Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2016-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-63-373/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 1T-8-366/2016Nutartis · 2016-04-11Panevėžio apygardos teismas
  2. 1T-9-366/2016Nutartis · 2016-05-02Panevėžio apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-06-01Utenos apylinkės teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2016-10-05Panevėžio apygardos teismas
  5. KasacijaNutartis · 2017-03-07Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-06-01
Bylos Nr.
1-63-373/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17772-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Dumskienė
Kaltinamasis
I. U.
Nukentėjusysis
V. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-63-373/2016Teisminio proceso Nr.1-01-1-17772-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7; 1.1.10.1; 1.2.25.4.5; 2.3.6.4.5 (S)
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2016 m. birželio 1 d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorei Inai Zabielienei, gynėjui advokatui N. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje I. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 281 str. 5 d.,

Aprašomoji dalis

nustato:

I. U. 2015-03-27, apie 17.04 val. (duomenys neskelbtini), ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motociklą Suzuki GSX-R 750, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jį vairuoti, viršijo leistiną greitį mieste, važiuodamas ne mažesniu kaip 81,2 km/h greičiu, ir kelyje atsiradus kliūčiai – pėsčiajam, nesulėtino greičio ir dėl to nesugebėjo apvažiuoti atsiradusios kliūties, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 128 ir 129 punktų reikalavimus, kliudė pėsčiąjį A. D., kuris nuo kūno sumušimo su daugybiniais skeleto ir kaukolės kaulų lūžiais bei galvos smegenų sužalojimo mirė.

Kaltinamasis I. U. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2015-03-27 važiavo motociklu (duomenys neskelbtini). Esant intensyviam eismui, prieš 15 - 20 metrų iš priešingos eismo juostos ties kelio viduriu iš už mašinų išbėgo žmogus ir kirto jo eismo juostą. Jis stabdė motociklą, bet išvengti susidūrimo su pėsčiuoju nepavyko. Jo vairuojamas motociklas kliudė pėsčiąjį ir jį partrenkė. Jis atlygino žalą nukentėjusiems. Jis neturtėjo teisės vairuoti tokios kategorijos motociklą, kokiu greičiu važiavo, nežino.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str.).

Nukentėjusioji V. D. parodė, kad 2015-03-27 jos sutuoktinis A. D. žuvo eismo įvykio metu (t.1, b.l.55).

Liudytojas R. V. parodė, kad jis 2015-03-27, apie 16.55 val. automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) ir matė motociklą, kuris važiavo didesniu nei leistinas mieste greičiu. Jis, važiuodamas (duomenys neskelbtini), pamatė ant kelio gulintį žmogų, o šiek tiek toliau, gatvėje gulintį anksčiau matytą motociklą (t.1, b.l.62).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. D. mirė nuo kūno sumušimo su daugybiniais skeleto ir kaukolės kaulų lūžiais bei galvos smegenų sužalojimu. Jo kraujyje rastos 1,07, o šlapime 1,31 promilės etilo alkoholio (t. 1, b.l.44-53).

Atlikus eismo įvykio tyrimą nustatytas eismo įvykio mechanizmas: motociklo vairuotojui I. U. važiuojant (duomenys neskelbtini) nemažesniu kaip 81,2 km/h greičiu, iš kairės pusės į važiuojamą kelio dalį įžengė pėsčiasis. Tuo metu motociklas iki pėsčiojo judėjimo linijos buvo apie 195,7-155,9 m atstumu. Pėsčiasis atėjo iki važiuojamosios dalies vidurio ir bėgo link dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Tuo metu motociklas nuo pėsčiojo judėjimo krypties linijos buvo apie 28,3-41,7 m atstumu. Pėsčiajam esant apie 1,8 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, motociklas "Suzuki" priekine dalimi, dešine puse, partrenkė jį, nublokšdamas į dešinę ir į priekį nuo savo judėjimo krypties. Motociklas, partrenkęs pėsčiąjį, virto ant kairiojo šono ir slydo 51.9 m atstumą. Motociklo greitis prieš pat griuvimą eismo įvykio vietoje buvo nemažesnis kaip 81,2 km/h. Motociklininko I. U. veiksmai - važiuodamas viršijo maksimalų leistiną mieste greitį ir dėl to, pėsčiajam A. D. bėgant skersai važiuojamosios kelio dalies, susidariusioje pavojingoje situacijoje pėsčiasis nespėjo saugiai kirsti važiuojamosios dalies, - techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Tai, kad A. D. tęsė judėjimą skersai važiuojamosios kelio dalies nuo jos vidurio prieš artėjantį motociklą, techniniu požiūriu buvo nepriimtina ir tokie pėsčiojo veiksmai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (t.1, 108-114).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Kaltinamasis, vairavo motociklą, neturėdamas teisės jį vairuoti, viršijo leistiną greitį ir dėl to atsiradus kliūčiai kelyje – staiga į jo važiuojamąją dalį išbėgus pėsčiajam - kliudė jį bei mirtinai sužalojo. Eismo įvykio tyrimą atlikęs ekspertas nurodė, kad I. U., važiuodamas maksimaliu leistinu greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo (t.1, b.l.11-112). I. U. pažeidė specialiuosius KET 14 p., 128 ir 129 punktuose numatytus reikalavimus. Šių KET reikalavimų pažeidimas buvo tiesioginė eismo įvykio priežastis. Tuo tarpu KET III skyriaus „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“ 9 p. įtvirtintos nuostatos yra bendrojo pobūdžio, kurios tiesioginio priežastinio ryšio su eismo įvykiu neturi. Todėl KET 9 p. pažeidimas iš kaltinimo šalinamas kaip nesusijęs su eismo įvykiu.

