- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2A-460-912/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29829-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
- Atsakovas
- T. S.
- Ieškovas
- S. J.
- Išvadą teikia
- Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui T. S. dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos nepilnamečiui vaikui priteisimo; institucija, teikianti išvadą – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui B. S. periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 280,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš atsakovo 6 135,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad šalys turi nepilnametį sūnų B. S.. Ieškovė ir atsakovas nuo 2003 metų gyvena atskirai, atsakovas visiškai neteikia išlaikymo sūnui, nesidomi jo gyvenimu, nedalyvauja auklėjime. Ieškovė teigia, kad sūnaus poreikių patenkinimui išleidžiama apie 560 Eur per mėnesį: maistui – 200 Eur; aprangai – 80 Eur (vaikas lanko krepšinio sekciją, jam reikalingi kokybiška sportinė avalynė); sveikatai – 40 Eur (aktyviai sportuojančiam paaugliui būtini vitaminai, maisto papildai), vidpadžiams (dėl nustatytos pilnapadystės) – apie 100 Eur per metus; higienai – 20 Eur (muilas, šampūnas, kita); lavinimui, mokymosi priemonėms – 50 Eur (40 Eur per mėnesį už krepšinio sekciją, kurią lanko 9 mėnesius į metus, perkamas sportinis inventorius); 30 Eur – mokymosi priemonėms vidutiniškai išleidžiama 30,00 Eur per mėnesį); 60 Eur – būstas – 60,00 Eur vidutiniškai už butą mokama 120,00 Eur per mėnesį, gyvena dviese ieškovei priklausančiame bute); pramogos, laisvalaikis, atostogos – 100,00 Eur (mokslo metų eigoje savaitgaliui duodama po 10,00 Eur, kas per mėnesį sudaro 40,00 Eur. Vasarą savaitgaliais ilsisi Palangoje ieškovei priklausančiame bute. Į Palangą nuvykstama nuosavu automobiliu, kuro išlaidos kelionei vienam asmeniui – 30,00 Eur, per vasaros mėnesius tai sudaro apie 300,00 Eur. Atostogų metu nuvyksta pasisvečiuoti pas vyresnįjį brolį į Airiją, bilietas lėktuvui kainuoja apie 85,00 Eur; kitos išlaidos – 10,00 Eur (telefonas – 5,00 Eur, moksleivio bilietas transportui – 5,80 Eur). Nepilnamečio vaiko poreikiai didesni, nes paauglys sportuoja. Dėl aukšto ūgio (185 cm) drabužiai ir avalynė perkami kaip suaugusiam vyrui. Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, atsižvelgia į minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), kuris keitėsi kelis kartus, taip pat į tėvų lygias pareigas vaikų atžvilgiu. Ieškovė nurodo, kad sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimui atsakovas ginčo laikotarpiu turėtų skirti 6 135 Eur dydžio sumą, iš jų: 2014 m. liepos 25 d. – rugsėjo 30 d. laikotarpiu (2 mėnesiai) – 290 Eur (289,62:2x2); 2014 m. spalio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu (3 mėnesiai) – 450 Eur (299,57:2x3); 2015 m. sausio 1 d. – birželio 30 d. laikotarpiu (6 mėnesiai) – 900 Eur (300:2x6); 20152015 m. liepos 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu (6 mėnesiai) – 975 Eur (325:2x6); 2016 m. sausio 1 d. – birželio 30 d. laikotarpiu (6 mėnesiai) 1 050 Eur (350:2x6); nuo 2016 m. liepos 1 d. iki ieškinio pateikimo (13 mėnesių) – 2 470 Eur (380:2x13).
