- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- e2S-837-855/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34163-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- S. J., D. J., A. P., R. P., O. A., M. L., R. R., V. R.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovų S. J., D. J., A. P., R. P., O. A., M. L., R. R., V. R. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. L., prašydami: priteisti ieškovams S. J. ir D. J. jų patirtus 13 260,94 Eur dydžio nuostolius; priteisti ieškovams A. P. ir R. P. jų patirtus 22 124,21 Eur dydžio nuostolius; priteisti ieškovams O. A. ir M. L. jų patirtus 22 111,82 Eur dydžio nuostolius; priteisti ieškovams R. R. ir V. R. jų patirtus 21 618,60 Eur dydžio nuostolius; priteisti ieškovams iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistų sumų, nuo bylosiškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė, nepranešus atsakovei, taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atlikti įrašą VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti atsakovei A. L. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prašymą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, iki šiol nėra įvykdžiusi savo prievolės ieškovų atžvilgiu, ieškovai patyrė didžiulius nuostolius ir iki šiol patiria didelius nepatogumus dėl to, jog atsakovė vengia vykdyti savo, kaip statytojos, pareigas. Atsakovė buvo raginama įvykdyti savo įsipareigojimus, tačiau akivaizdžiai vengia tai daryti ir su ieškovais nebendradarbiauja.
2.2. Atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovų reiškiamo reikalavimo suma yra didelė, be to, padaryta žala net keliems asmenims, kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma atsakovės turtinė padėtis bei kiti įsipareigojimai. Nurodytos aplinkybės sąlygoja, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja reali grėsmė, jog ieškovo palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 7 d. nutartimi tenkino ieškovų S. J., D. J., A. P., R. P., O. A., M. L., R. R., V. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutarė – atlikti įrašą VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti atsakovei A. L. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, sprendė, kad egzistuoja pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti - ieškinio reikalavimas preliminariai pagrįstas. Teismas pažymėjo, jog nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovų pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai ieškovams palankus teismo sprendimas.
4. Teismas vertino, kad ieškovų nurodytos aplinkybės - kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovų reiškiamo reikalavimo suma yra didelė, be to padaryta žala net keliems asmenims, kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma atsakovės turtinė padėtis bei kiti įsipareigojimai, - sudaro prielaidas spręsti apie galimą atsakovės nesąžiningumą. Taip pat teismas pažymėjo, kad nors ieškovai ir nepateikė duomenų, kurie pagrįstų atsakovės nesąžiningumą, tačiau šiuo konkrečiu atveju egzistuoja prielaidos, t. y. nėra jokių teisinių kliūčių atsakovei šiuos veiksmus atlikti. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad ieškovai įrodė egzistuojant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai – kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali neįvykdyti galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) A. L. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį ir jos pagrindu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Ieškovai neįrodinėjo ir neįrodė realios grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Ieškovai privalėjo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovės nesąžiningą elgesį, apie jos atliktus/atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ir pan.), kurių atsakovė ėmėsi jos turto mastui sumažinti. Nėra nei vienos aplinkybės, įrodančios, kad atsakovė ėmėsi nesąžiningų veiksmų, siekdama apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nei kad tokių veiksmų planuoja imtis. Priešingai, atsakovė galėjo perleisti turtą tretiesiems asmenims, vengiant atsakomybės prieš ieškovus, tačiau to ji nedarė ir ateityje neketina daryti. Tai įrodo, kad nėra būtinosios sąlygos – atsakovės nesąžiningumo.
6.2. Didelė skolos suma nėra teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju teismas nevertino, o ieškovai neįrodinėjo, kad arešto masto suma yra palyginti didelė su atsakovės turimo turto mastu. Atsakovė turi daugiau turto, nei ieškinio reikalavimui patenkinti reikia, todėl atsakovės turimo turto vertė eliminuoja teismo nutartyje nurodytą tariamą grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo.
Atsiliepimas
6. Ieškovai pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė (i) perduoti atskirojo skundo nagrinėjimą Lietuvos apeliaciniam teismui; (ii) atmesti apeliantės atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2-1759-661/2022) dar kartą sprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą ir nusprendė laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti, tačiau ši nutartis 2022 m. kovo 3 d. buvo panaikinta, gavus atsakovų atskirąjį skundą. Todėl siekiant užtikrinti apeliacinio proceso teisėtumą, objektyvumą ir nešališkumą, atskirojo skundo nagrinėjimo klausimas turi būti perduotas apeliacinės instancijos teismui – Lietuvos apeliaciniam teismui.