Kaltinamojo padaryti KET 14, 128 ir 129 punktų pažeidimai buvo padarinių (žmogaus žūties) atsiradimo sąlyga ir priežastis. Jo veika pagal sukeltas pasekmes atitinka LR BK 281 str. 5 d. sudėtį.

Kaltinamojo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netenkinamas, nes nėra visų LR BK 40 str. numatytų privalomų sąlygų.

Pagal LR BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo laiduotoja pageidauja būti jo motina R. U.. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, atsižvelgiant į jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, į tai ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-312/2011, 2K-P-82/2010). R. U. šių reikalavimų neatitinka, nes ji penkis kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, tarp jų keturis kartus už greičio viršijimą (t.1, b.l.175-176). R. U. skirtų administracinių nuobaudų galiojimo terminas pasibaigęs, bet šios aplinkybės rodo, kad ji nėra pareiginga vairuotoja ir KET laikymosi prasme negali būti pavyzdžiu kaltinamajam. Būtent greičio viršijimas ir buvo pagrindinė sąlyga I. U. padarytam eismo įvykiui kilti. Laiduotojos atsainus požiūris į KET reikalavimą neviršyti leistino greičio kelia abejones dėl jos galimybių daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Dėl išdėstytų aplinkybių ji nepripažįstama teismo pasitikėjimo vertu asmeniu ir nėra akivaizdu, kad turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl I. U. negali būti perduotas jai pagal laidavimą.

Taip pat nėra ir visų būtinų sąlygų, numatytų LR BK 40 str. 2 d. atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atlygino žalą. Šios aplinkybės rodo, kad yra BK 40 str. 2 d. 1-3 punktuose numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Ketvirtoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga - pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą, dirba, teigiamai charakterizuojamas. Kita vertus, jis trylika kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Nusikaltimo padarymo metu turėjo tris galiojančias administracines nuobaudas. Po nusikaltimo padarymo dar du kartus baustas už KET nesilaikymą. I. U., būdamas jauno amžiaus ir turėdamas trumpą vairuoto stažą, padarė grubius KET pažeidimus, t.y. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti, tris kartus baustas už greičio viršijimą, vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo, vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, nepakluso pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, už pastarąjį pažeidimą iš jo atimta teisė vairuoti transporto priemones bei padarė kitus pažeidimus (t.2, b.l.64-72). Įvertinus šiuos duomenis galima teigti, kad jo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis ir kad sistemingas KET pažeidinėjimas (vienuolika nuobaudų iki nusikaltimo padarymo) privedė iki nusikalstamos veikos su sunkiomis ir negrįžtamomis pasekmėmis, todėl bylos aplinkybių visetas nesudaro pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą būdamas neteistas, dirba, teigiamai charakterizuojamas. Į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes: visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei atlygino nukentėjusiems padarytą žalą. Taip pat jo atsakomybę lengvinančia pripažįstama aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, nes A. D. per kelią ėjo ne pėsčiųjų perėja. Jis tęsė judėjimą skersai važiuojamosios kelio dalies nuo jos vidurio prieš artėjantį motociklą ir tokie jo veiksmai specialisto pripažinti nepriimtinais bei turėjusiais priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamajam skirtina vienintelė sankcijoje numatyta - laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis dirba ir teigiamai charakterizuojamas, skaičiuotinas nuo bausmės vidurkio iki minimumo. Įvertinus kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, t.y. atidedant bausmės vykdymą (LR BK 75 str.).

Kaltinamajam neskiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (LR BK 68 str.), kadangi jam už administracinį teisės pažeidimą nuo 2016-01-18 trejiems metams atimta teisė vairuoti transporto priemones (t.2, b.l.71-72).

Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažinama 1/3 (LR BK 64¹str.).

VSDFV Utenos skyriaus ieškinys dėl žuvusiojo A. D. sutuoktinei išmokėtos našlių pensijos pagrįstas byloje esančiais įrodymais (t.2, b.l.13-23), kaltinamasis jį pripažįsta ir tenkinamas visiškai (LR BPK 115 str. 1 d.).

Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297str., 303 str. 2 d., 304 - 305str., 307str., teismas

nusprendžia:

I. U. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 5 d. ir paskirti laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis LR BK 64¹str., bausmę mažinti 1/3 ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Remiantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant I. U. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; šešis mėnesius neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Priteisti iš I. U. 255,39 EUR Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui V. D. išmokėtos našlės pensijos.

Iki bausmės vykdymo pradžios I. U. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Dumskienė