- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-11
- Bylos Nr.
- e2-609-1146/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03440-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aivaras Naujalis
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- Marijampolės socialinės pagalbos centro, „Sonatos namai“
- Kategorijos
- 2.3.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.8.1Privalomas sprendimo nukreipimas skubiam vykdymui
- 3.4.1.6Bylų dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo ypatumai
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. J. dėl laikino motinos valdžios apribojimo tęsimo, tretieji asmenys Marijampolės socialinės pagalbos centras, VšĮ „Sonatos namai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas tęsti R. J. laikiną motinos valdžios apribojimą sūnaus D. G., atžvilgiu.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad R. J. yra nepilnamečio D. G., gimusio 2016 m. birželio 7 d., mama. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-551-570/2018 atsakovei R. J. neterminuotai apribota motinos valdžia sūnaus D. G. atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-251- 916/2021 panaikino Kauno apygardos teismo 2020-10-28 nutartį bei priėmė naują sprendimą - laikinai apriboti R. J. motinos valdžią sūnaus D. G. atžvilgiu. R. J. ir jos sutuoktinio šeimai, kurioje šiuo metu auga du mažamečiai vaikai, nuo 2018 m. liepos 2 d. taikomas atvejo vadybos procesas, socialinių bei kitų paslaugų teikimas. Atvejo vadybos proceso R. J. šeimai taikymo laikotarpiu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau - Skyrius) buvo gauta pranešimų dėl galimų mažamečių, augančių R. J. šeimoje, teisių pažeidimų, tačiau R. J. ir jos sutuoktiniui priimant specialistų pagalbą, bendraujant ir bendradarbiaujant su socialinę pagalbą teikiančiais specialistais toliau pranešimų apie galimus vaikų teisių pažeidimus R. J. šeimoje nebuvo gauta. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2021 m. liepos 1 d. nutartimi laikinai apribojus R. J. valdžią sūnaus D. G. atžvilgiu, Skyrius 2021 m. liepos 5 d. raštu kreipėsi į socialines paslaugas R. J. šeimai teikiančią įstaigą - Marijampolės socialinės pagalbos centrą, dėl paslaugų ir pagalbos organizavimo R. J., siekiant motinos ir nepilnamečio D. G. tarpusavio emocinio ryšio stiprinimo, siekiant sudaryti sąlygas D. G. augti motinos R. J. šeimoje. 2021 m. liepos 19 d. organizuotas R. J. šeimos atvejo vadybos posėdis, siekiant numatyti pagalbos priemones dėl mamos ir vaiko D. G. emocinių ryšių atkūrimo, vaiko svečiavimosi motinos namuose. Minėtame šeimos atvejo vadybos posėdyje dalyvavo R. J., globos įstaigos VšĮ „Sonatos namai“ direktorė, kuriuose nuolatos yra globojamas D. G., bei pagalbą šeimai teikiantys specialistai. R. J. šeimos atvejo vadybos 2021 m. liepos 19 d. posėdžio metu apžvelgus situaciją R. J. šeimoje, nepilnamečio D. G. poreikius bei kitą turimą informaciją apie šeimą, nuspręsta, kad motinos ir vaiko emocinių ryšių atkūrimui pirmieji keli susitikimai vyks dalyvaujant psichologui, vėliau nepilnametis kelias valandas svečiuosis R. J. šeimoje, kadangi dalyvaujančių specialistų nuomone, kliūčių vaikui svečiuotis R. J. namuose nėra, papildomai socialinė darbuotoja konsultuos vaiko motiną ir jos sugyventinį dėl saugios aplinkos vaikams užtikrinimo. R. J. 2021 m. liepos 15 