Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Simonai Šukytei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. padėjėjui Raimondui Mažuliui, atsakovo atstovams adv. V. G., E. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui UAB „Vedlita“, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „Sobo sistemos“, dėl nuostolių atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

byloje buvo nagrinėjami ieškovo reikalavimai – priteisti iš atsakovo 972, 84 Lt skolos už bendro naudojimo patalpų šildymą, 68,34 Lt delspinigių, bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis 68,00 Lt, procesinių dokumentų rengimo išlaidos 350,90 Lt (b.l. 3-5). Reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė – atsakovui nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios Turgaus a. 1, Klaipėdoje. Atsakovas, būdamas turto bendro naudojimo patalpų bendrasavininku, laikotarpiu nuo 2009 metų spalio mėnesio iki 210 metų balandžio mėnesio neatsiskaitė už bendro naudojimo patalpų šildymą. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos‘ 3.1. punktu, atsakovui priskaičiuoti 68,34 Lt dydžio delspinigiai.

Nagrinėjant bylą, ieškovo atstovas ieškinį palaikė, atsakovo atstovai ieškinio nepripažino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, remiantis sekančiais argumentais.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės mokėti ieškovui už daugiabučiui namui patiektos ir apskaitytos šilumos energijos, kuri sunaudojama šio namo bendro naudojimo patalpoms šildyti. Ieškovas savo reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio ir CK 4.76 straipsnio nuostatomis, tai yra, jog atsakovas kaip daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų bendrasavininkas turi pareigą apmokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, nurodydamas, kad daugiabučio bendro naudojimo patalpos tai yra koridoriai (b.l. 3-4, 111 -112).

Nustatyta, kad atsakovas yra daugiabučio namo, esančio Turgaus a. 1/ Galinio/Pylimo g. 2, Klaipėdoje, bendraturtis ir jam nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos (b.l. 12), kurios 1998 metais atjungtos nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos (b. l. 73-81). Ieškovas tiekia šilumos energiją ir kitiems namo butams bei bendrojo naudojimo patalpoms. Atsakovas 2009 – 2011 metais pateikė ieškovui pranešimus neskaičiuoti mokesčių už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, nes atsakovas tokiomis paslaugomis nesinaudoja (b. l. 35 - 59). Atsakovui skola už bendro naudojimo patalpų šildymą žiemos metu susidarė nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010 m. balandžio mėnesio, apie prievolę mokėti už šilumos energiją, sunaudojamą bendro naudojimo patalpų šildymui, atsakovas buvo informuojamas, pateikiant PVM sąskaitas – faktūras apmokėjimui už bendrų patalpų šildymą (b.l. 13 -14, 98 -107, 111).

Įstatymas reglamentuoja bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 straipsnis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis (redakcijos, galiojusios 2009-2010 metais) numatė, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

Šilumos kiekis, sunaudojamas bendro naudojimo patalpoms šildyti apskaičiuojamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 patvirtintą Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5 (toliau Metodas). Pastarojo metodo, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41, 3 punkte nustatyta, kad šilumos kiekio dalis vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui nustatoma tik pagal metodikos lentelėje pateiktas rekomendacijas, priklausomai nuo laiptinių skaičiaus.

Toks teisinis reglamentavimas aiškiai ir nedviprasmiškai nustato daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo patalpomis, tame tarpe - mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Tai reiškia, jog atsakovas, kaip namo bendraturtis, turi mokėti ir mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Ši pareiga nesiejama su aplinkybe, ar jo paties patalpos yra šildomos iš centralizuotų tinklų, ar nuo jų atjungtos ir šildomos alternatyviais būdais. Taip pat įstatymas šios pareigos nesieja su bendraturčio galimybe naudotis atitinkamomis bendrojo naudojimo patalpomis ar su realiu naudojimusi jomis: ši pareiga kyla iš atitinkamo patalpų statuso. Jeigu patalpos yra bendroji dalinė namo bendraturčių nuosavybė, pareiga jas išlaikyti, mokėti už jas mokesčius tenka visiems bendraturčiams.

