- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- e2YT-807-374/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00040-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- D. J., VšĮ Sonatos namai
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant S. B.,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei R. L.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. J., VšĮ Sonatos namai, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. J. teismo prašo panaikinti 2018-01-08 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimu R. J. paskirtą neterminuotą motinos valdžios apribojimą sūnaus D. G., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Pareiškėja nurodo, kad 2018 m. sausio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimu jai buvo neterminuotai apribota molinos valdžia sūnaus D. G., gim. (duomenys neskelbtini)., atžvilgiu. Tuo pačiu sprendimu tėvo valdžia buvo apribota ir Dominyko tėvui I. G.. D. G. šiuo metu gyvena VšĮ Sonatos namai.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja pripažino, kad ne visą laiką tinkamai vykdė savo pareigas sūnaus D. atžvilgiu, tačiau po to, kai D. iš Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namų buvo perkeltas į VšĮ Sonatos namai Marijampolėje, pareiškėjos teigimu, jai atsirado galimybės lankyti sūnų ir su juo bendrauti. Nuo 2019 m. spalio mėnesio, pareiškėjos teigimu, jį aplankė jau keletą kartų, bendravo su juo, atveždavo lauktuvių. Pareiškėja įsitikinusi, kad vaikas prisirišo prie jos, mamos laukia, susiformavo geras ryšys, todėl pareiškėja siekia jį auginti pati.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad esminis dalykas, dėl ko jai turėtų būti panaikintas motinos valdžios apribojimas, yra tas, kad pareiškėja pakeitė savo gyvenimo būdą ir nustojo vartoti alkoholį. 2016, 2018 metais buvo užsikodavusi nuo alkoholio, alkoholio nebevartoja nuo 2018 metų iki šiol. Pareiškėjos nuomone, šią aplinkybę iš dalies patvirtina pareiškėjos pateiktos pažymos apie siuntimą į gydymo įstaigą ir suteiktą gydymą.
Pareiškėjos teigimu, 2018 metų lapkričio mėnesį jai buvo paskirtas dviejų kambarių suremontuotas socialinis būstas su visu apstatymu. Šiuo metu pareiškėja jau į jį su šeima įsikėlusi. Pareiškėjos nuomone, yra sudarytos tinkamos buities sąlygos vaikui augti pas motiną.
Pareiškėja nurodo, kad ji susituokusi su D. J., su juo turi pusės metų kūdikį A. J.. Dar pati augina Dominyko brolį A. G., kuris yra dviejų metų amžiaus. A. gyvenamoji vieta buvo nustatyta 2018 m. liepos 13 d. teismo sprendimu. Pareiškėja teigia, kad A. tėvas išlaikymo neteikia, už jį moka Vaikų išlaikymo fondas. Pareiškėjos nuomone, D. ir A. gyvenimas su motina geriausiai atitiktų abiejų broliukų interesus - jie gyventų kartu vienoje šeimoje su savo biologine motina. Pareiškėja nurodė, kad ji dar turi du vaikus - L. Z. ir K. Z., gyvenančius su savo tėvu, su kuriuo vaikų gyvenamoji vieta nustatyta 2018 m. sausio 8 d. teismo sprendimu.
Pareiškėja teigia, kad jos šeimos pajamas sudaro vaikų pinigai - kiekvienam po 70 eurų, socialinė 88 eurų pašalpa ir 68 eurai, mokami iš Vaikų išlaikymo fondo A. G., sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis apie 600 eurų. Pareiškėjos nuomone, tai nėra didelės pajamos, tačiau minimalūs vaikų poreikiai bus patenkinti, perspektyvoje, sutuoktinis tikisi gauti didesnes pajamas, o pareiškėja - paauginusi Aurimą, taip pat ieškosis darbo.
