Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

procesinio dokumento kategorijos : 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.2.25.4.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant prokurorei Linai Bingelienei, nepilnamečiui nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. J., jo atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei A. J., jų įgaliotam atstovui advokatui Renui Bradūnui, psichologei S. B., kaltinamajam R. A., jo gynėjui advokatui Dainiui Gudui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)", faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2018-04-19 apie 22.00 val. Sodybinės gatvėje, Daukšių mstl., Igliaukos sen., Marijampolės sav., tamsiu paros metu neatsargiai vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybiniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus, kuriame numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, 101 p. reikalavimus, kuriame numatyta, kad vairuotojas prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią ( nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, dėl ko išvažiuodamas į priešpriešinės eismo juostos kelkraštį savo vairuojamu automobiliu kliudė kelkraščiu einantį pėstyjį E. J., pastarąjam parkritus pervažiavo jam koją, dėl ko nukentėjusiajam E. J. konstatuota kairės kojos vidinio kulkšnelio lūžimas ir nubrozdinimas kairės kojos vidinio kulkšnelio srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Paminėti įrodymai gauti teisėtu būdu, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau- BPK) 20 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose, be jau minėtos pirmosios dalies, yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios įstatyme numatytos sąlygos yra imperatyvios ir jos turi būti iki galo įvykdytos, tik tokiu atveju teismui atsiranda pagrindas ir diskrecija svarstyti nusikaltimą padariusio asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismų praktikoje, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą ir nustatant, ar yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, svarbu nustatyti, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltės nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta, dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Tačiau vertinant jo parodymų turinį ( tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu) akivaizdu, kad jo parodymai praktiškai nesiskiria, tik kad ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, o teisiamojo posėdžio metu pripažino, todėl teismas skaito, kad kaltinamasis vengia atsakomybės, kaltina nukentėjusįjį. Tik prokurorei pakeitus kaltinimą, kaltinamasis pripažino išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, jautė, kad automobiliu kliudė nukentėjusįjį. Pagal teismų praktiką taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Teismas laiko, kad kaltinamojo nurodytas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailestis yra deklaratyvaus pobūdžio, ikiteisminio tyrimo metu jis kaltės nepripažino, nerodė pastangų sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių, todėl nėra antrosios BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Nors teismas nenustatė visų sąlygų laidavimo institutui taikyti, tačiau pasisako ir dėl laiduotojos. Kaltinamasis laiduotoja prašė skirti jo seserį J. A. ( 1t., b.l.160-161).

BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2 K-160/2010, 2 K-305/2011, 2 K-71/2011, 2 K-312/2011). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, J. A. neteista ( 2t., b.l. 4), Marijampolės savivaldybės administracijai jai moka išmokas vaikui ( 1t., b.l.162-163), Marijampolės savivaldybės administracijos Igliaukos seniūnija nurodė, kad dėl J. A. skundų nėra gauta. Daugiau informacijos apie minėtą asmenį neturi ( 2t., b.l.3). Iš kaltinamojo ir laiduotojos paaiškinimų seka, kad jie gyvena kartu, teismo duomenimis, J. A. dvejais metais vyresnė už kaltinamąjį. Tačiau kaltinamasis ne kartą buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus : 2018-07-06 administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau- ANK) 424 straipsnio 1 dalį 30 eurų bauda- perdavė vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti; baustas 2018-01-23 nutarimu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį įspėjimu- pradedantysis vairuotojas vairavo transporto priemonę, kurios galinės dalies kairėje pusėje nebuvo balto kvadrato formos skiriamojo ženklo su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje ( 1t., b.l.85-86). Teismas, vertindamas aukščiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo J. A. laikyti tinkama laiduotoja, kuri turės realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Kadangi teismas nenustatė visų sąlygų, numatytų BK 40 straipsnyje, leidžiančių atleisti R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam skirtina bausmė.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kurios dydis parinktinas mažesnis nei numatyta šios bausmės rūšies vidurkis. Taip pat atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, baudai sumokėti nustatytinas didesnis nei dviejų mėnesių terminas.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Atsižvelgus į BK 67 straipsnio 3 dalį, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį.

Bylos duomenimis R. A. pažeidė du Kelių eismo taisyklių punktus, baustas administracinėmis nuobaudomis kaip pradedantysis vairuotojas, ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, jo padarytos nusikalstamos veikos pasekmės yra susijusios su nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, jokių kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Šių aplinkybių pagrindu kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė atėmimas teisės vairuoti kelių transporto priemones minimaliam 1 metų terminui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-07 nutartis Nr. 2K-121/2014, Vilniaus apygardos teismo 2017-09-19 nutartis Nr.1A-459-626/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-30 nutartis Nr.1A-222-557/2017).

Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė A. J. pareiškė byloje civilinį ieškinį kaltinamajam R. A., automobilio savininkui R. A. ir AAS BTA Baltic Insurance company, atstovaujama filialo Lietuvoje, prašydama solidariai priteisti 2000 eurų neturtinės žalos ir teisinės pagalbos išlaidas, ieškinyje nurodė, kad eismo įvykio melu E. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, klinikiniais duomenimis konstatuota kairės kojos vidinio kulkšnelio lūžimas ir nubrozdinimas kairės kojos vidinio kulkšnelio srityje. Dėl patirtų sužalojimų E. J. fizinį skausmą, nepatogumus, dėl lūžusios kojos buvo sutrikdytas jam įprastas gyvenimo titmas, laikinai nutrūko bendravimas su draugais, sutriko mokymosi procesas, kas atsiliepė jo galutiniams rezultatams. E. J. koja buvo gipse 4 savaites. Visą šį laiką E. J. turėjo gulėti lovoje, vaikščioti galėjo tik su ramentais, turėjo mokytis namuose. Mokymosi procesui trukdė nuolatinis kojos skausmas. Nuėmus gipsą, buvo paskirtas elastinio binto nešiojimas dienos metu, kuris truko dar mėnesį laiko. Visą šį laikotarpį E. J. negalėjo sportuoti, bėgioti, šokinėti, aplamai jam buvo draudžiamas bet koks intensyvus judėjimas. Šis ribojimas buvo paskirtas, kad nepažeisti gyjančio kojos kaulo, kad gijimas būtų sklandus, tolygus ir kaip įmanoma mažiau skausmingas ( 1t., b.l.134-137).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. J. patvirtino, kad ir šiuo metu esant didesniam fiziniam krūviui, skauda koją.

2018-10-17 UAB „Aglisa“ išduotas medicininis pažymėjimas patvirtina, kad E. J. dėl kairės kojos sužalojimo koja buvo imobilizuota 6 savaites, nuo 2018-04-20 iki 2018005-28 jis nelankė mokyklos, skausmo metu vartojo nuskausminamuosius vaistus, kairės kulkšnies skausmas, patinimas išlieka, sustiprėja po fizinio krūvio, rekomenduotas tausojantis režimas, E. J. atleistas nuo kūno kultūros pamokų, skausmo metu rekomenduojama nuskausminantys vaistai ( 1t., b.l.138).

Civilinis atsakovas AAS BTA Baltic Insurance company, filialas Lietuvoje pateikė į bylą paaiškinimus, iš kurių aišku, kad 2018-04-19 Daukšių mstl. įvykusio eismo įvykio metu transporto priemonės Audi A4 valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje AAS BTA Baltic Insurance company, filialas Lietuvoje. Draudimo bendrovėje priimtas sprendimas sutikti su ieškovo neturtinės žalos dydžio ( 2000 eurų) vertinimu. Kaltinamasis R. A. savo atsakomybę ginčija, su pareikštais kaltinimais nesutinka, todėl apskaičiuoto dydžio draudimo išmoka bus išmokėta nedelsiant, ieškovui E. J. nurodžius atsiskaitomosios sąskaitos rekvizitus bei teismui patvirtinus arba jų apdraustajam pripažinus atsakomybę dėl eismo įvykio. Draudimo bendrovė neturi teisinio pagrindo mokėti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ( 1t., b.l.152, 172-173,194).

Žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo ( CK 6.283 straipsnio 1dalis). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Tokiu būdu, neginčijamai nustatyta, kad E. J. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas : kairės kojos vidinio kulkšnelio lūžimas ir nubrozdinimas kairės kojos vidinio kulkšnelio srityje. Dėl eismo įvykio kaltas kaltinamasis. Vertindamas šiuos kriterijus, teismas atsižvelgia ir į neatsargią kaltinamojo kaltę, į formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, kur nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo priteisiama iki 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-200/2010, 2K-644/2012. 2K-370/2013 ir kt.), tačiau išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi, po ko vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nukentėjusiajam nustatytina 2000 eurų neturtinė žala, kuri priteistina iš draudimo bendrovės. Pagal CK 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudžiamajam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikei) neperžengiant draudimo sumos ribų. Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Byloje pateikti 500 eurų ir 100 eurų priėmimo kvitai ( 1t., b.l.164, 2t., b.l.1).

Sprendžiant išlaidų, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtų jo pusėje stojusio advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimo klausimą, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo elgesį nukentėjusiojo atžvilgiu, nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, nukentėjusiojo turtinę padėtį, o taip pat į advokato suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį ir pan., todėl teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes A. J. turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažįsta proceso išlaidomis, priteisia iš kaltinamojo 600 eurų advokato atstovavimo išlaidų A. J. naudai.

Kaltinamajam paskirta 2018-06-15 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (t. 1, b.l.94-95, BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, du kompaktiniai diskai ( 1t., b.l.16, 67), laikytini byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 2000 eurų bauda, kas atitinka 40 MGL.

Skirti R. A. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalies reikalavimais, išaiškinti R. A., kad jis privalo per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, į vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801, sumokėjęs baudą, nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nuteistajam nesumokėjus baudos per nurodytą terminą ir nepateikus tai patvirtinančių banko kvitų, bauda bus išieškota priverstinai.

Civilinės ieškovės A. J. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš civilinio atsakovo AAS BTA Baltic Insurance company, filialas Lietuvoje 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo E. J. naudai, šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti A. J., priteisti iš kaltinamojo R. A. 600 eurų proceso išlaidų A. J. naudai.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, du kompaktinius diskus, esančius byloje, laikyti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.