7.2. Pirmosios instancijos teismas apie atsakovės nesąžiningumą sprendė pagal ieškovų pateiktų duomenų visumą (apie atsakovės elgesį, didelę ieškinio reikalavimo sumą, ir tai, kad žala padaryta keliems asmenims, nesant duomenų apie atsakovės turtinę padėtį ir pan.), kas leido daryti išvadą, kad ieškovai įrodė egzistuojant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai, t. y. grėsmei būsimo galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
7.3. Atsakovės nesąžiningumas negali būti siejamas išimtinai tik su atsakovės realiai atliktais veiksmais turint tikslą paslėpti, sumažinti ar perleisti tretiesiems asmenims turtą, tačiau nesąžiningumą ir grėsmę sprendimo įvykdymui gali rodyti ir kiti atsakovės veiksmai, iš kurių galima spręsti apie atsakovės ketinimus ar polinkį elgtis nesąžiningai. Šiuo atveju sutarčių su ieškovais vykdymo metu ieškovė atliko eilę veiksmų, kurie nesuderinami su sąžiningu elgesiu – atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nereagavo į ieškovų pretenziją, nebendradarbiavo, neatskleidė ieškovams visų su sutartiniais santykiais susijusių aplinkybių, nors apie jas, kaip profesionali statytoja, turėjo ir galėjo žinoti.
7.4. Nors atsakovė nurodo, kad jos turtinė padėtis eliminuoja nutartyje nurodytą tariamą grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo vykdymo, tačiau atsakovės nurodomas jos veiklos stabilumas, turtas ar pajėgumas atsiskaityti su ieškovais nėra esminiai kriterijai, sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo vykdymui. Be to, atsakovė yra nekilnojamojo turto vystytoja – perka statybai skirtus sklypus, juose stato statinius ir juos parduoda, todėl yra grėsmė, kad iki kol byla bus išnagrinėta, turtas gali būti perleistas kitiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,
argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
7. Atsakovė A. L. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – išrašą iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro apie apeliantės turimą turtą.
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
9. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgęs į tai, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas atsakovei nepranešus, t. y. atsakovė neturėjo galimybės teismui pateikti savo poziciją pagrindžiančių įrodymų, į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį, taip pat siekdamas teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar egzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, apeliacinis teismas priima atsakovės pateiktus naujus įrodymus, kad juos, esant būtinybei, galėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo teismingumo
10. Ieškovai nurodo, jog įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr. e2-3605-807/2022, kuria byla pagal teismingumą buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, atskirojo skundo nagrinėjimo klausimas nebuvo išspręstas, todėl ieškovai prašo apeliacinės instancijos teismo šį klausimą išspręsti.
11. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bei šios bylos proceso, Vilniaus apygardos teismas teisėjos 2022 m. kovo 7 d. rezoliucija nusprendė neperduoti atsakovės atskirojo skundo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui – Lietuvos apeliaciniam teismui, kadangi atskirasis skundas paduotas dėl apylinkės teismo nutarties.
12. CPK 301 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylas pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo / nutarties nagrinėja apygardų teismai, todėl ieškovų nurodomos aplinkybės dėl visos civilinės bylos perdavimo pagal teismingumą apygardos teismui nekeičia fakto, kadaatskirasis skundas paduotas dėl apylinkės teismo (Vilniaus miesto apylinkės teismo) priimtos nutarties, todėl pagal anksčiau minėtą teisinį reglamentavimą, turi būti nagrinėjamas būtent apygardos teisme.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovų prašymas ir atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - atliktas įrašas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti atsakovei A. L. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normas esant šioje byloje susiklosčiusioms faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
16. Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-522-381/2015). Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai.
17. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019; 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1102-881/2020).
18. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinąsias apsaugos priemones, tiesiogiai nesusijusias su ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje įtvirtinto imperatyvo įgyvendinimu, taikyti galima tik tuo atveju, kai dėl bylos nagrinėjimo metu esančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas, netaikius tokių apsaugos priemonių, apskritai prarastų prasmę ir taptų netikslingas, t. y. egzistuotų grėsmė teismo sprendimui (ir jam vykdyti) plačiąja prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė konstatavęs egzistuojant abiem laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad ieškovų nurodytos aplinkybės nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo bei grėsmės būsimam teismo sprendimui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrina pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus.
20. Vertinant grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1591-370/2020; 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-133-370/2021). Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis egzistuoja, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1581-943/2020; 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021).