Suinteresuotas asmuo D. J. su pareiškimu sutinka.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VšĮ Sonatos namai atstovė S. D. su pareiškimu nesutinka. Atstovė nurodė, kad pareiškėja R. J. sūnų D. G. VšĮ „Sonatos namai“ lanko nuo 2019-10-30. Nuo 2019-10-30 iki 2019-11-15 R. J. aplankyti sūnaus į VšĮ „Sonatos namai“ buvo atėjusi keturis kartus, berniukui atnešė lauktuvių. VšĮ „Sonatos namai“ teigimu, paskutinį kartą R. J. skambino ir dėl susitikimo tarėsi 2019-12-14. Tuo metu D. G. sirguliavo, todėl buvo susitarta susitikimą nukelti keliomis dienomis vėliau, kol berniukas pasveiks. Pasak VšĮ „Sonatos namai“ atstovės, daugiau R. J. skambučių, apsilankymų ir pasimatymų su sūnumi nebuvo. VšĮ „Sonatos namai“ atstovė nurodė, kad susitikimų metu motinos ir sūnaus bendravimas trukdavo apie pusvalandį. R. J. vieną kartą sūnaus aplankyti buvo su savo sutuoktiniu, o keletą kartų pareiškėja įstaigoje nepasirodė, nors buvo pažadėjusi. VšĮ „Sonatos namai“ atstovė nurodė, kad R. J. niekada nesidomėjo mažamečio raida, sveikata, ugdymu bei kitais jo poreikiais. Mažamečio globėjo teigimu, emocinis ryšys tarp D. G. ir jo motinos nesivysto, R. J. neparodo jokių motiniškų jausmų savo sūnui, laikosi atokiai, stebėtojo vaidmenyje, nesugeba įsitraukti į žaidybines veiklas kartu su vaiku. VšĮ „Sonatos namai“ nurodė, kad motina prie vaiko išlaikymo neprisideda.
Atstovė nurodė, kad D. G. nustatytas didelis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis. Berniukas kalba daug, trumpais sakiniais, tartis neaiški. Vyksta logopedo ir specialiojo pedagogo konsultacijos Marijampolės ligoninėje ir Marijampolės daugiafunkciniame centre-mokykloje „Žiburėlis“, kurį jis lanko nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio. D. G. fizinio aktyvumo metu greitai pavargsta, sudrėksta delniukai, giliai kvėpuoja, profilaktiškai numatytos vaikų kardiologo konsultacijos nuo 2020-01-24, o 2020-02-05 pirminis vizitas pas vaikų ir paauglių psichiatrą konsultacijoms. Einant greitesniu žingsniu, mažametis tampa nevikrus, pinasi kojos, griūna, neišlaiko pusiausvyros. VšĮ „Sonatos namai“ nurodė, kad didesnių nusiskundimų dėl D. G. sveikatos nepastebėta. Berniukas naktį išmiega ramiai, čiulpia nykštuką, labai stiprių emocijų nepasireiškia. Mažametis noriai bendrauja, daug šypsosi, yra linksmas, judrus, siekia apkabinti, prisiglausti jaučiamas prieraišumo.
Atstovės teigimu, pareiškėja R. J. kartais žadėdavo ateiti, bet įstaigoje nepasirodydavo, apie neatvykimo priežastis telefonu neinformuodavo. Moteris paskambinusi niekada nepasidomėdavo sūnaus kasdienine veikla, sveikatos būkle ar pasakiusi, kad pasiilgo sūnaus. R. J. ir mažamečio D. G. susitikimai vyksta įstaigoje, tačiau leidžiant oro sąlygoms motina kartu su sūnumi gali eiti pasivaikščioti parke ar kitoje vietoje. R. J. bendravimas su sūnumi trunka ilgiau pusvalandį, nors svečiavimosi laikas gali būti daug ilgesnis. Motina greitai pasišalina iš įstaigos, nors yra galimybė su sūnumi pabūti ilgiau. D. G. supranta, kad tai yra „mama“, bet didesnio susidomėjimo ja neparodo, nes trūksta R. J. pastangų užmegzti šiltesnį bendravimą su vaiku. Susitikimų metu pastebima, jog nesiformuoja stipresnis tarpusavio ryšys tarp motinos ir sūnaus, nerodomos emocijos - džiaugsmas ar liūdesys, negebama užsiimti bendra žaidybine veika, vyrauja motinos kaip stebėtojo vaidmuo. VšĮ Sonatos namai darbuotojams bendraujant su R. J. asmeniškai, visuomet išgirstami tik motinos rūpesčiai su jos auginamais vaikais, o kokį vaidmenį atlieka D. G. jos gyvenime: džiaugsmus, laimę, meilę, tarpusavio ryšį ir kitus lūkesčius, ji niekada nevardijo.
