Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Apdailos fabrikas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „East Island“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Apdailos fabrikas“ dėl netesybų (baudos) priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Apdailos fabrikas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „East Island“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „ASV Sprendimai“, mažoji bendrija „Pekas“, mažoji bendrija „Birštva“, R. I. komercinė įmonė, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Auksvila“, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Roboventa“,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys atsakovei dėl netesybų (baudos) priteisimo ir atmestas atsakovės priešieškinis ieškovei dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylos faktinės aplinkybės

13. Byloje ginčas tarp šalių kilo iš statybos rangos teisinių santykių. Tarp šalių 2020 m. spalio 23 d. sudaryta Rangos sutartis Nr. 2020/10/23-1, pagal sutartį rangovė UAB „Apdailos fabrikas“ įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą kokybiškai atlikti priede Nr. 1 nurodytus darbus (įskaitant ir atsižvelgiant į visuose prieduose numatytus darbus, reikalavimus ir aprašymus) užsakovės objekte – SPA centro „East Island“, (duomenys neskelbtini), įrengimas, o užsakovė įsipareigojo sudaryti rangovei būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Rangos sutarties 2.2 punkte numatyta, kad rangovė darbus pradeda 2020 m. spalio 26 d. ir baigia ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 5 d.

14. Atsakovė Rangos sutartimi, be kita ko, įsipareigojo ieškovės (užsakovės) objekte įrengti vėdinimo sistemą. Vėdinimo sistemos įrengimui 2020 m. vasario mėn. buvo parengtas techninis projektas Nr. 2020/02-01-TP-ŠV, užsakovė UAB „East Island“, rengėja UAB „ASV sprendimai“. Projektu parinktas vėdinimo agregatas „VERSO R-30“, HE-HCDX L-3876 kub. m/val., ?p‑160 Pa (nurodyta pastaba „AHU-1“), parengtas SPA centro vėdinimo sistemų planas Nr. 2020/02‑01‑TP‑ŠV-BR1. Remiantis atsakovės paaiškinimais ir bylos duomenimis, atsakovė ginčo vėdinimo sistemai įrengti pasitelkė subrangovę UAB „Auksvila“. Byloje nėra ginčo dėl to, kad SPA centre įrengiant vėdinimo sistemą buvo atliktas ortakių, difuzorių montavimas ir prijungtas vėdinimo agregatas, atlikti kiti reikalingi darbai. Remiantis bylos duomenimis, faktiškai objekte prijungtas vėdinimo agregatas „AHU‑1“.

Dėl šalių reikalavimų, susijusių su vėdinimo sistemos įrengimo darbais

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovės UAB „Apdailos fabrikas“ 14 560 Eur dydžio sutartines netesybas (baudą) už 182 dienų (6 mėn.) laikotarpį iki kreipimosi į teismą 2023 m. vasario 9 d. už atsakovės (rangovės) vėlavimą atlikti vėdinimo sistemos darbus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad atsakovė laiku neatliko sutartų darbų – tinkamai neįrengė vėdinimo sistemos ir neperdavė jos ieškovei, dėl to padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 14 560 Eur netesybų (baudos) priteisimo iš atsakovės yra teisėtas ir pagrįstas.

18. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje abi šalys skirtingais pagrindais pareiškė materialinius reikalavimus, susijusius su vėdinimo sistemos įrengimo darbais. Byloje keliamas klausimas dėl to, ar atsakovė sutartu laiku įrengė vėdinimo sistemą ir ar ieškovė turi teisę į sutartines netesybas už sutartinės prievolės neįvykdymą / netinkamą įvykdymą (pagal ieškovės ieškinį), taip pat keliamas klausimas, ar ieškovei kyla pareiga sumokėti sutartyje nustatytą kainą už atliktus vėdinimo sistemos įrengimo darbus (pagal atsakovės priešieškinį). Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

19. Pažymėtina, kad tinkamas šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimas ir šalių pasirinktų jų teisių gynimo būdų identifikavimas nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą turi esminės reikšmės tiek įrodinėjimo pareigos šalims paskirstymui, tiek reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymui, sprendžiant dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų pagrįstumo.

