- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-12
- Bylos Nr.
- e2A-750-642/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07301-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- V. J., R. J.
- Atsakovas
- R. E.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Larisos Šimanskienės, Vilijos Valantienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. J. ir R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. J. ir R. J. patikslintą ieškinį atsakovui R. E. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami priteisti jiems iš atsakovo 20 500 Eur skolą, 2 875 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2019 m. rudenį ieškovas atsakovui paskolino 1 500 Eur bendrų abiejų ieškovų lėšų, kurių atsakovui pritrūko perkant ir remontuojant automobilį ir kurie atsakovui buvo paskolinti iki pareikalavimo. 2020 m. sausio mėnesį atsakovas per du kartus po 10 000 Eur iš ieškovų pasiskolino 20 000 Eur 1,5 mėn. laikotarpiui, pažadėdamas sumokėti 3 000 Eur už paskolinimą, tai jis patvirtino savo 2020 m. sausio 19 d. rašytoje žinutėje ieškovui per programėlę „Viber“ (sausio 13 d. ir sausio 19 d.). Apie tai, kad atsakovas yra skolingas ieškovams, jis pats ne kartą patvirtino savo rašytose žinutėse ir pokalbio su ieškove metu. Iš viso atsakovas buvo skolingas ieškovams 24 500 Eur, šią aplinkybę atsakovas patvirtino susirašinėdamas su ieškovu 2020 m. kovo 2 d. Vėliau, t. y. 2020 m. vasarą, atsakovas sumokėjo 3 000 Eur už paskolinimą ir grąžino 1 000 Eur skolos. Daugiau pinigų atsakovas negrąžino, nors visą laiką žadėjo atsiskaityti. Ieškinio surašymo dieną skolos grąžinimo terminas yra praleistas 2 metus ir 10,5 mėn., todėl kompensuojamosios palūkanos sudaro 2 875 Eur.
3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir išsiųsti žinomu elektroninio pašto adresu. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį buvo informuotas tinkamai, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
4. Ieškovai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad joks dokumentas, patvirtinantis tarp bylos šalių įvykusį sandorį ir pinigų perdavimo faktą atsakovui, tarp bylos šalių nebuvo pasirašytas. Savo ieškinio reikalavimus ieškovai grindžia susirašinėjimo medžiaga, iš kurios, ieškovų teigimu, aiškiai matyti, jog ieškovas paskolino atsakovui negrąžintus 20 500 Eur. Teismas tokius ieškovų argumentus vertino kritiškai. Teismas pažymėjo, kad nei pateiktoje susirašinėjimo medžiagoje, nei garso įraše nėra aptartas nei pinigų perdavimo faktas, atskirai užfiksuojant, kad atsakovas pinigus gavo, o ieškovas pinigus jam perdavė, nei konkreti atsakovui perduota pinigų suma.
7. Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu atsakovas yra skolingas ieškovams, ši aplinkybė ir konkreti skolos suma galėtų būti žinoma ir suprantama tik pačioms bylos šalims, nes iš pateiktos susirašinėjimo medžiagos ši aplinkybė yra visiškai neaiški: iš susirašinėjimo duomenų matyti, jog ieškovas atsakovui nurodo, jog šis jam yra skolingas 24.5; 20+3+1.5=24.5 (2020 m. kovo 2 d. susirašinėjimas), tačiau tokio pobūdžio susirašinėjimo medžiaga negali būti vertinama kaip patvirtinimas, jog atsakovui buvo perduoti ir ieškovams negrąžinti būtent 20 500 Eur. Teismas konstatavo, kad šalis siejant skoliniams santykiams ir abiem šalims to neneigiant, iš žinučių turinio nėra jokios galimybės identifikuoti, apie kokią konkrečią paskolą šalys kalbasi.
8. Teismo nuomone, ieškovų pateikti įrodymai apie deklaruotas pajamas nepagrindžia konkrečios pinigų sumos perdavimo atsakovui.
