Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „T(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, teistas:

1) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio1 dalį, 180 straipsnio1 dalį, 146 straipsnio2 dalį, 144 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalis nuteistas galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2) Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį 35 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 25 dienų laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau kaip septynioms paroms, tęsti darbą ir per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti teismo priteistą žalą;

3) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį 40 parų arešto bausme, BK 64 straipsnio pagrindu bausmė subendrinta su 2012 m. spalio 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2015 m. lapkričio 11 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir/ar tęsti darbą, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmė atlikta;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. K.

2019 m. liepos 15 d. 13.35 val., kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motinos L. K. vardu registruotą transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, būdingi vidutiniam arba sunkiam girtumui: nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, jo judesiai buvo nekoordinuoti.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. K. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2019 m. liepos 15 d. apie 10.00 val., jis kartu su giminaičiu nuėjo į barą (duomenys neskelbtini), esantį netoli (duomenys neskelbtini), ten su juo vartojo alkoholį. Jis išgėrė du butelius alaus ir 100 g viskio. Tada grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi ten iš vakaro buvo kilęs konfliktas tarp jo motinos, jo ir sesės, nusprendė važiuoti į darbą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagalvojo, kad ten bus ramu, išsimiegos, išsiblaivys ir tada galės dirbti. Jis yra tolimųjų reisų vairuotojas. Jis niekam nieko nesakęs, būdamas neblaivus, galėjo būti po 13.00 val., sėdo į jam priklausantį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo. Automobiliu važiavo vienas. Jis pats ir vairavo automobilį. Teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 2000 m. Jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Jį važiuojantį ties (duomenys neskelbtini) įvažiavimu sustabdė policijos pareigūnai. Mano, jie suprato, jog jis yra neblaivus, todėl jam pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, bet jis atsisakė tai padaryti. Pagalvojo, jog iš vakaro buvo taip pat vartojęs alkoholio, o dar ir dieną gėrė, tai gali daug pripūsti, jautėsi, jog yra neblaivus, todėl atsisakė pasitikrinti savo blaivumą, nors pareigūnai įspėjo apie pasekmes. Kodėl jis taip pasielgė, jis nežino, nors supranta, jog vairuoti neblaiviam draudžiama. Automobilis BMW priklauso jam, jis jį įsigijo 2019 m. pavasarį, už jį mokėjo 700,00 Eur. Jį užregistravo savo mamos L. K. vardu, nes jis turi įsiskolinimų ir bijojo, kad antstoliai jo iš jo neatimtų automobilio. Automobilis jam yra labai reikalingas, kadangi su juo jis vyksta į darbą ir į namus, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 53 – 54).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. Š. parodė, kad 2019 m. liepos 15 d. apie 13.31 val., dirbant kartu su vyriausiuoju tyrėju E. T., iš budėtojo gavo pranešimą, jog iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), važiuoja pavojingai manevruojantis automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini)., kelio (duomenys neskelbtini) 91 kilometre pastebėjo aukščiau minėtą automobilį, kurį sustabdė. Priėjus prie automobilio pamatė, jog jį vairavo vyras, kuriam atidarius automobilio dureles pajuto stiprų, nuo jo sklindantį, alkoholio kvapą. Minėto piliečio buvo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės dokumentus. Nustatyta, jog automobilį vairavo V. K.. Jo buvo paprašyta išlipti iš automobilio ir pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, tačiau minėtas pilietis kategoriškai atsisakė alkotesteriu pasitikrinti girtumą, nieko dėl alkoholio vartojimo neaiškino, kalbėjo nenoromis. Kai išlipo iš mašinos, jis svirduliavo, atsakinėjo į klausimus nerišliai, tai yra kalbėjo nerišliai. Akivaizdžiai matėsi, jog jis yra neblaivus. Paprašius atlikti veiksmus, numatytus neblaivumo nustatymo akte, jis atsisakė. Taip pat kategoriškai atsisakė pasirašyti. Dėl nurodytų veiksmų V. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 10 – 11).

