Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1030-951/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-14
Bylos Nr.
1-1030-951/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01777-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Kaltinamasis
G. V.
Nukentėjusysis
D. D.
Advokatai
Vlada Buivydienė, Algirdas Zakrasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1030-951/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01777-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2.; (S) 1.2.25.4.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,kaltinamajam G. V., jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,nukentėjusiosios D. D. įstatyminiam atstovui V. D.,nukentėjusiosios atstovei advokatei Vladai Buivydienei,civilinio atsakavo atstovui advokatui D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), našlys, aukštesniojo išsilavinimo, pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. 2017 metų spalio 31 dieną apie 8.47 valandą Šiauliuose, Vytauto ir P. Višinskio gatvių sankryžoje, vairuodamas lengvąjį automobilį „Ford Mondeo", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus – tai yra, važiuodamas Vytauto gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti pėsčiųjų, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, – ir dėl to kliudė per pėsčiųjų perėją iš kairės pusės ėjusią pėsčiąją D. D., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio D. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis G. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad važiavo neviršydamas greičio. Kai pastebėjo nukentėjusiąją, stabdydamas suko į kairę. Vos ją kliudė. Tai pirmas jam toks nutikimas per gyvenimą. Jokių pažeidimų daugiau neturi. Atsitiko nelaimė. Nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kiek galės, tiek nukentėjusiajai padės. Viskas buvo pernai, berods, spalio 15 d., tiksliai neprisimena, buvo po 8 val., netoli 9 val. ryto. Važiavo Vytauto g. link turgaus. P. Višinskio – Vytauto gatvių sankryžoje atsitiko įvykis. Neprisimena, iš kurios pusės ėjo nukentėjusioji. Prieš pat susidūrimą pamatė nukentėjusiąją, pasuko vairą ir stabdė. Vairavo automobilį „Ford Mondeo“. Po įvykio iš karto sustojo, išlipo, žiūrėjo, kas nutiko nukentėjusiajai. Atvyko greitoji, kažkas ją iškvietė. Netoliese yra greitosios pagalbos bazė. Kai priėjo, nukentėjusioji bandė keltis, sakė, kad jai nieko nėra, nieko neskauda. Daktarė neleido keltis, užkėlė ant neštuvų. Keliant į mašiną, ji pasakė vardą, pavardę, metus, sakė, kad nieko neskauda, nukentėjusioji buvo sąmoninga. Ji buvo išvežta į gydymo įstaigą. Nedrįso lankyti nukentėjusiosios gydymo įstaigoje, jam toks pirmas kartas. Iš policijos jį pasiuntė į draudimo bendrovę. Draudimo bendrovėje jam pasakė, kad nesirūpintų, viskuo pasirūpins draudimas. Po kurio laiko paskambino nukentėjusiajai, ji pasakė, kad visus reikalus dėl eismo įvykio tvarko sūnus. Nukentėjusioji nesutiko su juo susitikti, nes sūnus tvarko visus reikalus. Vieną kartą kalbėjo su sūnumi, perdavė atsiprašymą, sakė, kad kiek galės, tiek atsilygins. Jo kaltė, niekaip to nepaneigs. Neatsilygino nukentėjusiajai, nes niekas su juo nesutiko. Sūnus pasakė tokią sumą, kad jam pasirodė nerealu. Nėra nei kiek žalos atlyginęs nukentėjusiajai. Kiek teismas priteis, tiek atlygins. Nėra susitaręs su nukentėjusiosios įstatyminiu atstovu dėl žalos atlyginimo. Yra pasiruošęs tartis su nukentėjusiosios įstatyminiu atstovu po posėdžio. Du kartus nukentėjusiosios atsiprašė telefonu, ji jam sakė, kad nieko nežino, nieko nesupranta, viską tvarko sūnus. Kuo galėtų, tuo padėtų. Siūlė nukentėjusiajai pagalbą, bet sakė, kad nieko nežino. Civiliniame ieškinyje nurodyta 4500 Eur žala per didelė, galėtų sumokėti mažesnę sumą. Gali mokėti tik iš pensijos. Kokius 300 Eur galėtų sumokėti iš karto. 