VšĮ Sonatos namai atstovė nurodė, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl COVID-19 viruso plitimo, nuo 2020-03-16 paskelbus visuotinį karantiną, pareiškėja R. J. savo mažamečio sūnaus D. G. VšĮ Sonatos namuose nuo 2020-02-02 iki 2020-04-21 neaplankė nei karto. Per šį laikotarpį motina apie sūnaus sveikatą pasidomėjo du kartus (2020-03-27 ir 2020-04-17 per „Messenger“ programą), parašydama trumpas žinutes: kaip laikosi D., ar neserga, kitus tris kartus rašomose žinutėse buvo užduodami klausimai: kada VšĮ Sonatos namai baigsis karantinas, ar ilgai tęsis ir parašė, kad su ja namuose gyvenantys D. broliai yra sveiki. Pamatyti savo mažametį sūnų ir pasikalbėti vaizdo skambučiu noro neišsakė, nors sudarytos visos sąlygos bendrauti pasirinkta vaizdo skambučio programėle. R. J. niekada parašytoje žinutėje nepasidomėdavo vaiko raida, ugdymu, lavinimu, pomėgiais, kasdiene veikla ar pasakiusi, kad pasiilgo sūnaus. Atstovės nuomone, motina ir anksčiau neišreiškė didesnio rūpesčio savo sūnaus atžvilgiu, todėl artimas ryšys nesiformuoja dėl neatsakingo R. J. požiūrio į galimybę susigrąžinti mažametį į savo šeimą, kuri šiuo metu D. G. yra visiškai svetima.
Atstovės nuomone, tenkinti pareiškėjos prašymą panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą D. G. atžvilgiu kol kas nėra pagrindo, nes ryšys tarp vaiko ir motinos yra labai silpnas, motina dar nepasiruošusi pati auginti ir prižiūrėti sūnų.
Išvadą teikianti institucija Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius su pareiškimu nesutinka. Išvadoje nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pakeitė savo gyvenimo būdą, gydosi, nevartoja alkoholio, šiuo metu augina du mažamečius vaikus, turi geras gyvenimo sąlygas, stengiasi bendradarbiauti su skyriaus paskirtais socialiniais darbuotojais, tačiau įvertinus VšĮ Sonatos namai pateiktą informaciją, akivaizdu, kad pareiškėja dar nėra atkūrusi ryšio su sūnumi D., nepakankamai domisi sūnaus vystymusi bei sveikata, todėl sutinkamai su Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos preambule, kurioje nurodyta, jog vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą, bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 2 punkte įtvirtintas biologinės šeimos prioriteto principu, kuris reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams, įvertinus aplinkybę, jog šiuo metu galimai neatsikūręs mažamečio D. G. ir jo motinos R. J. emocinis ryšys, tenkinti pareiškimo nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas netenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėja R. J. yra mažamečio D. G., gim. (duomenys neskelbtini), motina, kuriai 2018-01-08 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia sūnaus D. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Pareiškimu R. J. prašo panaikinti teismo sprendimu neterminuotą motinos valdžios apribojimą.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus. Vaiko interesų ir gerovės prioritetas visose visuomenės ir valstybės gyvenimo srityse įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia , kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tokiu būdu, Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (CK 3.3 str.) ir atsižvelgti į vaiko, kuris turi teisę dalyvauti sprendžiant bet kokį su juo susijusį klausimą ir teisę laisvai išreikšti savo nuomonę, pažiūras, visais su juo susijusiais klausimais, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams ( CK 3.177 str. , 3.183 str.3 d., CPK 380 str. ) .
Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas. Pareiškėjos sūnus D. neįvaikintas, gyvena VšĮ Sonatos namai.
Pareiškėja teigia, kad ji pakeitė savo gyvenimo būdą, suprato visas savo klaidas ir pasižadėjo ateityje stengtis prižiūrėti ir rūpintis vaikais. Du mažamečiai vaikai gyvena su ja, jais pagal galimybes rūpinasi.
Šeima yra pagrindinė vaiko socializacijos aplinka, kurioje vaikas yra auklėjamas tėvų ir, veikiamas socialinės aplinkos, auklėjasi pats savaime. Šeimoje vaikas turi įgauti saugumo jausmą, pasitikėjimą savimi, perimti šeimos tradicijas ir mokytis gyvenimo būdo.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas įtvirtina Vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principus kuriais privalo vadovautis tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys: 1) geriausių vaiko interesų prioriteto – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą; 2) biologinės šeimos prioriteto – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią galimas tik kraštutiniu atveju, kai, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tai yra neišvengiama ir būtina, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba reikšmingos žalos jo sveikatai atsiradimui, ir nėra galimybių vaiko apsaugoti kitais būdais.
