- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-24
- Bylos Nr.
- e2-2172-1071/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00015-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- V. L.
- Trečiasis asmuo
- E. L.
- Advokatai
- Sigitas Čepas
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ atstovui advokatui Sigitui Čepui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei V. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje E. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“ (toliau – AB „Klaipėdos energija“) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės V. L. 478,67 Eur skolą, 6,93 Eur delspinigių, 5 procentų procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso prekybinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksais nuo 15 - 1 iki 15 - 4, 15 - 6, 15 - 7, adresu (duomenys neskelbtini). Su atsakove atskira rašytinė energijos pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau jos patalpos yra prijungtos prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta. Atsakovė nemokėjo už suvartotą šilumos energiją bendrosioms reikmėms, jos skola už laikotarpį nuo 2013 - 03 mėn. iki 2017 - 10 mėn. sudaro 478,67 Eur. Už laiku neįvykdytą piniginę prievolę jai paskaičiuota 6,93 Eur delspinigių.
Atsiliepimas
Atsakovė V. L. pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ji, kaip prekybinių patalpų (duomenys neskelbtini), savininkė AB „Klaipėdos energija“ paslaugomis niekada nesinaudojo ir negalėjo to daryti, kadangi dar 1988 m. prekybos patalpos buvo atjungtos nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Ieškinyje reiškiami reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti, tą patvirtina 2011 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-12258-730/2011, įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismui 2012 m. birželio 21 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą palikus nepakeistą, kuriame ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinys tuometinei patalpų savininkei UAB „Vedlita“ (kurios akcininkė iki šiol tebėra atsakovė) dėl skolos už bendro naudojimo patalpų šildymą priteisimo buvo atmestas. Minėtas patalpas atsakovė iš UAB „Vedlita“ įsigijo 2012 m. liepos 27 d. Nuo to laiko patalpų techniniai parametrai ir eksploatacijos sąlygos nėra pasikeitusios. Atsakovė nesinaudoja namo bendrojo naudojimosi patalpomis, todėl neprivalo mokėti už jų šildymą. Nurodo, kad nustatytos aplinkybės ankstesnėse bylose turi prejudicinę reikšmę šioje byloje.
Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ pateiktu dubliku nurodė, kad palaiko ieškinyje pateiktą poziciją, o su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais nesutinka. Nurodė, kad pareiga išlaikyti name esančias bendrojo naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai sumokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Ieškovė atsikirsdama į atsakovės motyvą, kad bendro naudojimo patalpos nėra šildomos ir jai nepriklauso, pažymėjo, kad bendro naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendro naudojimo objektų šildymą. Aplinkybė, kad laiptinėse atjungti (neįrengti) radiatoriai, nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų, kadangi šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, o šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines. Šilumos nuostoliai susidarantys eksploatuojant inžinerinę sistemą priskiriami prie šilumos kiekio tenkančio bendroms reikmėms.
Atsakovė V. L. pateikė tripliką į ieškovo dubliką ir nurodė, kad su dublike nurodytais argumentais nesutinka. Pabrėžė, kad jai priklausančioms negyvenamoms patalpoms nėra priskirta jokių bendro naudojimo patalpų, nes visos patalpos yra privatizuotos, priskirtos butų savininkams. Jai priklausančios patalpos yra tinkamai izoliuotos ir apšildomos elektros prietaisais. Namo šildymo sistema bei inžinerine įranga nesinaudoja ir neprivalo mokėti už paslaugas, kuriomis nesinaudoja. Atsakovei yra nesuprantama, kokiu būdu yra nustatomas mokestinis dydis už šilumą bendroms reikmėms, kokia inžinerinės įrangos dalis neva jai priklauso, kas ir kada tai nustatė.