295 Eur yra jo pensija, dar gauna našlio pensiją. Teises įgijo 1972 metais, vairuoja 45 metus. Per tą laiką nėra turėjęs nei vienos nuobaudos. Automobilis buvo draustas bendrovėje ERGO. Nežino, kokias sumas apmoka draudimo bendrovė eismo įvykio metu. Šis įvykis jį baisiai paveikė. Kažkas pasidarė su sveikata, labai stipriai pergyvena, nes gyvenime tokio įvykio nėra buvę. Visada vairuoja atsargiai. Jei neatsargiai būtų važinėjęs, būtų turėjęs bent kokią nuobaudą. Jam blykstelėjo šviesa ir nepamatė nukentėjusiosios. Greičio neviršijo. Žinojo, kad ten yra pėsčiųjų perėja. Prieš perėją turi važiuoti tokiu greičiu, kad spėti sustabdyti transporto priemonę. Šiandien būtų dar atidesnis. Dabar važiuoja su automobiliu, bet jau nedaug. Įgijo labai didelę patirtį. 2016 m. tikrinosi sveikatą dėl vairuotojo pažymėjimo keitimo. Vairuoja ne kiekvieną dieną, kai reikia, pavažiuoja. Prašytų teismo neatimti vairuotojo pažymėjimo, ir klausa, ir akys jam leidžia vairuoti. Yra vienas pats, reikia nuvažiuoti kur, tai nebus kam jį vežioti. Gyvena vienas. Jo dukra gyvena Šiauliuose, (duomenys neskelbtini). Su dukra bendrauja dažnai. Gauna senatvės ir našlio pensiją. Automobilis priklauso jam, butas irgi jo nuosavybė. Daugiau jokio turto neturi. Jo viena akis operuota, kai tikrino regėjimą, matė gerai, vairavimui akinių jam nereikia. Per du metus jo regėjimas nepablogėjo. Įvykio dieną buvo geras oras, švietė saulė, viskas aiškiai matėsi. Kai nukentėjusiąją pamatė, ji buvo prie bortelio, nebuvo nei žingsnio nuo bortelio. Perėjoje nieko nebuvo. Važiavo vienas. Draudimas jam sakė, kad bus pilnai pasirūpinta nukentėjusiąja. Tam ir draudžiasi, kad po to nebūtų keblumų. Mano, kad jis dar gali vairuoti, nėra praradęs nei orientacijos, nei mąstymo. Saulė į kažką atsišvietė ir jam blykstelėjo į akis. Nukentėjusiąją vos kliudė, ji pavirto. Ant kaktos buvo šiek kraujo. Skaitė liudytojų, kurie važiavo iš paskos, parodymus. Jei būtų toks smūgis, kad nukentėjusioji būtų išmesta į orą, tai sužalojimai būtų daug didesni. Važiavo 45 km/h greičiu, tikrai ne greičiau. Prieš perėją pristabdo, nevažiuoja tokiu greičiu. Neteisinga, kad nesikreipė į nukentėjusiąją, bet tiesiog nedrįso lįsti į akis, pasimetė. Draudimo bendrovėje jam pasakė, kad bus dėl nukentėjusiosios sveikatos pasirūpinta. Su medicinine išvada susipažino, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji sąmoningai kalbėjo, nežino, kad ji buvo praradusi sąmonę. Su nukentėjusiąja kalbėjo telefonu, jos sveikata domėjosi. Klausė, kuo gali padėti, tačiau ji pasimetusi pasakė, kad nieko nežino, pasirašė raštą, dabar sūnus tvarko šį reikalą. Sakė, kad vaikšto, eina į reabilitaciją. Nesakė, kad jai reikalingi ramentai. Bylinėjimosi išlaidos labai didelės, nežino, kaip sumokėti, pensija nedidelė. Nežino, kiek nukentėjusiajai kainavo operacija. Po kliudymo už kokių trijų metrų sustojo. Stabdymo kelio nebuvo, nes nebuvo greičio. Po to pareigūnai liepė patraukti mašiną, kad netrukdytų eismui, pareigūnas net padėjo ženklus pastatyti. Prieš matuojant eismo įvykio vietą, paprašė patraukti mašiną. Žino, kad negalima pasitraukti iš eismo įvykio vietos. Neprisimena, ar, kai traukė mašiną, jau buvo pamatuota eismo įvykio vieta. Mašiną patraukė link kampo. Su dukra santykiai geri, kaip tėvo ir dukters. Neteko per gyvenimą pyktis, klauso jos, kai jam ką nors pataria. Sutinka, kad prašymas dėl laidavimo būtų tenkintas. Neprisimena, ar policijos pareigūnai, ar įvykio vietoje buvę asmenys liepė jam patraukti mašiną. Kažkas sakė, kad trukdo pravažiavimui, todėl reikėjo patraukti mašiną. Prašo teismo labai jo neskriausti, kad galėtų išgyventi. Įsipareigojimą dėl proceso išlaidų atlyginimo pasirašė gera valia.