9. Teismas pažymėjo, kad nors nagrinėjamu atveju atsakovas nebuvo aktyvus, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, jog atsakovas pripažįsta ieškinio reikalavimus, ir tai neatleidžia ieškovų nuo pareigos įrodyti savo ieškinio dalyką. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė aplinkybės, jog perdavė atsakovui 20 500 Eur piniginių lėšų sumą, kurios atsakovas ieškovams negrąžino.
10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalys nesudarė ne tik kad notarinės, bet ir paprastos rašytinės formos sutarties, apskritai nepasirašė jokio skolos dokumento, iš ieškovų į bylą pateiktų įrodymų (šalių susirašinėjimo duomenų, garso įrašų) nėra galimybės nustatyti, nei kada, nei kokia konkreti pinigų suma (sumos) atsakovui galbūt buvo perduota, ar ji apskritai buvo perduota, todėl net ir hipotetiškai vertinant, kad tarp šalių galėjo būti susiklostę paskolos teisiniai santykiai, ir teismui sprendžiant klausimą dėl šalių sudaryto sandorio galiojimo, dėl anksčiau paminėtų priežasčių (ieškovų neįrodyto pinigų – konkrečios sumos – perdavimo fakto) nebūtų galimybės spręsti klausimo dėl restitucijos taikymo. Vis dėlto nenustačius fakto apie sandorio buvimą, teismo vertinimu, nėra pagrindo analizuoti sandorio teisėtumo ir jo formos laikymosi klausimus, todėl plačiau šiuo klausimu teismas nepasisakė.
11. Teismas nurodė, kad, atmetus pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, nėra pagrindo ieškovams priteisti kompensuojamąsias ir procesines palūkanas, todėl ir šiuos ieškovų reikalavimus teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovai V. J. ir R. J. (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
12.1. Ieškovai pažymi, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, paneigiančių 1 500 Eur sumos paskolinimo aplinkybes, kurias nurodė ieškovai. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo ir netgi jas pripažino susirašinėdamas, todėl laikytina, kad šių pinigų paskolinimo faktas yra įrodytas. Teismas negali daryti išvadų, priešingų bylos įrodymams. 2020 m. kovo 2 d. susirašinėjimo medžiagoje yra aiškiai nurodyta, kad ieškovas rašo atsakovui, jog jis jam skolingas 24,5, po to atsakovas atsako „taip“, tada ieškovas detalizuoja, iš ko susideda skola „20+3+1,5=24,5“, į tai atsakovas ir vėl atsako „taip“. 2020 m. vasario 9 d. susirašinėjimo žinutėje ieškovas klausia, ar atsakovas nenori jam atiduoti 1 500 Eur, į tai atsakovas atsako: „turbūt jo“. Apeliantų nuomone, 1 500 Eur skolos suma yra aiškiai įvardyta susirašinėjimo medžiagoje, o teismas yra neteisus teigdamas priešingai.
12.2. Skolininko pripažinimas apie skolos dydį ir faktą yra pakankamas pagrindas konstatuoti esant paskolos teisiniams santykiams. Teismas teigia, kad iš susirašinėjimo duomenų negalima nustatyti pinigų sumos ir perdavimo fakto. Tokie teismo teiginiai prieštarauja ir bylos medžiagai, ir įrodymų vertinimo taisyklėms. 2020 m. sausio 19 d. atsakovas aiškiai rašo, kad pagal antrą skolą iš viso „20 000, 15 % 3000 Eur, 2020-01-19, + pusantro mėn.“. Tai yra akivaizdus atsakovo patvirtinimas, kad 2020 m. sausio 19 d. jis yra pasiskolinęs 20 000 Eur pusantro mėnesio laikotarpiui ir sumokės už tai 3 000 Eur palūkanų.
12.3. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad susirašinėdamas atsakovas teikia įvairius pasiūlymus dėl skolos grąžinimo, nurodo, kad vienu iš pasiūlytų variantų jis laikytų, jog grąžino 17 250 Eur, taip pat rašo, kad, jei būtų žinojęs, kad „ateis korona“, tai nebūtų ėmęs pinigų iš ieškovo. Pokalbiuose atsakovas neneigia paskolos fakto ir žada skolą grąžinti. Šių aplinkybių visuma patvirtina pinigų paskolinimo faktą atsakovui.