Trečiasis asmuo E. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes dar 1988 m. prekybos patalpos buvo atjungtos nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Visa tai buvo padaryta pagal ieškovo nustatytą tvarką iš anksto su ja suderinus visas būtinas sąlygas bei pateiktą tam tikslui reikiamą projektą. Atjungus negyvenamas patalpas nuo namo centralizuotos šildymo sistemos, buvo demontuoti ir iškelti iš negyvenamųjų patalpų visi stovai bei vamzdynai, per kuriuos į šias patalpas buvo tiekiama šilumos energija, todėl ieškinyje nurodytas faktas, kad vamzdyno dalis priklauso atsakovei, kaip bendraturčiui, neatitinka tikrovės. Atsakovė nebėra ir negali būti bendraturtė vamzdynų (inžinerinės įrangos), kuriais tiekiama šilumos energija į butus, nes visa tai yra privatizuota ir priklauso konkrečiai kiekvienam buto savininkui, jie per šiuos vamzdynus gauna šilumą į butus. Nurodė, jog atsakovei priklausančios patalpos yra suformuotos padalijus daiktą, todėl atsakovei nebepriklauso bendro naudojimo patalpų, tai konstatavo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 11 d. ir Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimais. Atsakovei priklausančios negyvenamosios patalpos yra atskirtos nuo namo gyvenamųjų patalpų (butų), turi atskirą įėjimą į savo patalpas, neturi jokių bendrų patalpų su kitais šio namo butų ir kitų patalpų savininkais. Nurodė, jog daugiabučio gyvenamojo namo adresu Turgaus g. 1, Klaipėda, ieškovas nešildo, nes laiptinėje ilgus metus buvo neveikiantys įrenginiai, todėl jie buvo visiškai atjungti ir demontuoti. Nurodė ir tai, kad atsakovė nėra vartotojas ir nėra prisijungusi prie energijos tiekimo tinklų, be to, ir gyvenamajame name nėra jokių rūsių, pusrūsių, holų, galerijų ar kitokių patalpų, išskyrus laiptinę bei 2-ojo ir 3-ojo aukštų koridorius, kurie yra privatizuoti ir priklauso proporcingai butams. Nurodo, kad nustatytos aplinkybės ankstesnėse bylose turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, nes byloje dalyvauja tos pačios šalys, tie patys atstovai ir tie patys asmenys.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės AB „Klaipėdos energija“ atstovas advokatas Sigitas Čepas prašė ieškinį tenkinti ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad byloje ginčas kyla ne dėl apmokėjimo už bendro naudojimo patalpų šildymą, o dėl apmokėjimo už bendrosioms reikmėms suvartotą šilumos energiją. Pažymėjo, kad ieškinyje yra klaidingai nurodytos kainų apskaičiavimo metodikos. Reikalavimui iki 2015 m. kovo 7 d. reikėtų vadovautis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. birželio 11 d. nutarimo metodu Nr. 10, kitai reikalavimo daliai – 2015 m. kovo 7 d. metodu Nr. 5. Paaiškino, kad AB „Klaipėdos energija“ už šilumą yra atsakinga iki vidaus šildymo sistemos, nuo įvado už šildymą atsakingas yra administratorius. Jis negali pasakyti, ar yra vamzdynai atsakovei priklausančiose patalpose. Taip pat nurodė, kad atsiliepime nurodyti sprendimai neturi prejudicinės galios šioje byloje, nes joje dalyvavo ne tos pačios šalys ir buvo netapatus ginčo dalykas.