3. Atsakovas prašo ieškovės reikalavimą priteisti 6 135 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį atmesti kaip nepagrįstą; nustatyti išlaikymą nepilnamečiui sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis iš abiejų tėvų po 175 Eur; atmesti ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad atsakovas niekada nevengė mokėti išlaikymo nepilnamečiam sūnui bei atsakovas supranta savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką. Šiuo metu 1 MMA dydis yra 3 800 Eur. Taigi net neįrodinėjant papildomai būtinų vaiko poreikių yra preziumuojama, kad tokia suma reikalinga, kad būtų patenkinti būtiniausi, t. y. minimalūs vaiko poreikiai. Esant nurodytam, kiekvienas iš tėvų turėtų skirti savo vaiko išlaikymui ne mažiau nei 190 Eur. Ieškinyje nurodyta sūnaus išlaikymui reikalinga suma yra neprotinga ir per didelė. Vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių. Atsakovas supranta, kad reikia skatinti vaiką užsiimti popamokine veikla ir siekti sportinių rezultatų. Atsakovas abejoja ieškovės pateiktais paskaičiavimais dėl išlaidų rūbams, avalynei, būstui, papildomai higienai, lavinimosi bei mokymosi priemonėms, kurios sudaro ženklią išlaikymo dalį, neatitinka protingumo principo. Atsakovo gaunamos pajamos sudaro apie 750 – 800 Eur sumą. Atsakovas nurodo, kad dėl savo finansinės padėties kas mėnesį sūnaus išlaikymui gali skirti po 175 Eur kas mėnesį. Atsakovas pripažįsta, kad šalys nuo 2003 m. bendro ūkio neveda ir kartu negyvena, tačiau nesutinka su tuo, kad atsakovas nuo to laiko nesirūpino vaiku. Priešingai, šalių sūnus nuo 2004 iki 2009 m. gyveno su atsakovu. Ieškovė buvo išvykusi į užsienį ir vaiko neprižiūrėjo. Mažamečiu rūpinosi atsakovas bei vaiko močiutė. Taigi atsakovas pagrįstai tikėjosi, o ir šalys taip buvo susitarusios, kad vaikui pradėjus gyventi su ieškove, didesne dalimi juo rūpinsis ieškovė. Nors ieškovė iš esmės rūpindavosi vaiku, tačiau atsakovas taip pat materialiai išlaikė vaiką, pirko įvairų inventorių (kompiuterį ir pan.), drabužius ir pan. teismo posėdyje atsakovas sutiko kas mėnesį mokėti 200 Eur išlaikymą vaikui. Be to, atsakovas nuo 2017 m. sausio moka 102 Eur vartojimo kredito atsakovo buto remontui įmokas, visa kredito suma – 4 500 Eur. Atsakovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute. Likusi suma naudojama atsakovo būtiniesiems poreikiams patenkinti. Atsakovas neturi rimtesnių sveikatos problemų.
4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą į bylą, kurioje nurodė, kad ieškovė teigė dirbanti 0,5 etato kosmetologe, darbinės pajamos sudaro apie 200 Eur per mėnesį. B. S. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 1 klasėje. Motina nurodė, kad sūnus lanko krepšinio treniruotes. Pasak motinos, B. yra sveikas. Vaiko išlaikymo dydis turi atitikti išlaikymo paskirtį – sudaryti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas yra maksimaliai tenkinti vaiko poreikius ir interesus, nes pastarieji yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad teikė vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas (el. b. t. 1, b. l. 24-27).
5. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą į bylą, kurioje nurodė, kad skyriaus nuomone, kadangi ieškovė gyvena su nepilnamečiu sūnumi ir tenkina jo kasdienius poreikius, jai yra geriausiai žinomos patiriamos vaiko išlaikymo išlaidos. Ieškinyje nurodoma, kad sūnaus poreikių tenkinimui reikalinga suma yra 560 Eur per mėnesį. Iš vaikui pateiktos skiriamų piniginių lėšų skaičiuotės matyti, kad lėšos skiriamos maistui, aprangai, sveikatai, higienai, lavinimosi ir mokymosi priemonėms, pramogoms, laisvalaikiui, atostogoms ir būsto mokesčiams. Jei atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti sūnų, iš jo priteistinas išlaikymas pagal įrodymus apie vaiko poreikius. Priteisiant nepilnamečiui išlaikymą, atsižvelgtina ne tik į atsakovo įrodymus apie jo turtinę padėtį, į protingą pusiausvyrą tarp tėvo ir vaiko interesų, bet ir į atsakovo pastangas, kuo geriau užtikrinti vaiko poreikius ir teisę į tinkamam vaiko vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas. Iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, jeigu byloje nebus pateikti įrodymai, kad trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo atsakovas mokėjo sūnui išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 220,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017 m. liepos 31 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5 735,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 2) pavedė nepilnamečio vaiko motinai (ieškovei) tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 59,40 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 316 Eur už advokato teisines paslaugas. Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipė vykdyti skubiai.
7. Teismas vertino, kad kai kurios ieškovės pateiktoje nepilnamečio vaiko poreikių išlaidos, reikalingos nepilnamečiam vaikui kas mėnesį, per didelės. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodyti daiktai (iPad) yra nevienkartinio naudojimo ir nėra perkami nepilnamečiam vaikui kasmet, jie nėra pirmojo būtinumo pirkiniai vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti. Atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius, taip pat į tai, kad ieškovė turi nuosavybės teise jai priklausantį butą Palangoje, teismas vertino, kad šalių nepilnamečio vaiko atostogoms galima per metus išleisti mažesnę pinigų sumą, renkantis ekonomiškesnes atostogų kryptis.
8. Teismas, susipažinęs su vaiko poreikių lentele, išklausęs šalių atstovų teismo posėdžio metu, laikė įrodytu, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai kas mėnesį sudaro apie 440,00 Eur sumą.
9. Teismas, atsižvelgęs šalių turtinę padėtį, į nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, šalių nepilnametis vaikas specialiųjų poreikių neturi, į tai, kad vaikas sportuoja – lanko krepšinį, kas, savaime suprantama, lemia didesnes išlaidas, sprendė, kad 220 Eur dydžio išlaikymas būtų optimalus bei užtikrintų šalių nepilnamečio vaiko poreikių bei atsakovo (tėvo) galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą pusiausvyrą.
10. Teismas nurodė, kad atsakovo pateiktos fotografijos, kuriuose užfiksuotas jo bendravimas su nepilnamečiu vaiku įvairiais laikotarpiais, nepatvirtina, kad atsakovas teikė vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.
11. Teismas vertino, 2017 m. lapkričio 10 d. Kauno vaikų lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodoma, kad šalių nepilnametis vaikas nuo 2004 iki 2008 m. m. lankė darželį, buvusi auklėtoja D. B. patvirtina, kad vaiku rūpinosi atsakovas ir močiutė E. S., nėra teisiškai ir faktiškai aktuali nagrinėjamu atveju, kadangi ieškovė prašo išlaikymo įsiskolinimo už kitą laikotarpį, t. y. nuo 2014 metų iki ieškinio pateikimo. Ginčo, kad vaikas šiuo laikotarpiu gyvena (gyveno) su motina, byloje nėra.
12. Teismas pažymėjo, kad teiginys, jog nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas išlaikymas grynais pinigais, nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais byloje.
13. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog nuo 2014 m. liepos 25 d. iki ieškinio pateikimo teismui (2017-07-31) teikė išlaikymą vaikui, išskyrus 399,99 Eur sumą, už kurią atsakovas pirko nepilnamečiam vaikui kompiuterį. Dėl to šia suma sumažino išlaikymo įsiskolinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą: 1) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017 m. liepos 31 d.) iki vaiko pilnametystės; 2) atmesti kaip nepagrįstą reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Vienas MMA apeliacinio skundo padavimo dieną – 400 Eur (neatskaičius mokesčių. Atskaičius mokesčius – 361 Eur.).
14.2. Teismas nepateikė aiškių ir protingų argumentų, dėl kokių priežasčių nepilnamečio šalių sūnaus poreikiai būtų didesni nei kitų tokio pat amžiaus vaikų poreikiai ir kodėl išlaikymas yra priteisiamas didesnis negu 1 MMA.
14.3. Teismas gilinosi tik į atsakovo gaunamas pajamas, tačiau nevertino ir neprašė ieškovės pateikti visų įrodymų apie jos gaunamas mėnesines pajamas, kokiu būdu ji sugebės proporcingai prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
14.4. Teismas nustatė, jog ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 200 Eur (atskaičius mokesčius). Akivaizdu, kad didžioji dalis išlaikymo naštos bus perkelta atsakovui. Atsakovas labai ilgą laiko tarpą vienas augino vaiką, toks išlaikymo paskirstymas pažeidžia tėvo interesus. Teismas neįvertino, kad atsakovas ne tik turės vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus, mokėti išlaikymą vaikui, bet ir mokėti išlaikymo įsiskolinimą. Tai ženkliai pasunkins atsakovo finansinę padėtį.
14.5. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo taikymo. Tėvas neturi finansinės galimybės pilna apimtimi įsiteisėjus teismo sprendimui įvykdyti šį sprendimą. Toks teismo sprendimas iš esmės pablogins atsakovo finansinę padėtį ir ji gali tapti kritinė.