Įstatymas numato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). CK 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatytos tėvų valdžios ribojimo panaikinimo sąlygos, įrodymai, kad: 1) tėvai (ar vienas iš jų) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios apribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina įrodyti esant visas tris sąlygas.
Pažymėtina, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl tėvai siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo/motinos pareigas ir rūpintis vaiku. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tėvai, siekiantys, kad tėvų valdžios ribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės (tėvų pastangos išlaikyti ryšius su vaikais, domėtis jų reikmėmis, ugdymu, vystymusi, tinkamos gyventi aplinkos sukūrimas ir išlaikymas, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjai nustatyta įrodinėjimo pareiga patvirtinti aplinkybes, kad jos elgesys yra pasikeitęs, ji gali tinkamai auklėti vaikus ir kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja įrodė, jog padarė žymią pažangą, nes nevartoja alkoholio, lankė savo sūnų, tačiau šios pastangos nėra pakankamos, kad ji galėtų savarankiškai auginti tris nepilnamečius vaikus, iš kurių vienam - D. G. nustatytas didelis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis.
Įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai trūksta žinių ir įgūdžių, susijusių su sūnaus sveikatos ir elgesio sutrikimais bei su tuo susijusiais poreikiais. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad jai reikalinga pačiai imtis aktyvių veiksmų, kreiptis pagalbos, patarimo į socialinius darbuotojus, vaikų teisų apsaugos specialistus dėl D. G. sveikatos problemų sprendimo būdų, jo auklėjimo ir kitų poreikių užtikrinimo. Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė, kad dėjo pakankamai pastangų norėdama įgyti žinių ir įgūdžių, susijusių su sūnaus sveikatos ir elgesio sutrikimais bei su tuo susijusiais poreikiais, taip pat specialistų nuomone, pareiškėja neatkūrė ryšio su sūnumi, ji pakankamai nesidomi sūnaus gyvenimu, sveikata bei problemomis.
Pagrindinės vaiko teisės numatytos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Tėvai privalo užtikrinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Vaikas turi teisę į mokslą, į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatą bei poreikius. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos žaisti. Tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Be to, pažymėtina, kad tėvai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu ir kita. Šiuo atveju pareiškėja, siekdama, kad motinos valdžios ribojimas būtų panaikintas, turi dėti visas pastangas, kad priežastys, dėl kurių buvo apribota motinos valdžia, būtų pašalintos. Pareiškėja privalo įrodyti, kad jai sugrąžinus sūnų D. G., ji pati būtų pajėgi užtikrinti vaiko ugdymą, sveikatos priežiūrą, lavinimą, mokymą ir kita. Teismo vertinimu, pareiškime nurodyti teiginiai apie jos pajėgumą užtikrinti vaiko interesus yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio, t.y. siektini pareiškėjos ketinimai ir tikslai, tačiau kelia abejones dėl realios galimybės ketinimus įgyvendinti - šiuo metu neįrodo realių pareiškėjos galimybių pasirūpinti visais vaikais, užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.
Kaip minėta, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Todėl pasikeitus situacijai ir pareiškėjui pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį (pareiškėja turi susirasti darbą; pradėti realiai bendrauti su sūnumi D., savo doru elgesiu siekti vaiko palankumo savo atžvilgiu; priimti Vaikų teisių apsaugos tarnybos teikiamą pagalbą, vykdyti jų rekomendacijas ir galimą veiksmų planą, siekiant susigrąžinti vaiką ir pan.), t. y. išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, pareiškėja turi galimybę kreiptis dėl neterminuoto apribojimo panaikinimo.
Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ne tik CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, bet ir CK 3.181 straipsnyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus šalių pasisakymus bei byloje nustatyta aplinkybes, spręstina, kad nenustatytos motinos valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos, nustatytos CK 3.181 straipsnyje, todėl pareiškimas netenkintinas.
Pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų išieškojimo atleista (CPK 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
Pareiškimą netenkinti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.