- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- e2A-1852-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00762-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- J. O.
- Kategorijos
- 2.2.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui J. O. dėl turtinės žalos atlyginimo ir neteisėtų veiksmų nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,, (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovo J. O. 2 504,74 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigoti atsakovą J. O. nutraukti neteisėtus veiksmus – uždrausti naudotis ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinę paslaptį sudarančią informacija (pacientų bazės duomenimis). Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. atsakovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paslaugas teikiančioje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. sausio 13 d. atsakovas su ieškove pasirašė konfidencialumo sutartį (toliau – konfidencialumo sutartis), pagal kurią įsipareigojo saugoti ir niekam neperduoti, neatskleisti įmonės konfidencialios informacijos. 2019 m. atsakovas taip pat buvo supažindintas ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. B. įsakymais dėl komercinių paslapčių sąrašo bei dėl atsakomybės už komercinių paslapčių atskleidimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ konfidencialią informaciją sudarantys duomenys yra nurodyti konfidencialumo sutarties 1.1. punkte bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. B. įsakyme dėl komercinių paslapčių sąrašo;
1.2. atsakovas pateikė prašymą nuo 2019 m. lapkričio 20 d. atleisti jį iš (duomenys neskelbtini) pareigų. Nors atsakovas nutraukė darbo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis 2018 m. sausio 13 d. pasirašyta konfidencialumo sutartimi, 2019 m. pasirašytu įsakymu dėl komercinės paslapties įsipareigojo konfidencialios informacijos turinį saugoti ir po darbo sutarties nutraukimo; komercinę paslaptį sudarančios informacijos jis įsipareigojo neatskleisti ir po darbo sutarties nutraukimo, ar perėjęs dirbti į kitas įmones;
1.3. atsakovas pažeidė ieškovės komercinės paslapties įsakymą bei konfidencialumo sutarties sąlygas, kadangi po darbo sutarties nutraukimo atsakovas pasisavino ieškovės duomenų bazę, disponavo ir naudojo saugomus, viešai neprieinamus buvusių pacientų duomenis, tokius kaip – vardas, pavardė, telefono numeris, adresas, protezo tipas, ir kitus sveikatos duomenis. Atsakovas po darbo sutarties su ieškove nutraukimo kreipdavosi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusius/esamus klientus, važiuodavo pas juos, siūlydavo savo (duomenys neskelbtini) paslaugas. Dėl minėtų neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovės pacientai pasirinko gamintis (duomenys neskelbtini) priemones pas atsakovą, dėl to ieškovė negavo 23504,74 Eur pajamų;
1.4. atsakovas buvo susipažinęs su ieškovės konfidencialią informaciją sudarančiu turiniu, jis pasirašytinai patvirtino, kad supranta, kokia informacija UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra laikoma konfidencialia bei kokia atsakomybė gresia pažeidus konfidencialios informacijos saugojimo sąlygas, tokią informaciją atskleidus. Atsakovas pažeidė konfidencialumo sutarties 2.6. punktą, kuris nustato pareigą nevykdyti jokios komercinės, socialinės ar kitos veiklos, pasinaudojus turima konfidencialia informacija, be bendrovės ir tokią informaciją pateikusių klientų raštiško sutikimo, o nebūdamas ieškovės darbuotoju ir negaudamas raštiško klientų sutikimo naudotis jų duomenimis, vykdė nesąžiningą veiklą naudodamasis ieškovės pacientų duomenų baze – siūlė savo (duomenys neskelbtini) paslaugas buvusiems ir esamiems ieškovės klientams, naudojosi jų duomenimis (jų pavadinimais, adresais ir kita klientą atpažinti leidžiančia informacija);
1.5. civilinei atsakomybei kilti nustatytos visos būtinosios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė tuo, kad atsakovas pažeidė konfidencialumo sutartį ir pasinaudojo komercinę paslaptį sudarančia informacija; 2) kaltė, kuri pasireiškė tuo, jog dėl atsakovo neteisėtų tyčinių veiksmų patyrė nuostolius; 3) žala, pasireiškusi negautų pajamų forma, ieškovei dėl atsakovo veiksmų netekus klientų užsakymų (iš viso – 23 504,74 Eur); 4) priežastinis ryšys – ieškovė patyrė žalą dėl atsakovo neteisėtų tyčinių veiksmų – pasinaudojimo ieškovės komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis apie klientus. Kadangi atsakovo civilinė atsakomybė yra pagrįsta, jis privalo atlyginti ieškovei sukeltus nuostolius ir atlyginti jos patirtą žalą (įsipareigojimas atlyginti bendrovei, jos klientams ar kitiems darbuotojams padarytus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius (konfidencialumo sutarties 3 punktas), pažeidimų atveju prisiimti asmeninę atsakomybę (konfidencialumo sutarties 9 punktas);
1.6. atsakovo veiksmai pagrindžia sąmoningą ir tikslingą komercinę paslaptį sudarančios informacijos panaudojimą, siekiant tiesioginės komercinė naudos. Neteisėtais veiksmais buvo sukelta itin didelė žala, kadangi ieškovės komercinės paslaptys tapo žinomos toje pačioje srityje veikiančioms konkuruojančioms bendrovėms, buvo prarasti klientai ir jų pasitikėjimas įmone. Neatsakingas atsakovo elgesys, pacientų duomenų bazės pasisavinimas, klientų duomenų atskleidimas lėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų praradimą bei jų teisių pažeidimą. Pacientų informacijos visuma leido atsakovui turėti nesąžiningą konkurencinį pranašumą ir atlikti neteisėtus, nesąžiningus veiksmus, t. y. bendrovės klientams tikslingai siūlyti savo (duomenys neskelbtini) paslaugas;
