ir statybos išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Rangovas darbus atliko nekokybiškai, todėl 2014-10-20 buvo surašyti defektiniai aktai ir 2014-10-24 įteikti atsakovui. Tačiau atsakovas 2014-11-03 pretenzijoje pranešė, kad „visus darbus atliko tinkamai ir laiku“, ir informavo, kad jis „vienašališkai nutraukia visus susitarimus“. Specialistas-ekspertas dr. A. B. nustatė, kad ieškovės gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), statybos defektų šalinimo bendra sąmatinė vertė pagal 2014 m. kovo mėn. kainų lygį yra 59 101 litas. O. P. gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), statybos defektų šalinimo bendra sąmatinė vertė pagal 2014 m. kovo mėn. kainų lygį yra 154 849 litai. 2014-02-26 rangos sutarties Nr. 2014.02.26 1.3 punktu nustatyta, kad darbų trūkumai yra taisomi (šalinami) rangovo sąskaita per 30 dienų nuo užsakovo pareikštos raštiškos pretenzijos. Tačiau atsakovas nesiėmė trūkumų šalinimo. Todėl ieškovei avansu priteistini statybos defektų šalinimo nuostoliai. Vadinasi iš atsakovo priteistinas 61 964,20 eurų atlyginimas gyvenamųjų namų statybos defektų šalinimui.

Dėl priešieškinio nurodė, kad atsakovas, nepateikęs jokių įrodymų apie jam patikėto avanso panaudojimą ir nepaneigęs statybos defektus bei atliktų darbų prirašymus liudijančių aplinkybių, nurodo, kad už atliktus statybos darbus ieškovė skolinga 39 637,45 Eur. Atsakovas teigia, kad yra atlikęs darbų už 413 878,73 litų (119 867,56 Eur). Siekdamas pagrįsti šią sumą, jis pateikia nesuderintą 2015-05-07 lokalinę sąmatą ir niekieno nepasirašytą atliktų darbų aktą už 2014 m. 10 mėnesį. Atsakovas taip pat teigia, kad yra sumokėjęs 12 000 litų (3 475,44 Eur) už projektavimo darbus, tačiau nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Specialistas - teismo ekspertas dr. A. B. savo išvadose nustatė žymiai mažesnius darbų kiekius, negu atsakovo sąmatoje nurodomi darbų kiekiai. Vadinasi atsakovas į sąmatą yra prirašęs darbų, kurių jis neatliko.

Atsakovas dėl ieškinio nurodė, kad ieškovė 2014 m. pradžioje kreipėsi į UAB „Ukstameta“ direktorių V. M. su prašymu padėti pastatyti du gyvenamuosius namus jai ir jos mamai priklausančiuose žemės sklypuose. Ieškovė ir buvęs atsakovo direktorius V. M. yra giminės, todėl tarp ginčo šalių egzistavo pasitikėjimo santykiai. Ieškovė pageidavo vieną iš pastatytų namų parduoti ir taip kompensuoti kito namo statybos kaštus. 2014 m vasario 26 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė preliminarią sutartį Nr. 2014.02.26, pagal kurią už preliminarią minimalią 180 000 litų su PVM kainą įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos montavimo darbus. 2014-09-17 šalys sudarė reikalingų atlikti pagal sutartį statybos darbų sąrašą ir numatė įsipareigojimus, kuriuos pagal sutartį turi atlikti ieškovės ir atsakovas. Kadangi ieškovė siekė kaip galima pigesnėmis sąnaudomis pasistatyti namus, ieškovė ir atsakovas suderino, kad tai bus daroma mišriu statybos būdu, o statybos procese bus panaudotos ne tik naujos, bet ir naudotos statybos medžiagos. Tuo labiau, kad vieno iš namo statyba buvo numatyta nugriovus ankstesnį statinį. Atsakovas patvirtina, kad iš ieškovės statybos darbų finansavimui iš ieškovės yra gavęs 289 017 litų (83 705,11 Eur). Šie pinigai buvo panaudoti statomų namų projektavimo ir statybos rangos darbams apmokėti, taip pat įsigyti statybines medžiagas. Statybos eigoje tarp ieškovės ir atsakovo atsirado nesutarimų dėl statybų finansavimo. Ieškovės pervesti pinigai jau buvo išnaudoti, o atsakovas jau buvo panaudojęs visą avansą bei pradėjęs investuoti savo lėšas. Siekdama išspręsti tolimesnį statybos darbų finansavimo klausimą ieškovė su UAB „OBER-HAUS” nekilnojamas turtas 2014-10-02 sudarė sutartį (priedas Nr. 3) dėl atstovavimo parduodant turtą. Pagal šią sutartį ieškovė pageidavo namą, pastatytą O. P. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), parduoti už 385 000 litų sumą. Nepavykus parduoti namo bei siekdama išvengti prievolės tinkamai atsiskaityti su atsakovu, ieškovė pradėjo reikšti pretenzijas dėl jos manymu nekokybiškai atliktų statybos darbų. Ieškovei atsisakius apmokėti už darbus ir statybos metu panaudotas medžiagas atsakovas nutraukė su ieškove sutartinius santykius ir pareikalavo atsiskaityti už atliktus darbus. Atsakovas yra atlikęs darbų už 413 878,73 litų (119 867,56 Eur) ir taip pat yra sumokėjęs 12 000 litų (3 475,44 Eur) už projektavimo darbus, viso atsakovas su statybos objektų statyba yra patyręs 123 343 Eur išlaidų. Ieškovė atsakovui yra sumokėjusi 83 705,55 Eur. Atsakovės skola ieškovui už statybos ir projektavimo darbus sudaro 36 162,45 Eur (123 343 Eur – 83 705,55 Eur = 39 637,45 Eur).