Nukentėjusiosios įstatyminis atstovas V. D. dėl civilinio ieškinio parodė, kad tokią sumą sudaro moralinė ir fizinė žala, kurią patyrė nukentėjusioji po avarijos. Nerviniai pergyvenimai, fiziniai negalavimai, dabartinis jos tolimesnis gydymas sudaro civiliniame ieškinyje nurodytą sumą. Gegužės 4 d. buvo priversti kreiptis į gydytojus, šis sužeidimas nepraeis be pasekmių, nes toliau tenka gydytis, o negalavimai liks gal ir visam laikui. Teko naudotis specialiomis procedūromis. Buvo sumušta kairės kojos blauzda, buvo hematoma, kuri operuota, nes supūliavo. Mama visai negalėjo vaikščioti, kaskart, kai reikėjo eiti į procedūras, reikėjo kviesti socialinės rūpybos transportą, kuris ne visada galėdavo nuvežti, tuomet kviesdavo taksi. Buvo geriami vaistai, naudojami tepalai, šildymas, vonios ir kitos specialios procedūros. Savaitę po avarijos mama buvo ligoninėje, gydytojai pasakė, kad nebeturi galimybės nukreipti jos į reabilitaciją. Išsivežė mamą į Vilnių, apie tris savaites ji nevaikščiojo, nes skaudėjo koją, nors ir buvo naudojami vaistai. Jai buvo reikalinga priežiūra. Lapkričio 23 ar 24 d., tiksliai neprisimena, vežė į Šiaulius pas apylinkės gydytoją, nes būklė negerėjo. Gydytoja nusiuntė mamą pas chirurgę, kuri pasibaisėjo vaizdu, padarė du ar tris pjūvius, šalino pūlius. Dvi dienas vežiojo mamą, po to visur, kur reikėjo, mamą vežiojo broliai. Kai nukentėjusioji su ramentu galėjo išeiti į kiemą, kviesdavosi taksi ir važiuodavo į perrišimus. Socialinei rūpybai irgi reikėjo mokėti. Perrišimai truko apie 3 savaites. Draudimo bendrovė buvo pasiėmusi mamos medicininę kortelę, paskutinį kartą perrišant gydymo įstaigoje nebuvo kortelės, matomai draudimo bendrovė irgi dar ne visus apsilankymus matė. Su broliais stengėsi mamą globoti, vis pas save pasiimdavo. Ji negalėjo nueiti į parduotuvę, todėl ja rūpinosi. Nukentėjusioji patyrė dideles fizines, moralines, psichologines kančias, sukrėtimą. Kai pirmą kartą nuvyko pas mamą, ji kokią parą buvo nesąmoninga, elgėsi taip, kaip jai nebūdinga. Šiai dienai mamai skauda koją, negali vaikščioti, gegužės 4 d. nuvežė pas gydytoją, nukreipė pas chirurgą, kuris užsiminė apie reabilitaciją. Kairės kojos blauzdos raumuo beveik visai sunykęs, koja violetiniai rudos spalvos, sukietėjusi. Kai masažuoja koją, tuo metu gerai, tačiau pagerėjimas tik laikinas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas turi ilgalaikes pasekmes. Tai, ką mama leisdavo sau anksčiau, to daryti nebegali. Anksčiau rytais eidavo pėsčiomis pasiimti laikraščio, eidavo pasivaikščioti prie ežero, o dabar to nebėra. Tokiame amžiuje raumuo jau nebeatsistatys. Pirmą kartą kaltinamasis mamai paskambino, kai apsilankė policijoje dėl apklausos ir pasakė, kad kaltinamasis nesidomi. Tyrėja turbūt perdavė jo žodžius. Mama sakė, kad kaltinamajam perdavė jo telefoną, bet iš jo skambučio nesulaukė. Balandžio 24 d. nuvyko pas advokatą pasiimti paruošto ieškinio, tuomet paskambino kaltinamasis. Paklausė, ar žino, kiek jie patyrė išlaidų, pasakė, kad tiek pinigų neturi ir kreipsis į advokatą. Kaltinamasis dar kelis kartus skambino mamai, bet mama pasakė, kad nesupranta tų tvarkų, prašė jo atstovauti, todėl kreipėsi į prokurorą, kad jį paskirtų atstovu. Matė, kad kaltinamasis apsidraudęs civilinę atsakomybę. Nėra teisininkas, bet supranta, kad tam tikrose ribose žalą atlygina draudimas, o ko neatlygina draudimas, atlygina kaltinamasis. Draudimas atlygina 5000 Eur neturtinės žalos. Draudimas neįvykdė visų savo įsipareigojimų. Turtinė žala buvo padaryta. Pirminės turtinės žalos dokumentų neturi. Nukentėjusioji teikė dokumentus dėl turtinės žalos. Draudimo bendrovei jie nieko neteikė. Vykimas pas gydytoją yra turtinė žala. Jis vyko į Šiaulius, grįžo į Vilnių, važinėjo su mama pas gydytojus, tai yra jo patirtos išlaidos, prižiūrint nukentėjusiąją. Mama gyvena viena. Šiai dienai ji vaikšto su lazdele arba ramentu. Iki avarijos mama vasarą vaikščiodavo be lazdelės. Mama gyvena pirmame aukšte. Kaimynai jai padeda nupirkti maisto, parneša. Mama šiai dienai jaučia skausmą. Mamai buvo sumuštas petys, smilkinys. Petį skauda iki šiol. Smilkinys greitai užgijo. Mama gauna pensiją ir turbūt našlės pensiją, pensijos dydžio nežino. Finansiškai padeda mamai, nuperka maisto. Mama turi butą. Per metus gal pusę metų mama būna Šiauliuose, stengiasi vis parsivežti ją pas save. Mama po avarijos yra prislėgta, nes visą laiką vaikščiodavo pėsčiomis. Išvažiuojant iš Vilniaus buvo kuro bake, o kiek trūko, tiek prisipylė, dėl to čekis už kurą yra mažesnei sumai nei nurodyta ieškinyje. 70 Eur sudaro ne tik kuras, bet ir automobilio amortizacija. Su mama kartu, pasitarę su advokatu, nusprendė, kad 4500 Eur yra suma, atitinkanti patirtus nuostolius. Gydytojai buvo nurodę, kad reikia tepti sužeistą vietą tepalais, tačiau šitas nepadėjo. Daktarų rekomendacijos buvo vykdomos, tačiau jos nepadėjo, todėl teko šalinti pūlinį. Į medikus negalėjo kreiptis anksčiau, nes ji registruota Šiauliuose, o tuo metu ji viešėjo pas jį. Kai pamatė, kad vis labiau skauda, pūlinys nesiskirsto, todėl vežė mamą pas gydytoją. Prieš paduodant ieškinį, buvo įvardinęs, kokios gali būti sumos, tuomet kaltinamasis nesutiko ir pasakė, kad kreipsis į advokatus. Nežino, ar vienareikšmiškai gali nuspręsti dėl civilinio ieškinio sumažinimo. Yra patirta didelė moralinė trauma, patirtos didelės išlaidos. Kaltinamojo pasakymas, kad gali mokėti pagal savo išgales, jiems netinka, nes jie patyrė išlaidas. Jis su kaltinamuoju susitarė dėl 845 Eur proceso išlaidų atlyginimo, dalį išlaidų – 300 eurų, kaltinamasis jau atlygino, likusią sumą atlygins per 5 mėnesius. Kitą civilinio ieškinio sumą turėtų kompensuoti draudimas. Prašo G. V. nebelaikyti atsakovu dėl žalos atlyginimo. Dėl proceso išlaidų pretenzijų nebeturi, nes jau susitarė.

Civilinio atsakavo atstovas advokatas D. B. dėl civilinio ieškinio teisme paaiškino, kad dėl šio eismo įvykio draudimo bendrovė išmokėjo 540 Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi kaltinamasis eismo įvykio metu buvo apsidraudęs pas atsakovą. Kaip numato įstatymas, kuris reguliuoja draudimo teisinius santykius, draudiko atsakomybės limitas yra 5000 Eur ribose. Poįstatyminis teisės aktas apibrėžia, kaip apskaičiuojama išmoka. Jei ne teisminiu keliu, tai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., teismo teisė yra įvertinti neturtinę žalą, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, pasekmes. Iš 5000 Eur sumos draudimo bendrovė išmokėjo 540 Eur draudimo išmoką nukentėjusiajai D. D.. Ieškinys pareikštas gerokai didesnis. Bendrovės pozicija dėl išmokėtos sumos yra paremta teismų praktika. Už analogiškus sužalojimus turi būti priteisiamos panašios išmokos, kitaip būtų pažeistas lygiateisiškumo principas. Reikia atsižvelgti į pasekmes. Specialistas pateikė dvi išvadas, buvo pakeistas sveikatos sutrikdymo mastas. Yra reikšminga, kokio pobūdžio sužalojimai padaryti. Nebuvo padaryti kaulų lūžiai, nebuvo iškilęs pavojus sveikatai, gyvybei. Tokios sumos priteisiamos, kai yra daugybiniai, sudėtingi lūžiai, kai asmuo ilgą laiką būna nedarbingas. Svarbus momentas yra kaltinamojo kaltė, svarbu, ar tyčinė kaltė. Tyčinės kaltės atveju priteisiamos didesnės išmokos. Šioje byloje tokių aplinkybių nėra, todėl dalis ieškinio nėra pagrįsta. Neturtinės žalos dydį palieka vertinti teismui. Jei teismas priimtų sprendimą tenkinti ieškinį visiškai, draudimo bendrovė atsakys prisiimtos draudimo sumos ribose. Jei civilinis ieškinys viršija draudimo atsakomybės ribas, tuomet turi atsakyti ir veiką padaręs asmuo. Šiuo atveju reikalavimas neviršija draudiko atsakomybės ribų, tai draudimo bendrovė turėtų būti civiliniu atsakovu, dėl to nėra ginčo. Nedarbingumas skaičiuojamas nepaisant to, ar nukentėjusysis pensininkas, ar dirbantis. Būdamas pensininkas turi teisę ir dirbti. Pagal Vyriausybės nutarimą, viena nedarbinga diena įvertinta 6 Eur. Paskaičiuota už 90 dienų. Turėtų būti įvertinta mediciniškai, ar nedarbingumas susijęs su eismo įvykiu. Kiekviena trauma turi mediciniškai pagrįstą laikotarpį. Bendrovė įvertino 90 dienų nedarbingumo laikotarpį, toks laikotarpis adekvatus, kai nėra kaulo lūžimų. Įvertinus medicininius dokumentus, traumą, gydymo trukmę, paskaičiuojama bendra gydymo trukmė. Žmogus gali lankytis pas gydytoją kartą per mėnesį, tačiau tai nereiškia, kad nedarbingumas yra dėl eismo įvykio. Kadangi byla teisme, teismas nustatys neturtinės žalos dydį ir priims sprendimą. Draudimo bendrovė priėmė sprendimą kompensuoti tokią neturtinę žalą. Teismas nustato, kokia padaryta žala. Jei sugadintas daiktas, tai jis turi ekonominę vertę. Sveikatos sužalojimas yra matematiškai neįvertinama žala. Teismas žalą nustato pagal savo vidinį įsitikinimą, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes. Žūties atveju išmokama visa suma, numatyta draudimo sutartyje. Žiūrint iš epikrizės ir pavojaus, pagal medicininę praktiką, nukentėjusiajai padarytus tyrimus, nekonstatuoti jokie lūžiai, vidaus organų pažeidimai, kurie sukeltų pavojų gyvybei, sveikatai. Remdamasis šiais įrodymais, teismas priims sprendimą. Medicininis pasekmių vertinimas yra pateiktas teismui, o teismas nustatys, kurios pasekmės reikšmingos.