21. Remiantis rašytiniais įrodymais, 2021 m. kovo 25 d. ieškovės atstovas elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad vėdinimas neveikia (rodoma, jog dirba 60 proc., bet neveikia). Ieškovė nurodo, kad rangovė atvyko apžiūrėti vėdinimo sistemos. Atsakovė 2021 m. kovo 26 d. el. laišku nusiuntė ieškovei R. I. komercinės įmonės 2023 m. kovo 23 d. atlikto vėdinimo sistemos techninio tyrimo ir analizės išvadas dėl garso ortakiuose (joje nurodyta, kad atlikus aerodinaminius bandymus ir nustačius projektinius oro kiekius patalpose jaučiamas per didelis triukšmas oro išleidimo taškuose; įsigilinus į sukurto projekto visą schemą matomi dideli aerodinaminiai neatitikimai, t. y. oro greičiai ortakiuose parinkti dideli (tai labai aktualu gydymo patalpose, kur didelis triukšmas nepageidautinas); projektavimo organizacijos parinkti oro greičiai labai skiriasi nuo numatytų normatyvinių greičių, skirtų tokioms gydymo įstaigoms (visuose ortakiuose jie labai skirtingi); neteisingas ortakių parinkimas didina statinį sistemos pasipriešinimą, taip pat didėja ir triukšmo lygis; pažymint projektuotojų padarytas klaidas pateiktas siūlymas sumontuoti papildomą triukšmo slopintuvą ant oro tiekimo linijos). Byloje pateiktas UAB „ASV sprendimai“ 2021 m. kovo 29 d. raštas ieškovei, jame dėl R. I. komercinės įmonės atlikto vėdinimo sistemos techninio tyrimo ir analizės ataskaitoje minimos vėdinimo sistemos triukšmingumo problemos nurodoma, kad teiginys, jog padaryta projektavimo klaidų, yra nekorektiškas ir nepagrįstas. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė buvo informuota apie tai, kad vėdinimo sistema veikia tik 60 procentų pajėgumu, kad skleidžia per didelį triukšmą. Dėl to atsakovė, bendradarbiaudama su UAB „Roboventa“ ir UAB „Auksvila“, o ši ir su R. I. komercine įmone, ėmėsi veiksmų defektams šalinti – buvo izoliuotas difuzorius, kuris skleidė per didelį garsą patalpose, UAB „Roboventa“ atliko vėdinimo įrangos reguliavimą, derinimą.

23. Iš byloje pateiktų SPA centro įrengimo Statybos darbų žurnalų duomenų matyti, kad sudarytas 2021 m. balandžio 2 d. Vėdinimo įrenginių bandymo aktas Nr. 1, jame nurodyta, kad objekte sumontuotos sistemos: rekuperatorius „VTS“, oro tiekimo–šalinimo sistemos „AHU‑1“ I‑1 I‑2 reguliavimo sklendės SRC, SRU, SRA priešgaisrinė sklendė UVA 120‑H, išbandyti įrenginiai yra sumontuoti pagal projektą Nr. 2020/02-01 TP‑ŠV‑BR1 be nukrypimų. Taip pat sudarytas 2021 m. balandžio 23 d. Mechaninių vėdinimo sistemų priėmimo naudoti aktas Nr. 1, jame nurodoma, kad apžiūrėta ir patikrinta mechaninė vėdinimo sistema – oro tiekimo–šalinimo sistema „AHU‑1“, I‑1, I‑2, ir patikrinimo metu nustatyta, kad rekuperavimo sistemos įrengtos pagal brėžinį Nr. 2020/02-01 TPŠV‑BR1 be nukrypimų.

24. Byloje pateiktas atsakovės (rangovės) 2021 m. gegužės mėn. Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 20200918-3-2 dėl vėdinimo darbų dalies, jame nurodyta, kad atlikta darbų už 14 094,24 Eur be PVM (17 054,03 Eur su PVM). Šis aktas 2021 m. gegužės 31 d. pasirašytas atsakovės atstovo, nurodant, kad darbai perduoti, ieškovė šiame akte dėl darbų priėmimo nepasirašė. Taigi byloje pateiktas atsakovės vienašališkai pasirašytas atliktų darbų priėmimo aktas dėl vėdinimo sistemos įrengimo.

27. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę ir priteisti jai iš atsakovės UAB „Apdailos fabrikas“ 14 560 Eur dydžio netesybas (baudą) pagal Rangos sutarties 6.2 punktą už tai, kad atsakovė neįvykdė sutartinio įsipareigojimo, susijusio su vėdinimo sistemos SPA centre įrengimu, t. y. už vėlavimą atlikti vėdinimo sistemos darbus. Ieškovė ieškiniu teigia, kad atsakovė (rangovė) vėdinimo sistemos įrengti nebaigė ir ieškovė (užsakovė) negali tinkamai vykdyti SPA paslaugų verslo.

28. Nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškiniu keliamas klausimas dėl sutartinės civilinės atsakomybės atsakovei taikymo (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.652 straipsnio 2 dalis numato, jog, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų praleidimą, t. y. turi pareigą atlikti darbus per rangos sutartyje nustatytą terminą.

29. Ieškovė ieškinio reikalavimą reiškia remdamasi Rangos sutarties 6.2 punktu. Ši Rangos sutarties nuostata numato, kad, rangovui vėluojant atlikti sutartyje numatytus darbus pagal pateiktą ir suderintą kalendorinį darbų vykdymo grafiką, jis moka 1 000 Eur baudą už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Taigi šalių sudarytoje Rangos sutartyje yra numatytos netesybos (bauda) už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas galimas tik nustačius visas jos taikymo sąlygas. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: atsakovės neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradusius nuostolius ir priežastinį jų ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.256, 6.258 straipsniai). Be to, pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. CK 6.259 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės.

30. Taigi ieškovė, pareikšdama ieškinį, nurodė faktinį ieškinio pagrindą (atsakovės vėlavimas užbaigti vėdinimo sistemos įrengimo darbus pagal rangos sutartį), ieškinio dalyką suformulavo kaip reikalavimą priteisti iš ieškovės 14 560 Eur dydžio sutartines netesybas (baudą) už 182 dienų (6 mėn.) laikotarpį iki kreipimosi į teismą 2023 m. vasario 9 d. už tai, kad atsakovė neįvykdė sutartinio įsipareigojimo – delsė užbaigti vėdinimo sistemos darbus. Ieškiniu ieškovė remiasi argumentais būtent dėl rangovės vėlavimo atlikti sutartyje numatytus darbus pagal pateiktą ir suderintą kalendorinį darbų vykdymo grafiką (Rangos sutarties 6.2 punktas). Pastebėtina tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškė materialinių reikalavimų, susijusių su atsakovės, kaip rangovės, atsakomybe už netinkamos kokybės darbą ar dėl termino praleidimo padarytų nuostolių, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę, atlyginimu (CK 6.665 straipsnio 1 dalis, 6.652 straipsnio 4 dalis).

32. CK 6.687 straipsnis numato, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). CK 6.694 straipsnio 4 dalis numato, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

33. Atsakovė byloje ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad vėdinimo sistema buvo iki galo įrengta, yra perduota ieškovei veikianti ir ja ieškovė naudojasi. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė nuo 2021 m. kovo 29 d. atidarė SPA centrą, šalims sutarus, kad rangovė baigs darbus jau SPA centrui veikiant. Byloje pateiktas atsakovės 2021 m. gegužės 31 d. vienašališkai pasirašytas atliktų darbų priėmimo aktas dėl vėdinimo sistemos įrengimo. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė, nors laikosi pozicijos, kad vėdinimo sistemos veikimas nėra tinkamas, neneigia aplinkybės, kad vėdinimo sistema yra ieškovės faktiškai naudojamose SPA patalpose. Pastebėtina, kad aplinkybė dėl pradėjimo faktiškai naudotis darbais taip pat yra reikšminga tirtina aplinkybė, vertinant reikalavimą dėl sumokėjimo už atliktus darbus.

34. Nagrinėjamu atveju byloje esant 2021 m. gegužės 31 d. atsakovės vienašališkai pasirašytam atliktų darbų priėmimo aktui, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, atitinkamai atsižvelgiant į šalių reiškiamus reikalavimus ir atsikirtimus, yra reikšmingas šio akto turinio vertinimas, vadovaujantis byloje surinktais įrodymais ir atsižvelgiant į šalims pagal jų reiškiamus reikalavimus ir atsikirtimus tenkančią įrodinėjimo naštą.

35. Vadovaujantis CK 6.694 straipsnio 6 dalimi, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Pažymėtina, kad užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atliktų darbų aktas – įrodymas, jog rangovas atliko akte nurodytus darbus, tačiau jame nurodytų darbų kiekis ir kokybė gali būti nuginčyta kitais proceso normų leistinais įrodymais. Ginčyti rangos darbų perdavimo–priėmimo aktą šalis gali atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl akto pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑406/2014; 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024, 48 punktas). Pastebėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 37 punktas; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018, 32 punktas; 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021, 52 punktas).

36. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, nurodė, kad vėdinimo sistemos trūkumai (faktinių oro kiekių srautų neatitiktis projektiniams oro kiekių srautams) atsakovei visada buvo nurodomi, buvo tariamasi dėl terminų trūkumams pašalinti, tačiau atsakovė nustatytų trūkumų nėra pašalinusi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė apeliaciniame skunde, pasisakydama dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, remiasi argumentais, jog byloje nenustatyti atsakovės darbų trūkumai, o vėdinimo sistemos defektų priežastys – faktinių oro kiekių srautų neatitiktis projektiniams oro kiekių srautams – neįrodytos kaip atsakovės netinkamo darbų atlikimo rezultatas.

37. Byloje ieškovės pateiktame 2021 m. rugsėjo 1 d. defektų akte nurodyta, kad atlikus kontrolinius matavimus trijuose pasirinktuose taškuose buvo nustatyti oro kiekio neatitikimai pagal projekte nurodytus oro kiekius ir „vėdinimo sistemų oro kiekių matavimų pasą“; matavimai buvo atliekami vėdinimo įrenginiui veikiant 100 proc. tiekimo ventiliatoriaus ir ištraukimo ventiliatoriaus našumu; iš gautų duomenų matoma, kad sistema neužtikrina projektinių oro kiekų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, viena vertus, atsakovė apeliaciniame skunde nurodo argumentus dėl vėdinimo sistemos projekto netinkamumo. Apeliantė pažymi liudytojo R. I. parodymus, jog pasirinktas agregatas tinkamas gamybinėms, o ne SPA patalpoms, kur yra baseinas. Apeliantė taip pat pažymi UAB „Roboventa“ buvusio vadovo R. S. parodymus, jog projektas buvo parengtas netinkamai, t. y. įrenginys turėjo būti parinktas galingesnis; gavęs vėdinimo sistemos projektą, informavo projektuotoją, kad trūksta galingumo, kad vėdinimo įrenginys (agregatas) suprojektuotas per silpnas; įrenginį buvo atsisakyta pakeisti. Apie neatitikimus projekte (vamzdyno sistemos slėgis neatitinka kameros perduodamo slėgio) atsakovė ieškovei nurodė ir 2021 m. kovo 5 d. elektroniniame laiške, pateikdama informaciją apie numatomus vėdinimo kameros perprogramavimo darbus. Kita vertus, ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovė klaidingai teigia, jog vėdinimo sistemą įrengė tiksliai pagal projektą, ir nurodo, kad atsakovės subrangovė, įrengdama vėdinimo sistemą, naudojo projekte nenumatytą sprendimą – lanksčias jungtis tarp vėdinimo vamzdyno ir difuzorių (įrengimas lubose, per kurį cirkuliuoja oras), be to, vietoj skirstymo difuzorių buvo panaudotos skirstymo dėžės, jos taip pat gali turėti įtakos oro judėjimo greičiams.

38. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, teigdama, jog vėdinimo sistema nebuvo sutvarkyta ir įrengta taip, kad veiktų, kaip numatyta projekte, nurodo, jog ji nuolat informuodavo rangovę, kad sistema neveikia, ir prašydavo ją tvarkyti, tačiau, ieškovės teigimu, rangovė to nedarydavo. Iš byloje esančių elektroninio susirašinėjimo duomenų matyti, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę 2021 m. birželio 21 d., nurodydama, kad vėl neveikia vėdinimas ir padalinyje didelis karštis, prašė spręsti problemą iš esmės, taip pat kreipėsi į atsakovę 2021 m. liepos 19 d., nurodydama, kad vėdinimas neveikia, nuolat išsijungia, taip pat nešaldo, nors projekte tai aiškiai numatyta, prašoma skubiai imtis veiksmų, kad vėdinimo sistema pradėtų veikti taip, kaip numatyta projekte. Šiuo aspektu apeliantė nurodo argumentus, kad ieškovei skundžiantis, jog prasidėjus vasaros karščiams SPA patalpose yra karšta, atsakovė 2021 m. birželio 21 d. kreipėsi į projektuotoją. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad atsakovė 2021 m. birželio 21 d. kreipėsi į UAB „ASV sprendimai“ (projektuotoją), nurodydama atliekant vėdinimo dalies projektavimo darbus parinkto vėdinimo įrenginio parametrus, ir pateikė klausimus dėl vėdinimo įrenginio paskirties projektinėje užduotyje ir parinkto įrenginio. 2021 m. birželio 21 d. el. laišku UAB „ASV sprendimai“ pateikė atsakymą, kad buvo projektuota tik vėdinimo sistema, tokioms patalpoms iš principo neprojektuojamos vėdinimo ir vėsinimo sistemos dėl didelių oro kiekių ir dėl sudėtingo temperatūros reguliavimo atskirose patalpose. Apeliantė pažymi, kad ieškovės nusiskundimai dėl karščio patalpose buvo išspręsti pastačius jose kondicionierius.

