Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo draudimo bendrovės “ (duomenys neskelbtini)” filialo įgaliotos atstovės S. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-29 nuosprendžio, kuriuo:

R. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise, uždraudžiant vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Nukentėjusiosios V. M. civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialo 3000 EUR nukentėjusiajai V. M. neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš R. T. priteista 850 EUR nukentėjusiajai V. M. atlyginti išlaidoms, patirtoms advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja, už tai, kad jis 2015-01-29, apie 18.28 valandą, (duomenys neskelbtini), reguliuojamojoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį CHRYSLER TOWN COONTRY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 27 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, įvažiuodamas į reguliuojamą sankryžą ir sukdamas sankryžoje į kairę - į (duomenys neskelbtini) gatvę, degant žaliam šviesoforo signalui, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir nepraleido (duomenys neskelbtini) gatve iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją, degant žaliam šviesoforo signalui, ėjusios pėsčiosios V. M., ir dėl to ją kliudė; tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio V. M. buvo padaryti sužalojimai: kairio blauzdikaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda pakaušio srityje, kairės akies sumušimas, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir kairėje blauzdoje, o dėl kairio blauzdikaulio lūžio V. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo draudimo bendrovės “ (duomenys neskelbtini)” filialo įgaliota atstovė S. P. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-29 nuosprendį pakeisti ir civilinės ieškovės V. M. civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio atsakovo draudimo bendrovės “ (duomenys neskelbtini)” filialo įgaliotos atstovės S. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-29 nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, susijusių su civilinio ieškinio išsprendimu (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo draudimo bendrovės “ (duomenys neskelbtini)” filialo įgaliota atstovė S. P. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, R. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos ar jam paskirtos bausmės, ji nesutinka tik su civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimu, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji V. M. pareiškė civilinį ieškinį (1 t. 56-62 b. l.), prašydama iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės “ (duomenys neskelbtini)” filialo priteisti 4000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje. Pažymėtina, kad spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Lietuvos Respublikos CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais ir kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į civilinio ieškovo, bet ir į atsakovo interesus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. T., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota V. M.. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltininko kaltės forma ir laipsnis, kaltininko interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) (1 t. 54 b. l.) konstatuota, jog eismo įvykio metu nukentėjusiajai V. M. buvo padaryti sužalojimai: kairio blauzdikaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda pakaušio srityje, kairės akies sumušimas, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir kairėje blauzdoje. V. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes kairio blauzdikaulio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Remiantis bylos medžiaga (1 t. 64-66 b. l.) nustatyta, jog nukentėjusioji V. M. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo operuojama, buvo gydoma VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo 2015-01-29 iki 2015-02-13, nuo 2015-02-20 iki 2015-04-13 ji gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji V. M. patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, ilgai negalėjo normaliai vaikščioti, todėl akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiosios V. M. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo žymiai pablogėjusi dėl skausmų, apribotų judėjimo galimybių, gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiosios V. M. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nukentėjusioji V. M. patyrė fizinį skausmą, jai nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, ji ilgai gydėsi, patyrė ir šiuo metu patiria didelius nepatogumus – dėl traumos sunkiai vaikšto, yra žymiai suprastėjusi jos gyvenimo kokybė, bendravimo galimybės, ji patyrė ir kitų moralinių kančių – nebegalėjo rūpintis sunkiai sergančiu sutuoktiniu, jam mirus, negalėjo tinkamai pasirūpinti jo laidotuvėmis. Byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji iki šiol jaučia jai padaryto sužalojimo pasekmes ir kad šie sužalojimai trukdo jai gyventi visavertį gyvenimą. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto medicinos dokumento išrašo matyti, kad V. M. būklė dėl eismo įvykio metu jai padaryto sužalojimo patenkinama, išlieka kairio kelio skausmas, riboti judesiai, tačiau kairės čiurnos skausmas ir tinimas sumažėjo, judesio amplitudė didėja, stiprėja nusilpęs raumenų darbas, lavėja eisena. Taigi iš byloje esančių medicinių dokumentų matyti, jog V. M. sveikata šiuo metu gerėja.

Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, jog R. T. sąmoningai nesiekė nukentėjusiajai sutrikdyti sveikatos, o jo padarytas KET pažeidimas nebuvo ypatingai šiurkštus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas nustatytas aplinkybes, mano, jog nukentėjusiajai V. M. priteistas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra kiek per didelis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios V. M. patirtą fizinį bei dvasinį skausmą, anksčiau nustatytas aplinkybes, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kur nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-89/2012, 2K-461/2010, Nr. 2K-215/2010 , 2K-280/2010, Nr. 2K-200/2010, Nr. 2K-401/2009, Nr. 2K-64/2009 ir kt.), į R. T. neatsargią kaltę, į tai, kad jis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai fizinių kančių, dvasinių išgyvenimų, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, mano, jog nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti mažintinas iki 3000 Eur, į šią sumą įskaičiuojant ir draudimo bendrovės “ (duomenys neskelbtini)” filialo jau atlygintus 1000 Eur. Tokiu būdu šia nutartimi atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas 2000 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, tokio dydžio suma neturtinės žalos atlyginimui yra teisinga, protinga ir pakankama, atitinkanti padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, teismų praktikos tendencijas. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo keistina (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. M. atstovas advokatas H. Oseckis apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės “ (duomenys neskelbtini)” filialo priteisti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. M. patirtas atstovavimo išlaidas, turėtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pagal teismui pateiktą šias išlaidas patvirtinantį dokumentą.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal civilinio atsakovo draudimo bendrovės “ (duomenys neskelbtini)” filialo apeliacinį skundą. Byloje yra pateiktas 2015-10-29 pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad nukentėjusiosios atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 200 Eur. Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad civilinio atsakovo draudimo bendrovės “ (duomenys neskelbtini)” filialo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, šios išlaidos priteistinos mažesnės. Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į aptartas Lietuvos Respublikos BPK 106 str. nuostatas, šios išlaidos išieškotinos iš R. T., o ne iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės “ (duomenys neskelbtini)” filialo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. M. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 2000 (dviejų tūkstančių) eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. T. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. M. 100 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.