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Sutiko su ieškinio dalies atsisakymu (dėl reikalavimų A. K. atžvilgiu, t. y. 1 761,50 Eur). Atsiliepime nurodė, kad:
2.1. ieškovė selektyviai ir fragmentiškai įrodinėja civilinės atsakomybės sąlygas, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jos negautas pajamas, nei viena iš šių civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų nėra įrodyta. Ieškovė nepagrindė reikalaujamos atlyginti žalos dydžio, nenurodė, kodėl ir kokiu pagrindu atsakovas jai padarė būtent tokio dydžio žalą. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie būtent tokio dydžio ieškovės patirtus nuostolius. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jos realiai negautas pajamas, taip pat nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių, jog esą atsakovui neatskleidus konfidencialios informacijos, ieškovė minėtas pajamas būtų gavusi. Ieškovė taip pat nurodė patyrusi itin didelę žalą, kadangi neva ieškovės komercinės paslaptys tapo žinomos toje pačioje rinkoje veikiantiems subjektams, tačiau kartu nepateikė jokių dokumentų ar įrodymų, patvirtinančių konkurentų disponavimo ieškovės konfidencialia informacija faktą. Byloje nėra dokumentų (sutarčių, licencinių susitarimų, deklaracijų, patvirtinimų, liudijimų), kurie patvirtintų ieškovės komercinių santykių su ieškinyje išvardintais klientais išskirtinumą, nuolatinių santykių sukūrimą, apsiribojama tik bendro pobūdžio nurodymais apie ieškovės klientus, nedetalizuojant, kaip ieškovės veikloje klientai yra randami;
2.2. pagal pasirašytos konfidencialumo sutarties sąlygas atsakomybė darbuotojui kyla tais atvejais, kai jis atskleidžia bendrovės klientų (pacientų) duomenis, informaciją, susijusią su klientais, bei bet kokią kitą informaciją, kuriai suteiktas konfidencialios informacijos statusas, t. y. civilinei atsakomybei kilti pažeidimo sudėtis yra ieškovės klientų duomenų atskleidimas;
2.3. ne bet kokia įmonės konfidenciali informacija yra jos komercinė paslaptis, be to, informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, tačiau, jei ji savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių (net ir esant susitarimui dėl konfidencialios informacijos apsaugos). Ieškovės ieškinyje nurodyti atsakovo naudojami pacientų duomenys yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) paslaugas teikiančioms įmonėms prieinami Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Ligonių kasa, Valstybinė ligonių kasa) duomenų bazėse. Todėl informacija apie ieškovės minimus klientus neatitinka konfidencialiai informacijai keliamų reikalavimų, kadangi Ligonių kasa pacientams, kuriems reikalingos protezavimo ar ortopedijos paslaugos, teikia duomenis apie įmones, su kuriomis Ligonių kasa yra sudariusi sutartis;
2.4. ieškovė nutyli svarbias aplinkybes apie ieškovės veiklos nišoje vykdomos klientų paieškos ypatumus. Ieškovė yra su Ligonių kasa yra sudariusi sutartis dėl apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis ir vadovaujamasi 2018 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. V-1202 (toliau – Įsakymas). Pagal teisinį reglamentavimą informaciją apdraustajam, kuriam paskirta ortopedijos techninė priemonė, apie ortopedijos techninių priemonių kompensavimo tvarką ir ortopedijos įmones informaciją suteikia Ligonių kasa, taigi ir bendravimas vyksta su Ligonių kasos pagalba. Kadangi protezavimo veikla yra tęstinė ir reikalaujanti intensyvaus ryšio tarp (duomenys neskelbtini) ir paciento, pasitaiko atvejų, kai pacientai pagal rekomendacijas ir fiduciarinį ryšį ieško protezuotojo, kaip fizinio asmens, nepriklausomai nuo jo darbovietės. Taigi, pacientų duomenys (jų sąrašai) nėra konfidenciali informacija, o yra valdoma Ligonių kasos, pačios ieškovės bei kitų rinkoje konkuruojančių bendrovių. Tai paneigia neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti, buvimą;
2.5. nėra įrodytas ir tiesioginis ar netiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neva neteisėtų veiksmų ir tariamos deklaratyviai nurodytos ieškovės patirtos žalos atsiradimo;
2.6. ieškovė visiškai neįrodinėja atsakovo kaltės klausimo, kaip būtino civilinės atsakomybės požymio. Ieškovės ieškinyje nurodomi nuostoliai atsirado dėl aplinkybių, kurios visiškai nesusijusios su atsakovu. Ieškovei žalingi padariniai atsirado objektyviai ir atsakovas nėra su tuo susijęs, kadangi su didžiąja dalimi ieškinyje minimų pacientų atsakovas net nėra dirbęs. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, turėdamas (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, ieškovės komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją naudojo savo darbe, nepateikti įrodymai, kad atsakovas teikė komercinius pasiūlymus, dalyvavo viešuosiuose pirkimuose;
2.7. ieškinys yra pareikštas ne turint tikslą gauti realų patirtos žalos atlyginimą, o susidoroti su atsakovu kaip buvusiu darbuotoju, kadangi šalis sieję darbo santykiai pasibaigė ginčo tvarka pasinaudojus valstybės institucijų pagalba. Be to, pačios ieškovės vadovė kreipėsi į atsakovą, jog šis pagamintų ieškovės pacientui protezą, net jam nesant ieškovės darbuotoju ir jau dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl pati ieškovė informacijos apie savo klientus ne tik nelaikė konfidencialia, tačiau ją viešino ir su ieškove nesusijusiems asmenims, kas savaime paneigia byloje pareikšto ieškinio esmę.
II. Pirmosios instancijos sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas.
4. Įvertinęs kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus teismas pažymėjo, kad informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientus iš esmės galėtų būti laikoma komercine paslaptimi (konfidencialia informacija). Tačiau vertino, kad informacija apie ieškinyje nurodytus pacientus neatitinka visų įstatyme įtvirtintų komercinės paslapties formaliųjų požymių.
5. Nustatė, kad visi ieškinyje nurodyti asmenys gaminosi (duomenys neskelbtini), kurių išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, o tokiems asmenims Valstybinė ligonių kasa siunčia pranešimus, informuodama apie tai, jog norėdamas užsisakyti nuolatinį protezą asmuo turi kreiptis į vieną iš kartu su pranešimu pateiktame priede nurodytų ortopedijos įmonių, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis ir kartu pateikiamas tokių įmonių sąrašas. Remdamasis tokia tvarka, padarė išvadą, jog ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti asmenys nėra vien ieškovės klientai, kuriuos su ieškove sieja komerciniai santykiai, kadangi tokie asmenys turi teisę pasirinkti bet kurią ortopedijos įmonę iš jiems Valstybinės ligonių kasos pateikto sąrašo ir neturi prievolės kas kartą rinktis tą pačią įmonę. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė neturėjo sutarties su Valstybine ligonių kasa laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 25 d. (2019 metams sudaryta sutartis buvo sustabdyta) iki 2020 m. spalio 1 d.). Pažymėjo, kad apklausti liudytojais ieškovės nurodomi asmenys atskleidė šios paslaugų teikimo srities specifiką, o būtent – kad pačios ortopedijos įmonės susižino duomenis apie asmenis, turinčius galimybę gamintis protezus, kurių išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir su tokiais asmenimis susiekia telefonu arba jų atstovai atvyksta pas tokius asmenis siūlyti savo paslaugas. Todėl laikė, jog tokia informacija nelaikytina konfidencialia pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.116 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą išimtį.
6. Teismas pažymėjo, kad net informaciją apie klientus laikant konfidencialia, neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai. Nustatė, kad tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas dėl nekonkuravimo, numatantis, kad atsakovas tam tikrą laiką nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla, atsakovui taip pat nebuvo mokama nekonkuravimo kompensacija.
7. Sprendė, jog byloje nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas būtų pažeidęs su ieškove sudarytą konfidencialumo sutartį, atskleidęs konfidencialią ieškovės informaciją (jos komercinę paslaptį) tretiesiems asmenims, būtų ja neteisėtai pasinaudojęs, ar būtų viliojęs ieškovės klientus (pacientus). Laikė, kad vien tik aplinkybė, jog ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti asmenys protezus gaminosi kitoje įmonėje, kurioje pradėjo dirbti atsakovas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įvertinus teiktų paslaugų specifiką, tai, kaip pacientai gauna informaciją apie jiems paslaugas galinčias teikti įmones, kad jie niekaip nėra saistomi rinktis jiems anksčiau paslaugas suteikusias įmones, pati savaime atsakovo neteisėtų veiksmų niekaip nepatvirtina. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo darbo funkcijos tiek vienoje, tiek kitoje įmonėje, apėmė ir pacientų paiešką, pirminių kontaktų su pacientais užmezgimą ar pan., kad atsakovas buvo atsakingas už šias sritis bei buvo jomis išskirtinai suinteresuotas, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų tikslu pervilioti klientus. Įvertinęs liudytojų parodymus padarė išvadą, jog liudytojų paaiškinimai tokių aplinkybių taip pat nepatvirtina.