d. kreipėsi į Skyrių dėl leidimo priimti laikinai svečiuotis sūnų D. G.. Skyrius 2021 m. liepos 30 d. priėmė teigiamą sprendimą dėl nepilnamečio D. G. svečiavimosi motinos namuose, nepasiliekant nakvoti. Skyriuje 2021 m. lapkričio 15 d. gautas raštas iš VšĮ „Sonatos namai“, kuriame nurodoma, kad R. J. sūnų nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. aplankė tris kartus, iš jų vieną kartą kartu su sutuoktiniu, vienas susitikimas vyko su psichologės pagalba (psichologės kabinete), kurio metu vaikas ilgai neišbuvo, pasišalino pas jį atlydėjusią darbuotoją, prašydamas eiti namo. Minėtame rašte taip pat nurodoma, kad kartais motina žadėdavo ateiti iš anksto numatytą dieną, tačiau atėjus susitikimo metui nepasirodydavo arba pateikdavo įvairių pasiteisinimų, pavyzdžiui, reikia pas gydytojus, jaunesnysis sūnus serga, neturi kam palikti prižiūrėti vaikų, saviizoliacija, prastas oras ir kt. Paskutinį kartą motina teisinosi, kad negali aplankyti savo vaiko, nes serga „cukralige“. R. J. su globos įstaigos darbuotojomis bendrauja, rašydama žinutes arba retais atvejais vaizdo skambučiu. VšĮ „Sonatos namai“ teigimu, skambučių metu vaikas mama nesidomi, prašo pakviesti jos vyrą, kurį vadina dėde, noriai kalbina jaunesniuosius brolius, stebi aplinką, jų turimus žaislus ir kitus daiktus. Berniukas klausinėja, kada ateis jo aplankyti, todėl motina jam visada prižada, bet savo pažadų nevykdo. R. J. kartais domisi, ar galėsianti vestis sūnų svečiuotis į jos namus, tačiau artimo ryšio su savo sūnumi nemezga, jo nelanko, o apsilankymų metu dažniausiai tyli, leidžia žaisti telefonu. Skyriaus specialistai 2021 m. lapkričio 24 d. aplankė VšĮ „Sonatos namai“ globojamą D. G., išklausė vaiko nuomonę apie jo santykius su mama. D. G. turi kalbėjimo sutrikimą, nerišliai kalba. Paklausus apie mamą, berniukas teigė, kad žino mamą, tačiau jos vardo negalėjo pasakyti. Vėliau pasakė, kad jos vardas R.. Pasakojo, kad vakar skambino dėdė ir sakė, kad „rytoj ateis“. Teigė, kas laukia kada ateis. Pokalbio metu prisiminė brolių vardus, pasakojo, kad „A.mažiukas, grįžo iš darželio, o A. sloguoja, neina į darželį“. D. pasakojo, kad gyvena gerai ir čia jam smagu, tačiau labiau norėtų pas mamą. Tačiau įvardinti, ar svečiavosi pas mamą namuose, vaikas negalėjo. Marijampolės socialinės pagalbos centre 2021 m. lapkričio 24 d. organizuotas R. J. pagalbos šeimai peržiūros posėdis. Minėto posėdžio metu dalyvavo R. J., kuri nurodė, kad su sūnumi dažniausiai bendravo telefonu. Pasak moters, sūnaus aplankyti negalėjo, nes spalio mėnesį globos namuose buvo karantinas. Lankėsi su sūnumi liepos mėnesį pas psichologę, tačiau vėliau psichologė susirgo ir tolimesnės konsultacijos nevyko. Pasak moters, konsultacijoje jai sekėsi gerai, sūnus daug žaidė su žaislais, nes jam jie buvo įdomūs, psichologė rodė, kaip su jais žaisti, ką tverti, kaip ką daryti. R. J. teigė, kad sūnui svečiuotis jos namuose neleido. Gavusi raštą iš Skyriaus, ji teiravosi globos įstaigos specialistės, ar galėtų atsivesti sūnų savaitgalį, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo, argumentuojant tuo, jog sūnų reikia lankyti. Taip pat nurodė, kad nėra parengtas svečiavimosi planas. Kartu moteris teigė, kad pirmadienį ji pasiteiravo globos įstaigos specialistės ar galės sūnų atsivesti į namus, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. Kartu R. J. nurodė, kad vasaros metu neturėjo galimybės palikti vaikus, todėl sūnaus lankymai buvo reti. R. J. teigimu, susitikimai su sūnumi buvo leidžiami tik penkiolikai minučių. Teigė, jog ji yra pajėgi auginti sūnų D. G.. Socialinė darbuotoja, darbui su R. J. šeima, minėto atvejo vadybos posėdžio metu nurodė, kad R. J. šeima yra motyvuota gerinti savo gyvenimo sąlygas. Visuomet priima socialinės darbuotojos teikiamas paslaugas, reaguoja į pastabas, kreipiasi pagalbos įvairiais šeimai aktualiais klausimais. Nuo 2021 m. kovo 20 d. nebuvo fiksuota girtavimo ir / ar vaikų nepriežiūros atvejų. Šiuo metu moteris laukiasi, atsakingai rūpinasi savo nėštumu, reguliariai lankosi pas nėštumą prižiūrinčią gydytoją, vyksta į Kauno klinikas atlikti tyrimų. R. J. sutuoktinis dirba, išlaiko šeimą, prisideda prie vaikų auginimo ir ugdymo. Kartu socialinė darbuotoja paaiškino, kad pusantro mėnesio sirgo R. J. vaikai, vėliau moteriai pasireiškė „nėščiųjų diabetas", todėl ji viena nevaikšto, nes nualpsta. R. J. vyras dirba nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Socialinės darbuotojos teigimu, motinos ir vaiko ryšys nėra pradėjęs megztis, išskyrus, tai, kad jie vienas kitą žino. Teigė, kad šiuo metu D. G. dar negali gyventi su mama, tačiau motinos ir vaiko ryšys formuotųsi sūnui lankantis šeimoje. Socialinės darbuotojos teigimu. R. J. vaikais, kurie auga jos šeimoje, rūpinasi tinkamai. Įvertinus aplinkybes, jog nuo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimo dėl neterminuoto R. J. motinos valdžios apribojimo mažamečio D. G. atžvilgiu, moters gyvenime fiksuojami teigiami pokyčiai, moteris rūpinasi dviem savo mažamečiais vaikais, kurie auga jos šeimoje, šeima priima specialistų pagalbą bei stengiasi vykdyti jiems paskirtus įpareigojimus, taip pat įvertinus, jog pagalba R. J. atkuriant tarpusavio ryšį su sūnumi D. G. galimai buvo nepakankama - buvo organizuotas tik vienas vaiko ir mamos susitikimas dalyvaujant psichologui, psichologei susirgus, konsultacijos nutrūko, kitas specialistas nebuvo pasiūlytas; vaiko globėjui ir mamai susitarti dėl vaiko svečiavimosi mamos namuose ar mamai su sūnumi pasivaikščioti kitoje neutralioje vietoje nepavyko, R. J. į Skyrių dėl kylančių sunkumų bendraujant su vaiku nesikreipė, 2021 m. gruodžio 20 d. organizavo pasitarimą su VšĮ „Sonatos namai" ir Marijampolės socialinės pagalbos centro specialistais dėl tolimesnės pagalbos R. J. organizavimo, siekiant susigrąžinti vaiką D. G. į šeimą. Numatyta, jog reikalinga užtikrinti tęstinius susitikimus mamai su vaiku dalyvaujant psichologui. įvertinus susitikimų pas psichologą produktyvumą, palaipsniui vaiką išleisti svečiuotis pas mamą ir / ar pabūti dviese parke (galima ir specialisto priežiūra), numatyti ir individualias psichologo konsultacijas R. J., siekiant gilinti motinos žinias bei supratimą apie vaiko poreikius ir jų patenkinimą. Ieškovas mano, kad reikalinga tęsti laikiną R. J. motinos valdžios apribojimą, kadangi nuo 2021 m. liepos 5 d. teikiama pagalba R. J. galimai buvo nepakankama, atsakovės šeimoje pasitaikė objektyvių aplinkybių, kurios trukdė efektyviam motinos ir vaiko ryšio atkūrimui, bei reikalinga dar laiko siekiant įvertinti R. J. pasirengimą pačiai auginti mažametį sūnų D. G. bei siekiant įvertinti tikruosius moters ketinimus susigrąžinti vaiką į savo šeimą (el. b. l. 1-4).