12.4. Atsakovui susirašinėjimo su ieškovu metu pripažinus paskolos faktą ir jo sąlygas, yra pakankamas pagrindas teismui kvalifikuoti, kad paskolos teisiniai santykiai nurodytomis sąlygomis yra nustatyti, o ne daryti priešingas išvadas.
12.5. Apeliantas akcentuoja, kad jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tačiau dar nepriėmus teismo sprendimo, atsakovas parašė ieškovui apie skolos pripažinimą. 2023 m. gegužės 11 d. atsakovas rašė: „tu turi autoklavus, kurie yra galbūt 6000% verti, tai vietoje 20 500 nuėmus gan sąžiningus 6 000 Eur, tai liktų 14 tūkst.“. Jau po teismo sprendimo priėmimo atsakovas 2023 m. gegužės 16 d. parašė, kad skolą grąžins, kai tik gaus pinigų, kai parduos butus.
12.6. Apeliantų nuomone, tai, kad šalys paskolos sutartį sudarė nesilaikydamos įstatymo reikalaujamos notarinės formos, šiuo konkrečiu atveju nedaro šios paskolos sutarties negaliojančia, nes sutartis yra iš dalies įvykdyta – pinigai yra paskolinti, palūkanos yra sumokėtos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
15. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
16. Ieškovai kartu su apeliaciniu skundu papildomai pateikė naujus įrodymus – susirašinėjimo medžiagą su atsakovu. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai prašo priteisti iš atsakovo 20 500 Eur skolą ir už negrąžintą sumą apskaičiuotas 2 875 Eur kompensuojamąsias palūkanas. Reikalavimą grindžia ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo per programėlę „Viber“ medžiaga ir pokalbių tarp ieškovės ir atsakovo garso įrašais.
18. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
19. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo dalyko paskolos teisiniuose santykiuose yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta; tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą ir įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020).
20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
21. Kadangi ginčo atveju nėra užfiksuotas pinigų perdavimo atsakovui faktas ir momentas, pagal aptartą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, ieškovams teko pareiga įrodyti, jog pinigai atsakovui buvo perduoti. Ieškovai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek teikdami apeliacinį skundą įrodinėja, jog iš teismui pateiktos susirašinėjimo tarp bylos šalių medžiagos, garso įrašo aiškiai matyti, jog ieškovai paskolino atsakovui negrąžintus 20 500 Eur.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovų pateiktoje susirašinėjimo medžiagoje yra aiškiai įvardytos ir sumos, ir atsakovo pripažinimai dėl skolos, jo pažadai skolą grąžinti, ir tai yra įrodymas, kuris patvirtina, kad ieškovų nurodyta suma buvo perduota atsakovui, yra nepakankamas pripažinti buvus pinigų perdavimo faktą ir ieškovų nurodytą skolos dydį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei pateiktoje susirašinėjimo medžiagoje, nei garso įraše nėra aptartas nei pinigų perdavimo faktas, atskirai užfiksuojant, kad atsakovas pinigus gavo, o ieškovas pinigus jam perdavė, nei konkreti atsakovui perduota pinigų suma.
23. Nustatyta, jog ieškovas 2020 m. kovo 3 d. susirašinėjimo su atsakovu metu teigia, kad „Šiandien diena tu man skoloj 24.5“, atsakovas atsako „yes“, tuomet ieškovas nurodo apskaičiavimą: „20+3+1.5=24.5“, į tai atsakovas atrašo: „yes, juk ne pirma karta toki produkta darau“. Šis susirašinėjimo duomenų fragmentas patvirtina tik faktą, kad šalys kalbasi apie skolą, tačiau nepatvirtina, kad atsakovui buvo perduoti ir ieškovams negrąžinti 20 500 Eur. Tuo labiau, kad atsakovas kalba ir apie „produkto darymą“, taip pat atsakovas mini nebaigtą „ciklą“ ir tai, kad su ieškovu suks „dar vieną ratą“, taip pat šalys kalbasi apie rinkos pokyčius, pardavimus, kainas, minimos įvairios sumos. Iš pateiktos susirašinėjimo medžiagos turinio nėra galimybės nustatyti, apie kokį „produkto darymą“ kalba atsakovas ir koks susitarimas ir įsipareigojimai siejo šalis. Pastebėtina, kad atsakovas ne kartą žada grąžinti skolas, tačiau pateiktoje susirašinėjimo medžiagoje nėra įvardytas pinigų perdavimo faktas, nenurodyta konkreti suma, kuri buvo perduota atsakovui, ir kokia dalis skolos buvo grąžinta.
24. Apelianto teigimu, paskolos faktą ir sąlygas patvirtina ir teismui pateikti garso įrašai, kuriuose užfiksuoti šalių pokalbiai. Įvertinus nuosekliai suformuotą teismų praktiką, matyti, kad garso įrašas gali būti svariu įrodymu byloje siekiant nuginčyti skolos raštelį ar įrodyti kitas su tuo susijusias aplinkybes, tačiau garso įrašo turinys turi būti pakankamai aiškus ir nedviprasmiškas. Aptariant mokamas (sumokėtas) pinigų sumas, skaičiavimus iš garso įrašo turi būti aišku, apie kokias pinigų sumas (skaičiavimus) eina kalba, jie turi būti suprantami ir turi būti aišku, jog skaičiavimai ir kitos aplinkybės kitai šaliai yra suprantamos. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateikto garso įrašo, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nėra galimybės nustatyti, nei kada, nei kokia konkreti pinigų suma (sumos) atsakovui galbūt buvo perduota ir ar ji apskritai buvo perduota.
25. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog nei pateikta susirašinėjimo medžiaga, nei garso įrašas nepatvirtina pinigų perdavimo fakto atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo padarytu byloje pateiktų įrodymų vertinimu. Įvertinusi garso įrašo, susirašinėjimo duomenų išklotines (įskaitant papildomai pateiktas su apeliaciniu skundu), teisėjų kolegija konstatuoja, jog pokalbiai vyksta tiek apie su bylos įrodinėjimu visiškai nesusijusias aplinkybes, tiek apie pinigus, tačiau iš jų turinio negalima suprasti, nei apie kokius tiksliai pinigus yra kalbama, nei iš kokių šalis siejusių teisinių santykių yra atsiradusios piniginės prievolės. Nė viename iš pokalbių nėra aišku, apie kokią konkrečią paskolą šalys kalbasi, skolinimosi ir paskolinimo faktai apibūdinami bendrais teiginiais. Taigi nei iš atskirų pokalbio frazių, nei iš visų pokalbių konteksto negalima konstatuoti pinigų perdavimo fakto, pokalbių turinys nepatvirtina paskolos teisinių santykių egzistavimo.
26. Byloje pažymėta, kad ieškovai yra verslininkai, kurie turi galimybę įvertinti galimas rizikas, skolinant pakankamai dideles pinigų sumas. Todėl pinigų perdavimo grynaisiais pinigais neįforminimas rašytine sutartimi, tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CK 6.871 straipsnio 4 dalimi, paskolos sutartis turėtų būti sudaryta notarinės formos, negali būti vertinamas kaip protingo ir apdairaus asmens standartą atitinkantis elgesys. Pažymima, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai bei, veikdamas tokiu būdu, pats prisiima savo veiksmų neigiamas pasekmes.
27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į ieškovų pateiktas metines pajamų deklaracijas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pateiktos metinės pajamų deklaracijos patvirtina, kad ieškovai gavo nemažas pajamas iš vykdomos veiklos ir iš esmės galėjo būti sukaupę santaupų, tačiau šie įrodymai nepagrindžia konkrečios pinigų sumos perdavimo atsakovui.
28. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015). Teismas vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus ir ieškovų paaiškinimus, išklausė ieškovų pateiktus garso įrašus. Tai, kad byloje nepakako įrodymų ieškovų teiginiams dėl paskolos suteikimo pagrįsti, nereiškia, jog teismas netinkamai vykdė pareigą rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu. Aplinkybė, kad ieškovai apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip, sau naudinga linkme vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
32. Ieškovų (apeliantų) apeliacinį skundą atmetus, jiems apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.