8. Pažymėdamas, kad nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra galimas civilinės atsakomybės taikymas, teismas pasisakė ir dėl įrodinėjamos žalos aplinkybės. Laikė, kad ieškovės nurodyti nuostoliai neatitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotų kriterijų, pagal kuriuos sprendžiama, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos. Pažymėjo, kad ieškovė neturėjo sutarties su Valstybine ligonių kasa laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 25 d. (2019 metams sudaryta sutartis buvo sustabdyta) iki 2020 m. spalio 1 d., kai tuo tarpu visi ieškovės ieškinyje nurodyti asmenys gaminosi protezus, kurių išlaidos buvo kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Pažymėjo, kad beveik visi ieškinyje nurodyti asmenys Valstybinės ligonių kasos pranešimus apie galimybę užsisakyti naują galūnės protezą gavo ir ortopedijos techninės priemonės užsakymo lapus pasirašė būtent tuo laikotarpiu, kai ieškovė neturėjo sutarties su Valstybine ligonių kasa (kai jų sudaryta sutartis buvo sustabdyta). Todėl ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis gauti pajamų iš paslaugų atitinkamiems asmenims teikimo, juolab kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškinyje nurodyti asmenys ketino gamintis protezus pas ieškovę ir ji turėjo (galėjo turėti) pagrįstą lūkestį gauti jos nurodomas negautas pajamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. atsakovas privalėjo laikytis ir vykdyti pasirašytą konfidencialumo sutartį ir po darbo sutarties pabaigos (konfidencialumo sutarties 10 ir 12 punktai). Atsakovas buvo susipažinęs su ieškovės konfidencialią informaciją sudarančiu turiniu, savo parašais patvirtino suprantantis, kokia ieškovės informacija yra laikoma konfidencialia bei kokia atsakomybė gresia pažeidus konfidencialios informacijos saugojimo sąlygas tokią informaciją atskleidus;
9.2. atsakovas pažeidė konfidencialumo sutarties 2.6. punktą, numatantį pareigą nevykdyti jokios komercinės, socialinės ar kitos veiklos, pasinaudojus turima konfidencialia informacija be bendrovės ir tokią informaciją pateikusių klientų raštiško sutikimo. Nebūdamas ieškovės darbuotoju ir negaudamas raštiško klientų sutikimo naudotis jų duomenimis, atsakovas vykdė nesąžiningą veiklą naudodamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pacientų duomenų baze - siūlė savo (duomenys neskelbtini) paslaugas buvusiems ir esamiems ieškovės klientams, naudojosi jų duomenimis (jų pavadinimas, adresas ir kita klientą atpažinti leidžiančia informacija);
9.3. atsakovo civilinei atsakomybei kilti pažeidus UAB „(duomenys neskelbtini)“ konfidencialumo sutarties nuostatas bei komercinės paslapties įsakymo nuostatas nustatytos visos būtinosios sąlygos: neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė tuo, kad atsakovas pažeidė konfidencialumo sutartį ir pasinaudojo komercinę paslaptį sudarančia informacija; kaltė, kuri pasireiškė tuo, jog dėl atsakovo neteisėtų tyčinių veiksmų patyrė nuostolius; žala, pasireiškusi negautų pajamų forma, ieškovei dėl atsakovo veiksmų netekus klientų užsakymų (iš viso 23504,74 Eur); priežastinis ryšys - ieškovė patyrė žalą dėl atsakovo neteisėtų tyčinių veiksmų - pasinaudojimo ieškovės komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis apie klientus. Todėl atsakovas privalo atlyginti įmonei sukeltus nuostolius ir atlyginti jos patirtą žalą (įsipareigojimas atlyginti bendrovei, jos klientams ar kitiems darbuotojams padarytus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius (konfidencialumo sutarties 3 punktas), pažeidimų atveju prisiimti asmeninę atsakomybę (konfidencialumo sutarties 9 punktas);
9.4. nepagrįstai sprendime padaryta išvada, jog ieškovė į bylą iš esmės nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų pažeidęs su ieškove sudarytą konfidencialumo sutartį, atskleidęs konfidencialią ieškovės informaciją (jos komercinę paslaptį) tretiesiems asmenims, būtų ja neteisėtai pasinaudojęs, ar būtų viliojęs ieškovės klientus (pacientus). Atsakovas ir su juo susiję asmenys žinojo pacientų duomenis, pas juos atvykdavo ar susisiekdavo su pacientais be jų kreipimosi. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad turėjo visą prieigą prie ieškovės klientų duomenų. Kreipdamasis į pacientus atsakovas siūlydavo savo paslaugas ir nenurodydavo, kad jis dirba kitoje įmonėje, todėl negalėjo lemti pacientų sąmoningo apsisprendimo rinktis įmonę, be to, atsakovas palikdavo savo asmeninį telefono numerį, kad vėliau su juo asmeniškai susisiektų pacientai. Taigi atsakovas disponavo pacientų duomenimis;
9.5. kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ūkio subjekto klientų sąrašas priskirtinas rinkos informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Atsakovo neteisėtais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sukelta itin didelė žala, kadangi dėl neatsakingo atsakovo elgesio ieškovės komercinės paslaptys tapo žinomos toje pačioje srityje veikiančioms konkuruojančioms bendrovėms, ieškovė dėl to prarado klientus bei jų pasitikėjimą šia įmone. Pacientų informacijos visuma leido atsakovui turėti nesąžiningą konkurencinį pranašumą ir atlikti neteisėtus, nesąžiningus veiksmus, t. y. bendrovės klientams tikslingai siūlyti savo ortopedines paslaugas. Atsakovo veiksmai rodo sąmoningą ir tikslingą darbo metu jam žinomai tapusios ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos panaudojimą siekiant tiesioginės komercinės naudos;
9.6. teismas nepagrįstai sprendė, jog neįrodytas byloje prašomų priteisti nuostolių realumas. Teismui 2021 m. rugpjūčio 19 d. buvo pateiktas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. V-698 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų ortopedijos techninių priemonių ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ bei šio įsakymo priedas, kuriame nurodomos ortopedijos techninių priemonių bazinės kainos, atitinkančios sumas, nurodytas ieškinio 3 puslapyje. Liudytojai parodė, jog pas ieškovę gaminosi ne vieną, o kelis protezus, tarp jų ir ieškovės buvo susidarę ilgalaikiai santykiai, todėl jei ne atsakovo neteisėti veiksmai, ieškovė būtų gavusi 23504,74 Eur pajamų.
Atsiliepimas
10. Atsakovas atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:
10.1. pagal teisinį reglamentavimą informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad komercinę paslaptį sudaro tokia informacija, kuri nėra visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems asmenims, turi komercinę (gamybinę) vertę ir yra saugoma; savininkas tokią informaciją saugo protingomis pastangomis. Taigi ne bet kokia įmonės konfidenciali informacija yra jos komercinė paslaptis ir nors informacija savininko įvardijama kaip konfidenciali, jei ji savaime yra akivaizdi ir lengvai pasiekiama, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių;
Šalies argumentai
10.2. ieškovės nurodomi pacientų duomenys (jų sąrašai) yra ortopedijos (protezavimo) paslaugas teikiančioms įmonėms prieinami Ligonių kasos duomenų bazėse, jie yra valdomi Valstybinės ligonių kasos, pačios apeliantės ir kitų rinkoje konkuruojančių bendrovių, todėl tokia informacija neatitinka konfidencialiai informacijai keliamų reikalavimų;
10.3. byloje minimi pacientai negali būti laikomi apeliantės klientais, kadangi apeliantė laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. spalio 1 d. neturėjo sutarties su Valstybine ligonių kasa (sutartis buvo sustabdyta 2019 metams). Bylos nagrinėjimo metu apeliantė taip pat neturi teisės teikti valstybės kompensuojamųjų galūnių protezavimo paslaugų. Kadangi apeliantė negali teikti paslaugų ieškinyje nurodytiems asmenims, taip pat atitinkamai negali ir jų prarasti kaip klientų, kadangi pacientai turėjo rinktis kitas į Valstybinės ligonių kasos sąrašą įrašytas įmones, teikiančias valstybės finansuojamas protezavimo paslaugas. Dėl to apeliantė objektyviai nebūtų galėjusi gauti prašomų priteisti pajamų dėl sustabdytos sutarties, o tarp apeliantės tariamai patirtos žalos ir atsakovo tariamai neteisėtų veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio;
10.4. pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų pažeidęs su ieškove sudarytą konfidencialumo sutartį ar atskleidęs tokią informaciją tretiesiems asmenims. Liudytojais byloje apklausti visi apeliantės patikslintame ieškinyje nurodyti asmenys nenurodė, kad protezus pas dirbantį atsakovą kitoje įmonėje gaminosi todėl, kad jų valią rinktis kitą įmonę savo veiksmais būtų paveikęs atsakovas. Todėl apeliantės argumentai, jog atsakovas viliodavo klientus pereiti protezavimo paslaugoms pas atsakovą ar kitą su apeliante konkuruojančią įmonę, nepagrįsti bylos medžiaga;
10.5. atsakovo teikiamų paslaugų specifika susijusi su greitu reagavimu į klientams iškilusias problemas, susijusias su protezais, jų gedimu ar eksploatacija, todėl savo asmeninį telefoną klientam palikdavo tuo atveju, jeigu su juo nebūtų galima susisiekti darbiniu telefonu. Be to, atsakovui nei darbo, nei konfidencialumo sutartis nedraudė naudotis ir duoti pacientams savo asmeninį telefono numerį. Su pacientais susitikdavo arba pas juos atvykdavo tik tuo metu, kai dirbo pas apeliantę dėl iškilusių su protezu susijusių problemų;
10.6. apeliantė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų ir nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių. Byloje pateikti įrodymai, jog informacija, kuria apeliantė laiko konfidencialia, yra viešai prieinama iš esmės visoms rinkoje veikiančioms protezavimo įmonėms. Apeliantė neįrodinėjo priežastinio ryšio bei atsakovo kaltės, juolab kad liudytojai patvirtino pasirinkę kitą protezavimo įmonę dėl nepasitenkinimo apeliantės darbo kokybe ir aptarnavimu. Su apeliante nebuvo sudarytas nekonkuravimo susitarimas, kuriame būtų nustatytas atsakovui draudimas kurį laiką dirbti analogišką darbą arba steigti su apeliante konkuruojančią įmonę; tokio draudimo nėra ir konfidencialumo sutartyje. Atsakovas niekada nesiėmė jokių veiksmų, pažeidžiančių konfidencialumo sutartį, o teismo posėdyje apklausti liudytojai nurodė, kad patys susirasdavo atsakovą ar įmonę, kurioje atsakovas dirba tam, kad būtent atsakovas jiems gamintų ar prižiūrėtų protezą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
13. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo, kuriuo nenustačius ieškovės buvusio darbuotojo veiksmuose komercinės paslapties (konfidencialios informacijos) atskleidimo, netenkintas ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir neteisėtų veiksmų nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, bylos faktines aplinkybes, liudytojų paaiškinimus, sprendė, kad nors ieškovės nurodoma informacija apie klientus iš esmės galėtų būti laikoma komercine paslaptimi (konfidencialia informacija), tačiau tokia informacija neatitinka visų įstatyme įtvirtintų komercinės paslapties formaliųjų požymių. Taip pat sprendė, jog nėra ir vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovo veiksmų.
16. Apeliaciniame skunde ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovas pažeidė komercinės paslapties įsakymą ir konfidencialumo sutarties sąlygas (2.6 punktą), kadangi nutraukęs darbo sutartį su ieškove pasisavino ieškovės duomenų bazę, disponavo ir naudojo saugomus, viešai neprieinamus, buvusių pacientų duomenis, kreipdavosi į ieškovės buvusius/esamus klientus, važiuodavo pas juos, siūlydavo savo ortopedijos paslaugas. Atsakovas savo ruožtu įrodinėja, kad apelianto nurodoma informacija neatitinka tokiai informacijai keliamų konfidencialumo kriterijų, todėl ieškovės nurodoma informacija apie klientus nelaikytina ieškovės komercine (gamybine) paslaptimi. Teisėjų kolegija šiuo atveju pritaria atsakovo atsikirtimams.
17. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Komercinės paslaptys, kaip pramoninės nuosavybės objektas, yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 35 punktas; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 54 punktas), tačiau tam, kad informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti šiuos požymius: 1) ji turi būti slapta (nevieša); 2) turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2015; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).
18. Plėtodamas savo praktiką, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas). Taigi byloje dėl komercinių paslapčių teisinių santykių atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas – įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 52 punktas; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017, 37 punktas).
19. Pagal CK 1.116 straipsnio 2 dalies 2 punktą komercine paslaptimi nelaikoma informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija.
20. Komercinė paslaptis yra konfidencialios informacijos dalis. Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to nekyla, jog 2018 m. sausio 13 d. J. O. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė konfidencialumo sutartį, kuri numatyta, kokie duomenys sudaro komercines paslaptis. Taip pat atsakovas J. O. buvo pasirašytinai supažindintas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo įsakymu dėl komercinės paslapties, dėl kurio turinio teismas pasisakė nutarties 27 punkte.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių įrodinėjamas aplinkybes, jų argumentus, kasacinio teismo praktikoje nurodomus kriterijus, kuriuos atitinkanti informacija gali būti pripažinta komercine paslaptimi (konfidencialia informacija), laiko, jog nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, ar ieškovės nurodoma informacija, kurią ji laiko komercine paslaptimi (konfidencialia informacija), gali būti prieinama tretiesiems asmenims. Tam, kad būtų galima nuspręsti, ar atsakovas atskleidė ieškovės komercinę paslaptį (konfidencialią informaciją), visų pirma būtina nustatyti, kokią ieškovės informaciją, kaip ieškovės komercinę paslaptį (konfidencialią informaciją), turėjo saugoti atsakovas, ar ši informacija, atsižvelgiant į pirmiau aptartus CK 1.116 straipsnio 1 dalies normoje nurodytus komercinės paslapties požymius ir kasacinio teismo šios normos aiškinimo ir taikymo praktiką, vertintina kaip komercinė paslaptis (konfidenciali informacija). Ir tik teigiamai atsakius į šiuos klausimus, gali būti sprendžiama, ar atsakovas atskleidė ieškovės komercinę paslaptį (konfidencialią informaciją) ir ar jam taikoma atsakomybė.
23. Nagrinėjamu atveju nors apeliantė ir įrodinėja, kad ieškinyje nurodyti pacientai ir jų duomenys sudaro ieškovės komercinę paslaptį (konfidencialią informaciją), tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi teikiamų paslaugų (protezavimo) specifiškumą bei darbo pobūdį dirbant su pacientais, kuriems teikiama valstybės parama ortopedinėms techninėms priemonėms įsigyti, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog ieškinyje nurodyti klientai ir jų duomenys atitinka visus komercinės paslapties (konfidencialios informacijos) požymius.
24. Byloje ginčo nekyla dėl faktinių aplinkybių, jog tiek ieškovė, tiek atsakovo darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini) “, į kurią jis perėjo dirbti pasibaigus darbo santykiams su ieškove, dirba su Valstybine ligonių kasa, o visi ieškovės ieškinyje nurodyti asmenys gaminosi protezus, kurių išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Pagal teisinį reglamentavimą paskyręs ortopedijos techninę priemonę, gydantysis gydytojas arba gydytojų konsiliumas apdraustąjį informuoja apie ortopedijos techninių priemonių kompensavimo tvarką ir pateikia jam ortopedijos įmonių, sudariusių su Ligonių kasos sutartis, sąrašą (šiuo metu galiojančios 2018 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. V-1202 suvestinės redakcijos 11 punktas, ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos 12 punktas). Tai, jog Valstybinė ligonių kasa pranešimais asmenis, kuriems paskirta kompensuojama ortopedijos techninė priemonė, informuoja apie galimybę užsisakyti naują ortopedijos techninę priemonę (protezus), patvirtina ir byloje pateikti ieškovės nurodomiems asmenims pranešimai. Iš byloje pateiktų pranešimų taip pat matyti, jog pacientai (ieškovės ieškinyje nurodyti klientai) prie pranešimų pridedamais priedais buvo informuoti ir apie su Valstybine ligonių kasa sudarytas sutartis turinčias ortopedijos įmones, kuriose yra galimybė užsisakyti jam paskirtą ortopedijos techninę priemonę, nurodant jų sąrašą (pranešimuose nurodoma, kad pridedami du lapai). Taigi, kaip matyti iš siunčiamų pranešimų, ieškovės nurodomi klientai turi galimybę pasirinkti ortopedijos įmones laisva valia iš jiems pateikiamo sąrašo, jie nėra saistomi prievole pasirinkti konkrečią įmonę ar kaskart pasirinkti tą pačią įmonę, todėl praktiškai nėra įmanoma, kad ieškovės nurodomi klientai, gavę įmonių sąrašą, nesirinktų kitų tokias paslaugas teikiančių įmonių. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, tokią išvadą, įvertinęs teisinį reglamentavimą, pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas.
25. Svarbu pažymėti ir tai, kad pacientų duomenys (jų sąrašai) yra valdomi Valstybinės ligonių kasos, o ortopedines paslaugas teikiančioms įmonėms šie duomenys Ligonių kasos duomenų bazėse yra prieinami. Iš apklaustų teismo posėdyje liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog ortopedines paslaugas teikiančių įmonių darbuotojai patys su jais susisiekdavo telefonu arba atvykdavo į namus, sužinoję, jog sudaryta galimybė užsisakyti naujas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamas ortopedinės technikos priemones. Nors apeliantė nurodo, kad vykdavo atsakovas, tačiau, iš liudytojų paaiškinimų (pvz. D. V., R. T.) matyti, jog pas pacientus į namus atvykdavo ir ieškovės atstovai. Taigi, darytina išvada, jog ieškovės nurodomi duomenys apie ieškinyje minimus pacientus yra prieinami ir su ieškove rinkoje konkuruojančioms kitoms įmonėms, tarp jų ir atsakovo darbovietei. Kaip jau buvo minėta aukščiau, informacijos prieinamumas tretiesiems asmenims yra vienas iš kriterijų, sudarančių pagrindą konkrečią informaciją pripažinti komercine paslaptimi, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovės nurodoma informacija neatitinka jai keliamų konfidencialumo reikalavimų.
26. Teisėjų kolegija svarbiu aspektu laiko ir faktinę aplinkybę, jog pagal Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. rugsėjo 28 d. raštą ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini) “ neturėjo sutarties su Valstybine ligonių kasa laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 25 d. (2019 metams sudaryta sutartis buvo sustabdyta) iki 2020 m. spalio 1 d. Taigi darytina išvada, jog šiuo laikotarpiu ieškovė negalėjo teikti paslaugų, kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ji taip pat negalėjo ir būti įrašyta į tokias paslaugas teikiančių įmonių sąrašą, kuris pateikiamas pacientams kaip priedas kartu su pranešimu apie galimybę užsisakyti naują galūnės protezą, o pacientai (tarp jų ir ieškovė nurodomi) dėl objektyvių priežasčių negalėjo pasirinkti ieškovės kaip teikiančios jiems reikalingas paslaugas. Taip pat pritartina ir atsakovui, jog neteikusi beveik metus laiko pacientams reikalingų paslaugų ((duomenys neskelbtini)) ir tuo metu neturėjusi klientų apeliantė jų negalėjo ir prarasti.
27. Taigi apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, jog apeliantės nurodoma informacija neatitinka visų kriterijų, sudarančių pagrindą informaciją pripažinti komercine paslaptimi (konfidencialia informacija). Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados apeliantė nepaneigė teikdama apeliacinį skundą, o iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją bei argumentus. Pažymėtina, kad apeliantė informaciją, kuria gali disponuoti ir kitos protezavimo paslaugas teikiančios įmonės dėl Valstybinės ligonių kasos atliekamos informacijos sklaidos bei duomenų bazėje esančios informacijos prieinamumo tokioms įmonėms, konfidencialia laiko tik savo subjektyviu įsitikinimu, kurio nepagrindė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose (CPK 178, 185 straipsniai).
28. Ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantė įrodinėjo, jog skundžiamame sprendime nepagrįstai atsakovo veiksmai nepripažinti neteisėtais. Nurodė, jog dėl atsakovo elgesio (žinodamas pacientų duomenis vykdavo pas juos arba susisiekdavo, siūlydavo savo paslaugas nenurodydamas, jog dirba kitoje įmonėje) ieškovės komercinės paslaptys tapo toje pačioje srityje veikiančiai konkuruojančiai bendrovei ir dėl to ieškovei padaryta žala.
29. Civilinės atsakomybės prievolei už padarytą žalą konstatuoti būtinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Nustatant civilinės atsakomybės sąlygas taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018 31 punktas).
30. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas nagrinėjamu atveju neatliko neteisėtų veiksmų. Iš nors apeliantė teikdama apeliacinį skundą įrodinėja priešingai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai.
31. Visų pirma, priešingos išvados nei kad ją padarė apylinkės teismas, vertindamas, ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, nesudaro pagrindo daryti specifinis paslaugų pobūdis, aptartas tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo 51 punkte, tiek ir šios nutarties 22 punkte. Akcentuotina tai, jog pacientai apie teikiančias tokias paslaugas įmones informuojami kartu su Valstybinės ligonių kasos pranešimu, jiems suteikta teisė pasirinkti įmonę, kuri bendradarbiauja su Valstybine ligonių kasa ir jie nėra saistomi jau ankstesniais savo pasirinkimais. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad šios srities įmonės naudojasi Valstybinės ligonių kasos duomenų baze, joms tokie duomenys yra prieinami. Taigi aplinkybė, jog pacientai, įgyvendindami savo pasirinkimo teisę, nusprendė pasirinkti paslaugų teikėju atsakovo darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini) “, savaime nepagrindžia atsakovo neteisėtų veiksmų.
32. Antra, svarbi paminėtina aplinkybė yra ir ta, jog ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo sutarties su Valstybine ligonių kasa laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. spalio 1 d. Kaip matyti iš byloje esančių Valstybinės ligonių kasos pranešimų apie galimybę užsisakyti naują galūnės protezą, dauguma iš jų ieškovės minimiems pacientams ir yra siųsti būtent šiuo laikotarpiu. Taigi ieškovės nurodomi klientai turėjo rinktis iš įmonių, turinčių sutartis su Valstybine ligonių kasa, sąrašo.
33. Trečia, kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojais apklausti visi ieškovės minimi ieškinyje pacientai (išskyrus mirusią I. K.). Liudytojai nepatvirtino, kad jų pasirinkimą nulėmė aktyvūs atsakovo veiksmai, o ne jų subjektyvus pasirinkimas. Nė vienas iš liudytojų nepatvirtino, jog atsakovas būtų su jais susisiekęs, raginęs, įkalbėjęs ar kitais būdais įtakojęs pacientų pasirinkimą darytis protezus būtent pas atsakovą kitoje įmonėje. Priešingai, išklausiusi liudytojų parodymus teisėjų kolegija pažymi, jog liudytojai patys susisiekdavo dėl subjektyvių priežasčių su atsakovu (pvz, atsakovas buvo jau anksčiau buvo daręs protezą ir liko patenkinti atsakovo darbu). Pacientams buvo teikiamos specifinės paslaugos – protezavimo, todėl tikėtina, jog likę patenkinti atsakovo darbu pacientai ir toliau norėjo bendrauti būtent su atsakovu, nepriklausomai nuo to, kokioje įmonėje jis dirbtų. Minėtą aplinkybę patvirtina ir byloje esanti ieškovės vadovės J. B. „Massenger“ programėle atsiųsta atsakovui žinutė, kuria teiraujamasi, ar atsakovas sutiktų vienam iš ieškovės pacientų pagaminti protezą, kadangi pacientas pageidauja, jog protezą pagamintų atsakovas (priedas prie 2021 m. spalio 4 d. atsakovo prašymo). Tikėtina, kad ir dėl paslaugų specifiškumo, dažno tarpusavio bendravimo protezų gaminimo procese, poreikio vykti pas pacientą į namus dėl apriboto judėjimo pacientai įvairiais kontaktais susisiekdavo su atsakovu, todėl nėra pagrindo laikyti, jog ieškovės nurodomi patikslintame ieškinyje pacientai bendravo su atsakovu ar turėjo atsakovo telefono numerį kitais nei su paslaugų teikimu susijusiais tikslais.
34. Ketvirta, paminėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovo darbo pobūdis apėmė ir pacientų paiešką, pirminių kontaktų su pacientais užmezgimą ar atsakovas buvo atsakingas už šią sritį. Į minėtą darbo funkcijų aplinkybę atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, tačiau apeliantė jos nepaneigė ir apeliacinės instancijos teisme. Neginčijama aplinkybė, jog atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), todėl, kaip jau buvo minėta, teikiant tokio pobūdžio paslaugas, pacientui esant patenkintam (duomenys neskelbtini) darbu, tarp jo ir paciento susiklosto glaudus bendradarbiavimo ryšys. Taigi aplinkybė, jog ieškovės nurodomi asmenys paslaugoms atlikti pasirinko atsakovą, laikytina labiau pasitikėjimo atsakovu ir jo atliekamu darbu pagrindu, tačiau nesuponuoja išvados, jog atsakovas pasirinktas dėl jo atliktų neteisėtų veiksmų (skatinimo, įkalbinėjimo ir pan.) ieškovės atžvilgiu.
35. Taigi apibendrinant nurodytą teisėjų kolegija pažymi, jog aukščiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, jog ieškovė klientus galimai prarado dėl atsakovo elgesio. Todėl konstatuotina, kad apeliantė ir pateiktame apeliaciniame skunde nepagrindė atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų, sudarančių pagrindą svarstyti atsakovo civilinę atsakomybę dėl galimai atskleistos konfidencialios ieškovės informacijos (jos komercinės paslapties).
36. Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės sąlygos nėra alternatyvios ir civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti jas visas. Pirmosios instancijos teismui nenustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, nekilo būtinybė analizuoti kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Tačiau iš skundžiamo sprendimo matyti, jog teismas pasisakė ir dėl ieškovės prašomų priteisti nuostolių realumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus, jų nekartodama pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ieškovė, esant sustabdytam sutarties galiojimui nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. spalio 1 d. negalėjo pagrįstai tikėtis gauti pajamų iš paslaugų atitinkamiems asmenims teikimo, dėl ko nepagrindė ir prašomų priteisti nuostolių.
Dėl bylos procesinės baigties
37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
39. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu teisę į bylinėjimosi išlaidas įgijo atsakovas.
40. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas pateikė prašymą priteisti 2000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas iš ieškovės. Teismui pateikti ir bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pagrindžiantys įrodymai.
41. Atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, ir nors neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ 8.11 punkte nustatytos maksimalios sumos (1,3 koef. × 1 679,30 Eur vidutinis darbo užmokestis bruto = 2 183,09 Eur), tačiau, atsižvelgiant į civilinės bylos sudėtingumą, į sprendžiamam klausimui reikalingą teisės aktų bei teismų praktikos analizę, į tai, kad atsakovo atstovas atsakovą atstovavo ir pirmosios instancijos teisme (teisinių paslaugų tęstinumas), į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, advokato teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 1500 Eur.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės (ieškovės) apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovo J. O. naudai 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.