Atsakovo manymu tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė rangos civiliniai santykiai pasirenkant mišrų statybos būdą, kai dalis darbų atliekama rangos, o kita dalis atliekama – ūkio būdu. Tokį statybos būdo pasirinkimą lėmė ieškovės siekis kaip galima pigiau pasistatyti du gyvenamuosius namus, vieną iš jų realizuoti, o gautomis lėšomis kompensuoti kito namo statybos kaštus. Dėl pasirinkto statybos būdo bei siekio sutaupyti statybos procese nepažeidžiant norminių statybos reglamentų statybos procese buvo naudojamos ne naujos statybinės medžiagos. Toks statybos būdas, kai statybos procese yra panaudojamos ne naujos statybos medžiagos, įmanomas tik ūkio būdu. Ieškovė reikšdama tokį ieškinį elgiasi nesąžiningai ir siekia atsakovo sąskaita pasipelnyti. Kaip matyti iš pateiktos sutarties dėl pardavimo paslaugų teikimo, ieškovė už vieną iš statybos objektų siekia gauti 385 000 litų (111 503,71 Eur). Įvertinus žemės sklypo kainą (100 000 – 120 000 litų) už atsakovo pastatytą namą ieškovė siekė gauti 265 000 – 285 000 litų. Tai yra reali šio statybos objekto rinkos kaina. Ieškovė siekia atsakovo sąskaita pasistatyti sau namą, o kitą realizuoti. Statant ginčo objektus tik rangos būdu, statybos kaštai sudarytų apie 500 eurų be PVM už vieną kvadratinį metrą. Tai reiškia, kad vidutiniškai kiekvienas namas kainuotą apie 75 000 eurų be PVM. O abiejų namų statybos kaina sudarytų 181 500 Eur (150 000 Eur plius PVM).

Tretysis asmuo V. M. visiškai palaikė atsakovo poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.

Iš bylos medžiagos ir šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad ieškovė su atsakovu UAB „Ukstameta“ yra sudariusi 2014-02-26 preliminarią rangos sutartį Nr. 2014.02.26, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti individualaus 150 kv. m. ploto gyvenamojo namo su daline apdaila projektavimo, statybos, medžiagų komplektavimo darbus: projekto parinkimą, statybos leidimų gavimą, medžiagų komplektavimą, tiekimą, statybos montavimo darbų atlikimą pagal suderintas sąmatas, pridavimą užbaigtų objektų valstybinei komisijai. Minimali namo su daline apdaila kaina skaičiais nurodyta 180 000 litų, žodžiais - 160 000 litų. Statybos darbus numatyta atlikti iki 2014-11-26. Ieškovei priklausantis gyvenamasis namas pagal šią rangos sutartį buvo pradėtas statyti ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat įsipareigojo analogiškomis sąlygomis pastatyti dar vieną individualų gyvenamąjį namą ieškovės motinai O. P.. Tačiau atskira rašytinės formos rangos sutartis su ja dėl namo statybos nebuvo sudaryta. Atsakovas rangos teisinius santykius su O. P. pripažįsta. O. P. priklausantį namą atsakovas pradėjo statyti jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas statybos darbų finansavimui iš ieškovės yra gavęs 289 017 litų (83 705,11 Eur). Ieškovė atstovauja O. P. visuose namo statybos reikaluose pagal 2008-10-23 įgaliojimą. Pagal 2015-02-12 reikalavimų perleidimo sutartį O. P. savo teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų dalį avanso, kuris nepanaudotas gyvenamojo namo statybai, ir avansu atlygintų trūkumų šalinimo išlaidas neatlygintinai perleido ieškovei. Abu atsakovo statyti gyvenamieji namai yra be dalinės aplaidos, jų statyba nebaigta, jie nepriduoti valstybinei komisijai.