Bendrojo naudojimo patalpos – tai daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Formuojama teismų praktika, kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas (CPK 185 straipsnis), jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui, tai yra vadovaujamasi ne „tikimybių pusiausvyros principu“, o „protingo žmogaus požiūriu“ (LAT 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir nešališkai atlikto vertinimo rezultatas. Šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat nurodyta teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo - kai abejonių visiškai neliktų. Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiūriu būtų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės. Tai gali būti šalutiniai, netiesioginiai, nereikšmingi fakto esmei ar kitaip su tiriamojo fakto esme nesusiję aspektai; tik teorinė fakto galimybė, kuri turėtų būti vertinama kaip prielaida; itin retai pasitaikanti ar mažai tikėtina konkrečioje situacijoje aplinkybė ir panašaus pobūdžio abejonės.

Vadovaujantis šiomis įrodinėjimo taisyklėmis ir remiantis sekančiais argumentais, pripažįstama, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kad atsakovas yra daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų bendrasavininkas. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad daugiabučiame name, kuriame atsakovui nuosavybės teise priklauso parduotuvė, yra laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai (pvz. VĮ Nekilnojamojo turto registro išrašų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų), kurios priklausytų visiems namo patalpų savininkams. Iš atsakovo pateiktų įrodymų – VĮ „Registrų centras“ patalpų sąrašo pastate matyti, kad name yra iš viso 16 patalpų ir visos šios patalpos priklauso tam tikromis dalimis 19 savininkų, tarp kurių tam tikromis dalimis priklauso ir bendro naudojimo patalpos (pvz. Z. Č. priklauso butas Nr. 1 su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis: a-5 (1/6 iš 30,53 kv.m.), R. A. priklauso nuosavybės teise butas Nr. 8 su bendro naudojimo patalpa pažymėta: a-5 (1/6 iš 28,47 kv.m.)). Pagal šį VĮ „Registrų centras“ patalpų sąrašą kaip bendro naudojimo patalpos yra nurodomos dvi patalpos - 30,53 kv.m. ir 28,47 kv.m. Liudytojai Viktorija - V. R., V. Ž. parodė, ieškovo atstovas, atsakovo atstovai paaiškino, kad bendro naudojimo patalpos yra koridoriai, kuriais naudojasi gyventojai (b.l. 113). Atsakovui pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose apmokėjimui už bendrų patalpų šildymą, nėra pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija už kokios patalpos šildymą, kokio ploto atsakovas turi mokėti mokesčius, kokia tvarka jie paskaičiuoti ir kokiu pagrindu. Teismui pasiūlius (Lietuvos Respublikos CPK 179 straipsnis) ieškovui pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius skolos dydį (b.l. 92), ieškovas tokių įrodymų nepateikė (b.l. 112).

Vertinant šių įrodymų visumą, teismo nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti, kad šios dvi nurodomos kaip bendro naudojimo patalpos (30,53 kv.m. ir 28,47 kv.m.) yra namo koridoriai, kurie atitinkamomis dalimis priklauso atskiriems namo savininkams, kuriems priklauso gyvenamosios patalpos (butai), todėl jų nėra pagrindo pripažinti bendro naudojimo patalpomis, priklausančiomis visiems namo bendraturčiams, tame tarpe, ir atsakovui (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Įrodymų byloje apie kitų patalpų buvimą name - laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir panašiai, dėl kurių pripažinimo bendro naudojimo patalpomis galima būtų spręsti, nėra.

Kadangi teismas laiko, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog name yra bendro naudojimo patalpos, kurios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir atsakovui, todėl atsakovas neturi pareigos jų išlaikyti, mokėti mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų (Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis, CK 4.76 straipsnis, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Atsakovui negali būti nustatyta prievolė išlaikyti koridorius, kurie nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims.

Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalis reglamentuoja kiekvieną mėnesį mokamo mokesčio mokėjimą už butų ir kitų patalpų savininkams, kai yra pakeistas butų ir kitų patalpų šildymo būdas, už jiems tenkančią bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį.

Vertinant, jog teismas laiko, kad netenkintinas pagrindinis, ieškovo reikalavimas, todėl nėra pagrindo tenkintini ir ieškovo išvestinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Kadangi teismas laiko, kad ieškovo pareikšti reikalavimai netenkintini, spręstinas atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Byloje yra įrodymai (b.l. 32) apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 800,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios priteistinos iš ieškovo (Lietuvos Respublikos CPK 93).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Klaipėdos energija“ atsakovui UAB „Vedlita“ 800,00 Lt (aštuonis šimtus 00 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.