Teismo posėdžio metu atsakovė V. L. ir jos atstovas advokatas E. J. Šoris su ieškiniu nesutiko. Atsakovė papildomai paaiškino, kad nuo 2012 m. visas AB „Klaipėdos energija“ išrašytas sąskaitas grąžino atgal, nes ieškovė jai jokių paslaugų nesuteikė ir ji neprivalo už tai, ko negavo, mokėti. Atsakovės teigimu, jos valdomose patalpose jokių bendrų vamzdžių nėra, siekiant išvengti konfliktinių situacijų jie buvo iškelti, o jie pasirinko kitą šildymą, elektra. Jie šildydamiesi savo patalpas taip pat šildo ir kitas sienas, koridorius. Paaiškino, kad jų name šildymo sistemą prižiūri Sobo sistemos, o ne AB „Klaipėdos energija“, jie bendroms reikmėms šildymo sistema nesinaudoja, koridoriuose turi būti +14 ar + 16 laipsnių šilumos, o yra minusinė temperatūra, koridoriuose vamzdynai yra paveikti stipriai korozija, jie yra nupjauti. Bendrų holų, galerijų, rūsiu gyvenamajame name nėra, todėl pirma ieškovai turi suteikti paslaugas, o po to prašyti apmokėjimo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo E. L. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nuo 2012 m. liepos 30 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. šios patalpos buvo išnuomotos įmonei „Anara“, nuomos sutartis buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“, jie tuo laikotarpiu patalpomis nesinaudojo, todėl ir neturėjo mokėti jokių mokesčių. Jo nuomone, už tai, kad AB „Klaipėdos energija“ patiria šildymo nuostolių, turi atsakyti Sobo sistemos, kurios prižiūri šildymo sistemą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės atstovo, atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimų byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Negyvenamosios paskirties prekybos patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksais nuo 15-1 iki 15-4, 15-6, 15-7, 166,25 kv. m. bendro ploto, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė V. L. 2012-07-27 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. MV7-6565 pagrindu įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su trečiuoju asmeniu E. L. (e. b. l. 15-17). AB „Klaipėdos energija“ mokesčių paskaičiavimo pažyma Nr. KT003902 patvirtina, kad atsakovei V. L. už šilumos energija, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2017 m. lapkričio 1 d. yra paskaičiuota 485,60 Eur skola. Paskaičiuoti delspinigiai sudaro 6,93 Eur (e. b. l. 10-11, 12). 2017 m. spalio 31 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą SFJA00021040 – 513,31 Eur sumai už šilumos energiją bendrosioms reikmėms, adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 13). 2016 m. vasario 4 d. atsakovė grąžino AB „Klaipėdos energija“ tarpusavio suderinimo aktą - nepasirašytą, nurodydama, kad jai nebuvo suteikta jokių paslaugų ir ji atsisako pasirašyti tarpusavio suderinimo aktą (e. b. l. 19-21). 2011 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas ieškovo AB „Klaipėdos energija“ ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „Vedlita“ 972,84 Lt skolos už bendro naudojimo patalpų šildymą, adresu (duomenys neskelbtini). 2012 m. birželio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paliko galioti 2011 m. lapkričio 7 d. priimtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą (e. b . l. 27-32). UAB „Sobo“ sistemos 2010 m. gegužės 17 d. informavo UAB „Mūsų namų valdos“, kad gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo koridoriaus patalpose nutiestas centrinio šildymo stovas yra atjungtas ir laiptinės patalpos nešildomos (e. b. l. 35). UAB „Mūsų namų valdos“ 2010 m. gegužės 27 d. raštu informavo UAB „Vedlita“, kad adresu (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo laiptine ir bendro naudojimo koridoriais naudojasi tik šio namo butų savininkai, kuriems nuosavybės teise priklauso 2-o aukšto 30,53 kv. m., ir 3-o aukšto 28,47 kv. m. bendro naudojimo koridoriai (e. b. l. 36). 2010 m. vasario 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad UAB „Vedlita“ niekada nesinaudojo daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpomis - laiptine, antro bei trečio aukšto koridoriais; šio namo laiptinėje jokios šildymo sistemos nėra, esami vamzdynai neeksploatuojami; antro ir trečio aukšto koridoriuose nėra jokių šildymo sistemos elementų; šio namo bendro naudojimo patalpos – laiptinė, antro bei trečiojo aukštų koridoriai yra visiškai nešildomi, nes juose nėra jokių vidaus tinklų, kurie būtų prijungti prie energijos tiekimo tinklų (e. b. b. 97-103). Nustatyta, kad atsakovė V. L. ir trečiasis asmuo E. L. turi po 50 UAB „Vedlita“ vardinių paprastųjų akcijų, bendrovės direktorius yra E. L. (e. b. l. 112-114).