Žemesnės instancijos teismas

Laiduotoja A. K. teisme parodė, kad mano, jog būtų tinkama laiduotoja. Iki šiol nėra padariusi jokių nusižengimų, gyvena padorų gyvenimą, daug metų gyvena su vyru, užaugino padorius vaikus. Tėvas kaltinamas avarijos padarymu. Tėvas išgyvena, tai pirmas toks atvejis jo gyvenime. Tokiuose metuose reaguoja daugiau nei jaunas žmogus. Jis labai pergyvena. Kalbėjosi, pasakojo viską, aiškinosi. Ramina save, kad žmogus liko gyvas, nes kelio atgal nebėra, eismo įvykis jau padarytas. Tėvas važinėja atsargiai, per tiek metų tai buvo jo pirmas eismo įvykis. Tėvas į miestą važiuoja tada, kada labai reikia, šiaip sau nevažinėja. Ji taip pat turi vairuotojo pažymėjimą, vairavimo stažas apie 30 metų, neturi administracinių nusižengimų. Tai, ką pataria, tėvas klauso. Nuolat kalbasi apie atsargumą. Tėvas praėjo medicininę apžiūrą, viskas buvo gerai, jis gali vairuoti. Stengsis pati dažniau tėvą vežioti, kad jis mažiau važiuotų pats. Sesuo irgi vairuoja, anūkai gali jį vežioti. Prašo perduoti tėvą jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-10-31 apie 8 val. ji nuėjo į laikraščio „Šiaulių kraštas" redakciją paimti laikraštį. Paėmusi laikraštį, ėjo atgal, ėjo per pėsčiųjų perėją, esančią ties redakcijos pastatu, per Vytauto gatvę. Kai ėjo per perėją, arti automobilių nebuvo. Jai baigiant pereiti gatvę, staiga išgirdo motoro burzgesį, ji dar spėjo pagalvoti, kad baigia pereiti gatvę, o daugiau nieko neprisimena, prarado sąmonę. Atsigavo ligoninėje, palatoje. Ligoninėje gulėjo apie savaitę laiko, po to gydymas buvo tęsiamas, buvo operuota kairė koja, nes buvo krešulių (1 t., b. l. 34-36).