Dėl statinių kainos. Sutartyje minimali namo su daline apdaila kaina skaičiais nurodyta 180000 litų, žodžiais – 160 000 litų. Tokiu atveju, kai yra nurodyta ta pati kaina tiek skaitmenimis, tiek žodžiais, laikytina, kad šalių valią atitinka žodžiu nurodyta suma. Be to, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str.) . Sutartį paruošė atsakovas, todėl visi neaiškumai vertintini ieškovės naudai. Įrodymų, jog šalys susitarė dėl didesnės, nei žodžiais preliminarioje sutartyje nurodyta 160 000 litų, namų kainos teismui nepateikta.

Dėl grąžintino avanso. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 14 192,85 eurų nepanaudoto avanso, nes mano, jog atsakovas namų statybai yra panaudojęs ne visas jos perduotas lėšas. Šis jos reikalavimas tenkintinas. Kaip minėta, remiantis rašytine sutartimi nustatyta, kad namai turėjo būti pastatyti už 160 000 litų kiekvienas. Šalims nesutarus dėl atliktų darbų apimties, kainos ir kokybės, pateiktų ekspertų išvadų, teismas abejų šalių prašymu skyrė pakartotinę ekspertizę, pavedant ją atlikti dviem abejų šalių pasirinktiems ekspertams, t. y. S. M. ir L. U.. Teismas nesivadovauja byloje esančiomis, anksčiau parengtomis, A. B. specialisto išvada, nes ji parengta privačiu ieškovės užsakymu bei T. M. ekspertizės išvada, nes po jos atlikimo, dėl šalių kritikos ekspertizės atžvilgiu, buvo paskirta ir atlikta minėta pakartotinė, bendra, abiem šalims priimtinų ekspertų S. M. ir L. U. ekspertizė. Kai kuriais klausimais ekspertų išvados neesminiai išsiskyrė. S. M. nurodė, kad pastato 35 procentinis baigtumas yra 84,8 %, L. U., kad 90,9 %; S. M. nurodė, kad pastato 36 procentinis baigtumas yra 43,6 %, L. U., kad 49,7 %. Teismas sprendžia, kad nesant esminių neatitikimų dėl baigtumo procento ir skiriantis tik skaičiavimo metodikai, tikslinga laikyti, kad pastatų baigtumą geriausiai apibudintų ekspertų išvadų vidurkis, laikant, kad pastato 35 procentinis baigtumas yra 87,85 %, o pastato 36 procentinis baigtumas yra 46,65 %. Vadinasi atsakovas pastato 35 statybai pagrįstai galėjo išleisti 140 560 litų (160 000 * 87,85 %), o pastato 36 statybai galėjo išleisti 74 640 litų (160 000 * 46,65 %). Viso 215 200 litų. Kadangi atsakovas iš ieškovės gavo 289 017 litų, jis turėtų grąžinti ieškovei permokėtą sumą 73 817 litų, arba 21 378,88 eurus. Ieškovė reikalauja iš atsakovo tik 14 192,85 eurų nepanaudoto avanso, todėl šis jos reikalavimas, kaip jau minėta, tenkinamas.

Dėl pastatų trūkumų šalinimo išlaidų. Ekspertai pakartotinėje išvadoje nustatė, kad pastatų trūkumų šalinimo išlaidos sudaro 5 685,40 eurų. Šios sumos pagrįstumo atsakovas neginčijo. Ieškovė neginčijamasis įrodymais nepagrindė būtinumo pastatų trūkumams išleisti didesnės sumos. Kodėl teismas nesivadovavo kitomis, ieškovę tenkinančiomis, ekspertų išvadomis, jau pasisakyta. Todėl reikalavimas dėl pastatų trūkumų šalinimo išlaidų tenkinamas tik 5 685,40 eurų dalyje.

