Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu per Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir S. A. S. ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vingės logistika“, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų I. P., V. S., R. K., M. S. dėl UAB „Vingės logistika“ 2022-07-18 neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovai savarankiškais ieškiniais kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti: atsakovės UAB „Vingės logistika“ 2022 m. liepos 18 d. neeilinio visuotinio akcininkų Susirinkimo sprendimo pirmuoju darbotvarkės klausimu „Susirinkimo pirmininko, sekretoriaus ir akcininko, įgalioto pasirašyti susirinkimo protokolą, rinkimai ir susirinkimo darbotvarkės tvirtinimas“, dalį, kuria nuspręsta „<....> išrinkti <....> susirinkimo sekretoriumi – A. K., akcininku įgaliotu pasirašyti susirinkimo protokolą – R. K.“;

2. panaikinti Atsakovės UAB „Vingės logistika“ 2022 m. liepos 18 d. neeilinio visuotinio akcininkų Susirinkimo sprendimą antruoju darbotvarkės klausimu „Pritarimas Valdybos sprendimui Nr. 2022/06/23/1, kuriuo nuspręsta „Pritarti Valdybos sprendimui Nr. 2022/06/23/1, su papildoma sąlyga, kad UAB „Vingės transsphere logistika“ privalo perimti ir toliau tinkamai vykdyti visus UAB „Vingės terminalas“ įsipareigojimus pagal 2020-11-11 Susitarimo dėl prievolės užtikrinimo priemonių pateikimo Priedo Nr. 1 6-8 punktus, t.y. už prievolės užtikrinimo priemonių suteikimą UAB „Vingės transsphere logistika“ privalo mokėti 6 000,00 Eur metinį mokestį, atlyginti visas UAB „Vingės logistika“ turėtas ar būsimas išlaidas, susijusias su įkeitimo bei laidavimo sandorių sudarymu bei mokėti 3 proc. metines palūkanas nuo bet kokių UAB „Vingės logistika“ sumokėtų sumų pagal laidavimo sutartį.“

3. 2022 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo nutartimi nutarta sujungti civilinę bylą Nr. e2-8493-1032/2022 su civiline byla Nr. e2-8475-980/2022 į vieną bylą. Civilinei bylai suteikti numerį Nr. e2-8475-980/2022 ir perduoti civilinę bylą toliau nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjai Viktorijai Čiapaitei.

4. Ieškinyje ieškovė S. A. S. nurodė, kad ieškovės vertinimu, Susirinkimo sprendimas 2 labiau nei grubiai neatitinka Bendrovės veiklos tikslų, kurie yra nustatyti Bendrovės įstatuose. Bendrovės įstatų 6 punkte yra aiškiai apibrėžta, jog Bendrovės tikslas yra savo pasirinkimu vykdyti ir plėtoti bet kurią įstatymų nedraudžiamą ūkinę, komercinę, finansinę ar pramoninę veiklą, siekiant gauti pelno, įskaitant, bet neapsiribojant, vykdyti didmeninę ir mažmeninę prekybą, nekilnojamojo turto operacijas, teikti paslaugas, prekes bei atlikti darbus ir bendradarbiauti dėl to ir kitų dalykų bet kuriuo būdu su kitais asmenimis, taip pat steigti, dalyvauti, valdyti, finansuoti ir likviduoti kitus juridinius asmenis.

5. Aukščiau nurodytiems tikslams pasiekti, Bendrovė gali pradėti, vystyti ir (ar) baigti šią ūkinę (komercinę) veiklą: didmeninė ir mažmeninė prekyba, statybos veikla, apdirbamoji pramonė bei gamyba, antrinis perdirbimas, transporto veikla, turto nuoma, muitinės tarpininkų veikla, krovinių tvarkymo ir sandėliavimo veikla, krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla, kita verslo veikla (Bendrovės įstatų 7 punktas). Priminė, jog Susirinkimo sprendimu 2 buvo patvirtintas Valdybos sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta užtikrinant Bendrovės 2 būsimas prievoles prieš Banką, įkeisti Bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, dar daugiau, Bendrovei visu savo turtu laiduoti už Bendrovės 2 prievoles. Akivaizdu, jog nurodomų Bendrovės įkeitimo ir laidavimo sandorių išimtinai Bendrovės 2 naudai sudarymas nėra ir niekaip negali būti laikomas atitinkančiu Bendrovės tikslą gauti pelno ir (ar) su šiuo tikslu kaip nors suderinamas. Be kita ko, tokios veiklos krypties nenumato ir Bendrovės 1 įstatų 7 punktas.

6. Pabrėžė ir tai, jog turto įkeitimu (hipoteka) bei laidavimu būtų sudaryti absoliučiai neracionalūs, bei Bendrovės turtą ženkliai suvaržantys sandoriai. Tokių sandorių sudarymu būtų esmingai apribojamos Bendrovės galimybės vykdyti tolimesnę ūkinę veiklą, kadangi Bendrovė iš esmės taptų priklausoma nuo Bendrovės 2 kreditorinių įsipareigojimų Bankui vykdymo bei negalėtų tinkamai disponuoti jai priklausančiu turtu, t.y. jį parduoti, įkeisti tenkinant pačios Bendrovės poreikius ir t.t. Akivaizdu, kad užtikrinant Bendrovės 2 turtines prievoles pagal finansavimo limito ir (ar) kredito sutartį, neabejotinai būtų pažeidžiami Bendrovės interesai.

7. Ieškovės vertinimu, Susirinkime buvo grubiai pažeistos ABĮ 27 straipsnio 8 dalies nuostatos, numatančios, jog visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau akcininkų balsų negu prieš, jeigu ABĮ ar bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos. Kadangi Bendrovės 37 punkte nėra nustatyta kitokia visuotinio akcininkų susirinkimo priimamų sprendimų tvarka, ABĮ 27 straipsnio 8 dalis šiuo konkrečiu atveju taikytina be išimčių.

8. Ieškovė pažymėjo, jog Susirinkimo sprendimas 2 Bendrovės akcininkų balsų dauguma nebuvo priimtas, kadangi dalis Bendrovės akcininkų balsavo ne už Susirinkimo sprendimo 2, o už Valdybos sprendimo patvirtinimą.

9. Ieškovas A. B. pateiktame ieškinyje nurodė, kad iš esmės - UAB „Vingės logistika“ valdyba, susidedanti iš trijų didžiausių akcininkų (V. S., R. K. bei M. S.) aukščiau nurodytu sprendimu nusprendė: laidavimo ir turto įkeitimo hipoteka sandoriais suvaržyti visą įmonės nekilnojamąjį turtą, bei sukelti rizikas šio turto praradimui, vien tik tam, kad visai kitas ir su įmone nieko bendro neturintis juridinis asmuo UAB „Vingės transsphere logistika“ gautų paskolą, už kurią įgytų turto.

10. Atsakovo ir įmonės UAB „Vingės transsphere logistika“ nesieja jokie santykiai. Įmonė „Vingės transsphere logistika“ nėra suteikusi atsakovui jokių garantijų, o atsakovo akcininkams prieš 2022 - 07-18 susirinkimą, nebuvo pateikta jokios informacijos ar finansinės atskaitomybės dokumentų apie UAB „Vingės transsphere logistika“ realią ekonominę finansinę padėtį ar jos objektyvias galimybes grąžinti beveik 9 milijonų eurų paskolą. Ieškovo įsitikinimu, skundžiamas akcininkų sprendimas yra sąlygotas, ne įmonės tikslų siekimo, tačiau 3-jų didžiausių atsakovo akcininkų asmeninių interesų protegavimo.

11. Valdybos nariai ir akcininkai V. S., R. K. bei M. S., kurie kartu valdo 77.38 proc. atsakovo akcijų - yra pagrindiniai UAB „Vingės transsphere logistika“ akcininkai, kurie, per savo sprendimus atsakovo valdymo organuose, siekia sau asmeninės naudos. Naudojant atsakovą ir jo turtą (priešingai atsakovo ir jo likusių akcininkų interesams), kaip garantą - įgyti milžiniškos vertės turtą kito juridinio asmens (UAB „Vingės transsphere logistika“) vardu, jį naudoti to asmens veiklai ir tikslams pasiekti - t.y. gauti pelną ir jį tarpusavyje pasiskirstyti dividendų pavidalu. T.y. iš esmės, atsakovo trys didieji akcininkai, pažeisdami kitų akcininkų teises ir teisėtus interesus, pažeisdami atsakovo įstatus ir veikdami priešingai atsakovo tikslams, manipuliuodami savo teisėmis atsakovo valdymo organuose, neteisėtais atsakovo valdymo organų sprendimais siekia vienintelio tikslo - asmeninės naudos.

12. Atsakovė UAB „Vingės logistika“ pateikė atsiliepimą į ieškinius, kuriame nurodė, jog visgi, kaip teisingai atsiliepime į ieškinį nurodo tretieji asmenys, ieškovai nutyli visą VAS sprendimo priėmimo kontekstą, t.y. kad VL VAS sprendimo pagrindu neprisiima jokių naujų prievolių, lyginant su nuo 2020 m. jau egzistuojančiomis prievolėmis, ir, priešingai, tik susimažina prisiimtas rizikas, kadangi sumažėja laidavimo suma ir laiduodama (turtas įkeičiamas) už ženkliai mažesnės rizikos skolininką VTL, nei ankstesnis skolininkas VT, kuris patiria verslo sunkumų dėl karo Ukrainoje. Šias aplinkybes patvirtina tiek trečiųjų asmenų pateikti įrodymai, tiek ir VL turima informacija apie minėtų bendrovių veiklą ir jos rezultatus.

13. Ginčo atveju priėmus VAS sprendimą iš esmės nebuvo sukurta kokybiškai nauja prievolė ir neatsidaro naujas (papildomas) VL įsipareigojimas. Priešingai, VAS sprendimo pasekmėje VL laiduojant ir įkeičiant turtą VTL prievolėms užtikrinti, baigiasi VL prievolė laiduoti ir įkeisti turtą VT prievolėms užtikrinti. Juridine prasme šiuo atveju įvyksta novacija - viena prievolė yra pakeičiama kita, o prievolės įvykdymo užtikrinimas de facto nekeičiamas.

14. Trečiųjų asmenų atsiliepime detaliai nurodytos aplinkybės, todėl nebus kartojamos, kurios patvirtina, kad VTL yra gerokai mažiau ekonomiškai rizikinga bendrovė nei VT. Tik paminėtina, kad trečiųjų asmenų atsiliepimo priedai Nr. 8 ir 9 patvirtina, kad 2022 metų 1-8 mėnesių veiklos rezultatas VT yra minus 232 852 Eur, o VTL - net 161 053 Eur grynasis pelnas.

15. Daugiau nei akivaizdu, kad jei nebūtų priimtas skundžiamas VAS sprendimas, jau šiuo metu galėtų kilti rizika dėl poreikio imtis konkrečių veiksmų, siekiant užtikrinti VT prievolių bankui vykdymą. Kitais žodžiais tariant, VL galimai turėtų skolinti lėšas VT, siekiant išvengti priverstinio išieškojimo iš inter alia VL turto.

16. Šiuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad į esamą situaciją, t.y. kai VL įkeičia savo turtą kitų asmenų prievolių įvykdymui užtikrinti, bendrovė įsitraukė dar 2020 metais bendrovei vadovaujant ir „už“ tokį sprendimą balsuojant ir ieškovui. Kodėl ieškovas savo nuomonę dėl tokio sprendimo ekonominio pagrįstumo pakeitė praėjus 2 metams ir jau ne jam einant bendrovės vadovo pareigas, nėra žinoma. Ekonomine prasme ir 2020 metais priimtas sprendimas, vadovaujantis ieškovų logika, buvo toks pats nenaudingas („nepelningas“) bendrovei ir trukdantis siekti pelno.

17. Viena vertus, byloje yra daugiau nei aišku, kad akcininkų daugumą sudarantys valdybos nariai iš esmės laikėsi (ir, panašu, laikosi) vieningos pozicijos dėl poreikio įkeisti VL turtą. Tas, pirmiausia, matyti iš paties valdybos sprendimo tuo klausimu. Todėl bet kokie ieškovų bandymai kelti hipotetines situacijas, esą akcininkai balsavo už skirtingus sprendimų projektus ar tariamai kažkuriuo klausimu nebuvo pasiekta paprastosios balsų daugumos, skamba visiškai nepagrįstai. Toks ieškovų modus operandi jokių būdu negali būti laikomas sąžiningu savo teisių gynimu. Priešingai, susidaro įspūdis, jog ieškovai ieškiniu siekia kitų, nei nurodyta ieškinyje tikslų.

18. Tretieji asmenys V. S., R. K., M. S. pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinius, kuriame nurodė, kad Siekiant gauti Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą 2022-06-23 valdybos sprendimui, Bendrovės vadovė išsiuntė visiems Bendrovės akcininkams 2022-06-27 Pranešimą dėl šaukiamo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo Nr. R-22/15 (SAS Ieškinio priedas Nr. 9). Kartu su pranešimu pateikti ir siūlomi Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektai bei 2022-06-23 Valdybos sprendimas Nr. 2022/06/23/01 (SAS Ieškinio priedas Nr. 10)). Minėtu pranešimu visuotinis akcininkų susirinkimas buvo šaukiamas 2022­07-18 d. Dėl pranešimo apie visuotinio akcininkų susirinkimą išsiuntimo procedūros tinkamumo ginčų nėra.

19. 2022-07-18 įvyko Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas („Susirinkimas“), kuriame tiesiogiai ar per įgaliotus asmenis dalyvavo visi (100%) Bendrovės akcininkai. Susirinkimo metu vyko intensyvios diskusijos dėl valdybos siūlymo pritarti VT veiklos rizikų valdymo priemonėms (kredito įsipareigojimų perkėlimui iš VT į VTL bei Bendrovės turto antriniam įkeitimui ir laidavimui už naujojo kredito gavėjo VTL prievoles Bankui). Po diskusijų, 86,19% balsų dauguma¹ buvo priimtas sprendimas „pritarti Valdybos sprendimui Nr. 2022/06123101, su papildoma sąlyga, kad UAB „Vingės transsphere logistika“ privalo perimti ir toliau tinkamai vykdyti visus UAB „ Vingės terminalas“ įsipareigojimus pagal 2020­11-11 Susitarimo dėl prievolės užtikrinimo priemonių pateikimo Priedo Nr. 1 6-8 punktus, t.y. už prievolės užtikrinimo priemonių suteikimą UAB „Vingės transsphere logistika“ privalo mokėti 6000 Eur metinį mokestį, atlyginti visas UAB „Vingės logistika“ turėtas ar būsimas išlaidas, susijusias su įkeitimo bei laidavimo sandorių sudarymu bei mokėti 3 proc. metines palūkanas nuo bet kokių UAB „Vingės logistika“ sumokėtų sumų pagal laidavimo sutartį“.

20. Akivaizdu, kad Sprendimo pagrindu Bendrovė ne prisiėmė naujas prievoles, o tik sau naudinga linkme modifikavo esamas prievoles, kurias buvo prisiėmusi galiojančio ir nenuginčyto 2020-10-22 Bendrovės akcininkų sprendimo pagrindu. Sprendime aptartas laidavimas ir antrinis turto įkeitimas analogiškomis sąlygomis galioja dar nuo 2020 m. (plačiau žr. šio atsiliepimo 5-7p.), todėl vienintelė reali Sprendimo pasekmė yra skolininko, už kurį laiduojama (įkeičiamas turtas) pakeitimas iš ankstesnio skolininko VT į naująjį skolininką VTL.

21. Kaip matyti iš pateikiamų VT ir VTL tarpinių pelno (nuostolių) ataskaitų 2022 m. sausio - rugpjūčio mėn. laikotarpiu (Priedai Nr. 8-9), VT dėl jau aptartų priežasčių patyrė 232.852,00 Eur nuostolį, tuo tarpu VTL tuo pačiu laikotarpiu uždirbo net 161053.20 Eur grynojo pelno. Akivaizdu, kad nuostolingai veikianti VT šiuo metu jau būtų nebepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų Bankui, tuo tarpu pelningai ir sėkmingai veikianti VTL, kurios verslo beveik nepaveikė Ukrainos karas, šiuos įsipareigojimus nesunkiai gali vykdyti. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad Valdybos pasiūlytas verslo sprendimas buvo ne tik teoriškai teisingas.

22. Trečiasis asmuo I. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, jog palieka ieškinį spręsti teismo nuožiūra, nes nori išlikti neutrali. Papildomai paaiškino, jog, jeigu tas pats akcininkų susirinkimas, dėl kurio ir kilo šis ginčas, vyktų iš naujo, ji, kaip akcininkė, susilaikytų per balsavimą dėl sprendimo priėmimo.

23. Teismo posėdžio metu ieškovės A. S. S. atstovas, advokatas G. Jaliniauskas prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad šis ieškinys reiškiamas dėl to, kad iš esmės akcininkų susirinkimai, kurių metu priimami svarbūs sprendimai įmonei negali vykti neteisėtai, nesilaikant įstatymų reikalavimų ir pažeidžiant smulkiųjų akcininkų teises, kaip ir įvykio šio susirinkimo metu. Ieškovė laikosi nuostatos, jog susirinkimo metu buvo padaryti pažeidimai, kurie turi lemiamą reikšmę sprendimo galiojimui, juolab, kad toks sprendimas iš esmės neatitinka įmonės ir akcininkų interesų.

24. Ieškovas A. B. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti pilnai, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog akcininkų susirinkimo metu priimtas sprendimas patvirtinti sandorį, kuriuo buvo laiduojama už kitą visai nesusijusią įmonę, buvo iš esmės pabloginta jo ilgus metus vadovautos įmonės padėtis. Įmonė tapo apribota laidavimu, kuris iš esmės turi įtakos įmonės galimybėms vystyti tolimesnę veiklą, kadangi padidėjo įmonės rizikos. Ši įmonė buvo vystoma ir plėtojama ilgus metus, veikdama LEZ teritorijoje, todėl po tiek metų pasiekus pakankamas įmonės apyvartas ir teigiamus rezultatus, toks papildomas jos turto apribojimas laidavimo sandoriu visiškai šiai įmonei nenaudingas ir nereikalingas. Pabrėžė, jog stambiųjų akcininkų noras pagelbėti visai kitai nesusijusiai įmonei niekaip neatitinka įmonės veiklos tikslų.

25. Ieškovo A. B. atstovas, advokato padėjėjas L. Vainoras, teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti pilnai, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, jog iš neteisės negali kilti teisė, todėl ginčijamas akcininkų susirinkimo metu priimtas sprendimas pritarti sandoriui turi būti pripažintas negaliojančiu. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė ir tretieji asmenys nevykdė įstatyme numatytos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus į ieškinį, nepateikė jokių duomenų, kodėl ginčijamu sprendimu patvirtintas sandoris turėjo būti priimtas ir kokią įtaką jis turi atsakovės pelno siekimui, kodėl apskirtai buvo priimtas toks sprendimas ir kokia jo ekonominė nauda. Nurodė, jog atsakovė neįrodė, jog akcininkai priimdami tokį sprendimą jį grindė ekonomine nauda įmonių grupei, kai tos įmonės tarpusavyje visiškai nesusijusios ir niekada nevykdė bendros veiklos.

26. Atsakovės UAB „Vingės logistika“ atstovas, advokatas E. Pocevičius teismo posėdžio metu prašė ieškinius atmesti ir priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad laikosi nuosekliai atsakovės ir trečiųjų asmenų atsiliepimuose išdėstytos pozicijos, pateiktų argumentų. Papildomai nurodė, jog, nagrinėjamu atveju, yra itin svarbi kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose išdėstyta apžvalgoje, kuri yra aiški ir konkreti, nurodydamas, jog šiuo atveju svarbu nustatyti, kad jeigu tas pats akcininkų susirinkimas vyktų iš naujo ir vyktų balsavimas dėl to paties klausimo, stambieji akcininkai balsuotų lygiai taip pat ir sprendimas būtų priimtas toks pats, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Nurodė, jog būtent ieškovams tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo ieškinį, o ieškovai proceso metu šios pareigos neįvykdė, ieškinio neįrodė. Atkreipė dėmesį, jog byloje yra pakankamai duomenų, iš kurių matyti, jog priimtas sprendimas buvo naudingas įmonei, įmonės veiklos rezultatai ne blogėjo, o priešingai ji veikia pelningai.

27. Trečiųjų asmenų V. S., R. K., M. S. atstovas, advokatas M. Tamošiūnas, teismo posėdžio metu prašė ieškinius atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patvirtino jo atstovaujamų įmonės akcininkų ir atsakovės atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir poziciją. Papildomai nurodė, jog jis pats asmeniškai dalyvavo ginčijame akcininkų susirinkime, kurio metu vyko ir ginčai ir diskusijos ir balsavimas. Nurodė, jog susirinkimo metu visiems buvo aiškūs procedūriniai klausimai, tačiau po to paaiškėjo, jog smulkiesiems akcininkams iškilo papildomų klausimų. Jis pats asmeniškai pasiūlė į sprendimą įrašyti papildomą tekstą, kuris ir buvo aptartas būtent dėl to, kad prievolė nebuvo sudaroma iš naujo, o modifikuojama taip, kad atsakovei UAB „Vingės logistika“ rizikos būtų mažinamos. Pažymėjo, jog artimiausiu metu ruošiama medžiaga akcininkų susirinkimui iš kurios jau matyti, jog atsakovės atžvilgiu priimtas sprendimas nebuvo nei žalingas, nei nenaudingas, o priešingai - įmonė uždirbo pelno ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo paskirstymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Vingės logistika“ bendras akcijų (balsų skaičius) yra 3 000 000 vnt. Ieškovai S. A. S. ir A. B. yra smulkieji atsakovės UAB „Vingės logistika“ akcininkai. Ieškovei S. A. S. priklauso 264 300 akcijų, kas sudaro 8,81 proc. nuo visų balsų. Ieškovui A. B. priklauso 150 000 akcijų, kas sudaro 5 proc. nuo visų balsų. Ieškovai pasirinko savo kaip smulkiųjų akcininkų teisių gynimo būdą, ginčydami atsakovės akcininkų susirinkimo sprendimą.

29. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad tretieji asmenys V.S. turi 23,46 proc., R. K. 23,46 proc., o M. S. turi 30,46 proc. atsakovės akcijų, tokiu būdu, kartu jie valdo 77,38 procentus bendrovės akcijų ir turi atitinkamą kiekį balsų susirinkime priimant sprendimus. Nagrinėjamu atveju, šie tretieji asmenys nėra pareiškę savarankiškų reikalavimų, tačiau dalyvauja procese atsakovės UAB „Vingės logistika“ pusėje ir jų pozicija sutampa su atsakovės išdėstytu nesutikimu su ieškiniu.

30. Ieškovai pareiškė savarankiškus ieškinius, kurie buvo sujungti ir nagrinėjami vienoje civilinėje byloje, nes, iš esmės, jų reikalavimai yra tapatūs ir dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu. Savo ieškinius ieškovai grindė tuo, kad priimtas ginčijamas akcininkų susirinkimo sprendimas neatitinka bendrovės veiklos tikslų, o tenkina išimtinai trijų akcininkų interesus, susijusius su kita jiems priklausančia bendrove. Ieškovai remiasi ir CK 2.87 straipsnio nuostatomis, Valdybos nariams tiek Bendrovės, tiek Bendrovės akcininkų atžvilgiu yra taikytinos fiduciarinės pareigos: veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliems, vengti galimos interesų konflikto situacijos. Ginčija akcininkų susirinkimo sprendimą remdamiesi ir procedūriniais pažeidimais.

31. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovės UAB „Vingės logistika“ akcininkai – tretieji asmenys, yra ir bendrovės valdybos nariai. Todėl ieškovai remiasi argumentu, jog įkeitimo bei laidavimo sandoriais buvo siekiama ne geriausių interesų Bendrovės veiklos tikslams, o siekiama patenkinti M. S., R. K. bei V. S. asmeninio pobūdžio arba kito juridinio asmens, kurio dalyviais ieškovai ir kiti smulkieji akcininkai nėra, interesus, mainais už tai suvaržant visą atsakovei priklausantį turtą.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. liepos 18 d. įvyko atsakovės UAB „Vingės logistika“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame tiesiogiai ar per įgaliotus asmenis dalyvavo visi (100%) bendrovės akcininkai.

33. Nustatyta, jog ginčijamo akcininkų susirinkimo metu akcininkams prabalsavus, t.y. 86,19% balsų dauguma buvo priimtas sprendimas „pritarti Valdybos sprendimui Nr. 2022/06123101, su papildoma sąlyga, kad UAB „Vingės transsphere logistika“ privalo perimti ir toliau tinkamai vykdyti visus UAB „ Vingės terminalas“ įsipareigojimus pagal 2020­11-11 Susitarimo dėl prievolės užtikrinimo priemonių pateikimo Priedo Nr. 1 6-8 punktus, t.y. už prievolės užtikrinimo priemonių suteikimą UAB „Vingės transsphere logistika“ privalo mokėti 6000 Eur metinį mokestį, atlyginti visas UAB „Vingės logistika“ turėtas ar būsimas išlaidas, susijusias su įkeitimo bei laidavimo sandorių sudarymu bei mokėti 3 proc. metines palūkanas nuo bet kokių UAB „ Vingės logistika“ sumokėtų sumų pagal laidavimo sutartį“.

34. Šalių, atstovų paaiškinimais bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog visi susirinkime dalyvavę atsakovės akcininkai buvo tinkamai informuoti apie susirinkimo datą, vietą ir laiką, visi turėjo galimybę tiesiogiai ar per atstovus ir jame dalyvavo. Nustatyta ir tai, kad visiems akcininkams buvo pateikta susirinkimui paruošta medžiaga, paties susirinkimo metu vyko diskusijos dėl priimamų klausimų, buvo galimybė užduoti klausimus. Po ko, pateikus susirinkimo protokolą susirinkimo dalyviams, A. B. ir akcininkės S. A. S. atstovas advokatas G. Jaliniauskas turėjo galimybę ir pateikė pastabas dėl protokolo.

35. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu kuri yra ir apibendrinta kartu su teisės doktrina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl akcininko teisių įgyvendinimo ir jų gynimo būdų apžvalga Nr. AC-50-1. (Teismų praktika. 2019, 50, p. 523-596) yra pasisakyta, kad bendrovės organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais institutui kaip akcininko civilinių teisių gynimo būdui taikyti būtinos šios sąlygos: teisės normoms, įstatams ar principams prieštaraujantis bendrovės organo sprendimas, teisinis akcininko suinteresuotumas sprendimo negaliojimu – jo konkrečių subjektinių teisių ir (ar) įstatymų saugomų interesų nemažareikšmis ir neformalus pažeidimas (t. y. sprendimo rezultatas) ir priežastinis ryšys tarp bendrovės organo sprendimo bei jo rezultato, t. y. kad akcininko teisės buvo pažeistos dėl priimto sprendimo. Kadangi akcininko, pareiškusio ieškinį, teisinį suinteresuotumą lemia būsimo teismo sprendimo įtaka jo teisėms ir pareigoms, pagrįsdamas teisinį suinteresuotumą, akcininkas ieškinyje turėtų konkretizuoti subjektinės teisės ir (ar) teisėto intereso pažeidimą, t. y. nurodyti ne tik subjektines teises ir (ar) interesus pažeidžiantį atsakovo elgesį, bet ir tokiu elgesiu akcininkui sukeliamus įstatyme nenurodytus neigiamus padarinius.

36. Ieškovė S. A. S. savo reikalavimus be kita ko, taip pat grindė ir argumentais susijusiais su procedūriniais pažeidimais ginčijamo akcininkų susirinkimo metu.

37. Peržiūrėjus į bylą pateiktą vaizdo įrašą matyti, jog jame yra užfiksuotas būtent ginčijamas akcininkų susirinkimas nuo jo pradžios iki pabaigos, kuris vyko 2022 m. liepos 18 d.

38. Iš vaizdo įrašo matyti, jog šis susirinkimas vyko mišriu būdu ir jame dalyvavo visi bendrovės akcininkai, kurių balsų suma lygi 100 procentų.

39. Ieškovė kelia abejones dėl to, kad susirinkimo metu nebuvo išrinkta ir atskirai prabalsuota už susirinkimo sekretorę, nurodo, jog nebuvo tinkamai prabalsuota už sprendimo naują formuluotės redakciją su papildymais ir kitus procedūrinius pažeidimus.

40. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog susirinkimui pirmininkavo vienas iš akcininkų V. S., kuris dar susirinkimo pradžioje įvardino visus jame dalyvaujančius asmenis, save pristatė kaip susirinkimo pirmininką, o taip pat pristatė ir susirinkimo sekretorę – UAB „Vingės logistika“ vadovę A. K. Matyti, jog susirinkimo metu, nors ir atskirai nebuvo prabalsuota būtent už susirinkimo sekretorės kandidatūrą, tačiau visiems dalyvavusiems asmenims abejonių dėl to, kas yra A. K. ir koks jos vaidmuo susirinkime nekilo, susirinkimo metu niekas tokios abejonės neišreiškė, todėl šis pažeidimas laikytinas itin smulkiu ir nesudarantis esminės reikšmės.

41. Šiame kontekste teismas pažymi, jog iš bylos duomenų matyti, jog visi susirinkime dalyvavę akcininkai, tiek ieškovai, tiek tretieji asmenys ar jų atstovai ne pirmą kartą dalyvauja šios bendrovės akcininkų susirinkime, visi akcininkai vieni kitiems yra žinomi, pažįstami, jie žino ir įmonės vadovę, ne pirmą kartą šioje sudėtyje priima verslo sprendimus, todėl pagrįstai tikėtina, jog tokio akcininkų susirinkimo metu formalus procedūrinis bendravimas ir itin formalus susirinkimo vedimas nėra tiek būtinas, juolab, kad susirinkimui pirmininkavęs V. S. nėra profesionalus teisininkas.

42. Peržiūrėjus vaizdo įrašą taip pat matyti, jog, iš esmės, susirinkimo metu visiems jame dalyvavusiems asmenims buvo suprantama ir aišku, dėl ko yra priimamas ginčijamas sprendimas ir jo metu advokatas M. Tamošiūnas labai detaliai ir konkrečiai išdėstė savo argumentus dėl papildomos formuluotės įtraukimo ir balsavimo, dėl to daryti išvadą, jog susirinkimo metu padaryti procedūriniai pažeidimai buvo esminiai šiuo atveju pagrindo nėra, juolab, kad akcininkų daugumos valia buvo aiškiai išreikšta jiems priklausančia balsų dauguma.