Liudytojas V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po jo motinos sužalojimo eismo įvykio metu automobilio vairuotojas nei mamai D. D., nei jam neskambino, neatsiprašė, nepasidomėjo, kaip mamos sveikata. Draudimo bendrovė atlygino dalį neturtinės žalos, tačiau tai tik nedidelė kompensacija palyginus su mamos patirtais nepatogumais ir išgyvenimais. Dėl likusios žalos atlyginimo rašys civilinį ieškinį, kurį pateiks ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 69-71).

Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vieną dieną, tikslios datos neprisimena, dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu D. M., iš Šiaulių AVPK budėtojo gavo pranešimą, jog Vilniaus gatvėje automobilis kliudė pėsčiąją. Jiems atvykus į įvykio vietą, ties „Šiaulių krašto" redakcijos pastatu, jie rado automobilio „Ford" vairuotoją, kuris pasakė, jog nepastebėjo per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios ir ją kliudė. Jiems atvykus, automobilis „Ford" stovėjo už Višinskio-Vytauto gatvių sankryžos (link Vasario 16-osios gatvės). Atvykę į įvykio vietą, automobilio vairuotojui patikrino blaivumą, jis buvo blaivus. Nukentėjusią moterį išsivežė greitosios medicinos pagalbos automobilis, kuris, jiems atvykus, jau buvo įvykio vietoje. Po to į įvykio vietą atvyko kelių policijos ekipažas, kuris įformino įvykį (1 t., b. l. 74-76).

Liudytojas M. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vieną dieną, tikslios datos neprisimena, buvo rytas, jis važiavo Vytauto gatve link Tilžės gatvės (atkarpoje nuo Rūdės gatvės iki Višinskio g.). Prieš pat jį automobilių nebuvo, toliau priekyje važiavo tik vienas automobilis. Važiuodamas staiga pamatė, kaip prieš tą priekyje važiuojantį automobilį staiga pakyla į viršų moteris ir nukrenta ant važiuojamosios dalies. Jis suprato, kad tas automobilis partrenkė tą moterį. Jis staiga sustojo, kad gulinčios ant kelio moters nepervažiuotų kiti automobiliai. Jis nuėjo prie moterį partrenkusio automobilio, kurio vairuotojas automobilį sustabdė jau pravažiavęs Vytauto - Višinskio g. sankryžą (prieš universiteto pastatą). Vairuotojas jam pasakė, kad jį apakino saulė, tačiau tuo metu saulė švietė važiuojant ta kryptimi iš nugaros. Jis paskambino telefonu 112 ir iškvietė pagalbą, greitoji atvažiavo labai greitai. Iš pradžių partrenkta moteris nejudėjo, o po to greitosios pagalbos vyrukai paprašė surasti moters batą, kuris buvo nukritęs. Jis moters batą rado nuskridusį prie universiteto pastato ir jį padavė greitosios darbuotojams. Po to atvykusiems policijos pareigūnams jis pasakė savo duomenis ir iš įvykio vietos išvažiavo (1 t., b. l. 79-82).

2017-11-02 Šiaulių AVPK pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad po eismo įvykio G. V. buvo blaivus (1 t., b. l. 9).

Eismo įvykio vietos plane ir fotonuotraukose užfiksuoti įvykio vietos požymiai, automobilio padėtis po eismo įvykio (1 t., b. l. 10-17).

Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti automobilio „Ford Mondeo" požymiai (1 t., b. l. 19).

Specialisto išvadoje Nr. pG 1690/2017(04) nurodyta, kad D. D. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, muštinė žaizda dešiniame antakyje, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar galimai paviršiais. D. D. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje komplikavimosi jos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 30-31).

2018-04-19 parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu G. V. parodė, iš kurios pusės jis atvažiavo, iš kurios pusės ir per kurią pėsčiųjų perėją ėjo pėsčioji, kur jis sustojo po eismo įvykio, ir kur jis patraukė automobilį (1 t., b. l. 116-123).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo G. V. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas paaiškinimus teisme, bet ir tyrimo metu apklausta nukentėjusioji, liudytojai, taip pat tai patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Atsižvelgiant į tai, jog G. V., vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, ir dėl to, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti pėsčiųjų, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, ir dėl to kliudė per pėsčiųjų perėją iš kairės pusės ėjusią pėsčiąją D. D., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio D. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

