Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. 2015 m. sausio 29 d. apie 18.28 valandą (duomenys neskelbtini), reguliuojamojoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 27 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, įvažiuodamas į reguliuojamą sankryžą ir sukdamas sankryžoje į kairę - į (duomenys neskelbtini) gatvę, degant žaliam šviesoforo signalui, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir nepraleido (duomenys neskelbtini) gatve iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją, degant žaliam šviesoforo signalui, ėjusios pėsčiosios V. M., ir dėl to ją kliudė; tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio V. M. buvo padaryti sužalojimai: kairio blauzdikaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda pakaušio srityje, kairės akies sumušimas, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir kairėje blauzdoje, o dėl kairio blauzdikaulio lūžio V. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis R. T., apklaustas teisme, kaltu prisipažino ir parodė, jog 2015-01-29 apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini), važiavo kaimynui priklausančiu (duomenys neskelbtini). Sukdamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į kairę – į (duomenys neskelbtini) gatvę nepastebėjo pėsčiųjų perėja einančios nukentėjusiosios ir ją partrenkė. Sustojo už kelių metrų, po to, kadangi susidarė spūstis, pavažiavo į kelkraštį. Kai išlipęs iš automobilio priėjo prie gatvėje gulinčios nukentėjusiosios, prie jos jau buvo priėjusi kažkokia moteris. Kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Dėl įvykio yra kaltas, nes turėjo praleisti pėsčiąją. Labai gailisi padaręs nusikaltimą, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, prašo bylą nutraukti.

N. V. M. parodė, kad 2015-01-29 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), ėjo (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraščiu, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Tuo metu buvo tamsus paros metas, gatvių apšvietimas buvo įjungtas. Priėjus prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, ėjo per (duomenys neskelbtini) gatvę pėsčiųjų perėja ir ją partrenkė automobilis. Įvykio metu jai buvo sulaužyta koja, sutrenkta galva. Ilgai gulėjo ligoninėje, jai buvo padaryta operacija. Nedarbinga buvo 5 mėnesius. Iki šiol jaučiasi blogai, sunkiai vaikšto. Jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Visą turtinę žalą jai atlygino draudimo kompanija, taip pat draudimo kompanija jai atlygino dalį neturtinės žalos – 1000 eurų. Iš viso ji patyrė 4000 eurų neturtinės žalos, kurią prašo priteisti iš draudimo bendrovės. Kaltinamasis jos atsiprašė, su juo susitaikė, prašo bylą nutraukti.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, atlikti reikiami matavimai. (1 t., 9-18 b. l.).

Iš transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta automobilio (duomenys neskelbtini), priklausančio G. Š., apžiūra. Nurodyti išoriniai sugadinimo požymiai: priekinis kairės pusės sparnas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (1 t., 19-20 b. l.).

Iš medicininės apžiūros akto Nr. 19 ir alkotesterio parodymų matyti, kad R. T. po eismo įvykio buvo blaivus. (1 t., 47, 50 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 360/15(04) nurodyta, kad V. M. padaryti sužalojimai: kairio blauzdikaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda pakaušio srityje, kairės akies sumušimas, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir kairėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto eismo įvykio aplinkybėmis ir laiku. V. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes kairio blauzdikaulio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. (1 t., 54 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo R. T. kaltė visiškai įrodyta.

Kaltinamasis R. T., vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį, nesilaikė kelių eismo taisyklių reikalavimų, dėl ko įvyko autoįvykis, kurio metu nukentėjusiajai V. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamojo R. T. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaltinamasis R. T. padarė neatsargų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis R. T. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, anksčiau jo atžvilgiu nebuvo nutraukta bylų susitaikius su nukentėjusiaisiais. Nors nusikalstama veika nukentėjusiajai buvo padaryta žala, tačiau pareiga atlyginti žalą kyla draudimo bendrovei. Kaltinamasis R. T. atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė. Jis charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių aplinkybių taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatos, kaltinamasis R. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutrauktina. Atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Byloje nukentėjusioji V. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1381,31 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji civilinį ieškinį patikslino, nurodė, jog jai visa turtinė žala atlyginta, todėl turtinės žalos priteisti neprašo, o prašo iš draudimo bendrovės priteisti 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nes dalį neturtinės žalos - 1000 eurų draudimo bendrovė jai atlygino.

N. V. M. patyrė fizinį skausmą, jai nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, ji ilgai gydėsi, patyrė ir šiuo metu patiria didelius nepatogumus – dėl traumos sunkiai vaikšto, yra žymiai suprastėjusi jos gyvenimo kokybė, bendravimo galimybės, ji patyrė ir kitų moralinių kančių – nebegalėjo rūpintis sunkiai sergančiu sutuoktiniu, jam mirus, negalėjo tinkamai pasirūpinti jo laidotuvėmis, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis jai turi būti atlyginta neturtinė žala. Prašomos priteisti neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis, nes pagal susiformavusią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, vidutiniškai priteisiama neturtinė žala nuo 2000 Lt (579 EUR) iki 10000 Lt (2896 EUR), o atskirais atvejais priteisiamos ir didesnės sumos. Dėl šių aplinkybių civilinis ieškinys tenkintinas, žalą priteisiant iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) filialo, nes ši bendrovė buvo apdraudusi kaltinamojo R. T. civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir buvo įsipareigojusi nukentėjusiems asmenims atlyginti 5000 eurų neturtinę žalą, pareikštas ieškinys šios sumos neviršija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis iš R. T. nukentėjusiajai V. M. priteistinos išlaidoms, patirtos advokato pagalbai apmokėti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis G. Š., paliktinas savininkui neribotam disponavimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

R. T. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, uždraudžiant vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Kardomąją priemonę R. T. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiosios V. M. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) filialo 3000 EUR (tris tūkstančius eurų) nukentėjusiajai V. M. neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš R. T. priteisti 850 EUR nukentėjusiajai V. M. atlyginti išlaidoms, patirtoms advokato pagalbai apmokėti.

Daiktinius įrodymus: automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti neribotam savininko G. Š. disponavimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.