Atsakovei R. J. teismo procesiniai dokumentai ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti tinkamai, tačiau nustatytu terminu atsiliepimas nebuvo pateiktas (el. b. l. 5). Teismui atsiųstame elektroniniame laiške, kuriame prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodė, kad su ieškiniu sutinka (el. b. l. 18).
Atsiliepimas
Atsakovės R. J. atstovė advokatė A. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su atsakove susisiekti nepavyko. Galutinę poziciją dėl ieškinio nurodys teismo posėdžio metu (el. b. l. 12-13).
Trečiajam asmeniui VšĮ „Sonatos namai“ procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per nustatytą terminą atsiliepimas nebuvo gautas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Marijampolės socialinės pagalbos centras teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad ieškovo ieškinį prašo tenkinti. Mano, kad šiuo metu yra išlikę objektyvių aplinkybių, dėl kurių reikalinga tęsti laikiną R. J. motinos valdžios apribojimą, siekiant panaikinti atsakovės šeimoje esančias problemas bei įvertinti moters ryžtą ir norą susigrąžinti vaiką į šeimą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškinimų metu nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir ieškinyje. Papildomai nurodė, jog pagrindinė problema yra motinos ir vaiko ryšio nebuvimas. Vaikas iš šeimos buvo paimtas trijų mėnesių, galimybės formuoti vaiko ryšį nebuvo, nes vaikas buvo mažas. Po kelių metų buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Skyrius kreipėsi į Marijampolės socialinės pagalbos centrą, siekiant atkurti motinos ryšį su vaiku, tačiau vaikas su mama nuo 2021 m. liepos mėnesio buvo susitikęs tik tris kartus. Motina dažai neatvykdavo susitikti su sūnumi dėl įvairių priežasčių, tačiau mano, kad ir nepakankama pagalba buvo suteikta atsakovei. Susitikimas su psichologe buvo organizuotas tik vienas. Atsakovė psichologo konsultacijose lankėsi tik kartą, nelankė priklausomybių ligų konsultanto, neteikia išlaikymo. Atsakovei buvo siūlytos psichologo individualios paslaugos, tačiau atsakovė šios paslaugos atsisakė. Tiksliai negali pasakyti ar atsakovei buvo siūlytos nuotolinės psichologo konsultacijos. Visą laikotarpį trūko ir pačios moters iniciatyvos. Alkoholio problemos nebuvo fiksuota nuo 2021 m. kovo mėn. Tačiau ši problema buvo ilgametė, todėl priklausomybių ligų konsultanto konsultacijos paliktos. Atsakovė priteistą išlaikymą vaikui galėjo teikti bent dalinai, nors nurodė, kad atsakovė pajamų negauna. Atsakovei nepavyko sustiprinti ryšio su vaiku ir dėl objektyvių priežasčių. Buvo tarp atsakovės ir globėjo tam tikras nesusikalbėjimas, tačiau specialistai tarpininkavo. Vaiką atsakovė yra auginusi tik tris mėnesius. Globėjas labai ragino atsakovę atvykti, kad ji būtų supažindinta su vaiko sveikatos problemomis, jo elgesio subtilybėmis ir kt. Mano, kad atsakovė gali pasiekti teigiamą rezultatą. Šiuo metu tinkamai rūpinasi auginamais vaikais. Kovo mėnesį dar vienas vaikelis turėtų gimti. Atsakovės vaikui gimus, ieškovas susisieks su specialistais, informuos apie konsultacijas nuotoliniu būdu.
Atsiliepimas
Atsakovės R. J. atstovė advokatė A. N. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė su reikalavimu sutinka. Paaiškino, kad per mažai dėjo pastangų bendrauti su vaiku. Ji įvardijo, kad jos sveikata pakankamai prasta, vaikai sirgo, buvo izoliacija. Antrą kartą nepavyko susitikti su vaiku dėl jos pablogėjusios sveikatos būklės. Atsakovė mano, kad gimus vaikeliui pagerės jos sveikata ir ji galės stiprinti ryšį su vaiku. Namuose jokių problemų nėra. Atsakovė akcentuoja, kad nori susigrąžinti vaiką, turi sąlygas tam, galės užauginti visus vaikus. Atsakovė patvirtino, kad yra pasiryžusi nuotoliniu būdu konsultuotis tiek su psichologu, tiek ir su priklausomybių ligų konsultantu. Nurodė, kad jai nebuvo siūlomos nuotolinės konsultacijos.
Trečiojo asmens Marijampolės socialinės pagalbos centras atstovas paaiškino, jog atsakovei paslaugos teikiamos nuo 2012 metų. Atsakovė vykdė ne visus įpareigojimus. Atsakovė stengėsi bendrauti su socialine darbuotoja. Atsakovei buvo sudarytos sąlygos bendrauti su sūnumi, tačiau atsakovė dažnai rasdavo pasiteisinimų nesusitikti su sūnumi. Tarp atsakovės ir vaiko nėra susiformavęs stiprus emocinis ir fizinis ryšys. Atsakovė atsisakė individualių psichologo konsultacijų, motyvuodama tuo, kad jaučiasi gerai. Mano, kad yra poreikis tęsti atsakovės laikiną motinos valdžios apribojimą, siekiant išspręsti problemas ir įvertinti atsakovės ryžtą keisti situaciją.
Trečiojo asmens VšĮ „Sonatos namai“ atstovė nurodė, kad su reikalavimu sutinka. Paaiškino, kad įstaiga nuolat inicijavo ir skatino atsakovę susitikti su vaiku, tačiau atsakovė nedėjo pakankamai pastangų. Vaikas deda daugiau pastangų susigrąžinti mamą, nei pati motina. Atsakovė nuolat ieško pasiteisinimų. Suplanavus susitikimus, neatvyksta. Skambučių metu pokalbio nepalaiko. Niekada nėra sakiusi, kad myli vaiką ir pan. Su vaiku buvo leista bendrauti ne tik po 15 minučių, atsakovė buvo informuota, kad su vaiku gali susitikti ir būti kitoje įstaigos patalpoje, kuri pilnai dezinfekuojama ir ilgesnį laiką. Vaiko ryšys su motina turi megztis pamažu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnametis D. G., gimęs 2016 m. birželio 7 d., yra R. J. (buvusi P.) sūnus. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-551-570/2018 atsakovei R. J. neterminuotai apribota motinos valdžia sūnaus D. G. atžvilgiu. R. J. kreipėsi į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-807-374/2020, pareiškimą netenkino. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliacinį skundą, 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021 panaikino Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį bei priėmė naują sprendimą - laikinai apriboti R. J. motinos valdžią sūnaus D. G. atžvilgiu. 2021 m. liepos 19 d. sudarytas pagalbos planas. 2021 m. liepos 30 d. pagal R. J. prašymą, Skyrius priėmė teigiamą sprendimą dėl D. G. svečiavimosi R. J. namuose be nakvynės iki susiformuos tvirtas emocinis ryšys su biologine šeima. 2021 m. lapkričio 24 d. pagalbos plano peržiūros metu konstatuota, kad R. J. nevykdė šių pagalbos plano priemonių: lankytis priklausomybių konsultanto konsultacijas dėl galimos priklausomybės nuo alkoholio ir tolimesnių veiksmų sprendžiant alkoholio vartojimo problemą; prisidėti prie vaiko išlaikymo. Iš dalies vykdė: lankyti psichologo konsultacijas, siekiant emocinio ryšio su sūnumi stiprinimo; stiprinti emocinį ryšį su vaiku, lankyti jį ir kt.; skirti individualaus dėmesio vaikui. Taip pat nustatyta, kad D. G. nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d. nustatytas vidutinis neįgalumas, bei laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d. nustatyti specialieji poreikiai – pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Dėl laikino motinos valdžios apribojimo tęsimo
Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.
LR CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būti parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
LR CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.
LR CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.
LR CK 3.183 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.
Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį ginčą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).
Be to, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
Bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovė R. J. vis tik siekia susigrąžinti savo sūnų į šeimą. Ji vykdo daugumą pagalbos plane numatytų pagalbos priemonių, kreipėsi dėl leidimo sūnui D. G. svečiuotis jos namuose, nors ir su trukdžiais ir nesavalaikiai, bet keletą kartų susitiko su sūnumi, bendravo vaizdo ryšio perdavimo priemonėmis, telefonu, trumposiomis SMS žinutėmis. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir objektyvios priežastys, kurios galėjo prisidėti prie to, kad pagalbos plane numatytų priemonių atsakovei nepavyko įgyvendinti, t. y. atsakovės nėštumas ir dėl jo pablogėjusi sveikata, valstybėje paskelbtas karantinas, jos šeimoje auginami du vaikai (jų susirgimai), atsakovei galimai neišaiškinta galimybė psichologo ir priklausomybių ligų konsultanto konsultacijas lankyti nuotoliniu būdu, neteikia vaikui priteisto išlaikymo, nes negauna pajamų (nedirba, Sodros duomenimis augina vaiką iki trejų metų), kt. Taip pat nustatyta, kad ir pati atsakovė R. J. nedėjo pakankamai pastangų siekiant vaiką susigrąžinti į šeimą. Esant šių priežasčių visumai, iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos nėra pasiektas pagrindinis tikslas – sukurti ir sustiprinti vaiko ir motinos (šeimos) fizinį ir emocinį ryšį, tam, kad vaikas galėtų grįžti į šeimą. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė yra pasiryžusi vaiką susigrąžinti į šeimą, priimti visas pagalbos priemones. Teismo vertinimu, svarbia aplinkybe, kad situacija šeimoje kinta teigiama linkme laikytina ir tai, kad šeimoje nėra fiksuojama alkoholio vartojimo atvejų, šeimoje auga du vaikai, jie tinkamai aprūpinti. Ir nors šiuo metu dar nėra galimybės daryti išvadą, kad esami pokyčiai jau pasiekė pagrindinį tikslą, tačiau atsakovei stengiantis toliau keisti savo gyvenimą, per atitinkamą laiką, tikėtina, pokyčiai bus pasiekti ir galės būti sprendžiamas klausimas dėl vaiko grąžinimo į šeimą.
Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad nuo laikinojo motinos valdžios apribojimo situacija atsakovės šeimoje nepasikeitė, t. y. neišnyko visi laikinojo motinos valdžios apribojimo pagrindai, tačiau kartu nėra pagrindo išvadai, kad jos požiūris ir elgesys visiškai nesikeičia (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Teigiami pokyčiai atsakovės R. J. gyvenime vyksta, tačiau dėl objektyvių ir kitų priežasčių tikslas dar nėra pasiektas, todėl įvertinus ir nepilnamečio D. G. teises ir teisėtus interesus, darytina išvada, jog dabartinėje situacijoje tikslinga tęsti laikiną motinos valdžios apribojimą (CK 3. 180 straipsnio 2 dalis).
Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-551-570/2018, <...> iš R. J. priteistas materialinis išlaikymas sūnui D. G. po 60 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės. D. G. gyvenamoji vieta nustatyta Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. 2019 m. birželio 19 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3634-301/2019, Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namų administracija buvo atleista nuo nepilnamečio D. G. nuolatinio globėjo ir turto administratoriaus pareigų ir pavesta VšĮ „Sonatos namai“ administracijai vykdyti nepilnamečio D. G. nuolatinio globėjo pareigas, nustatyta nepilnamečio D. G. gyvenamoji vieta VšĮ „Sonatos namai“, todėl teismas šiais klausimais nepasisako (CPK 496¹ straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad už kitus reikalavimus bylose mokamas 100,00 Eur žyminis mokestis. Pateikiant procesinius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t. y. 75,00 Eur. Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. (8.2Mr) TP-22-T-83-354 atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. vasario 2 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodoma, jog šioje byloje valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 200 Eur. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 406 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Tęsti laikiną motinos valdžios apribojimą R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.