G. V. neatsargia kaltės forma padarė nusikalstamą veiką būdamas neteistas (1 t., b. l. 128), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 134), pensininkas. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. V. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. LR BK 40 straipsnio 1 dalis (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra gautas kaltinamojo dukters A. K. prašymas perduoti jai G. V. pagal laidavimą (1 t., b. l. 192). Ji yra verta teismo pasitikėjimo – neteista (2 t., b. l. 6), administracinėn atsakomybėn patraukta nebuvo (1 t., b. l. 194), teigiamai charakterizuojama darbovietės (1 t., b. l. 193), todėl gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. LR BK 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Be to, teismas turi padaryti išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju G. V. atžvilgiu nėra priimtas nė vienas apkaltinamasis nuosprendis, jis yra neteistas, kaip jau buvo konstatuota, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, be to, atlygino dalį nukentėjusiojo įstatyminio atstovo patirtų procesinių išlaidų, sumokėdamas V. D. 350 eurų, taip pat įsipareigojo atlyginti likusią 495 Eur sumą nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui, pasirašydamas 2018-06-07 susitarimą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, taikytinas LR BK 40 straipsnis ir G. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo padarymą, jį perduodant A. K. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 straipsnis). LR BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).

Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, svarstydami baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ne tik eismo įvykio aplinkybes, bet ir kaltinamojo elgesį po eismo įvykio.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad G. V. pažeidė Kelių eismo taisykles, jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė eismo įvykį, kuris sukėlė pasekmes nukentėjusiajai. Tačiau eismo įvykį kaltinamasis sukėlė būdamas blaivus ir tik dėl nepakankamo atidumo bei pastabumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo G. V. prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad G. V. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal lengviausią straipsnio dalį už tokios rūšies nusikaltimo padarymą, praeityje nėra baustas nei už Kelių eismo taisyklių nusižengimus, nei už kitos rūšies administracinių nusižengimų įvykdymą, nors teisę vairuoti turi net 46 metus, kaip teigė pats kaltinamasis, teisė vairuoti transporto priemones jam yra itin reikalinga, nes praradęs teisę vairuoti transporto priemones, jis prarastų galimybę savimi pasirūpinti, jis yra našlys, gyvena vienas pats, o prireikus kur nors nuvažiuoti, nebūtų kam jį nuvežti. Įvertinus šias aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, t. y. tai, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti taikomas specialiosios teisės atėmimas, konstatuotina, jog uždraudimas naudotis specialia teise būtų neproporcingas, todėl jis netaikytinas.

Be to, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, netikslinga taikyti ir kitas baudžiamojo poveikio priemones, tame tarpe ir įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo, sulaukęs pensinio amžiaus, niekur nedirbantis, gaunantis tik nedidelę pensiją, be to, pasirašęs susitarimą su nukentėjusiojo įstatyminiu atstovu ir įsipareigojęs per penkių mėnesių laikotarpį atlyginti visas likusias patirtas ir neatlygintas procesines išlaidas. Todėl įmokos skyrimas G. V. akivaizdžiai būtų per didelė finansinė našta ir neproporcinga priemonė siekiant teisingumo principo įgyvendinimo.

