Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-19 · Civilinė byla Nr. 2S-2489-450/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-19
Bylos Nr.
2S-2489-450/2015
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00126-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Suinteresuotas asmuo
R. B., D. B., J. B., atstovaujamos R. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2489-450/2015Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00126-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.19; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų R. B., D. B. (D. B.), J. B., atstovaujamos R. B., atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarties, kuria atnaujintas terminas palikimui priimti, civilinėje byloje pagal E. K. ir A. D. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, R. B., D. B., J. B., atstovaujama R. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai E. K. ir A. D. pareiškimu prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, likusiam mirus jų tėvui A. D., priimti.

Pareiškimą grindė tuo, kad ji, E. K., su tėvu A. D. nebendravo, nes tėvas nenorėjo su ja ir broliu bendrauti, todėl nežinojo, koks turtas liko po tėvo mirties. Apie tėvo mirtį jai pranešė R. B., kuris po tėvo laidotuvių pasakė, kad namas, kuriame gyveno tėvas, įregistruotas jo sutuoktinės vardu. Tik praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams R. B. jai pranešė, kad ji vyktų pas notarą. Notarė jai paaiškino, kad ji praleido terminą palikimui priimti ir dėl to turi kreiptis pas advokatą. Ji kreipėsi į advokatą, kuris ilgą laiką pas save laikė jos pateiktus dokumentus, tačiau neparengė dokumentų teismui. Vėliau ji tvarkyti dokumentus įgaliojo R. B., tačiau pastarasis dokumentų nesutvarkė ir ji įgaliojimą atšaukė. Pareiškėjas A. D. patvirtino, kad jis su tėvu nebendravo, o apie tai, kad tėvas mirė, sužinojo iš sesers. Iš pradžių nežinojo, kad po tėvo mirties liko palikimas, tik vėliau jam apie palikimą pranešė. Prašė atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti tuo pagrindu, kad jie neturi teisinio išsilavinimo ir dėl to nesugebėjo pasinaudoti savo teise priimti palikimą, be to, jie, pasibaigus terminui priimti palikimą, pagal R. B. pranešimą kreipėsi į notarą, kuris paaiškino, kad jie kreiptųsi į advokatą dėl parengimo pareiškimo dėl termino atnaujinimo, tačiau advokatas pareiškimo neparengė, o apie tai pareiškėjams pranešė praėjus metams po kreipimosi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 17 d. nutartimi atnaujino E. K. ir A. D. trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam 2009 m. rugpjūčio 18 d., mirus jų tėvui A. D., priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjų tėvas A. D. mirė 2009 m. rugpjūčio 18 d. Dėl mirusio A. D. turto paveldėjimo nustatytu terminu jokie įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla šiame biure neužvesta. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-63-405/2015 pagal R. B., D. B., J. B. ieškinį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos su trečiaisiais asmenimis Švenčionių rajono 2-ojo notaro biuro notare V. P., V. M., E. K., A. D. dėl dalių bendrojoje nuosavybėje nustatymo nustatyta, kad 2006 m. birželio 2 d. mirusiai Onai G. D. priklausė ½ dalis turto, buvusio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su pergyvenusiu sutuoktiniu A. D., esančio (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai E. K. ir A. D. praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po savo tėvo A. D. mirties, tačiau pagal CK 5.57 str. 1 d. terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjai nurodė, kad iš karto po tėvo mirties apie palikimą nežinojo, nes per laidotuves R. B. E. K. pasakė, kad namas priklauso anksčiau mirusiai jų tėvo sutuoktinei, tačiau nurodoma palikimo priėmimo termino praleidimo priežastis negali būti vertinama kaip svarbia, kadangi kitų asmenų samprotavimai apie paveldimą turtą nėra teisiškai reikšmingi, nes įpėdinio valia priimti ar nepriimti palikimą nesaistoma kitų asmenų veiksmais. Pareiškėjai nesidomėjo, ar po tėvo mirties liko palikimas, į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Net ir tuomet, kai suinteresuotas asmuo R. B. pranešė apie palikimą, pareiškėjai, siekdami paveldėti turtą, nesielgė pakankamai rūpestingai ir atidžiai – net jei ir tikėti, kad pareiškėja E. K. perdavė dokumentus advokatui pareiškimui parengti, pareiškėjai toliau nesidomėjo, ar rengiamas pareiškimas, vėliau, sudarę įgaliojimą, jie taip pat nesusitarė dėl konkrečių veiksmų, kuriuos turėtų atlikti įgaliotas asmuo. Toks pareiškėjų neveikimas negalėtų būti pateisinamas kitu atveju, tačiau nagrinėjamoje byloje vertinama tai, kad mirusiojo A. D. palikimo kiti asmenys nepaveldėjo ir į jį nuosavybės teisių neįgijo, taip pat nėra kitų, išskyrus pareiškėjus, asmenų, pretenduojančių priimti palikimą, ir pareiškėjams atnaujinus terminą palikimui priimti bei jiems priėmus palikimą nebus griaunamas civilių teisinių santykių stabilumas. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjams nepriėmus palikimo, A. D. priklausantį turtą paveldėtų valstybė, kurią atstovaudama suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija dėl pareiškimo prieštaravimų nepareiškė, tuo tarpu suinteresuotų asmenų R. B., D. B. ir J. B. teisėms ir teisėtiems interesams palikimo priėmimo termino atnaujinimas įtakos neturės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad praleisto termino priimti palikimą atnaujinimas nepažeistų kitų asmenų nuosavybės teisių ir teisinių santykių stabilumo, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, praleistas terminas palikimui priimti pareiškėjams atnaujintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys R. B., D. B. ir J. B., atstovaujama R. B., prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: pareiškėjams buvo tiksliai žinoma, kada mirė jų tėvas. Labai ilgą laikotarpį iki pat A. D. mirties pareiškėjai su savo tėvu nebendravo ir buvo atsisakę jo, kaip artimo asmens. Jokių ryšių jie nepalaikė. Palikimo, mirus A. D., pareiškėjai nepriėmė. Nusenusiu pareiškėjų tėvu rūpinomės tik jie, suinteresuoti asmenys R. B., D. B. ir J. B.. Jie ir laidotuvėmis bei paminklo pastatymu pasirūpino. Iš pateiktų išsilavinimą patvirtinančių dokumentų matyti, kad pareiškėjai yra raštingi, atitinkamą išsilavinimą įgiję asmenys, o įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo jų vykdymo. Pareiškėjai neįrodė, kad jie praleido terminą dėl neraštingumo ir dėl įstatymų nežinojimo. Jie patys patvirtino, kad 2010 metais kreipėsi į kvalifikuotą teisininką (advokatą), kuris jiems padėti negalėjo. 2012 metais R. B. duotas įgaliojimas buvo greitai atšauktas ir įgaliotas asmuo grąžino šį dokumentą jį išdavusiam asmeniui. Jokios R. B. kaltės, kad pareiškėjai laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo 2009 metais, nėra ir niekada nebuvo. Po to iki pat 2015 metų pareiškėjai dėl palikimo priėmimo niekur nesikreipė, nors 2014 metais Švenčionių rajono apylinkės teismas jiems išaiškino jų teises ir sudarė procesinę galimybę civilinėje byloje Nr.2-560-405/2014 dėl dalių bendroje nuosavybėje nustatymo pagal R. B., D. B. ir J. B. ieškinį kreiptis į Švenčionių rajono 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo. Nei teisminio proceso metu, nei dabar pareiškėjai to nėra padarę. Notaras patvirtino savo raštu, kad niekas po A. D. mirties dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tam, kad teismo sprendimas sukurtų pareiškėjams teisines pasekmes, būtina, kad pareiškėjai būtų kreipęsi į notarą su atitinkamu pareiškimu, jog jie priima palikimą mirus asmeniui ir notaras atsisakytų jiems išduoti palikimo priėmimą patvirtinančius dokumentus, nurodydamas tokio veiksmo negalimumo motyvus. Kadangi pareiškėjai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, jie neturi reikalavimo teisės prašyti atnaujinti įstatymu nustatytą terminą. Teismo sprendimas šiuo atveju civilinių teisių nesukurtų, o pats teismas negali patenkinti šio pareiškimo dėl šios priežasties. Pareiškėjai teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios paveldėjimo dokumentų parengimas ypač užsitęsė dėl ne nuo pareiškėjų priklausančių priežasčių. Nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjai terminą palikimui priimti būtų praleidę dėl svarbių, objektyvių, nuo jų nepriklausančių aplinkybių. Pareiškėjai nepateikė teismui reikalavimo tenkinti jų pareiškimą tuo pagrindu, kad toks jų prašymas nepažeidžia niekieno teisių. Teismas, vertindamas šią aplinkybę, neatsižvelgė į tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje nepareiškė, kad ji nepriims palikimo po A. D. mirties.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM palaikė atskirąjį skundą, tačiau prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai: kadangi palikėjo A. D. paveldimą turtą (jo dalį) sudaro nekilnojamasis turtas (1/2 dalis žemės bei ½ dalis pastatų), kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruotų Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, o ne VMI prie FM, civilinė byla Nr. 2-400-405/2015 nėra susijusi su VMI prie FM teisėmis ir pareigomis.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjai E. K. ir A. D. su juo nesutiko, prašė apeliacinį procesą nutraukti, praleidus atskirojo skundo padavimo terminą, o nesant šiam pagrindui - pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai: teismas, priimdamas sprendimą, vertino galimus neigiamus padarinius tiek asmenims, prašiusiems pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, nes šioje situacijoje apeliantai lig šiol negali tinkamai įgyvendinti savo teisų į atsiradusį palikimą po jų senelės Onos G. D. mirties, kartu santuokoje gyvenusios su A. D.. Teismas teisingai vertino, kad ne dėl pareiškėjų valios susiklosčiusios aplinkybės trukdė pareiškėjams įgyvendinti teisę į atsiradusį palikimą (nevisai tinkamas notaro elgesys rašant neaiškaus turinio raštus galimiems paveldėtojams; netinkamas atstovavimas pareiškėjų interesams; pareiškėjų teisinių žinių stoka ir kt.). Daugiau įstatyminių įpėdinių, pretenduojančių į A. D. palikimą, nėra. Apeliantų teiginiai apie jų žinojimą apie palikimą neatitinka tikrovės. Nenorėdami konfliktinių situacijų ir elgdamiesi padoriai, nesilankė Kūrinių kaime, nesikišo į ūkinius reikalus. Nurodė, kad palikimą siekė priimti nuo pat jo atsiradimo momento ir tai darė kartu su B., tik laiku ir tinkamai viską susitvarkyti trukdė kiti asmenys, aplaidžiai teikiantys viešojo administravimo paslaugas. Apeliantų teiginys, kad tik jie vieni prižiūrėjo sergantį tėvą A. D., vieni rūpinosi jo laidojimo apeigomis ir t.t. - iš dalies tiesa, bet tai buvo jų viena šeima. Tėvas augino svetimus vaikus (B.), todėl jie buvo atstumti, o apeliantai pasirūpino sergančiu tėvu. Už patirtą didelę skriaudą, nes velionis A. D. jų neaugino ir materialinio išlaikymo neskyrė, siekia paveldėti likusią palikimo dalį. Dabartinių apeliantų akivaizdus nesąžiningumas pasireiškė pateikiant ieškinį Švenčionių rajono apylinkės teismui dėl dalių bendroje nuosavybėje nustatymo (civ. bylos Nr. 2-63-405/2015), nes, žinodami apie tikrus paveldėtojus, jų į bylą neįtraukė. Be to, mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti skundą, nes terminas jį paduoti buvo praleistas, nesant svarbių praleidimo priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjai prašė procesą nutraukti, nes atskirasis skundas buvo pateiktas praleidus terminą jam paduoti (CPK 335 str. 1 d.).

CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas (CPK 338 str.). Jeigu toks skundo trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 str. 5 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad atskirasis skundas dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarties buvo pateiktas praleidus terminą ją apskųsti (CPK 335 str. 1 d.), tačiau su atskiruoju skundu apeliantai pateikė ir prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija prašymas dėl termino atskirajam skundui paduoti buvo patenkintas, tokį terminą atnaujinant, o dėl to ir atskirasis skundas priimtas. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad neturi teisinio pagrindo iš naujo spręsti prašymo dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo bei atskirojo skundo priėmimo klausimą, nes tokia teisė ir pareiga numatyta pirmosios instancijos teismui (CPK 315 str. 1 d., 338 str.) Pareiškėjų nesutikimas su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu tenkinti prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo bei priimti atskirąjį skundą neturi teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo teisėtai pradėtą apeliacinį procesą nutraukti (CPK 315 str. 5 d.).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 str. 1 d.). Klausimą, ar konkrečios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į šių terminų paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo (pareiškėjų) elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam pareiškėjų priežasčių, dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti, vertinimui, pareiškėjų nurodytas priežastis (dėl galimo suklaidinimo apie palikimo atsiradimą; netinkamai advokato teiktas teisines paslaugas bei įgaliotinio atstovavimą) pripažįstant nesvarbiomis, ir tai, kad pareiškėjai nebuvo reikiamai rūpestingi bei atidūs, sprendžiant palikimo priėmimo klausimą, tačiau, esant faktinėms aplinkybėms, jog iki šiol nuosavybės teisės į palikėjo turtą neįgijo kiti asmenys bei nėra kitų turto palikėjo įpėdinių, kurių teises ir interesus galėjų pažeisti termino pareiškėjų palikimui priimti atnaujintinas, todėl, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 1.5 str. 4 d.), buvo pagrindas pareiškėjams atnaujinti terminą palikimui priimti.

Anot apeliantų, tam, kad teismo sprendimas sukurtų pareiškėjams teisines pasekmes, būtina, kad pareiškėjai būtų kreipęsi į notarą su atitinkamu pareiškimu, jog jie priima palikimą mirus asmeniui ir notaras atsisakytų jiems išduoti palikimo priėmimą patvirtinančius dokumentus, nurodydamas tokio veiksmo negalimumo motyvus, tačiau tokio pareigos CK nenumato.

Apeliantų nesutikimas ir prieštaravimas tam, jog pareiškėjams būtų atnaujintinas terminas palikimui priimti, neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui. Patys apeliantai neginčija, kad neturi teisių į palikėjo A. D. turtą, o tai, jog, kaip nurodo apeliantai, jie prižiūrėjo ir slaugė pareiškėjų tėvų, jį palaidojo, dėl to patirdami išlaidų, teikia pagrindą apeliantams ginti galimai savo pažeistas teises kitais CK numatytais teisių gynimo būdais (CK 1.138 str.).

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė