Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vingės logistika“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. ir S. A. S. ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vingės logistika“ dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vingės logistika“ 2022 m. liepos 18 d. neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. P., V. S., R. K., M. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. sprendimo, kuriuo atmesti ieškovų A. B. ir S. A. S. ieškiniai atsakovei UAB „Vingės logistika“ dėl UAB „Vingės logistika“ 2022 m. liepos 18 d. neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, dalies, kuria nepriteista atsakovei UAB „Vingės logistika“ iš ieškovų A. B. ir S. A. S. 6 891,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

20. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovės pateiktus įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, dėl to padarė neteisingas išvadas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

21. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

22. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

23. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

24. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu teikia PVM sąskaitas faktūras bei banko mokėjimo nurodymų kopijas, kurios patvirtina, kad bylinėjimosi išlaidos atsakovės yra realiai patirtos ir apmokėtos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant šalių ginčą. Dėl pateiktų įrodymų šalys turėjo galimybę pasisakyti, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai priimtini.

Dėl skundžiamos sprendimo dalies teisėtumo

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, nuspręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).

27. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė 4 tokios pačios formos prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo (2022 m. lapkričio 9 d., 2022 m. gruodžio 9 d., 2023 m. vasario 28 d., 2023 m. balandžio 17 d. prašymai), kuriais prašoma atsakovei UAB „Vingės logistika“ iš viso priteisti 6 891,44 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už suteiktą advokato pagalbą. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino nurodęs, kad nagrinėjamu atveju kartu su prašymu buvo pateikta tik jos atstovo parengta pažyma apie suteiktas paslaugas, kurioje nurodyta, kad paslaugas gavusi atsakovė už pažymoje nurodytas paslaugas yra atsiskaičiusi. Teismas pažymėjo, jog toks patvirtinimas nėra tapatus buhalteriniam dokumentui, mokėjimo pavedimui, juolab, kad mokėtojas turėtų būti uždaroji akcinė bendrovė. Teismo vertinimu, tokiu būdu nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė iš tiesų yra patyrusį nurodomas išlaidas ir yra už jas apmokėjusi, todėl tokios išlaidos negali būti pripažintos realiai patirtomis, išleistomis atsakovės ir nepriteisiamos.

28. Aiškindamas CPK 98 straipsnio 1 dalies normą, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-686/2017 31 punktą).

29. Plėtodamas pastarąjį aiškinimą, kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Konkrečiai be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017, 24 punktas).

30. Apibendrindamas ankstesnę kasacinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017, pažymėjo, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (žr. minėtos nutarties 20 punktą).

31. Taigi pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys; be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos. Pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-421/2020).

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-421/2020 buvo nustatyta, kad nors pateiktoje teisinių paslaugų suvestinėje ir nurodyta, kad ją sudarė advokatų profesinė bendrija, tačiau nėra duomenų, kad ją pasirašęs advokatas yra įgaliotas juridinio asmens – advokatų profesinės bendrijos – vardu pasirašyti tokio pobūdžio dokumentus. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas darė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog teisinių paslaugų suvestinė pasirašyta juridinio asmens įgalioto asmens, kuris, be kita ko, prisiima teisinę atsakomybę už šiuose dokumentuose nurodytų duomenų tikrumą.

33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pagal minėtą kasacinio teismo praktiką nėra reikalaujama, jog advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytinus dokumentus būtinai pasirašytų vyr. buhalteris ar apskaitos įmonė. Tokie dokumentai gali būti pasirašyti juos sudariusio advokato, o jei juos sudarė advokatų profesinė bendrija ar partnerystės pagrindais veikiantis advokatų susivienijimas – atsakingo asmens. Kasacinio teismo praktikoje nėra nurodyta, kad šiuo atveju atsakingas asmuo gali būti tik ūkio subjekto apskaitą tvarkantis asmuo ar tik įstatymo pagrindu, todėl nėra pagrindo teigti, kad toks asmuo negali būti paskirtas (pavesta būti atsakingu) įgaliojimu, pavedimu ar kt. Tokiu būdu atsakingas asmuo sudarydamas tokius dokumentus prisiima teisinę atsakomybę už šiuose dokumentuose nurodytų duomenų tikrumą.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų suvestinės iš esmės atitinka turinio ir formos reikalavimus, keliamus advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytiniems dokumentams, kadangi iš jų turinio matyti esminiai tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys. Pirmosios instancijos teismui pateiktuose dokumentuose yra patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs, dokumentai pasirašyti advokatų profesinės bendrijos įgalioto advokato (pateiktas įgaliojimas), nurodytas teismas, kuriam adresuojama pažyma, nurodytas bylos, kurioje teikta advokato pagalba, numeris, nurodytos sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų, taip pat nurodyti pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų numeriai, juose nurodytos sumos ir datos.

35. Vieninteliu pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų trūkumu būtų galima iš dalies laikyti tai, jog vadovaujantis kasacinio teismo formuojamos praktikos reikalavimais nebuvo nurodyti pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų tikslūs pavadinimai, t. y. buvo pavartotas bendresnis pavadinimas „Mokėjimo dokumentas“, o ne, pvz., „Mokėjimo pavedimas“, „Mokėjimo kvitas“ ar pan. Tačiau, apeliacinės instancijos vertinimu, šiuo atveju toks netikslumas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo ir kitais principais, negali būti pagrindas atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, kadangi šis netikslumas nekeičia pateiktų dokumentų esmės. Sutiktina, jog nurodoma tiek dokumento data, tiek numeris yra pakankama informacija, leidžianti identifikuoti ir, esant poreikiui, patikrinti atsiskaitymo faktą.

36. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo priteisimo atsakovei ir nustatant jų realumą teismui turėjo užtekti atsakovės pateiktuose prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir kartu su jais pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų, todėl pirminiai apskaitos dokumentai neprivalėjo būti pateikti.

37. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.

38. Nagrinėjamu atveju šalys ginčo dėl paties bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydžio ginčo nekelia. Atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo patvirtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu patyrė iš viso 6 891,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumos, sumokėtos už: susipažinimą su ieškiniu, situacijos analizę ir vertinimą; prašymo dėl termino atsiliepimams pateikti pratęsimo ir subendrinimo parengimą; susipažinimą su teismo rezoliucija dėl procesinių terminų, tolesnių veiksmų derinimą; Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos dalyvių išrašus; atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą; susitikimą su klientu; atsiliepimo į ieškinį rengimą; susirašinėjimą su klientu dėl atsiliepimo, turimų įrodymų; susipažinimą su trečiųjų asmenų atsiliepimu į ieškinį; susirašinėjimą (el. paštu) su klientu dėl atsiliepimo; atsiliepimo į ieškinį rengimą; atsiliepimo į ieškinį rengimą; prašymo organizuoti teismo posėdį nuotoliniu būdu rengimą; susitikimą su klientu dėl bylos; susipažinimą su apeliacinės instancijos teismo nutartimi palikti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepakeistą; susipažinimą su ieškovės prašymu prijungti įrodymus; pasirengimą atstovauti teisme 2022 m. lapkričio 10 d. parengiamajame teismo posėdyje; prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su priedais parengimą; atstovavimą 2022 m. lapkričio 10 d. parengiamajame posėdyje; pasirengimą atstovauti ir atstovavimą 2022 m. gruodžio 12 d. teismo posėdyje; pasirengimą atstovauti teisme 2023 m. sausio 12 d. posėdyje; pasirengimą atstovauti ir atstovavimą teisme 2023 m. kovo 1 d. teismo posėdyje; rašytinių paaiškinimų rengimą; pasirengimą atstovauti ir atstovavimą 2023 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suma yra proporcinga ir atitinkanti bylos sudėtingumą, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydžių.

40. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nepriteista atsakovei UAB „Vingės logistika“ iš ieškovų A. B. ir S. A. S. 6 891,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria nepriteista atsakovei UAB „Vingės logistika“ iš ieškovų A. B. ir S. A. S. 6 891,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovės UAB „Vingės logistika“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo priteisimo tenkinti ir atsakovei UAB „Vingės logistika“ iš ieškovų A. B. ir S. A. S. priteisti po 3 445,72 Eur iš kiekvieno ieškovo (iš viso iš abiejų ieškovų 6 891,44 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

42. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas, laikytina, jog sprendimas priimtinas atsakovės naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme, todėl atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, spręstinas, o ieškovės S. A. S. – atmestinas.

43. Atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo patvirtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu patyrė iš viso 1 142 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumos, sumokėtos už: atskirojo skundo dėl teismo nutarties priimti apeliacinį skundą rengimą, apeliacinio skundo rengimą.

44. Nagrinėjamu atveju šalys ginčo dėl paties bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, dydžio ginčo taip pat nekelia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, suma taip pat yra proporcinga ir atitinkanti bylos sudėtingumą, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydžių.

45. Atsižvelgiant į tai, atsakovei UAB „Vingės logistika“ iš ieškovų A. B. ir S. A. S. priteistina po 571 Eur iš kiekvieno ieškovo (iš viso iš abiejų ieškovų 1 142 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Priimti su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus.

Apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria nepriteista atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vingės logistika“ iš ieškovų A. B. ir S. A. S. 6 891,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovės prašymą tenkinti ir atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vingės logistika“ iš ieškovų A. B. ir S. A. S. priteisti po 3 445,72 Eur iš kiekvieno ieškovo (iš viso iš abiejų ieškovų 6 891,44 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Atmesti ieškovės S. A. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

Priteisti atsakovei UAB „Vingės logistika“ iš ieškovų A. B. ir S. A. S. po 571 Eur iš kiekvieno ieškovo (iš viso iš abiejų ieškovų 1 142 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.