39. Byloje pateiktas 2021 m. liepos 29 d. aktas, jame nurodyta, kad vėdinimas / vėsinimas neveikia, atsakovė įsipareigoja 2021 m. rugpjūčio 2 d. pranešti apie visos vėdinimo sistemos pagal projektą visiško veikimo datą, t. y. kada bus galima pradėti eksploatuoti ją pagal paskirtį, aktą pasirašė tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovai. Tačiau atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ji 2021 m. rugpjūčio 2 d. nuvyko į objektą išsiaiškinti gedimo ir apžiūros metu buvo nustatyta, jog sistemos komunikaciniame bloke yra perjungti laidai, atsakingi už šildymo valdymo funkciją, atvykę specialistai nustatė, kad užsakovės pasikviestas asmuo, neturintis jokių įgaliojimų ar leidimo, nors sistemai yra suteikta garantija, perjungė komutacinėje dėžėje laidus, dėl to sudegė valdymo kanalas ir šaldymo kontūras nebeveikė; atsakovė pataisė vėsinimo kontūrą, tačiau ieškovė delsė priimti atliktus darbus, nurodydama vis naujus atliktų darbų trūkumus.

40. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėti elektroniniai laiškai atsakovei pateikti ir 2021 m. liepos 29 d. aktas sudarytas po atsakovės vienašališko 2021 m. gegužės mėn. Atliktų darbų priėmimo akto pasirašymo 2021 m. gegužės 31 d. Taigi nagrinėjamu atveju yra reikšmingas duomenų apie vėdinimo sistemos veikimą po 2021 m. gegužės 31 d. atsakovės vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto sudarymo tyrimas ir vertinimas. Taip pat reikšmingas šalių nurodomų argumentų dėl vėdinimo sistemos netinkamo veikimo priežasčių tyrimas ir vertinimas, jų susiejimas su neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, priimant skundžiamą teismo sprendimą nebuvo visapusiškai ir išsamiai ištirtos ieškovės nurodomų vėdinimo sistemos netinkamo veikimo aplinkybių atsiradimo priežastys, jų sąsajos su būtent atsakovės galbūt neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Neišsiaiškintos aplinkybės, kokius darbus atsakovė atliko po vienašališko 2021 m. gegužės mėn. Atliktų darbų priėmimo akto pasirašymo (įrengimo, trūkumų šalinimo, garantinio aptarnavimo ar kt.). Taip pat visapusiškai ir išsamiai neištirtos atsakovės nurodytos aplinkybės dėl projektavimo sprendinių įtakos ir dėl kitų asmenų (ieškovės prašymu pakviesto asmens) veiksmų įtakos vėdinimo sistemos veikimui.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu teismo sprendimu nusprendžiant dėl ieškinio reikalavimo ir priešieškinio reikalavimų, susijusių su vėdinimo sistemos įrengimo darbais, visapusiškai ir išsamiai neištirtos ir neįvertintos reikšmingos aplinkybės ir nebuvo atskleista bylos esmė. Konstatuotina, kad pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme iš esmės išnagrinėti nurodytų ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimų nėra galimybės, nes ši bylos dalis būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl kitų priešieškinio reikalavimų

43. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės, vadovaujantis Sutarties 4.7 punktu, sulaikytų pinigų sumą – 25 484,44 Eur. Rangos sutarties 4.7 punktas numato, kad užsakovas kiekvieną mėnesį užlaiko 10 procentų aktuojamos sumos, kurią sumoka per 30 dienų po galutinio statybos darbų akto pasirašymo ir Rangovo pateikto garantinio laikotarpio draudimo.

44. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, jog dėl šio atsakovės reikalavimo ieškovė nurodė kelias priežastis, kodėl nesumokėjo atsakovei sulaikytos sumos: pirma, atsakovė neįvykdė Rangos sutarties sąlygų, kurioms įvykus ieškovei atsirastų pareiga sulaikytą sumą sumokėti, ir nesilaikė Rangos sutartyje numatytos galutinio atliktų darbų akto pasirašymo tvarkos; antra, ieškovė yra įskaičiusi vienarūšius priešpriešinius reikalavimus: atsakovės padarytą 2 843,50 Eur dydžio žalą išardžius UAB „Klaipėda“ viešbučiui priklausančią senąją vėdinimo įrangą ant viešbučio, kuriame yra SPA patalpos, stogo, ir susikaupusias netesybas už laiku nebaigtus vėdinimo sistemos įrengimo darbus.

45. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, sutiko su ieškovės pozicija, kad nėra įvykdyta nė viena Rangos sutarties 4.7 sąlyga, todėl ieškovei neatsirado pareiga sumokėti atsakovei sulaikytą sumą, dėl to nenustatė teisinio pagrindo šios sumos priteisti atsakovei iš ieškovės. Tačiau byloje tarp šalių yra kilęs ginčas, be kita ko, ir dėl sumokėjimo už atliktus darbus, t. y. atsakovė laikosi pozicijos, kad visi darbai yra atlikti, SPA patalpos priimtos naudoti, t. y. sutartus darbus atsakovė atliko, o ieškovė juos faktiškai priėmė, tačiau neatsiskaito su atsakove, teikdama, kad dalis darbų (vėdinimo sistemos įrengimas) yra nebaigti.

46. Apeliantė pagrįstai nurodo ir tai, kad ieškovė savo poziciją grindžia ne tik Rangos sutarties sąlygomis, bet ir žalos, susijusios su vėdinimo įrenginio demontavimo darbais, atlyginimo ir baudos už laiku nebaigtus darbus įskaitymu. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą dėl netesybų (baudos) priteisimo už vėlavimą užbaigti darbus, remdamasi Rangos sutarties 6.2 punktu. Iš byloje pateikto ieškovės 2022 m. spalio 4 d. ieškovės pretenzijos dėl vėdinimo sistemos įrengimo darbų pabaigimo ir netesybų skaičiavimo, kurį akcentuoja apeliantė, duomenų matyti, kad ieškovė (užsakovė) informavo atsakovę apie tai, kad rangovei laiku nebaigus darbų, remdamasi Rangos sutarties 2.2 ir 6.2 punktais, užsakovė skaičiuoja Rangos sutartyje nustatytas netesybas, sudengia netesybas su pagal Rangos sutartį rangovei mokėtinomis sumomis. Apeliantė pažymi, kad ji nesutiko su tokiu vienašališku netesybų apskaičiavimu ir jos įskaitymu iš sulaikytų lėšų.

47. Apeliantė pagrįstai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neanalizavo ir netyrė ieškovės atlikto vienarūšių reikalavimų įskaitymo aplinkybių. Kaip matyti, apeliantės nurodomos aplinkybės dėl netesybų apskaičiavimo ir įskaitymo nepagrįstumo taip pat yra susijusios su ieškovės reiškiamais ieškinio reikalavimais, t. y. dėl pagrindo priteisti netesybas buvimo (nebuvimo) yra kilęs ginčas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau padarytas išvadas, pripažįsta, kad ir dėl šio atsakovės priešieškinio reikalavimo pirmosios instancijos teisme nebuvo visapusiškai ir išsamiai ištirtos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, dėl to nebuvo atskleista bylos esmė.

49. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė priėmė 2023 m. vasario 23 d. PVM sąskaitą faktūrą už šiuos darbus, tačiau 7 464,02 Eur be PVM suma ieškovės yra sulaikyta. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi pagrįstą pagrindą stabdyti prievolės vykdymą atsakovei – atsiskaitymą už grindų plytelių įrengimą, todėl šiuo metu priteisti atsakovės prašomą sumą už atliktus darbus nėra pagrindo. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, kad ieškovė neteisėtai sulaikė ir nesumokėjo atsakovei sutartyje ir atliktų darbų akte nurodytos kainos už tinkamai ir laiku atliktus atsakovės darbus.

50. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymas – vienas įstatyme leidžiamų savigynos būdų, jo taikymo pagrindai ir sąlygos apibrėžti CK 6.58 straipsnyje. CK 6.58 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. CK 6.207 straipsnio, reglamentuojančio sutarties vykdymo sustabdymą, 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių.

51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartinės prievolės, sąlygos sustabdyti kitos šalies prievolės vykdymą yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti kita šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2014; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018, 41 punktas; kt.).

52. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės apskaičiavimu, paremtu komerciniu pasiūlymu, dėl defektų taisymo. Nustatyta, kad ieškovė, remdamasi 2023 m. balandžio 13 d. komerciniu pasiūlymu dėl dušo pado remonto, apskaičiavo, kad reikalinga 20 171,16 Eur suma (12 dušų x 1 680,93 Eur su PVM) ištaisyti galbūt nekokybiškai įrengtų dušų nuotekų sistemoms. Skundžiamame sprendime pažymėta, kad atsakovė šiuo metu nėra išreiškusi aiškios savo valios taisyti atsiradusius defektus. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad šiuo metu dušų remonto darbai yra beveik baigti, t. y. liko suremontuoti 1 dušą, ir nurodo, kad iki šios dienos remontuodama dušus ieškovė patyrė virš 20 000 Eur išlaidų, tačiau ieškovė nepateikė savo teiginius apie patirtas išlaidas, jų dydį ir atliktus darbus patvirtinančių įrodymų.

53. Kaip minėta, byloje nekilo ginčo dėl to, kad grindų plytelių klojimo darbai pagal Rangos sutartį buvo atsakovės atlikti tinkamai ir ieškovės priimti. Pažymėtina, kad šalys sutarties vykdymo sustabdymo teise privalo naudotis protingai ir sąžiningai (CK 6.207 straipsnio 3 dalis). Taigi viena iš sąlygų sustabdyti kitos šalies prievolės vykdymą yra ta, kad prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, turi būti panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovė pagal Rangos sutarties 4.7 punktą jau yra sulaikiusi dalį šalių aktuojamos sumos, dėl nurodytos sumos byloje tarp šalių taip pat yra kilęs ginčas. Ieškovės pagal Rangos sutarties 4.7 punktą sulaikyta 25 484,44 Eur suma yra mažesnė už ieškovės nurodomus dušų defektų taisymo kaštus. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teisme visapusiškai ir išsamiai neištirtos ir neįvertintos visos reikšmingos aplinkybės dėl šio atsakovės priešieškinio reikalavimo ir dėl jo nebuvo atskleista bylos esmė.

55. Papildomų darbų atlikimo ir mokėjimo tvarka nustatyta tiek bendrosiose rangos (CK 6.653 straipsnio 4 dalis), tiek specialiosiose statybos rangos (CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalys) teisinius santykius reglamentuojančiose normose. CK 6.653 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui; jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties; tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus; jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Vadovaujantis CK 6.684 straipsnio 4 dalimi, rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui; jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą; šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina. Rangovas, neįvykdęs šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas (CK 6.684 straipsnio 5 dalis).

56. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad rangovas turi teisę reikalauti sumokėti už atliktus darbus daugiau nei sutartyje nustatyta darbų kaina tik tokiu atveju, kai yra suderinta abiejų šalių valia, kad atlikti darbai yra papildomi (sutartyje nenumatyti ar į kainos apskaičiavimus neįtraukti ir negalėję būti protingai numatyti), tačiau būtini sutarčiai įvykdyti (statiniui pastatyti, rekonstruoti ir pan.), be to, suderinta šalių valia dėl tokių darbų kainos. Šių klausimų rangovas negali nuspręsti vienašališkai, be užsakovo sutikimo (išskyrus CK 6.684 straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį), ir reikalauti sumokėti už darbus, dėl kurių nebuvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑432/2012).

57. Rangos sutarties 3.2.5 punktas numato, kad visi darbai, kuriuos buvo galima numatyti pagal užsakovės rangovei pateiktą objekto projektą (priedus), yra vykdomi už kainą ir rangovė nereikalaus ir jai nebus mokami jokie papildomi mokėjimai, jei šalys raštu nesusitaria kitaip; bet kokios rangovės išlaidos (kaštai), susijusios su jai tenkančių prievolių pagal sutarties sąmatą įvykdymu, yra įskaičiuojamos į jai mokamą kainą. Rangos sutarties 3.2.6 punktas numato, kad kaina proporcingai mažinama arba didinama (kaina didinama dėl papildomų užsakovės darbų ir (ar) dėl darbų, kurių nebuvo galima numatyti) pagal priede Nr. l ir priede Nr. 9 numatytus darbų įkainius, jei faktinių darbų kiekis mažesnis arba didesnis, nei nurodytas priede Nr. l arba priede Nr. 9 ar kituose prieduose.

58. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad užsakovė sutarties vykdymo metu nuolat keitė rangos sutarties sprendinius (tikslintas projektas, keisti planai, dizaino sprendiniai, poreikis išmontuoti senąjį vėdinimo agregatą, sutvarkyti įėjimus į SPA zoną viešbučio „Amberton“ koridoriuose, sunešti baldus, sukabinti dekoracijas), dėl to davė atsakovei nurodymus atlikti papildomus darbus, o atsakovė, apskaičiavusi darbų kainą, siuntė papildomų darbų sąmatas. Atsakovės teigimu, visi papildomų darbų sąmatose (aktuose) nurodyti darbai nebuvo numatyti Rangos sutarties prieduose ir negalėjo būti numatyti, kadangi šių darbų poreikis atsirado sutarties vykdymo metu. Taigi apeliantė iš esmės teigia, kad jos nurodomus papildomus darbus sudaro darbai, kurių nebuvo galima numatyti pagal užsakovės rangovei pateiktą objekto projektą, ir faktiškai atliktas didesnis kiekis darbų.

59. Iš byloje pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo duomenų ir užsakovo pasitelktos statybų priežiūros įmonės MB „Pekas“ 2021 m. kovo 19 d. elektroninio laiško ieškovei duomenų matyti, kad svarstant klausimą dėl darbų perdavimo etapais buvo aptariamas kiekių tikrinimas po atliktų darbų akto pateikimo (papildomų darbų derinimas / nederinimas). Iš 2021 m. balandžio 22 d. šalių elektroninio susirašinėjimo duomenų matyti, kad šalys aptarė tarpinį darbų aktavimą, buvo tariamasi dėl darbų sumos, atsakovė nurodė, jog liko neaktuotas tik vėdinimas ir visos grindų plytelės. Tačiau iš 2021 m. balandžio 23 d. ieškovės elektroninio laiško atsakovei ir 2021 m. balandžio 28 d. atsakovės elektroninio laiško ieškovei duomenų matyti, kad tarp šalių toliau buvo aptariami atliktini darbai. Iš 2021 m. balandžio 28 d. atsakovės elektroninio laiško ieškovei matyti, kad jau tuo metu atsakovė tam tikrus darbus vertino kaip papildomus darbus.

60. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Atliktų darbų priėmimo aktai dėl papildomų darbų ieškovei išsiųsti tik 2022 m. spalio 10 d., nors darbai buvo atlikti daugiau nei prieš metus laiko. Tačiau iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad duomenis apie darbus, kuriuos atsakovė įvardija kaip papildomus, ir tokių darbų vertę atsakovė ieškovei buvo pateikusi anksčiau: dalis atsakovės nurodomų papildomų darbų yra nurodyta 2021 m. kovo 31 d. el. laišku ieškovei išsiųstoje papildomų darbų lokalinėje sąmatoje Nr. 202103-01 (7 754,53 Eur be PVM); dalis darbų nurodyta papildomų darbų lokalinėje sąmatoje Nr. 20210722 (13 211,97 Eur), išsiųstoje 2021 m. rugpjūčio 11 d.

61. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad priimant skundžiamą teismo sprendimą nebuvo visapusiškai ir išsamiai ištirtos, nustatytos ir įvertintos lokalinių sąmatų pateikimo aplinkybės, šalių elektroninio susirašinėjimo duomenys dėl papildomų darbų aptarimo, taip pat nebuvo ištirtos ir įvertintos aplinkybės, ar darbų, kuriuos atsakovė nurodo kaip papildomus darbus, nebuvo galima numatyti pagal užsakovės rangovei pateiktą objekto projektą ir Rangos sutartį. Todėl konstatuotina, kad yra pagrindas šį atsakovės priešieškinio reikalavimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Priešingu atveju, nagrinėjant reikalavimą apeliacinės instancijos teisme, šalys prarastų galimybę nustatytus faktus ginčyti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.

62. Kiti apeliacinio skundo argumentai šioje proceso stadijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

63. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl proceso teisės nuostatų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, įrodinėjimo pareigos paskirstymą, netinkamo taikymo priimant skundžiamą teismo sprendimą nebuvo išsamiai ir visapusiškai ištirtos ir išsiaiškintos bylai reikšmingos aplinkybės, galinčios turėti įtakos bylos baigčiai, ir nebuvo atskleista bylos esmė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal tirtinų įrodymų ir vertintinų aplinkybių apimtį ištaisyti pažeidimų ir išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla parduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

64. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.