Vyriausiojo tyrėjo E. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 15 d. apie 13.27 val. gautas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimas, kad nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Kartu su vyresniąja tyrėja R. Š. tarnybiniu automobiliu nuvyko patikrinti informacijos. v, žiede prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), pastebėjo nurodytą automobilį. Sustabdžius minėtą automobilį, pastebėjo, kad nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, jis buvo apsvaigęs. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą ir buvo nustatyta, kad tai V. K.. Vairuotojas prisipažino vartojęs alkoholio, tačiau atsisakė tikrintis blaivumą. Buvo išaiškintos atsisakymo tikrintis blaivumą pasekmės. Atsisakymas pasitikrinti blaivumą buvo užfiksuotas mobiliojo ryšio telefonu „Cat“ darant vaizdo įrašą (b. l. 12, 13).

2019 m. liepos 15 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2019 m. liepos 15 d. 13.35 val., V. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. V. K. vengia neblaivumo patikrinimo.(b. l. 32).

2019 m. liepos 17 d. vyresniosios tyrėjos L. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 15 d. apie 13.31 val. kelyje (duomenys neskelbtini) 91 kilometre, ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. K.. Nuo minėto piliečio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti. V. K. atsisakė pasitikrinti blaivumą, t. y. vengė neblaivumo patikrinimo. Automobilis BMW nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra kelio (duomenys neskelbtini) žiedo, Vilniaus kryptimi nutolusi 145 metrus. Ant įsukimo stovi juodos spalvos automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4 – 5, 6 – 8).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymoje apie patirtas proceso išlaidas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-29871-19 nurodyta, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato išlaidas dėl transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo, sudaro 60,50 Eur. Taip pat prašoma priteisti saugojimo išlaidas skaičiuojant po 1,21 Eur nuo pirmos saugojimo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 15 d. iki transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) arba teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 15).

Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, tarybiniai pranešimai ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2019 m. liepos 15 d., 13.35 val. kelio (duomenys neskelbtini) 91 kilometre, ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini), vairavo motinos L. K. vardu registruotą transporto priemonę – automobilį BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

Teismas , įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. K. kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. K. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, vengiant neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, pasitvirtino. K. V. K. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo iš (duomenys neskelbtini) į savo darbovietę, esančią (duomenys neskelbtini), kol jį važiuojantį kelio (duomenys neskelbtini) 91 kilometre sustabdę policijos pareigūnai, pasiūlė pasitikrinti neblaivumą, tačiau jis kategoriškai atsisakė pasitikrinti girtumą. Dėl to, policijos pareigūnai išaiškinę V. K. atsisakymo tikrintis blaivumą pasekmes, įvertinę jo būklę vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Bendros asmens būklės įvertinimo metodika (toliau – Metodika), nustatė neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, kurie užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte. Neblaivumo akte bei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad kaltinamasis vengia neblaivumo patikrinimo, atsisako atlikti kitus veiksmus, numatytus Metodikoje, siekiant įvertinti asmens būklę. Vadovaujantis paties kaltinamojo prisipažinimu, jog vartojo alkoholį ir vengė pasitikrinti blaivumą, jam nustatytais neblaivumo požymiais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir liudytojo parodymais, daroma išvada, jog V. K. sąmoningai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir atsisakė tikrintis blaivumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokiais veiksmais V. K. tyčia, apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę, atsisakė tikrintis blaivumą, ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Dėl bausmės

Teismas konstatuoja, kad V. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 69 – 71, 73).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius V. K. – teistas (b. l. 43 – 48), baustas administracine tvarka (b. l.40 – 42), dirbantis (b. l. 37 – 38, 9), narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 35). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą.

BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog V. K. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitomas V. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 15 d. 13.35 val. iki 2019 m. liepos 16 d. 12.20 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai (b. l. 59, 60).

Dėl teisės vairuoti transporto priemones

Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis.Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

K. V. K. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka. Nors šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, jis atsisakė tikrintis blaivumą, žinodamas atsisakymo tikrintis blaivumą pasekmes, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į nesukėlimą eismo įvykių, į tai, kad kaltinamasis dirba, į tai, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, jos trukmę nustatant pagal BK 68 straipsnyje numatytą sankciją – 1 metams 6 mėnesiams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos duomenų, 2019 m. liepos 16 d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 61 – 62). Nors specialiosios teisės sustabdymas šiuo atveju buvo tik kardomoji priemonė, vertinant faktiškai kaltinamojo patirtus suvaržymus, matyti, jog galimybės vairuoti transporto priemonę jis neteko iš karto po to, kai jam nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė (nuo 2019 m. liepos 16 d.), t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Todėl šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2019 m. liepos 16 d. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. K. T. yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamoje byloje automobilis BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas W(duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam V. K. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi automobilis BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone. Automobilis BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas kaltinamojo motinos L. K. vardu (b. l. 31), tačiau nurodė pats kaltinamasis automobilis priklauso jam, tačiau jį užregistravo motinos L. K. vardu, siekdamas išvengti skolinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) 7, faktiškai priklauso kaltinamajam, kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuojamas (žr. kasacinė nutartis Nr. 2K-205-628/2018).

V. Kiti proceso klausimai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo iš V. K. išieškoti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas proceso išlaidas dėl transporto priemonės nuvežimo, kurios sudaro – 60,50 Eur ir transporto priemonės saugojimo išlaidas, skaičiuojant po 1,21 Eur už parą nuo pirmos saugojimo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 15 d.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymoje nurodyta, kad Alytaus apskritis vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 60,50 Eur proceso išlaidų dėl transporto priemonės BMW 320D, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo išlaidų, apskaičiuojamų po 1,21 Eur su PVM nuo pirmos saugojimo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 15 d. iki transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) arba teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 26).

Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pažymėtina, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymos apie patirtas proceso išlaidas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-29871-19 (b. l. 15) matyti, jog transporto priemonės automobilio BMW 320D, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), transportavimo išlaidos yra 60,50 Eur, automobilio saugojimo išlaidos yra 1,21 Eur už parą. Baudžiamojo įsakymo priėmimo dieną saugojimo išlaidos sudaro 14,52 Eur (12 d. x 1,21 Eur) ir skaičiuojama 1,21 Eur už parą nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, vadovaudamasis BPK 103 ir 105, straipsniu prašo pripažinti šias išlaidas – proceso išlaidomis. Iš pateiktos 2018 m. birželio 6 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutarties 3.1.4 punkto matyti (b. l. 27 – 32), jog policijos komisariatas už suteiktas paslaugas sutarties vykdytojui atsiskaito pavedimu per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo dienos. Atsižvelgiant į tai, teismas 60,50 Eur transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas, skaičiuojant 1,21 už parą nuo 2019 m. liepos 15 d., pripažįsta proceso išlaidomis, kurios priteisiamos iš kaltinamojo V. K..

K. V. K., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliekamos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. 00771542) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61 – 62, 64 – 65, 67 – 68).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vieno) MGL (2 550,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų)) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir V. K. paskirti galutinę 34 (trisdešimt keturių) MGL (1 700,00 Eur (vieno tūkstančio eurų)) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę V. K. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 15 d. 13.35 val. iki 2019 m. liepos 16 d. 12.20 val. (viena para), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 MGL (100,00 eurų) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2019 m. liepos 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti L. K. vardu registruotą automobilį BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, priteisti iš kaltinamojo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities VPK, juridinio asmens kodas 191008762, 60,50 Eur (šešiasdešimties eurų ir penkiasdešimties centų) transporto nuvežimo išlaidas, 14,52 Eur (keturiolika eurų penkiasdešimt dviejų centų) transporto priemonės saugojimo išlaidas, 1,21 Eur (vieno euro ir dvidešimt vieno cento) už vieną saugojimo parą transporto priemonės saugojimo išlaidas nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos (2019-07-26) iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Palikti galioti V. K. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti V. K. vairuotojo pažymėjimą (Nr. 00771542) kartu su baudžiamuoju įsakymu VĮ Regitra.

Informuoti kaltinamąjį V. K. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam V. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus, išsiunčiant juos registruotu laišku.

Išsiųsti įsiteisėjusį baudžiamojo įsakymo nuorašą turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas , išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.