43. Tais atvejais, jei procedūriniai pažeidimai nebuvo esminiai ir (ar) akcininko turimų akcijų skaičius negali daryti įtakos balsavimo rezultatams ginčijamo sprendimo atžvilgiu, sprendimas dėl procedūrinių pažeidimų gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei ginčijamu sprendimu pažeidžiamos ne kolektyviai įgyvendintinos turtinės akcininko teisės (pavyzdžiui, priimtas sprendimas dėl bendrovės likvidavimo ir akcininkas netenka nuosavybės teisės į akcijas, atšaukiama pirmumo teisė įsigyti bendrovės naujai išleidžiamų akcijų, kita) arba pažeidžiamas viešasis interesas.

44. Bendrovės organų sprendimai (tiek valdymo organų, tiek visuotinio akcininkų susirinkimo) gali būti ginčijami trimis teisiniais pagrindais – dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

45. Šiuo atveju, pažymėtina, jog pareiga įrodyti 44 punkte išdėstytus pagrindus teko būtent ieškovams.

46. Kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

47. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė ginčijamo akcininkų sprendimo pagrindu neprisiėmė naujų prievolių, lyginant su nuo 2020 m. jau egzistavusiomis bendrovės prievolėmis. Bendrovės turtas šiuo atveju buvo įkeistas tam pačiam kreditoriui (Bankui) ne pirminiu įkeitimu, o antriniu įkeitimu. Be to, laidavimo ir įkeitimo įsipareigojimus atsakovė ginčijamo sprendimo pagrindu prisiėmė atlygintinai, už metinį mokestį.

48. Duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, jog ginčijamas sprendimas ir jo pagrindu sudarytas laidavimas bei antrinis įkeitimas tiesiogiai įtakojo įmonės veiklos rezultatų blogėjimą byloje taip pat nėra. Priešingai, nustatyta, jog 2022 m. atsakovė dirbo pelningai ir artėjančio akcininkų susirinkimo metu, kuriame dalyvaus tiek ieškovai, tiek ir tretieji asmenys, bus svarstomas ir pelno paskirstymo klausimas.

49. Ieškovai nepateikė duomenų ir neįrodė aplinkybės, jog ginčijamas sprendimas iš esmės turėjo įtakos jų kaip akcininkų turtinėms teisėms. Priešingai, bylos duomenimis, šalių, trečiojo asmens, atstovų paaiškinimais nustatyta, jog sprendimas mokėti akcininkams dividendus yra priimamas kas dvejus metus ir ginčijamo susirinkimo metu toks klausimas nebuvo svarstomas.

50. Bendrovės organų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei pažeidžia protingumo ir sąžiningumo principus. Šių principų pažeidimas gali pasireikšti tiek sprendimų turinio, tiek ir procedūros atžvilgiu. Atvejams, kada bendrovės organų sprendimai pripažįstami negaliojančiais dėl sprendimo turinio prieštaravimo protingumo ir sąžiningumo principams, priskirtini atvejai, kai nustatomas įmonės veiklos rezultatų neatitinkantis ir atliekamam darbui neadekvatus vadovo atlyginimas, akcininkams bei įmonės darbuotojams išmokamos bendrovės veiklos rezultatų neatitinkančios išmokos, informavimo apie visuotinį akcininkų susirinkimą būdo pakeitimas, nesąžiningas pasinaudojimas susidariusia teisine situacija, kai kiti akcininkai laikinai negalėjo pasinaudoti sprendimo teise balsuodami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2009; 2010 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2010).

51. Akcininkas, reiškiantis ieškinį dėl bendrovės organų sprendimo pripažinimo negaliojančiu, be kitų sprendimo negaliojimo pagrindų, turi pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą ginčyti sprendimą – ne tik nurodyti, kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamą sprendimą, bet ir kuo tokio sprendimo priėmimas pažeidė šio akcininko teises ar teisėtus interesus. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje ieškovai nepateikė duomenų ir neįrodė šių svarbių aplinkybių.

52. Vertindamas į bylą pateiktų įrodymų visumą, teismas negali neatsižvelgti į tai, kad iš esmės ginčijamo akcininkų susirinkimo metu tretieji asmenys – UAB „Vingės logistika“ akcininkai, kurie turi bendrai 77,38 procentus atsakovės akcijų ir turi atitinkamą kiekį balsų, ginčijamo akcininko susirinkimo metu išreiškė savo valią ir bendrą sutarimą ir balsavo „už“ ir sprendimas buvo priimtas balsų dauguma, o tokį patį susirinkimą dėl to paties klausimo sušaukus iš naujo, jų balsavimo rezultatas būtų toks pat ir tas pats sprendimas būtų priimtas ta pačia balsų dauguma. Nagrinėjamu atveju, matyti, jog, iš esmės, ginčas tarp smulkiųjų bendrovės akcininkų – ieškovų ir trečiųjų asmenų, kuriems priklauso kontrolinis akcijų paketas kilo ne tiek dėl pažeistų ieškovų akcininkų teisių, o kiek dėl išsiskyrusių nuomonių ir interesų tarp smulkiųjų ir kontrolinį paketą turinčių akcininkų, susijusių su atsakovės veiklos ekonominiu naudingumu ir tikslingumu, atsakovės veiklos vertinimu kaip atskiro turtinio vieneto ar vaidmeniu tiems patiems akcininkams priklausančioje bendrovių grupėje.

53. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ieškinyje turi būti nurodyta, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama reikalavimu pripažinti bendrovės organo sprendimą negaliojančiu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad akcininkų sprendimai nelaikytini sandoriais kasacinio teismo praktiką, ieškovas, siekdamas bendrovės organų sprendimų ir iš jų kilusių sandorių pripažinimo negaliojančiais, turi reikšti du savarankiškus reikalavimus ir pateikti kiekvieno iš jų neteisėtumo įrodymus.

54. Nagrinėjamu atveju, ginčijamo UAB „Vingės logistika“ 2022-07-18 įvykusio akcininkų susirinkimo pagrindu buvo sudaryti sandoriai, kurie ne tik nebuvo ginčijami, bet ir yra vykdomi, todėl šio ieškinio patenkinimas, be kita ko, nesukeltų ir teisinių pasekmių.

55. Teismas atkreipia dėmesį, jog byloje ieškovus atstovauja profesionalūs teisininkai, kurie parengiamųjų posėdžių metu patvirtino, jog jų reikalavimai yra galutinai suformuluoti ir bus palaikomi tokia apimtimi, kuria ir buvo pareikšti.

56. Esant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą ir juos vertinant remiantis pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi reikšdami ieškinius, be to, jų reikalavimų patenkinimas nesukeltų reikiamų teisinių pasekmių, todėl teismas pripažįsta, kad ieškiniai neįrodyti ir nepagrįsti, todėl atmestini.

57. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

58. Bendrąsias bylinėjimo išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso ( toliau – ir CPK) 93 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino rekomendacijas (toliau - ir rekomendacijos ) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU).

59. Bylos nagrinėjimas vyko 2022 m. rugsėjo mėn. – 2023 m. balandžio mėn., todėl rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2022 m. 1, 2 ir 3 ketvirčio VDU, kurie pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1729,90 Eur, 1799,00 Eur.

60. Atsakovė UAB „Vingės logistika“ pateikė prašymą priteisti 6 891,44 Eur patirtų išlaidų už suteiktą advokato pagalbą, t. y. už susipažinimą su ieškiniu, situacijos analizė ir vertinimą; prašymo dėl termino atsiliepimams pateikti pratęsimo ir subendrinimo; susipažinimą su teismo rezoliucija dėl procesinių terminų, tolesnių veiksmų derinimo; JADIS išrašų; atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą; susitikimą su klientu; atsiliepimo į ieškinį rengimą; susirašinėjimą su klientu dėl atsiliepimo, turimų įrodymų; susipažinimą su trečiųjų asmenų atsiliepimu į ieškinį; susirašinėjimą (el. paštu) su klientu dėl atsiliepimo; atsiliepimo į ieškinį rengimą; atsiliepimo į ieškinį rengimą; prašymo organizuoti teismo posėdį nuotoliniu būdu rengimą; susitikimą su klientu dėl bylos; susipažinimą su apeliacinės instancijos teismo nutartimi palikti nutartį dėl LAP nepakeistą; susipažinimą su ieškovės prašymu prijungti įrodymus; pasirengimą atstovauti teisme 2022-11-10 parengiamajame teismo posėdyje; prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su priedais rengimą; atstovavimą 2022-11-10 parengiamajame posėdyje; pasirengimą atstovauti ir atstovavimą 2022-12-12 teismo posėdyje; pasirengimą atstovauti teisme 2023-01-12 posėdyje; pasirengimą atstovauti ir atstovavimą teisme 2023-03-01 teismo posėdyje; rašytiniu paaiškinimų rengimą; pasirengimą atstovauti ir atstovavimą 2023-04-18 teismo posėdyje. Atsakovė nurodo, jog pateiktuose teisinių paslaugų suvestinėse patvirtina, kad klientas UAB „Vingės logistika“ yra atsiskaičiusi už suvestinėje nurodytas teisines paslaugas.

61. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

62. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).

63. Tačiau įvertinus atsakovės pateiktą prašymą ir jo priedus matyti, jog atsakovė kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nepateikė įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų apmokėjimą. Kartu su prašymu buvo pateikta tik jos atstovo parengta pažyma apie suteiktas paslaugas, kurioje nurodyta, kad paslaugas gavusi atsakovė už pažymoje nurodytas paslaugas yra atsiskaičiusi. Toks patvirtinimas nėra tapatus buhalteriniam dokumentui, mokėjimo pavedimui, juolab, kad mokėtojas turėtų būti uždaroji akcinė bendrovė. Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovė, iš tiesų, yra patyrusį nurodomas išlaidas ir yra už jas apmokėjusi, todėl tokios išlaidos negali būti pripažintos realiai patirtomis, išleistomis atsakovės ir nepriteisiamos.

64. Tretieji asmenys V. S., R. K., M. S. pateikė prašymą priteisti po 1775,26 Eur jų patirtų procese bylinėjimosi išlaidų. Šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų 7, 8.2 punktuose nurodytų dydžių (1 775,26 Eur (2022 m. 3 ketv.) x 1,7), yra detalizuotos, pagrįstos ir apmokėtos, todėl priteistinos iš ieškovų S. A. S. ir A. B. po 887,63 Eur kiekvienam trečiajam asmeniui V. S., R. K., M. S.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinius atmesti.

Priteisti iš ieškovų A. B. ir S. A. S. po 887,63 Eur kiekvienam trečiajam asmeniui V. S., R. K., M. S.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.