Šalies argumentai
14.6. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 560 Eur suma, tačiau nemotyvavo jos pagrįstumo. Ieškovės per mėnesį gaunamos pajamos sudaro 200 Eur, todėl darytina išvada, jog ieškovė yra linkusi padidinti vaiko išlaikymui reikalingas sumas, ji piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir elgiasi nesąžiningai atsakovo atžvilgiu.
14.7. Šalys buvo žodžiu sutarę, jog jų nepilnametis vaikas iki 2007 m. gyvens su tėvu (atsakovu). Ieškovė iki 2007 metų visiškai neprižiūrėjo ir neišlaikė nepilnamečio vaiko. Tai įrodo į bylą pateikta Kauno vaikų lopšelio–darželio (duomenys neskelbtini) pažyma. Vaikas su atsakovu gyveno tuo periodu, kai jam reikėjo daugiausiai skirti išlaikymo, priežiūros. Tuomet ieškovė vaiką buvo palikusi likimo valioje, visiškai neteikė išlaikymo jam. Atsakovas suprato ieškovės situaciją, šalys susitarė taikiai, kad atsakovas nereikalaus lėšų už išlaikymą, bet ieškovė įsipareigojo nereikalauti išlaikymo ateityje.
14.8. Į bylą pateiktos fotografijos, kuriose užfiksuota, jog atsakovas bendravo, rūpinosi ir teikė paramą sūnui ne vienu laikotarpiu. Išlaikymą vaikui taip pat teikia ir šiuo metu, kol vyksta byla.
14.9. Ieškovė jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė prašomo 6 135 Eur išlaikymo įsiskolinimo dydžio.
14.10. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtent prašomą priteisti sumą ji išleidžia nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti. Atsakovas, kaip vaiko tėvas, nėra nusišalinęs nuo šalių sūnaus išlaikymo, mano, kad ieškovė piktnaudžiauja sūnaus poreikiams, juos pernelyg išpūsdama.
14.11. Teismas nepagrįstai nusprendė nustatyti šalių nepilnamečio vaiko poreikiams reikalingą sumą, didesnę negu 1 MMA, t. y. 440 Eur.
14.12. Ieškovė galimai piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teise ir naudoja lėšas ne sūnui išlaikyti, o kitiems tikslams.
14.13. Atsakovui kyla abejonė, iš kokių lėšų ieškovė buvo pajėgi įsigyti ne vieną žemės sklypą su gyvenamosiomis patalpomis, kaip gaudama 200 Eur sumą per mėnesį sugeba sūnui skirti 560 Eur dydžio išlaikymą.
14.14. Ieškovė nebus pajėgi teikti tokio paties dydžio išlaikymo kaip ir atsakovas. Byloje pateiktos aplinkybės ir įrodymai iš esmės kvestionuoja prezumpciją, kad ieškovė, su kuria gyvena šalių nepilnametis vaikas, netinkamai naudoja atsakovo teikiamą išlaikymą, t. y. galimai piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teise ir naudoja lėšas ne sūnui išlaikyti, o kitiems tikslams. Atsakovas laikosi pozicijos, jog ieškovė siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas gilinosi tik į atsakovo turtinę padėtį ir nereikalavo iš ieškovės įrodymų apie pajamas, nes teismas vertino abiejų tėvų turtinę padėtį, nurodęs pajamų dydį bei turimą turtą.
15.2. Ieškovė dešimtmetį iki ieškinio padavimo viena augino ir išlaikė sūnų. Atsakovui nekilo jokių abejonių dėl lėšų panaudojimo, ieškovės gebėjimo išlaikyti nepilnametį vaiką.
15.3. Visiškai nepagrįsta atsakovo baimė, kad jam perkelta didesnė išlaikymo našta. Pirmosios instancijos teismas aiškiai įvardijo ir atribojo būtinus ir nebūtinus vaiko poreikius, sumažino prašomo išlaikymo dydį. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovė atsisakys tenkinti nebūtinus (papildomus) sūnaus poreikius (pvz., kelionės pas brolį į Airiją, gadžetai, geresnės kokybės drabužiai ir kt.).
15.4. Atsakovas nepagrindė nuogąstavimų, kad išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo mokėjimas apsunkins jo turtinę padėtį, kuri gali tapti kritinė.
15.5. Kasacinėje praktikoje vaiko amžius laikomas vienu iš svarbių kriterijų, į kuriuos teismas atkreipia dėmesį priteisdamas išlaikymą. Vaikui eina 17-ieji metai, jo ūgis siekia 185 cm, jis vis dar auga. Jis rimtai sportuoja. Tai reiškia, kad fiziologiniai vaiko poreikiai yra ne mažesni nei suaugusio sportuojančio vyro. Be to, jis yra vegetaras, todėl didesnės išlaidos geresnės kokybės maistui. Atsakovo supratimas apie vaiko poreikius apsiriboja darželinuko amžiumi, todėl netinkamai palygino su paauglio poreikiais. Atsakovas padarė nepagrįstą prielaidą, kad ieškovė gali pasipelnyti sūnaus sąskaita arba netinkamai panaudoti sūnui skirtas lėšas.
15.6. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas neįvertino fakto, kad sūnus iki 2007 metų gyveno su atsakovu.
15.7. Nuotrauka fiksuoja tik gyvenimo akimirką, visa kita lieka už kadro. Tai ne kupiūra, ne banko pavedimas ir ne pašto perlaida. Interpretavimai šioje vietoje – tai tik vaizduotės padariniai, o teismas negali vadovautis atsakovo vaizduote bei prielaidomis.
15.8. Atsakovas turėjo pateikti objektyvius įrodymus apie išlaikymo teikimą 2014-2017 m., tačiau jų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas teisingai priteisė išlaikymo įsiskolinimą, įvertinęs kompiuteriui išleistus 399 Eur. Įsiskolinimas buvo skaičiuojamas remiantis MMA dydžiais 2014-2017 metais, t. y. tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kasacinio teismo praktiką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija konstatuoja:
16. Byloje kilo šalių ginčas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo.
17. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.
19. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis).
20. Įstatymo leidėjas įtvirtino tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinės padėties kriterijus reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualia įvertinant reikšmingas aplinkybes. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
22. Tėvų turtinė būklė turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę būklę, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Visapusiškai vaiko raidai turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
23. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei būklei ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės būklės proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė būklė, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
24. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
25. Išlaikymo skola, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
26. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių sūnus B. S. gimė 2002 m. sausio 16 d. Nepilnametis yra sveikas, neturi specialių poreikių, yra aukšto ūgio (185 cm). Jis intensyviai sportuoja, lanko krepšinį. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas turi kokių nors sveikatos sutrikimų ar jo darbingumo lygis sumažėjęs, turi kitų išlaikytinų asmenų. Tarp šalių nekilo ginčas, kad šalių nepilnametis vaikas nuo 2004 m. iki 2007 m. gyveno kartu su tėvu (atsakovu), o nuo 2007 m. – su motina (ieškove).
27. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė argumentų, pagrindžiančių didesnį negu 1 MMA išlaikymo dydį, reikalingą šalių sūnui. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino šalių vaiko poreikius (maistui, aprangai, avalynei, sveikatai, lavinimui, laisvalaikiui, būstui, atostogoms), atsižvelgė į tai, kad didesnės išlaidos patiriamos dėl vaiko laisvalaikio (jis sportuoja – lanko krepšinį) ir pagrįstai sprendė, kad nepilnamečio vaiko poreikiai kas mėnesį yra apie 440 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, todėl jų nekartoja.
28. Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas gilinosi tik į atsakovo gaunamas pajamas, bet nevertino ieškovės mėnesinių pajamų, kokiu būdu ji proporcingai prisidės prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad ieškovė dirba grožio salone, gauna apie 200 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius, kitų išlaikytinių neturi. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso 13/6000 žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 28/14796 žemės sklypo, taip pat 1/194 dalis kitų statinių (duomenys neskelbtini); 1/40 dalis negyvenamosios patalpos – automobilių saugyklos (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini) bei butas (duomenys neskelbtini). Atsakovas gauna apie 718 Eur į rankas atskaičius mokesčius. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso 3/8 dalis pastato, taip pat 3/8 dalis kitų statinių, 3/8 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis žemės sklypo, 3/8 sodo pastato bei 3/8 dalis kitų statinių (duomenys neskelbtini); butas (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovui priklauso transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas 2017 m. sausio 11 d. sudarė vartojimo kredito sutartį būstui remontuoti, pagal kurią jam suteiktas 4 500 Eur kreditas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių gaunamas pajamas ir turimą turtą, padarė pagrįstą išvadą, kad šalių turtinė būklė panaši. Šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, kuriai tenka didesnė išlaikymo našta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės turtinę būklė, daro išvadą, kad aplinkybė, jog ieškovė gauna mažesnes mėnesines pajamas negu atsakovas, nepagrindžia, kad ji negalės teikti sūnui proporcingo išlaikymo. Dėl to vertina, kad apeliantas neįrodė, jog jam bus perkelta didžioji dalis išlaikymo naštos.
29. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad atsakovo darbingumo lygis sumažėjęs, ar jis turėtų kokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių jis negali ar turi mažiau dirbti. Atsakovas nepateikė duomenų, kad jis turi kitų išlaikytinų asmenų. Atsakovas sveikas, darbingas vyras, todėl turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.
30. Šioje byloje kilo šalių ginčas dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo skolos, kuris skaičiuotinas nuo 2014 metų iki kreipimosi į teismą dienos. Nėra šalių ginčo, kad nuo 2014 m. iki kreipimosi į teismą dienos šalių nepilnametis sūnus gyveno su ieškove. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovė nuo 2004 iki 2008 metų nepilnamečio vaiko neprižiūrėjo, jo neišlaikė, vaiku rūpinosi atsakovas ir vaiko močiutė, yra teisiškai ir faktiškai neaktualios ginčo laikotarpiui.
31. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad vienintelis byloje įrodymas, patvirtinantis, kad atsakovas prisidėjo prie nepilnamečio vaiko poreikių– 2015 m. gruodžio 18 d. sąskaita–faktūra, patvirtinanti, kad atsakovas pirko nepilnamečiam vaikui kompiuterį už 399,99 Eur. Tai nustatęs pirmosios instancijos teismas nurodyta suma sumažino išlaikymo skolą. Apeliantas nepateikė kitų duomenų, pagrindžiančių, kad nuo 2014 m. iki kreipimosi į teismą dienos būtų teikęs nepilnamečiam vaikui išlaikymą. Į bylą pateiktos nuotraukos pagrindžia, kad atsakovas bendravo su sūnumi įvairiais laikotarpiais, tačiau neįrodo, kad atsakovas teikė sūnui išlaikymą. Apeliantas neįrodė, kad nepilnamečiam sūnui ginčo laikotarpiu teikė išlaikymą grynaisiais pinigais. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja CK 3.200 straipsnyje nustatytas pagrindas priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
32. Išlaikymo skolą ieškovė paskaičiavo atsižvelgdama į įvairiais laikotarpiais galiojusį MMA dydį. Byloje nenustatyta, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai nuo 2014 metų iki kreipimosi į teismą dienos buvo tenkinami mažesne suma negu vienas MMA. Tai, kad atsakovas nuo 2004 iki 2007 metų gera valia buvo prisiėmęs pareigą vienas išlaikyti vaiką, nereiškia, kad jis apskritai nebeturi pareigos teikti nepilnamečiui išlaikymo. Ieškovė daugiau negu dešimt metų išlaikė viena šalių sūnų ir nesikreipė dėl išlaikymo į atsakovą, bet tai nepagrindžia, kad vaiko poreikiai buvo mažesni.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovas neturi kitų išlaikytinų asmenų, išlaikymo prievolės trukmę, šalių turtines galimybes, atmeta apelianto argumentą, jog priteistas išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydis pablogins atsakovo finansinę padėtį, kuri gali tapti kritine. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes (ieškovės ir apelianto gaunamas pajamas, turimą turtą, sveikatos būklę, išlaikytinių skaičių, iš apelianto nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo mokėjimo sumas), pagrįstai nustatė lygią išlaikymo pareigos paskirstymo abiem tėvams proporciją.
34. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad ieškovė galimai piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teise ir naudoja lėšas ne sūnui išlaikyti, o kitiems tikslams, siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita, yra nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ar rašytiniais įrodymais.
35. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, tinkamai pritaikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas (CPK 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Ieškovė prašo priteisti 200 Eur, patirtų už advokato teisinę pagalba surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Įvertinęs atsiliepimo turinį, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, atsižvelgęs į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.2 punktai), teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis tinkamas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 200 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atmesti atsakovo T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. sprendimo.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovo T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.