- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-15
- Bylos Nr.
- 2YT-2223-608/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22844-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Pareiškėjas
- R. M., V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.5; 3.2.7.1; 3.4.5; 3.4.5.19
2025 m. sausio 15 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. M. ir V. M. pareiškimą, suinteresuoti asmenys - valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai R. M. ir V. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti pareiškėjams praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo V. J. M. mirties, 2022 m. balandžio 27 d., priimti.
Pareiškėjai nurodė, kad per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, nes palikimą sudarančiu turtu naudojosi, t. y. gyveno, palikėjo buvusi sutuoktinė J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri taip pat turėjo nuosavybės teisę į minėtą turtą. J. M. kreipėsi į notarę Airidą Aleksonienę dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo su sąlyga, kad po jos mirties butas atiteks anūkei, tačiau notarė negalėjo patvirtinti šios sutarties, nes pusei buto yra įpėdiniai – palikėjo vaikai iš pirmos santuokos, t. y. pareiškėjai. Kai J. M. pirko butą 1999 metais, su V. J. M. jie gyveno skyrium, tačiau santuoką jie nutraukė tik 1999 m. gruodžio 23 d., t. y. po 4 mėnesių po buto įsigijimo.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad prašo praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavę informacijos apie V. J. M. palikimo perėjimą valstybei ir nepradėję jo palikimo priėmimo valstybės vardu procedūros.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatytos termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinamas visiškai.
Medicininio mirties liudijimo kopija patvirtina, kad 2022 m. balandžio 27 d. mirė V. J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad V. J. M. nepaliko testamento, todėl jam mirties dieną priklausantis turtas paveldimas pagal įstatymą. Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2024 m. gruodžio 31 d. gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.1A-26723 patvirtina, kad V. J. M. mirė būdamas ištuokoje, su J. M. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta 1999 m. gruodžio 23 d., vėlesnių santuokų nebuvo sudaryta. Minėta pažyma taip pat patvirtina, kad V. J. M. turėjo du vaikus: R. M., gimusį (duomenys neskelbtini), ir V. M., gimusį (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjus šioje civilinėje byloje. Palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 punktas). Testamentų registro duomenimis V. J. M. palikimo įpėdiniai nepriėmė. Pareiškėjai yra praleidę įstatymo nustatytą terminą V. J. M. palikimui priimti.
Po V. J. M. mirties liko palikėjui nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas – dalis buto su rūsiu ir bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas butas nekilnojamojo turto registre įregistruotas J. M. vardu, tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenys ir J. M. bei M. Z. 1999 m. rugpjūčio 16 d. sudarytos buto pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 8-7142, kopija patvirtina, jog minėtas butas įgytas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu santuokos su V. J. M. metu, todėl pagal šio turto įgijimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 22 straipsnį nuosavybės priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiem sutuoktiniams, nepriklausomai nuo to, jo viešajame registre įregistruotas tik vieno sutuoktinio – J. M. vardu.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išaiškinta, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti teismas turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Paveldėjimo teisės yra garantuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog paveldėjimo teisės institutas kyla iš Konstitucijos; Konstitucija garantuoja paveldėjimo teisę, nes jos 23 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).
Nagrinėjamu atveju bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai V. M. ir R. M. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad viešajame registre V. J. M. palikimą sudarantis turtas – dalis buto su rūsiu ir bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas jo buvusios sutuoktinės J. M. nuosavybės teise. Dėl susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių, palikėjui sukūrus kitą šeimą, taip pat palikimą sudarantį turtą įregistruojant palikėjo sutuoktinės nuosavybės teise, per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pareiškėjai neatlikto palikimo priėmimo veiksmų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad po V. J. M. mirties jo turto paveldėjimo byla nebuvo užvesta, V. J. M. įpėdiniai nors ir neatliko juridinių palikimo priėmimo veiksmų, tačiau palikimas taip pat neperėjo ir Lietuvos valstybės nuosavybėn. Be pareiškėjų daugiau V. J. M. įpėdinių nėra. Todėl termino atnaujinimas pareiškėjams priimti palikimą, atsiradusį po V. J. M. mirties, nei vienam trečiajam asmeniui nesukeltų jokių neigiamų pasekmių ar padarinių, nebūtų sprendžiamas klausimas dėl jau paveldėto, Lietuvos valstybei perėjusio turto ar už realizuotą turtą gautų lėšų perdavimo. Atsisakius atnaujinti pareiškėjams praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, susiklostytų situacija, kuomet palikimą sudarančio turto teisinis likimas nebūtų išspręstas. Tai apsunkintų racionalų naudojimąsi palikimą sudarančiu turtu, jo priežiūrą ir išlaikymą.
Esant tokioms aplinkybėms, termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis ir praleistas terminas V. J. M. palikimui priimti pareiškėjams atnaujinamas.
Pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš pareiškėjų valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 578 straipsnio 1 dalimi teismas
nutaria:
pareiškėjų V. M. ir R. M. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti visiškai.
Atnaujinti pareiškėjams R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti V. J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2022 m. balandžio 27 d., palikimą.
Priteisti lygiomis dalimis iš pareiškėjų V. M. ir R. M. valstybei 12,66 EUR (dvylika eurų šešiasdešimt šešis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš kiekvieno pareiškėjo po 6,33 EUR (šešis eurus, trisdešimt tris euro centus).
Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.