21. Paminėtina tai, kad asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
22. Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė/neįrodinėjo atsakovės nesąžiningų veiksmų, kurių atsakovė ėmėsi, siekdama apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, pvz., imtųsi veiksmų turto mastui sumažinti, turtui nuslėpti, turtą parleisti ir pan. Atsakovė pažymėjo, kad priešingai – nuo pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo jai pateikimo, ji turėjo galimybę skundžiama nutartimi areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims, vengiant atsakomybės prieš ieškovus, tačiau to nedarė ir neketino to daryti ateityje. Anot apeliantės, ši aplinkybė įrodo, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – atsakovės nesąžiningumo.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio (nutarties 10 pastraipa), pirmosios instancijos teismas apie atsakovės nesąžiningumą sprendė pagal ieškovų pateiktų duomenų visumą – kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovų reiškiamo reikalavimo suma yra didelė, be to galimai padaryta žala net keliams asmenims, nėra žinoma atsakovės turtinė padėtis bei kiti įsipareigojimai, kas teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad šios aplinkybės sudaro prielaidą spręsti apie galimą atsakovės nesąžiningumą ir grėsmę galimo ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės elgesys, t. y. kad ji daugiau nei metus laiko nevykdo savo įpareigojimo atlikti nebaigtus statybos bei gerbūvio (aplinkos sutvarkymo) darbus, jeigu pasitvirtins išnagrinėjus bylą iš esmės, negalės būti laikomas sąžiningu.
24. Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nors byloje ir nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė siekė paslėpti, sumažinti ar perleisti tretiesiems asmenims turtą, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, vadovavosi teisingumo, protingumo principais, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju tikėtina grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad yra tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).
25. Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad aplinkybė, jog apeliantė turi daugiau turto, nei ieškinio reikalavimui patenkinti reikia, t. y. turi Vilniuje net aštuonis žemės sklypus su juose registruotais statiniais, bei, kad apeliantė yra dirbanti ir gauna su darbo santykiais susijusių pajamų, eliminuoja teismo nutartyje nurodytą grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo.
26. Apeliacinio teismo vertinimu, bendra ieškovų atsakovei pareikštų turtinių reikalavimų (ieškinio) suma (79 115,57 Eur) šiuo atveju fiziniam asmeniui laikytina pakankamai didelė. Sutiktina, kad sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui didelei ieškinio sumai nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė, tačiau ieškinio sumos dydis gali būti vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju apeliantė, įrodinėdama savo turtinę padėtį, nepateikė teismui įrodymų, iš kurių būtų pagrindas objektyviai spręsti apie apeliantės deklaruojamą gerą jos finansinę padėtį. Visų pirmą, iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto galima spręsti tik apie tam tikrų nekilnojamojo turto objektų priklausomybę atsakovei nuosavybės teise, tačiau negalima spręsti nei apie šio turto vertę, nei apie jo teisinį statusą (pvz., galimai jam taikomus apribojimus/suvaržymus ar pan.), kadangi apeliantė nepateikė išplėstinių Nekilnojamojo turto registro išrašų apie kiekvieną iš deklaruojamų nekilnojamojo turto objektų; antra, apeliantė, nurodydama, kad yra dirbanti, nepateikė teismui jokių įrodymų nei apie savo darbo vietą (įdarbinimą), nei apie gaunamas tiek su darbo santykiais susijusias, tiek kitas pajamas; trečia, apeliantė nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų apie galimai kitą turtimą jos turtą (nekilnojamąjį, kilnojamąjį, pinigines lėšas ir pan.), kurie leistų sistemiškai įvertinti jos turtinę padėtį ir spręsti dėl finansinio pajėgumo įvykdyti galimą palankų ieškovams teismo sprendimą.
27. Pastebėtina tai, kad šioje byloje pritaikius ieškovų prašomą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą nekilnojamojo turto registre, nėra paneigiama atsakovės nuosavybės teisė į ginčo turtą, taip pat teisė šiuo turtu naudotis, jį valdyti ir tam tikru laipsiu turtu disponuoti (pvz., nuomoti, suteikti panaudai ir t.t.), todėl šioje stadijoje, siekiant laikinai sureguliuoti teisinę situaciją ir išvengti neigiamų padarinių kilimo, egzistuoja objektyvus pagrindas byloje taikyti ieškovų prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir antroji sąlyga (grėsmė teismo sprendimo įvykdymui), būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ieškovų ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti atsakovei A. L. asmeninės nuosavybės teise priklausantį tam tikrą nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirčiai ir esmei bei atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų reikalavimus.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Apeliantės A. L. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.