Nukentėjusioji D. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 47-50). Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad dėl nusikaltimo ji patyrė sužalojimus, po patirtų sužalojimų sekęs gydymas užtruko apie du mėnesius, o liekamieji reiškiniai yra iki šiol. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios įstatyminis atstovas teigė, kad įvykio metu buvo sumušta kairės kojos blauzda, buvo hematoma, kuri operuota, nes supūliavo, savaitę po avarijos motina buvo ligoninėje, kai pirmą kartą nuvyko pas motiną, ji kokią parą buvo nesąmoninga, elgėsi taip, kaip jai nebūdinga, gydytojai pasakė, kad nebeturi galimybės nukreipti jos į reabilitaciją, todėl išsivežė ją į Vilnių, apie tris savaites ji nevaikščiojo, nes skaudėjo koją, 2018 m. gegužės 4 d. buvo priversti vėl kreiptis į gydytojus. Šiai dienai motinai skauda koją, ji negali vaikščioti, kairės kojos blauzdos raumuo beveik visai sunykęs, koja violetiniai rudos spalvos, sukietėjusi. Dabar ji vaikšto su lazdele arba ramentu, nors iki avarijos motina vaikščiodavo be lazdelės. Kaimynai jai padeda nusipirkti maisto. Motina šiai dienai jaučia skausmą, buvo sumuštas petys, kurį skauda iki šiol. V. D. teigė, kad šis sužeidimas nepraeis be pasekmių, nes toliau tenka gydytis, o negalavimai liks gal ir visam laikui. Teismo posėdžio metu buvo pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, kuris taip pat patvirtina, kad net ir praėjus kiek daugiau nei septyniems mėnesiams po įvykio, nukentėjusiosios sveikatos būklė dar nėra gera, ji lankosi pas gydytojus, o jos judėjimas apribotas. Todėl tokią jai padarytą neturtinę žalą nukentėjusioji D. D. įvertino 4 500 eurų. Atsižvelgdama į tai, kad draudimo bendrovė jai atlygino 540 eurų neturtinę žalą, prašo priteisti likusius 3 960 eurų iš draudimo kompanijos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą kitam asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjant šios kategorijos bylas, kiekvienu atveju būtina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius bei jų mastą. Tai yra deliktinės atsakomybės pagrindas. LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) įvykio pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką šios kategorijos bylose nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiamas nuo 580 Eur iki 2 900 Eur neturtinės žalos atlyginimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K372-942/2015, 2K-35-895/2017, 2K-99-222/2017 ir kt.). Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajai draudikas ir civilinis atsakovas „E“ išmokėjo draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti – 540 Eur. Kaip matyti iš specialisto išvados, eismo įvykio metu nukentėjusiajai D. D. padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, muštinė žaizda dešiniame antakyje, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar galimai paviršiais. D. D. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje komplikavimosi jos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Šiuo atveju teismas įvertina nukentėjusiosios D. D. patirtų sužalojimų pobūdį (nesunkus sveikatos sutrikdymas), ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytus nepatogumus (gydymasis gydymo įstaigose, skausmas, judėjimo galimybių sumažėjimas ir kt.), galimus liekamuosius padarinius, tai, jog dėl traumos sunkiai vaikšto, yra žymiai suprastėjusi jos gyvenimo kokybė, nukentėjusiosios amžių (duomenys neskelbtini). Todėl neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji D. D. patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, ilgai negalėjo ir šiuo metu negali normaliai vaikščioti, t. y. akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiosios D. D. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo žymiai pablogėjusi dėl skausmų, apribotų judėjimo galimybių, gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji iki šiol jaučia jai padaryto sužalojimo pasekmes ir kad šie sužalojimai trukdo jai gyventi visavertį gyvenimą. Tuo pačiu teismas įvertina padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo kaltės rūšį (dėl neatsargumo), kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo (prisipažino, gailėjosi dėl nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiosios), atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad yra pensininkas, žala padaryta neatsargiais G. V. veiksmais, sąmoningai nesiekiant sukelti dvasinių išgyvenimų ar fizinių kančių nukentėjusiajai, į tai, kad G. V. padarytas KET pažeidimas nebuvo ypatingai šiurkštus, į kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, priteisiamų analogiškose situacijose. Todėl, vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais, teismas D. D. padarytą neturtinę žalą vertina 2950 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad 540 Eur neturtinės žalos draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau atlygino, likusi priteistinos neturtinės žalos dydžio suma – 2410 eurų priteistina iš draudimo bendrovės „E“. Teismas mano, kad tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas atitinka bylos aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus (iš esmės analogiškai ieškinio dydžio klausimas išspręstas ir 2015 m. gruodžio 30 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje Nr. 1A-486-332/2015).

Nukentėjusiosios įstatyminis atstovas V. D. pateikė prašymą priteisti 845,31 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prašyme nurodė, kad jas sudaro kelionės išlaidos, patirtos vykstant iš Vilniaus į Šiaulius pas teisėsaugos pareigūnus, vykstant pas advokatą, darant baudžiamosios bylos medžiagos kopijas, mokant advokatams už civilinio ieškinio parengimą bei advokato atstovavimą teisme (1 t., b. l. 184). Prie šio prašymo yra pridėti iš esmės visi šias išlaidas patvirtinantys dokumentai. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis G. V. taip pat sutiko su tokia bylinėjimosi išlaidų suma, dalį jų jau atlygino, nukentėjusiosios įstatyminiam atstovui sumokėdamas 350 eurų, o dėl likusios sumos - 495 eurų, pasirašydamas įsipareigojimą per penkis mėnesius atlyginti šią sumą. Teismas pripažįsta, kad likusias neapmokėtas išlaidas (495,31 Eur) nukentėjusiojo įstatyminis atstovas patyrė dėl G. V. sukelto eismo įvykio, dėl to jos pagrįstai pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo G. V. nukentėjusiojo įstatyminio atstovo V. D. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

G. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

G. V. perduoti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Nukentėjusiosios D. D. pareikštą civilinį ieškinį dėl 4500 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai D. D. 2410 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės „E.“.

Pripažinti nukentėjusiosios įstatyminio atstovo patirtas 495,31 Eur išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo G. V. nukentėjusiosios įstatyminio atstovo V. D. naudai.

Išaiškinti G. V., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė