Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. J. ir R. J. patikslintą ieškinį atsakovui R. E. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir išsiųsti žinomu elektroninio pašto adresu.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį buvo informuotas tinkamai, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė patikslintą ieškinį palaikė, paaiškino, kad bendraudavo su atsakovu ir jo patėviu, nebuvo jokio pagrindo manyti, kad atsakovas gali apgauti. Atsakovui paskolinti pinigai iš bendro šeimos biudžeto, uždirbti legaliai. Nepasirašė skolos raštelio dėl nežinojimo ir dėl to, kad pasitikėjo atsakovu. Kadangi atsakovas pradėjo ignoruoti jos vyrą, su atsakovu pradėjo bendrauti ji, tačiau skolos raštelio atsakovas nesutiko pasirašyti. Atsakovas žadėjo atiduoti gintaro, kad jie (ieškovai) galėtų parduoti ir atgauti dalį pinigų, tačiau iš pokalbio su atsakovu net nebuvo aišku, ar atsakovas šį gintarą turėjo. Apie pinigų skolinimo detales nesidomėjo, tik žinojo, kad atsakovas prašė paskolinti pinigų ir vyras ketino juos paskolinti.

Teismo posėdžio metu ieškovas patikslintą ieškinį palaikė, paaiškino, kad su atsakovu ir jo patėviu susipažino 2017 m. renginyje, susijusiame su gintaro gaminiais, po to atsakovas nuolat konsultuodavosi apie gintaro dirbinių gamybą. Kai gulėjo ligoninėje, atsakovas ir jo patėvis (Giedrius, pavardės nežino) jį lankydavo, taip pat dalyvavo vieni kitų gimtadieniuose, atsakovas su patėviu dalyvavo jo artimojo laidotuvėse. Atsakovas prašė paskolinti pinigų, nes tvarkėsi butą, numatė didelį pelną. Per du kartus atsakovui savo dirbtuvėse paskolino pinigus, kurių ligi šiol negrąžino, grąžino tik 4000 Eur. Tuo metu jis buvo vienas, niekas nematė. Atsakovas nenorėjo pasirašyti jokio skolos raštelio. Atsakovas vis žadėjo grąžinti skolą. Bendraudavo labiau su patėviu. 2020-01-13 paskolino 10000 Eur, praėjus kelioms dienoms paskolino dar 10000 Eur. Atsakovas ištrynė daug susirašinėjimo žinučių. Taip pat sutvarkė atsakovui automobilį 2019 m., sumokėjo už remontą 1500 Eur. Iš susirašinėjimo matyti, kad atsakovas gavo 10000 Eur. Susirašinėjime „šratai“ – gintarai, „k“ - tūkstantis. Atsakovas pasiūlė už pinigų paskolinimą duoti 3000 Eur atlygį. Atsakovas pasiskolino pinigus pusantro mėnesio laikotarpiui. Pinigus atsakovas skolinosi pirkti gintarui. Ieškovas dirba legaliai. Žmona žinojo, jog jis skolino pinigus. Pinigai paskolinti iš bendrų šeimos lėšų. Tokią pinigų sumą turėjo namuose. Grąžintą sumą vertina kaip 3000 Eur palūkanas ir 1000 Eur už automobilio remontą. Santaupas buvo deklaravęs. Abu su žmona dirba pagal verslo liudijimą. Tiksliai nepamena, kada atsakovas grąžino 4000 Eur (gal 2020 m. vasarą). Tuo metu jis buvo su dukra. Atsakovo patėvis žino apie atsakovo skolą ieškovams. Kai skolino pinigus, nežinojo atsakovo pavardės.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas palaikė patikslintą ieškinį jame nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad ieškovai – solidarūs kreditoriai. Palūkanos skaičiuojamos kaip kompensacinės, po to, kai praėjo pusantro mėnesio laikotarpis po skolos grąžinimo termino. Tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai. Ieškinio reikalavimas pagrįstas rašytiniais įrodymais: garso įrašu ir susirašinėjimu. Iš atsakovui paskolintų pinigų liko negrąžinta 20500 Eur. Atsakovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, kas patvirtina jo skolos pripažinimą. Dėl kompensacinių palūkanų susitarimo nebuvo, todėl paskaičiavo įstatyme numatytas 5 procentų palūkanas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai prašo priteisti iš atsakovo 20500 Eur skolą ir už negrąžintą sumą paskaičiuotas 2875 Eur kompensuojamąsias palūkanas. Reikalavimą grindžia ieškovo ir atsakovo susirašinėjimu per „Viber“ programėlę ir pokalbių tarp ieškovės ir atsakovo garso įrašais.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33; 2018-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018; 2021-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Paskolos sutarties sudarymo faktas fiksuojamas CK 6.871 straipsnyje nurodytame dokumente – paskolos sutartyje ar paskolos raštelyje. CK 6.875 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis faktiškai pinigų negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes turi įrodyti paskolos gavėjas. Jas įrodžius, sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Toks teisinis reglamentavimas yra reikšmingas paskirstant įrodinėjimo naštą tarp šalių, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo: jeigu nėra rašytinio dokumento, atitinkančio CK 6.871 straipsnio reikalavimus, arba tokiame dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimas, paskolos davėjui tenka pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą; jeigu įstatymo reikalavimus atitinkančiame dokumente pinigų perdavimas užfiksuotas, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir pareiga įrodyti pinigų neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui (CK 6.875 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2017-09-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017).

Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodo, kad per kelis kartus paskolino atsakovui pinigų sumą, dalį paskolintos sumos atsakovas grąžino ir liko skolingas ieškovams 20500 Eur. Joks dokumentas, patvirtinantis tarp bylos šalių įvykusį sandorį ir pinigų perdavimo faktą atsakovui, tarp bylos šalių nebuvo pasirašytas. Savo ieškinio reikalavimus ieškovai grindžia tarp bylos šalių vykusiu susirašinėjimu, iš kurio, ieškovų teigimu, aiškiai matyti, jog ieškovas paskolino atsakovui negrąžintus 20500 Eur. Teismas tokius ieškovų argumentus vertina kritiškai. Teismas pažymi, kad nei pateiktuose susirašinėjimuose, nei garso įraše nėra aptartas nei pinigų perdavimo faktas, atskirai užfiksuojant, kad atsakovas pinigus gavo, o ieškovas pinigus jam perdavė, nei konkreti atsakovui perduota pinigų suma. Pastebėtina, kad ieškovai ieškinyje ir teikdami paaiškinimus teismo posėdžio metu apskritai nurodė prieštaringas aplinkybes: ieškinyje nurodyta, jog ieškovas paskolino atsakovui 1500 Eur automobilio pirkimui ir remontui, tačiau teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad būtent jis sumokėjo šią pinigų sumą meistrams už atsakovo automobilio remontą. Iš pateiktų susirašinėjimų, garso įrašų galima numanyti, kad bylos šalis siejo nevienkartiniai skoliniai santykiai, nes susirašinėjimuose kalbama apie įvairias pinigų sumas, be to, atsakovas žada grąžinti skolas, tačiau šiuose susirašinėjimuose, garso įrašuose nėra atskiro patvirtinimo apie pinigų perdavimą, konkrečios perduotos sumos, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti pinigų perdavimo faktą. Pažymėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jeigu atsakovas yra skolingas ieškovams, ši aplinkybė ir konkreti skolos suma galėtų būti žinoma ir suprantama tik pačioms bylos šalims, nes iš pateikto susirašinėjimo ši aplinkybė yra visiškai neaiški: iš susirašinėjimo matyti, jog ieškovas atsakovui nurodo, jog šis jam yra skolingas 24.5; 20+3+1.5=24.5 (2020-03-02 susirašinėjimas), tačiau tokio pobūdžio susirašinėjimas negali būti vertinamas kaip patvirtinimas, jog atsakovui buvo perduoti ir ieškovams negrąžinti būtent 20500 Eur. Teismo vertinimu pinigų perdavimo fakto nepagrindžia byloje esantis atsakovo bei ieškovo susirašinėjimas, nes šalis siejant skoliniams santykiams ir abiem šalims to neneigiant, iš žinučių turinio nėra jokios galimybės identifikuoti, apie kokią konkrečią paskolą šalys kalbasi; skolinimosi ir paskolinimo faktai apibūdinami bendrais teiginiais. Ieškovų į bylą pateikti duomenys apie deklaruotas pajamas patvirtina, kad ieškovai gavo nemažas pajamas iš vykdomos veiklos ir iš esmės galėjo būti sukaupę santaupų, visgi šie įrodymai nepagrindžia konkrečios pinigų sumos perdavimo atsakovui. Pažymėtina, jog nors nagrinėjamu atveju atsakovas nebuvo aktyvus, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, jog atsakovas pripažįsta ieškinio reikalavimus ir neatleidžia ieškovų nuo pareigos įrodyti savo ieškinio dalyką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovai neįrodė aplinkybės, jog perdavė atsakovui 20500 Eur piniginių lėšų sumą, kurios atsakovas ieškovams negrąžino (CPK 178, 185 straipsniai).

Be to, pažymėtina, kad pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. CK 1.93 straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (taikoma restitucija) (CK 1.93 straipsnio 5 dalis). CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Pagal CK 80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Nagrinėjamu atveju šalys nesudarė ne tik, kad notarinės, bet ir paprastos rašytinės formos sutarties, apskritai nepasirašė jokio skolos dokumento, iš ieškovų į bylą pateiktų įrodymų (šalių susirašinėjimo, garso įrašų) nėra galimybės nustatyti nei kada, nei kokia konkreti pinigų suma (sumos) atsakovui galimai buvo perduota, ar ji apskritai buvo perduota, todėl net ir hipotetiškai vertinant, kad tarp šalių galėjo būti susiklostę paskolos teisiniai santykiai, ir teismui sprendžiant dėl šalių sudaryto sandorio (ne)galiojimo, dėl aukščiau paminėtų priežasčių (ieškovų neįrodyto pinigų - konkrečios sumos perdavimo fakto) nebūtų galimybės spręsti dėl restitucijos taikymo. Visgi nenustačius fakto apie sandorio buvimą, nėra pagrindo analizuoti sandorio teisėtumo ir jo formos laikymosi klausimus, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakytina.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad ieškovų reikalavimas dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas.

Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, nėra pagrindo ieškovams priteisti kompensuojamąsias ir procesines palūkanas, todėl ir šie ieškovų reikalavimai atmestini.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl dėl jų priteisimo nespręstina.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 20,36 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šios išlaidos, atmetus ieškinį, valstybės naudai priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. J. 10,18 Eur (dešimties eurų 18 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Priteisti iš ieškovės R. J. 10,18 Eur (dešimties eurų 18 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.