Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-06-21 · Civilinė byla Nr. 2A-1145-370/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-11-07Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-06-21Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-21
Bylos Nr.
2A-1145-370/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10529-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
AB „Klaipėdos energija“
Atsakovas
UAB „Vedlita“
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-1145-370/2012

Teisėja E. Kazlauskienė (Proceso Nr.2-06-3-10529-2011-2)
Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 30.9.1;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. birželio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-12258-730/2011 pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui UAB „Vedlita“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „Sobo sistemos“, dėl nuostolių atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei ieškovės AB „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-07 sprendimo civilinėje byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 972, 84 Lt skolos už bendro naudojimo patalpų šildymą, 68,34 Lt delspinigių, bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis 68 Lt, procesinių dokumentų rengimo išlaidos 350,90 Lt. Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Atsakovas, būdamas turto bendro naudojimo patalpų savininkas, laikotarpiu nuo 2009 metų spalio mėnesio iki 210 metų balandžio mėnesio neatsiskaitė už bendro naudojimo patalpų šildymą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-07 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo UAB „Klaipėdos energija“ atsakovui UAB „Vedlita“ 800 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog name yra bendro naudojimo patalpos, kurios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir atsakovui, todėl atsakovas neturi pareigos jų išlaikyti, mokėti mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas, būdamas namo bendraturtis, turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti ir mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas bei apmokėti jai proporcingai tenkančią dalį už šilumos energiją namo bendro naudojimo patalpoms šildyti. Apelianto nuomone, teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog atsakovas yra bendro naudojimo patalpų bendraturtis bei daugiabučiame gyvenamajame name nėra holų, koridorių, palėpių, rūsių ar pan. Teigia, kad pagal Nekilnojamojo turto išrašus teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad yra tik dvi bendro naudojimo patalpos – 30,53 kv. m ir 28,47 kv. m, kurios priklauso 9 savininkams. Pažymi, kad byloje įrodyta, kad bendro naudojimo patalpos yra naudojamos namo gyventojų.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 201-11-07 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovas šilumos energijos bendro naudojimo patalpų šildymui neteikia, šilumos įrangos bendro naudojimosi patalpose nėra, be to, su apeliantu atsakovas nėra sudaręs energijos pirkimo–pardavimo sutarties. Laiptine ir koridoriais naudojasi kiti namo gyventojai, kurie šias patalpas yra išsipirkę, todėl atsakovui šios patalpos nepriklauso.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pastate (duomenys neskelbtini), yra šešiolika patalpų, iš kurių dešimt gyvenamųjų patalpų (butų), ir šešios patalpos kitos paskirties (maitinimo, prekybos, gamybos ir kt.) (b. l. 61-62). Šiame pastate atsakovui nuosavybės teise priklauso prekybos patalpos nuo 1 iki 4, 6, 7, kurių plotas 149,62 kv. m, suformuotos padalijus daiktą (b. l. 12, 61). Atsakovui priklausančios patalpos 1998 metais atjungtos nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos (b. l. 73-81). Ieškovas 2010-08-24 mokesčių paskaičiavimo pažyma prašė už laikotarpį nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2010 m. balandžio mėn. priteisti skolą ir delspinigius (b. l. 13,14). Atsakovas nagrinėjamu laikotarpiu ieškovui siuntė pranešimus, kuriais nesutiko su ieškovo reikalavimu sumokėti skolą bei delspinigius, prašė neskaičiuoti mokesčių už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, nes atsakovas tokiomis paslaugomis nesinaudoja (b. l. 35–59).

LR CK 4.76 str. reglamentuoja bendraturčių pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant. Vadovaujantis minėta teisės norma bendraturčiai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Pripažintina, kad šioje byloje kilo ginčas ne dėl to, ar bendraturtis privalo prisidėti prie bendro naudojimo patalpų šildymo, bet, ar atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šis patalpos.

Apeliaciniame skunde keliama įrodinėjimo problema, t. y. ar ieškovas įrodė aplinkybę, kad atsakovui priklauso bendro naudojimo patalpos, už kurių šildymą ieškovė prašė sumokėti skolą. LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Darytina išvada, kad ieškovas turėjo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindą. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindo, ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas (2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K–3–208/2007; 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje J. U. v. Daugiabučių namų savininkų bendrija Nr. 939 ,,Pašilaičiai“, bylos Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. P. N., bylos Nr. 3K-3-440/2008 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovei priklauso bendro naudojimo patalpos, apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis išvadomis.

Pagal LR CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas reglamentuojamas LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo normų; šio įstatymo 2 str. 5 d. 3 p. nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektais daugiabučiame name yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.

Iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpos priklauso gyvenamosioms patalpoms (butams) Nr. 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 12. Tuo tarpu atsakovui priklausančioms patalpoms nėra priskirta jokių bendro naudojimo patalpų (b. l. 61-21). Be to, atsakovui priklausančios minėtos patalpos yra suformuotos padalijus daiktą (b. l. 12). Išaiškintina, kad atidalijamam bendraturčiui pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitais bendraturčiais, nes nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis, suformuojamas atskiras turtinis vienetas ir bendroji dalinė nuosavybė transformuojasi į konkrečią nuosavybę. Kadangi atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpas suformuotos padalijus daiktą, todėl atsakovei nebepriklauso bendro naudojimo patalpų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovei priklauso bendro naudojimosi patalpos, atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bylos medžiaga, t. y. bendro naudojimo patalpas administruojančios UAB „Mūsų namų valdos“ raštas (b. l. 60), UAB „SOBO“ sistemos raštas (b. l. 63), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b. l. 64-70) patvirtina, kad bendro naudojimo patalpos apskritai nėra šildomos, t. y. bendro naudojimo koridoriuose centrinio šildymo nėra, centrinio šildymo stovas atjungtas. Darytina išvada, kad ieškovas privalėjo įrodyti, kad teikia paslaugas, už kurias prašo apmokėti, t. y. šildo bendro naudojimo patalpas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien sąskaitų išrašymas neįrodo šildymo paslaugų suteikimo fakto. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinio skundo motyvai, kad atsakovas turi pareigą mokėti už bendro naudojimo patalpų priežiūrą atmestini kaip nepagrįsti.

Kiti apeliacinio skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atmetus apeliacinį skundą apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinių skundų nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-07 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė