- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-30
- Bylos Nr.
- e2A-411-330/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34163-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Danguolė Martinavičienė, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- A. L.
- Ieškovas
- S. J., D. J., A. P., R. P., O. A., M. L., R. R., V. R.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. J., D. J., A. P., R. P., O. A. (O. A.), M. L., R. R. ir V. R. ieškinį atsakovei A. L. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. S. (A. S.), uždaroji akcinė bendrovė „Laumeta“ bei A. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. L. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir, patikslinę ieškinį, suformulavo tokius reikalavimus: 1) ieškovams S. J. ir D. J. priteisti 28 930,83 Eur nuostolių atlyginimą; 2) ieškovams A. P. ir R. P. priteisti 28 789,01 Eur nuostolių atlyginimą; 3) ieškovams O. A. ir M. L. priteisti 28 510,56 Eur nuostolių atlyginimą; 4) ieškovams R. R. ir V. R. priteisti 28 182,40 Eur nuostolių atlyginimą. Ieškovai taip pat prašė priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistas sumas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad 2020 m. liepos 20 d., 2020 m. rugsėjo 2 d., 2020 m. rugsėjo 18 d. ir 2020 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarčių (toliau – ir Sutartys) bei prie jų esančių priedų pagrindu atsakovė A. L. pardavė, o ieškovai nuosavybės teise įsigijo pagal naudojimosi tvarką padalintą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais keturiais sublokuotais vienbučiais gyvenamaisiais namais (namų adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ginčo nekilnojamasis turtas, ginčo objektas). Ieškovai visiškai atsiskaitė su atsakove pagal Sutartis.
3. Ieškovų aiškinimu, atsakovė buvo ginčo nekilnojamojo turto statytoja ir šio turto pardavėja. Pasirašydamos Sutartis šalys sudarė ir papildomus susitarimus, kuriais buvo sutarta, kad atsakovė atliks nebaigtus nekilnojamojo turto statybos bei aplinkos sutvarkymo darbus (Sutarčių sudarymo metu kai kurie darbai dar nebuvo atlikti).
4. Ieškovai 2021 m. birželio 7 d. pranešimu kreipėsi į atsakovę, reikalaudami ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 1 d. atlikti visus dar nebaigtus darbus ir pašalinti išaiškėjusius darbų trūkumus, tačiau atsakovė į pranešimą neatsiliepė.
Šalies argumentai
5. Ieškovų teigimu, atsakovės neatliktų darbų bei parduoto nekilnojamojo turto trūkumų faktą įrodo antstolio sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Jame užfiksuota, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), paliktos netvarkingos žemių krūvos bei statybinės atliekos; sklypas nėra iki galo aptvertas tvora; pastatytos tvoros dalies konstrukcijos jau yra aprūdijusios; teritorijoje nesutvarkyta lietaus kanalizacija (neįrengta lietaus vandens surinkimo sistema), neįrengta nuogrinda, nepašalintas žemės sklype esantis šulinys. Protokole fiksuota ir tai, kad žemės sklype nėra sumontuoti šuliniai, pastatų fasadas iš dalies klijuotas klinkeriu, neužtaisyti tarpai, ties cokoliu nevisiškai užtaisyta apšiltinimo medžiaga, fasadas išterliotas, matomi jo pažeidimai, nėra užbaigimo juostos prie fasado, vienų lauko durų stiklo paketas iš vidaus rasoja, apžiūros metu terasų lentos buvo atšokusios, jos pritvirtintos netinkamais (netampriais) medsraigčiais. Medinių terasų pamatų duobės neužpildytos smėliu, duobės po terasomis yra 30–50 cm gilesnės nei žemės sklypo bendras lygis.
6. Ieškovai nurodė, kad jie kreipėsi į mažąją bendriją (toliau – MB) „Statybos ekspertizių centras“, kad būtų įvertinta atsakovės nebaigtų darbų ir paslėptų darbų trūkumų apimtis. 2021 m. spalio 28 d. ekspertas dr. D. K. ir projekto vadovas A. K. atliko tyrimą ir parengė vertinimo ataskaitą (toliau – ir Vertinimo aktas). Šio akto duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų baigti darbus bei slėpė darbų trūkumus.
7. Ieškovų pasitelktas ekspertas nustatė, kad atsakovės neatliktų darbų kaina yra 11 948,11 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), o nekokybiškai atliktų statybos ir aplinkos sutvarkymo darbų ištaisymo kaina – 5 378,24 Eur su PVM.
8. Be to, ieškovai teigė nustatę atskirų ginčo objektų šildymo sistemos bei sienų įrengimo trūkumus. Ieškovai paaiškino, jog ekspertui atlikus termovizinį tyrimą visuose keturiuose sublokuotuose vienbučiuose, buvo nustatyta, kad: 1) pamato ir išorinės namo sienos sujungimo vieta visu pastato perimetru yra nesandari, susidaro šalčio tiltas, per kurį pastatas praranda šilumą, o į vidaus patalpas patenka šaltis; 2) grindinio šildymo vamzdeliai pirmo aukšto grindyse išvedžioti pernelyg dideliu tarpusavio atstumu (vietoje maksimalaus leistino 300 mm atstumo tarp vamzdelių, jie išvedžioti 300–500 mm atstumu). Vėsesnėse patalpose ir šalia langų nepaisyta rekomendacijų vamzdelius išvedžioti mažesniu atstumu (50–100 mm). Yra grindų plotų, kur grindinio šildymo vamzdeliai visai neišvedžioti; 3) sienos tarp sublokuotų vienbučių gyvenamųjų namų yra pernelyg plonos ir netenkina priešgaisrinių, termoizoliacinių ir akustinių reikalavimų; 4) pastato (duomenys neskelbtini), išorinės metalinės durys pagamintos nekokybiškai, jų stiklo paketas nuolat rasoja, yra nesandarus.
Šalies argumentai
9. Ieškovų teigimu, pagal atliktus termovizinio tyrimo ir sienų storio matavimo duomenis apskaičiuota, kad paslėptų ir teisės aktų reikalavimų netenkinančių statybos darbų ištaisymo kaina yra tokia: name (duomenys neskelbtini)– 8 549,90 Eur su PVM, name (duomenys neskelbtini)– 17 413,17 Eur su PVM, name (duomenys neskelbtini)– 17 400,78 Eur su PVM, name (duomenys neskelbtini)– 16 907,56 Eur su PVM.
10. Ieškovai nurodė, kad ekspertas nustatė dar vieną trūkumą – pastatų energetinio efektyvumo klasė neatitinka šalių suderintos A+ klasės reikalavimų. Dėl šio trūkumo ieškovai negali registruoti objektų baigtumo ir jų eksploatuoti teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Pasak ieškovų, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovei, kaip gyvenamųjų namų statytojai ir pardavėjai, kyla pareiga ieškovams atlyginti nuostolius už netinkamos kokybės nekilnojamojo daikto pardavimą ir pareigos atlikti visus statybos darbus neįvykdymą.
12. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės aiškinimu, Sutarčių 7.13 punkte šalys aiškiai susitarė, kad parduodamas daiktas yra nebaigtas statyti (statinio baigtumas Sutarčių pasirašymo dieną buvo 85 proc.), o pirkdami nebaigtą statyti pastatą (statinį), pirkėjai prisiėmė riziką ir dėl jo kokybės.
Atsiliepimas
13. Atsakovės teigimu, ieškovai nuo preliminariųjų sutarčių sudarymo iki Sutarčių pasirašymo konsultavosi su inžinerinį statybinį išsilavinimą turinčiais specialistais, vertino ginčo objektų kokybę ir būklę, bet Sutarčių sudarymo dieną jokių pretenzijų dėl ginčo objektų kokybės atsakovei nereiškė. Ieškovai ignoruoja, kad didžioji dalis jų nurodomų statybos trūkumų – tai nebaigtų darbų rezultatas. Pasak atsakovės, ieškovai neatskleidė esminės aplinkybės, kad po turto įsigijimo jie patys atliko turto apdailos darbus, po kurių galėjo atsirasti ieškinyje nurodomi trūkumai. Atsakovės vertinimu, ji nėra atsakinga už ieškovų tariamai patirtą žalą, todėl ieškinys turi būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovams visą jų prašytą nuostolių atlyginimą.
15. Įvertinęs byloje atliktos teismo ekspertizės aktą teismas nurodė, kad ekspertas neišsamiai atsakė į jam suformuluotus ekspertinio tyrimo klausimus. Nustatęs, jog teismo eksperto išvados yra prieštaringos, teismas nusprendė jomis nesivadovauti.
16. Teismo vertinimu, ieškovai pateikė pakankamai rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad Sutarčių sudarymo metu nei iš perduotų dokumentų, nei iš realios faktinės situacijos (atsižvelgiant į nustatytų statybos darbų trūkumų pobūdį) ieškovai negalėjo žinoti apie tai, jog įsigyja nekilnojamąjį turtą su trūkumais. Teismas nustatė, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovė perleido ieškovams nekilnojamuosius daiktus, neturinčius tų savybių, kurios buvo deklaruotos nuosavybės teisės perleidimo momentu. Kadangi ieškovų įsigyto nekilnojamojo turto paslėpti trūkumai egzistavo jau Sutarčių sudarymo metu, teismas laikėsi nuostatos, jog atsakovė privalo atsakyti už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
17. Be to, sudarydami Sutartis ieškovai su atsakove susitarė, kad atsakovė atliks ar užbaigs tam tikrus darbus. Tokių darbų atlikimo kaina buvo įtraukta į šalių sudarytų Sutarčių kainą.
18. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovai su atsakove susitarė dėl šiek tiek skirtingų statybos bei aplinkos sutvarkymo darbų, jų apimties bei atlikimo terminų, tačiau Sutarčių prieduose buvo susitarta ir dėl dalies darbų, kuriuos atsakovė įsipareigojo atlikti visiems ieškovams. Darbai Sutartyse nustatytais terminais ir tvarka nebuvo atlikti, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovų nuostolius, patirtus dėl atsakovės neįvykdytų įsipareigojimų.
19. Teismo nuomone, ieškovų skaičiavimai dėl prašomų atlyginti nuostolių dydžio yra pagrįsti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir rašytiniais įrodymais, todėl yra pagrindas visiškai patenkinti ieškinio reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Atsakovė A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ji prašo bylą pagal apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Nutaręs, kad siekiant atsakyti į byloje keliamus klausimus yra reikalingos specialios žinios ir būtina paskirti ekspertizę, teismas išnagrinėjo bylą nesiremdamas ekspertizės aktu, neskirdamas pakartotinės ekspertizės, didesnę įrodomąją reikšmę suteikdamas ieškovų pateiktiems rašytiniams įrodymams. Tai rodo, kad teismas nesiekė visapusiško, objektyvaus ir teisingo civilinės bylos išnagrinėjimo.
20.2. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas iš esmės perrašė ieškovų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, vadinasi, teismas neatskleidė būtinųjų sprendimo motyvuojamosios dalies elementų.
20.3. Teismas nedetalizavo, kokie yra konkretūs neatlikti ir nekokybiškai atlikti darbai kiekviename ginčo objekte, neanalizavo atsakovės bei kiekvieno ieškovo sutartinių įsipareigojimų apimties, nenustatė, iš ko susidaro ieškovų prašomų priteisti nuostolių suma.
Atsiliepimas
21. Ieškovai atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti, bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais motyvais:
21.1. Įvertinęs ekspertizės aktą, teismas pagrįstai konstatavo, kad ekspertas neišsamiai atsakė į jam pateiktus klausimus, eksperto išvados yra prieštaringos, todėl jomis teismas negalėjo vadovautis. Pakartotinės teismo ekspertizės skyrimo nebenorėjo nei viena iš šalių, todėl teismas, įvertinęs tai, kad byloje pakanka įrodymų ginčui išspręsti, bylą išnagrinėjo remdamasis šalių pateiktų įrodymų visuma.
21.2. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas detaliai ištyrė neatliktus statybos darbus, vėliau paaiškėjusius darbų trūkumus ir paslėptus defektus bei norminių teisės aktų reikalavimų neatitinkančius darbus.
21.3. Teismas tinkamai vertino ir aiškino Sutarčių sąlygas bei tarp šalių susiklosčiusius vartojimo rangos teisinius santykius, todėl apeliantės argumentai, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog Sutartys buvo sudarytos dėl nebaigtų statyti pastatų pardavimo, yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas apeliacijos ribas.
Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
3. Atsakovė bylą apeliacinės instancijos teisme prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą grindžia poreikiu sudaryti galimybę atsakovei atsikirsti į ieškovų pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais remiantis ieškinys buvo patenkintas. Žodinis bylos nagrinėjimas, apeliantės manymu, padėtų visapusiškai atskleisti bylos aplinkybes ir ginčo esmę.
4. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas.
5. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 28–29 punktai).
6. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrindė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, buvimo. Prašymas iš esmės grindžiamas teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė apeliantės teisę pasisakyti dėl ieškovų pateiktų įrodymų. Tačiau nurodomos aplinkybės, susijusios su įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, sudaro apeliantės skundo pagrindą, kuris detaliai ir visapusiškai išdėstytas apeliantės pateiktame procesiniame dokumente. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje esančių duomenų bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių pakanka patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla išspręsta teisingai, todėl prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo ribų
7. Ieškovai (ginčo nekilnojamojo turto pirkėjai) pareiškė ieškinį atsakovei, kuri buvo ne tik nekilnojamojo turto pardavėja, bet ir to turto statytoja, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
8. Ieškovai įrodinėja, kad atsakovė neatliko sutartų rangos darbų, nuslėpė parduodamų nekilnojamųjų daiktų trūkumus bei atskirų ginčo objektų defektus, todėl jai kyla pareiga atlyginti ieškovų nuostolius, kuriuos sudaro trūkumų šalinimo išlaidos bei neatliktų darbų vertė. Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko, teigdama, kad ji nėra atsakinga už ieškovų tariamai patirtą žalą, bei ginčydama ieškovų reikalavimams pagrįsti pateiktos specialisto D. K. vertinimo ataskaitos išvadas.
9. Byloje kilo ginčas dėl pardavėjo pareigos atsakyti už parduoto daikto trūkumus bei dėl reikalavimo atlyginti neatliktų ir nekokybiškai atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas pagrįstumo.
10. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje reikia spręsti klausimus dėl statybos darbų kokybės, jų baigtumo, eiliškumo ir sudėties, nurodė, jog šių ginčo klausimų išsprendimui reikalingos specialios statybos inžinerijos ir projektavimo žinios. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė triplike išdėstė prašymą skirti ekspertizę (t. 4, b. l. 34-49), pavedant ją atlikti teismo ekspertui L. U. (t. 4, b. l. 72-73), o ieškovai tokiam prašymui iš esmės neprieštaravo ir pateikė teismui savo ekspertų kandidatūras (t. 4, b. l. 88-90), teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi byloje paskyrė teismo ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui L. U. (t. 5, b. l. 1-3).
11. 2023 m. rugpjūčio 30 d. teisme buvo gautas teismo ekspertizės aktas (t. 5, b. l. 73-157).
12. Bylos šalims susipažinus su teismo ekspertizės aktu, atsakovė pareiškė, kad ekspertizės akto išvadų iš esmės neginčija (t. 5, b. l. 169-170), o ieškovai prašė skirti pakartotinę ekspertizę, nurodę, jog eksperto išvados yra prieštaringos, pateiktos neatlikus išsamių tyrimų (t. 5, b. l. 173-182). Atsakovė prašė netenkinti ieškovų prašymo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo (t. 5, b. l. 187-188).
13. Įvertinęs šalių pozicijas dėl poreikio skirti pakartotinę teismo ekspertizę, pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartimi nutarė ieškovų prašymo netenkinti. Teismas laikėsi nuostatos, kad sprendžiant ieškovų prašymą paskirti pakartotinę ekspertizę, visų pirma, reikia išsiaiškinti dėl pateiktų ekspertinių išvadų pagrįstumo eksperto apklausos teismo posėdyje metu. Teismas nutarė į teismo posėdį iškviesti ekspertizę atlikusį ekspertą L. U., pažymėdamas, kad dėl pakartotinės ekspertizės tikslingumo teismas galės spręsti tik apklausęs teismo ekspertą (t. 5, b. l. 189-190).
14. 2024 m. vasario 1 d. teismo posėdžio metu apklausus ekspertą, ieškovai nebepalaikė prašymo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, jie prašė nagrinėti bylą pagal joje esančius įrodymus, įskaitant eksperto (specialisto) D. K. parengtą vertinimo ataskaitą (2024 m. vasario 1 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:45:20 min. iki 01:46:48 min.). Prašymą nesivadovauti ekspertizės akto išvadomis ieškovai palaikė ir baigiamųjų kalbų metu (t. 6, b. l. 160-178).
15. Išnagrinėjęs bylą teismas visiškai patenkino ieškinio reikalavimus. Sprendime teismas, be kita ko, nurodė, kad teismo ekspertas L. U. neišsamiai atsakė į jam suformuluotus klausimus, eksperto išvados yra prieštaringos, todėl teismas negali jomis vadovautis. Siekdamas atsakyti į byloje keliamus klausimus ir padaryti išvadas dėl jų, teismas nutarė remtis Vertinimo akte ir kituose bylos įrodymuose esančiais duomenimis (skundžiamo sprendimo 41 punktas).
16. Apeliantės nuomone, teismas, sprendimų priėmimo kambaryje apsisprendęs nesivadovauti ekspertizės akto išvadomis, apribojo atsakovės (apeliantės) teisę pasisakyti dėl įrodymų, kuriais remiantis buvo patenkinti ieškinio reikalavimai, pagrįstumo ir jų įrodomosios reikšmės. Apeliaciniame skunde kvestionuodama pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, apeliantė iš esmės kelia klausimą, ar tinkamai teismas atliko savo pareigas įrodinėjimo procese, ar nepažeidė teisės normų, reguliuojančių įrodymų tyrimą bei vertinimą.
Dėl teismo vaidmens įrodinėjimo procese ir įrodymų vertinimo taisyklių
17. CPK 265 straipsnio normos reguliuoja klausimus, kurie išsprendžiami priimant sprendimą. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas. Pažymėtina, kad visi šie klausimai, kurių išnagrinėjimas reiškia galutinio teismo sprendimo priėmimą (CPK 260 straipsnis), negali būti teisingai išspręsti, neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga.
18. Už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas teismas, kuris turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti CPK 265 straipsnyje įvardyti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2021, 44 punktas).
19. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje kilo ginčytinų klausimų dėl statybos darbų kokybės, jų baigtumo, eiliškumo ir sudėties, darė išvadą, jog siekiant atsakyti į tokius klausimus, reikalingos specialios statybos inžinerijos ir projektavimo žinios, todėl byloje paskyrė teisminę ekspertizę.
20. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad analizuojamu atveju teismo ekspertizės paskyrimas buvo grindžiamas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra būtinas teisinis veiksmas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų teisės principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 straipsniai).
21. Susipažinęs su teismo ekspertizės išvadomis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jos yra neišsamios ir prieštaringos, todėl nutarė jomis nesivadovauti, nurodęs, jog byloje pakanka rašytinių įrodymų, leidžiančių įvertinti šalių įrodinėjamas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185, 218 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-381/2024 43 punktas). Pirmosios instancijos teismo apsisprendimas nesiremti ekspertizės išvadomis, o bylą išspręsti pagal kitus joje esančius įrodymus, parodo ne tik teismo procesinių veiksmų nenuoseklumą, bet ir patvirtina, kad buvo pažeisti įrodinėjimo proceso tikslai.
22. Teismo funkcija – tirti bei vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti atitinkamas išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Tam, kad ši funkcija būtų tinkamai įvykdyta, turi būti išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti šalių pateikti argumentai, o dėl jų padarytos išvados turi būti motyvuotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017 39 punktas).
23. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28 punktas).
24. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad išvados dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2016 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nepakankamas ginčo sprendimui reikšmingų aplinkybių ištyrimas ir nustatymas yra proceso teisės pažeidimas, dėl kurio teismo sprendimas laikomas nepagrįstu.
25. Remdamasi aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, atsižvelgdama į teismo vaidmenį įrodinėjimo procese ir aktualią kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavo įrodinėjimo procesui, išvadas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo priėmė neatlikęs visapusiško bylos aplinkybių atskleidimo, remdamasis išimtinai vienos šalies pateiktais įrodymais. Šie proceso pažeidimai galėjo lemti bylai reikšmingų aplinkybių nenustatymą ir (ar) netinkamą jų teisinį įvertinimą.
26. Tokią išvadą teisėjų kolegija grindžia tuo, kad įrodinėjimo procese pirmosios instancijos teismas buvo nenuoseklus. Teismas pirmiausia išreiškė poziciją, kad, siekiant atsakyti į byloje keliamus klausimus, yra reikalingos specialios ekspertinės žinios. Vėliau atsisakęs remtis atliktos ekspertizės išvadomis, teismas šalių ginčą išsprendė pagal kitus byloje esančius duomenis, nors iki bylos išnagrinėjimo iš esmės neatskleidė, kodėl tų duomenų visiškai pakanka įvertinti byloje iškilusius klausimus, įskaitant ir tuos, atsakymui į kuriuos reikalingos specialios ekspertinės žinios.
27. Įstatymo normų sureguliuota, kad jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę, o jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 1 ir 2 dalys).
28. Pateikus teismui šioje byloje atliktos teismo ekspertizės aktą, buvo pareikštas ieškovų prašymas skirti pakartotinę teismo ekspertizę. Nors vėliau ieškovai tokio prašymo nebepalaikė, teismas, veikdamas nuosekliai ir laikydamasis ankstesnės savo išvados, kad, siekiant atsakyti į byloje keliamus klausimus, yra reikalingos specialios žinios statybos ir projektavimo darbų srityje, turėjo imtis teisinių priemonių tinkamam įrodinėjimo procesui įgyvendinti, t. y. spręsti dėl pakartotinės teismo ekspertizės paskyrimo, pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, tačiau šių procesinių veiksmų nesiėmė.
29. Be to, kaip jau minėta, teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų ir jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems. Ginčo šalys skirtingai aiškino tarpusavio teisių ir pareigų apimtį, nesutiko dėl Sutartimis sulygtų parduoti daiktų kokybės bei prisiimtų įsipareigojimų sudėties. Savo teiginiams pagrįsti ieškovai pateikė Vertinimo aktą, o atsakovė prašė skirti teismo ekspertizę. Teismas skundžiamame sprendime detaliai aprašė teismo ekspertizės akto bei Vertinimo akto išvadas dėl byloje analizuojamų klausimų ir, nustatęs, kad jos yra prieštaringos (ekspertizės akte esančios išvados prieštarauja Vertinimo akte pateiktoms išvadoms), nusprendė nesiremti ekspertizės akto išvadomis, o bylą išsprendė pagal kitus bylos duomenis, įskaitant ir fiksuotus Vertinimo akte. Pažymėtina, kad teismo procese esant specialių žinių poreikiui, ir paaiškėjus, jog tokių žinių turinčių asmenų pateiktos išvados yra prieštaringos, teismas turėjo pareigą užtikrinti tinkamą įrodinėjimo procesą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šios pareigos nevykdė, apsisprendęs, kad ginčo išsprendimo visišku ieškinio patenkinimu motyvams pagrįsti pakaks ieškovų pateikto Vertinimo akto išvadų ir kitų vienos šalies pateiktų duomenų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgiant į pirmiau aptartą šioje byloje susidariusią situaciją įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, tik vienos iš ginčo šalių išdėstytų argumentų bei pateiktų įrodymų įvertinimas neatitiko bendrųjų proceso principų – teisingumo ir asmenų lygybės įstatymui bei teismui (CPK 6 straipsnis), betarpiškumo (CPK 14 straipsnio 1 dalis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) reikalavimų.
30. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neužtikrinęs tinkamo įrodinėjimo proceso ir šalių lygiateisiškumo principo laikymosi, sprendimą grindė išimtinai vienos bylos šalies pateiktais argumentais ir įrodymais (be kita ko, jais grįsdamas ir poziciją nesivadovauti teismo ekspertizės išvadomis). Teisėjų kolegijos vertinimu, įrodinėjimo proceso netinkamumas leidžia daryti išvadą apie bylos esmės neatskleidimą, nes pirmosios instancijos teismo išvados dėl byloje spręstų ginčo klausimų nėra pagrįstos tinkamu įrodymų ištyrimu bei įvertinimu.
Dėl teismo sprendimo pagrindimą reguliuojančių teisės normų
31. Pirmiau nurodyti įrodinėjimo proceso ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai šiuo atveju aktualūs ir vertinant skundžiamo teismo sprendimo išvadų pagrįstumą.
32. Įstatymas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Teismo sprendimo pagrįstumo reikalavimas detalizuotas CPK normose dėl teismo sprendimo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (CPK 270 straipsnio 4 dalis).
33. Šie reikalavimai, be kita ko, yra susiję su įstatyme nustatyta teismo pareiga bylą nagrinėti nepažeidžiant proceso tvarkos bei tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Teisiniai teismo procesinio sprendimo argumentai reiškia, kad teismas turi nustatyti, kokie įstatymai taikytini sprendžiant šalių ginčą, ir įvertinti šalių reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą jų atžvilgiu. Faktiniai argumentai reiškia šalių reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą aktualių bylos aplinkybių, bylą nagrinėjančio teismo konstatuotų laikantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-469/2018 29 punktas).
34. Susipažinusi su skundžiamo teismo sprendimo turiniu, teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė, o iš esmės – beveik pažodžiui perrašė vienos šalies – ieškovų procesiniuose dokumentuose (dublike ir rašytinėje baigiamojoje kalboje) išdėstytus argumentus bei teiginius, kuriais buvo grindžiami ieškinio reikalavimai, kritikuojamos teismo eksperto išvados. Dėl kitos šalies (atsakovės) argumentų, išdėstytų jos procesiniuose dokumentuose, bei pateiktų įrodymų teismas iš esmės nepasisakė ir jų teisinio vertinimo neatliko (abstrakčiai nurodė, kad teismo išvados grindžiamos ir atsakovės pateiktais įrodymais – skundžiamo sprendimo 55 punktas).
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamų materialiųjų reikalavimų turinį ir skundžiamo sprendimo motyvus, visų pirma, pažymi, kad vienas iš ginčui išspręsti reikšmingų klausimų buvo tai, ar atsakovė atliko visus sutartus rangos darbus ir ar jie buvo atlikti kokybiškai. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, aplinkybės, susijusios su šalių Sutartimis nustatytų įsipareigojimų apimtimi, iš esmės nebuvo tiriamos bei vertinamos. Nors teismas sprendimo 52–53 punktuose suformulavo išvadą, kad atsakovė pažeidė Sutartyse numatytus įsipareigojimus, tačiau ši išvada nėra paremta išsamiu ir visapusišku bylos aplinkybių ištyrimu. Pasisakydamas šiuo klausimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės perrašė ieškovų baigiamąją kalbą, tą iliustratyviai patvirtina atsakovės apeliacinio skundo 8-9 lapuose esanti palyginamoji tekstų lentelė.
36. Pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė ir nevertino aplinkybių dėl nekilnojamųjų daiktų kokybės, baigtumo bei jų atitikties šalių susitarimams. Nors teismas nurodė, kad spręsdamas šiuos klausimus rėmėsi į bylą pateiktais įrodymais (skundžiamo sprendimo 55 punktas), tačiau teismas nurodytų įrodymų savarankiško vertinimo neatliko. Teismas išvadą dėl to, kad ieškovai įrodė jiems parduotų daiktų defektus, grindė ieškovų dubliko argumentais, kuriuos tiesiog perrašė į sprendimo motyvuojamąją dalį (pavyzdžiui, sprendimo 59-60 punktuose teismo išvados dėl nuogrindos įrengimo darbų turiniu iš esmės atkartojamas ieškovų dubliko 16 punkto tekstas; teismo motyvo, kad atsakovė neįrodė, jog namo (duomenys neskelbtini) lauko durų kokybė atitiko reikalavimus (sprendimo 82 punktas) turinys yra ieškovų dubliko 23 punkto teksto perrašymas, ir kt.).
37. Suprantama, kad teismas gali sutikti su atitinkamos šalies pozicija dėl byloje sprendžiamų klausimų esmės, tačiau teismo išvados dėl tam tikrų faktų buvimo ar nebuvimo turi susiformuoti savarankiškai, atlikus visapusišką byloje esančių įrodymų ištyrimą ir vertinimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismas neatliko šalių argumentų visapusiško įvertinimo, nesiėmė veiksmų, siekdamas pašalinti prieštaravimus tarp svarbių įrodymų (teismo ekspertizės akto ir Vertinimo akto), pasirinko sprendimą grįsti išimtinai ieškovų argumentais ir jų pateiktais įrodymais, didelė dalis skundžiamo sprendimo motyvų pagal teksto turinį yra pažodinis arba beveik pažodinis ieškovų procesiniuose dokumentuose išdėstytų paaiškinimų ir argumentų teksto perrašymas.
38. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamo sprendimo parengimo (surašymo) ydingumą pagrindžia ir esminius teismo išvadų motyvavimo trūkumus patvirtina teisėjų kolegijos nustatytos aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas nepasiekė savarankišku įrodymų ištyrimu ir įvertinimu grindžiamo ginčo išsprendimo rezultato, pasiremdamas tik vienos iš šalių (ieškovų) procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų turinio pakartojimu, o tai nelaikytina tinkamu teismo pareigos priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą įvykdymu.
39. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės identifikuoti pirmosios instancijos teismo savarankiškų motyvų dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepateikė savo paties teisinių išvadų, kokių duomenų bei įrodymų pagrindu jis nusprendė, jog ieškovai įrodė sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei taikyti dėl visų ieškinyje nurodytų tokios atsakomybės atsiradimo epizodų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo teisiškai įvertintos sąlygos atsakovės atsakomybės taikymui, o tai suponuoja bylos esmės neatskleidimą.
Dėl procesinės bylos baigties
40. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015; 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 68 punktas).
41. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-484-823/2017). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra ir negali virsti bylos nagrinėjimu iš naujo.
42. Šioje byloje susidarė teisiškai ydinga situacija, kai pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiškos ginčo šalių pateiktų argumentų ir įrodymų analizės bei vertinimo, apsiribodamas didelės dalies ieškovų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų ir (ar) teiginių tekstinio turinio perkėlimu į teismo sprendimą. Tokie proceso trūkumai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, antraip byla turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi iš naujo, pasisakoma dėl įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino, įrodomosios reikšmės. Be to, siekiant teisingai išnagrinėti šalių ginčą, būtina ne tik ištirti ir įvertinti jau byloje esančius ir teismo netirtus įrodymus, bet ir imtis priemonių pašalinti prieštaravimus tarp svarbių įrodymų, visų pirma, sprendžiant dėl poreikio skirti pakartotinę teismo ekspertizę. Bylos tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos paskirties, apribotų šalių teisę į apeliaciją.
43. Taigi, konstatuotas bylos esmės neatskleidimas vertinamas kaip proceso teisės normų pažeidimas, kuris negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
44. Nustačius pirmiau nurodytą sprendimo panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinėti iš naujo procesinį pagrindą, dėl kitų apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie sudaro grąžinamos iš naujo nagrinėti bylos dalyką (esmę). Dėl šios priežasties nesprendžiamas ir apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.