Dėl nenaujų statybinių medžiagų panaudojimo. Pastatus buvo sutarta pastatyti už itin mažą apie 300 eurų už kv. m. kainą. Neabejotina, kad statinius taip pigiai galima pastatyti tik ieškant pačio ekonomiškiausio varianto bei naudojant ir medžiagas iš griaunamų, ieškovės šeimai priklausančių, namų. Kad tokių medžiagų panaudojimas yra galimas, patvirtinta pakartotinėje ekspertizėje. Sutartyje taip pat nėra apibrėžta, kad bus naudojamos tik naujos medžiagos.

Dėl senų pastatų griovimo darbų. Atsakovas griovė du senus abejose sklypuose buvusios pastatus. Vieną nugriovė pilnai, kitą iš dalies. Naudojo iš jų paimtas medžiagas statybose. Ekspertai paskaičiavo, kad pastatų griovimo darbų vertę sudaro 4 827,7 eurai. Ši suma įskaitytina į ieškovei priteistiną sumą.

Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės 39 637,45 eurus už atliktus statybos darbus. Neatmetama galimybė, kad atsakovas statybos darbams galėjo išleisti didesnę sumą, nei jam sumokėjo ieškovė, tačiau jis sulygo pastatyti du namus (tame tarpe gauti projektus, tiekti statybines medžiagas ir kt.) už 320 000 litų, todėl išleidęs daugiau nei buvo sutarta, šiuos kaštus turi prisiimti pats ir negali reikalauti nesutartų statybos išlaidų kompensavimo iš ieškovės.

Apibendrinus darytina išvada, kad ieškovei priteistina 15 050,55 eurai (14 192,85 eurai nepanaudoto avanso + 5 685,40 eurų trūkumų šalinimo išlaidų - 4 827,7 eurai pastatų griovimo darbų).

Teismo neaptarti šalių argumentai bylos baigties neįtakoja, todėl dėl jų neapsisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė patyrė 200 eurų išlaidų advokato pagalbai ir 2 333,33 eurų teismo paskirtų ekspertizių apmokėjimo išlaidų. Viso 2 533,33 eurų. Atsakovas patyrė 3 025 eurų išlaidų advokato pagalbai ir 4 666,67 eurų teismo paskirtų ekspertizių apmokėjimo išlaidų. Viso 7 691,67 eurų. Ieškinio ir priešieškinio procentinis santykis yra 65,77 prieš 34,23 %. Vadinasi ieškinio dalyje ieškovė patyrė 1 666,17 eurų bylinėjimosi išlaidų (2 533,33 * 65,77 %), atsakovas 5 058,81 eurų bylinėjimosi išlaidų (7 691,67 * 65,77 %).

Ieškinį patenkinus 19,76 % ieškovei priteistina 329,23 eurai bylinėjimosi išlaidų ieškinio nagrinėjimo dalyje. Už specialisto išvados parengimą ieškovei neatlygintina, nes ji paruošta pačios ieškovės iniciatyva ir teismas ja nesivadovavo, o skyrė ekspertizes. Taip pat proporcingai patenkintai ieškinio daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 339 eurai sumokėto žyminio mokesčio. Viso 668,23 eurai. Atsakovui ieškinio dalyje, proporcingai atmestai daliai, priteistina 80,24 % bylinėjimosi išlaidų – 4059,19 eurų. Šias sumas įskaičius, ieškinio dalyje atsakovui iš ieškovės priteistina 3 390,96 eurai bylinėjimosi išlaidų.

Priešieškinis atmestas, todėl ieškovei priešieškinio dalyje priteistina 34,23 %, t. y. 867,16 eurų visų jos pagrįstai patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui priešieškinio dalyje bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Įskaičius ir šias sumas (3390,96 - 867,16) atsakovui iš ieškovės priteistina 2 523,80 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Išnagrinėjus bylą ir nusprendus ieškovei priteisti 15 050,55 eurų į šią sumą įskaitytinos atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 2 523,80 eurų.

Atlikus visus įskaitymus ieškovei priteistina 12 526,75 eurai

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.

Priteisti Jūratei G. A. iš UAB „Ukstameta“ 12 526,75 eurus ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2015-04-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 d. skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį teismą.