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, taikymo.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės mokėti ieškovei už daugiabučiui namui, adresu (duomenys neskelbtini), patiektos ir apskaitytos šilumos energijos, kuri sunaudojama šio namo bendrosioms reikmėms už laikotarpį nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2017 m. spalio mėn., šildyti. Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė ir yra atsijungusi nuo namo šildymo sistemos, tačiau vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, ji kiekvieną mėnesį privalo apmokėti už jai tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį, nes bendro naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendro naudojimo objektų šildymą.
Atsakovė su jai pateiktu reikalavimu nesutinka. Nesutikimą grindžia tuo, kad visi klausimai susiję su prievole mokėti ieškovei už suteiktą šilumos energija bendro naudojimo patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), jau buvo teismų nagrinėti, todėl mano, kad 2011 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. 2-12258-730/2011 ir 2012 m. birželio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1145-370/2012 turi prejudicinę galią šioje byloje.
Ieškovė nesutinka, kad minėti teismo sprendimai gali turėti prejudicinę reikšmę šioje byloje, nes civilinėse bylose Nr. 2-12258-730/2011 ir Nr. 2A-1145-370/2012 dalyvavo ne tos pačios šalys ir buvo netapatus ginčo dalykas – tose bylose buvo reikalavimas priteisti skolą už bendro naudojimo patalpų šildymą, o nagrinėjamoje byloje yra pareikštas reikalavimas priteisti skolą už suvartotą šilumos energiją bendrosioms reikmėms.
Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
Išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-12258-730/2011 ir Nr. 2A-1145-370/2012, atsakovu buvo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vedlita“, o nagrinėjamoje byloje atsakovė yra V. L.. Atsakovė, prašydama taikyti prejudicinius faktus, savo reikalavimą grindžia tuo, kad ji ir trečiais asmuo E. L. buvo ir yra UAB „Vedlita“ akcininkai, todėl jų nuomone, byloje dalyvavo ir dalyvauja tie patys asmenys. Tam faktui pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, kad jiems abiem priklauso po 50 proc. UAB „Vedlita“ akcijų.
Įstatymas numato, kad prejudicinių faktų galią kitoje byloje nustatytos aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 2 dalies nuostatas juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Tai reiškia, kad bendrovės akcininkai neatsako už bendrovės prievoles, o bendrovė – už akcininkų prievoles. Įvertinus anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje atsakovė UAB „Vedlita“ atsakė tik už savo prievoles, nes įstatymas numato, kad uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, t. y. bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ankstesnėse išnagrinėtose bylose bei šioje nagrinėjamoje byloje dalyvavo ne tie patys asmenys, dėl šios priežasties teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad ankstesnėse bylose nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais, kuriais būtų galima remtis šioje nagrinėjamoje byloje.
Dėl skolos už šilumą bendrosioms reikmėms priteisimo.
Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad ji tiekia šilumą iš centralizuotų šildymo sistemų adresu daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini), kuriame prekybinių patalpų nuo 15-1 iki 15-4, 15-6, 15-7, buto Nr. 13 bendrasavininkai yra atsakovė ir trečiasis asmuo. Jiems nuosavybės teise priklausanti patalpa yra atjungta nuo centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų, todėl jų patalpai centralizuotos šilumos energijos ieškovė neteikia, tačiau nuo centralizuoto šildymo sistemos atsijungus vienam ar keliems butams (patalpoms), name lieka šildymo sistema, magistraliniai vamzdžiai, kurių atiduodama šiluma priskiriama bendriems šilumos nuostoliams. Be to, ji savo reikalavimą sumokėti skolą grindžia ir Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta norma, kad tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaito prietaisų rodmenis, paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su jais suderinus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartota šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Atsakovė nemokėjo už suvartotą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2013 m. kovo mėn., iki 2017 m. spalio mėn. perduotą šilumos energiją. Skola už šilumą paskaičiuota taikant 5 šilumos paskirstymo metodą, jis yra skirtas bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, apskaičiuoti, kai dalis patalpų yra atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu. Tarp ieškovės ir atsakovės rašytinė šilumos tiekimo sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas nebuvo sudaryta, todėl šiuo atveju yra taikomos šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalis).
Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Savo nesutikimą grindžia tuo, kad jai priklausančios patalpos, (duomenys neskelbtini) yra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos, jai nepriklauso jokių bendro naudojimo patalpų, todėl ji neprivalo mokėti už šilumą bendrosioms reikmėms, nes ji tokių paslaugų negauna.
Byloje ginčo dėl paskaičiuotos kainos už šilumą nėra. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar atsakovė privalo mokėti už šilumą skirtą bendrosioms reikmėms, kai yra atsijungusi nuo centralizuotos šildymo sistemos.
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 5 dalis, pagal kurią bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (bendrojo naudojimo objektai) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).
CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
Taigi kiekvienas daugiabučio namo buto savininkas yra namo bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų bendraturtis ir atsakingas už jų tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu jis turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Butų savininkai susiję bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir bendraturtis, atsijungęs nuo centralizuoto šildymo sistemos, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako šilumos tiekėjui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendro naudojimo patalpoms šildyti sunaudojamą energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015).
Be to, kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad daugiabučio namo butų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Pareiga išlaikyti name esančias bendrojo naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015 ir joje nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką). Ta aplinkybė, kad laiptinėse atjungti (neįrengti) šildymo įrenginiai – radiatoriai, nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines (žr. Lietuvos Aukščiausiojo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015).
Tai, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), yra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos, kad laiptinė yra nešildoma, ir atsakovė yra pasirinkusi kitą šildymo būdą, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, ir dėl to tarp šalių ginčo nėra. Taip pat tarp šalių nėra ginčo ir dėl ieškovės parinkto šilumos paskirstymo metodo. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta ir tai, kad nors atsakovei ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios patalpos ir atjungtos nuo centralizuotai teikiamos šilumos, tačiau yra name, kuriam ieškovė centralizuotai tiekia šilumą (šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino pati atsakovė), taigi atsakovė turi pareigą mokėti už bendrojo naudojimo patalpoms tiekiamą energiją, nes bendrojo naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų šildymą.
Trečiojo asmens E. L. teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad nuo 2012 m. liepos 30 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotos įmonei „Anara“, o nuomos sutartis buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“, ir jie (atsakovė ir jis) tuo laikotarpiu patalpomis nesinaudojo, todėl ir neturėjo mokėti jokių mokesčių, atmestina kaip nepagrįsta. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo – pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 32 dalį šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis – sutartis tarp šilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio šilumos vartotojo ar šilumos vartotojo, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Teisės aktuose dėl šilumos pirkimo–pardavimo nereglamentuota situacija, kai patalpų savininkas yra išnuomojęs patalpas nuomininkui ir šis yra faktinis vartotojas. Antra vertus, civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui, šilumos energijos vartojimo pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir šių nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi. Jeigu nėra tokio susitarimo, šilumos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-3/2008). Esant nurodytam reglamentavimui teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje prievolės šalys ginčo laikotarpiu buvo šių negyvenamųjų patalpų savininkai (atsakovė ir trečiasis asmuo) kaip šilumos energijos pirkėjai ir AB „Klaipėdos energija“, kaip šilumos energijos pardavėjas.
Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas laiko ieškovės ieškinį pagrįstu, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos 89,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (15,00 Eur žyminis mokestis ir 74,00 Eur už advokato pagalbą) (e. b. l. 6, 8-9) (CPK 88, 93 straipsniai). Pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apylinkės teismas patyrė 8,63 Eur tokių išlaidų. Kadangi ieškinys tenkintinas, tai jos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 95, 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 478,67 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2017 m. spalio mėn., 6,93 Eur delspinigių, iš viso 485,60 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 60 ct), 5 proc. metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. sausio 9 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 89,00 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų (15,00 Eur žyminio mokesčio ir 74,00 Eur už advokato pagalbą) ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“, įmonės kodas 140249252, naudai.
Priteisti iš atsakovės V. L. 8,63 Eur (aštuonis eurus 63 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų pirmosios instancijos teisme įteikimu, valstybės naudai. Valstybės naudai priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.