- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- e2A-1492-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00040-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Virginija Lozoraitytė, Izolda Nėnienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- D. J., viešajai įstaigai „Sonatos namai“
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Virginijos Lozoraitytės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. atstovės advokatės A. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-807-374/2020 pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. J., viešajai įstaigai „Sonatos namai“ dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. J. su pareiškimu kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą prašydama panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjai paskirtą neterminuotą motinos valdžios apribojimą sūnaus D. G., gim. (duomenys neskelbtini) , atžvilgiu.
2. Pareiškėja nurodė, kad D. G. šiuo metu gyvena VšĮ „Sonatos namai“, todėl jai atsirado galimybės lankyti sūnų ir su juo bendrauti. Nuo 2019 m. spalio mėnesio pareiškėja vaiką aplankė jau keletą kartų, bendravo su juo, atveždavo lauktuvių. Pareiškėja įsitikinusi, kad vaikas prisirišo prie jos, motinos laukia, tarp jų susiformavo ryšys, todėl pareiškėja siekia jį auginti pati. Nurodė, kad pareiškėja pakeitė savo gyvenimo būdą ir nustojo vartoti alkoholį. 2016, 2018 metais buvo užsikodavusi nuo alkoholio, alkoholio nebevartoja nuo 2018 metų iki šiol. Pareiškėjai 2018 m. lapkričio mėnesį buvo paskirtas dviejų kambarių suremontuotas socialinis būstas su visu apstatymu, į kurį pareiškėja su šeima įsikėlusi, todėl yra sudarytos tinkamos buities sąlygos vaikui augti pas motiną. Nurodė, kad ji susituokusi su D. J., su juo turi pusės metų kūdikį A. J.. Dar pati augina D. brolį A. G., kuris yra dviejų metų amžiaus. D. ir A. gyvenimas su motina geriausiai atitiktų abiejų brolių interesus - jie gyventų kartu vienoje šeimoje su savo biologine motina. Pareiškėja nurodė, kad ji dar turi du vaikus - L. Z. ir K. Z., gyvenančius su savo tėvu, su kuriuo vaikų gyvenamoji vieta nustatyta 2018 m. sausio 8 d. teismo sprendimu. Pareiškėjos šeimos pajamas sudaro vaikų pinigai - kiekvienam po 70 Eur, socialinė 88 Eur pašalpa ir 68 Eur, mokami iš Vaikų išlaikymo fondo A. G., sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis apie 600 Eur. Pareiškėjos nuomone, tai nėra didelės pajamos, tačiau minimalūs vaikų poreikiai bus patenkinti.
3. Suinteresuotas asmuo D. J. su pareiškimu sutiko.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VšĮ „Sonatos namai“ su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėja sūnų D. G. VšĮ „Sonatos namai“ lanko nuo 2019 m. spalio 30 d. Nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. pareiškėja aplankyti sūnaus buvo atėjusi keturis kartus, berniukui atnešė lauktuvių. VšĮ „Sonatos namai“ teigimu, paskutinį kartą R. J. skambino ir dėl susitikimo tarėsi 2019 m. gruodžio 14 d. Tuo metu D. G. sirguliavo, todėl buvo susitarta susitikimą nukelti keliomis dienomis vėliau, kol berniukas pasveiks. Daugiau R. J. skambučių, apsilankymų ir pasimatymų su sūnumi nebuvo. Susitikimų metu motinos ir sūnaus bendravimas trukdavo apie pusvalandį. R. J. niekada nesidomėjo mažamečio raida, sveikata, ugdymu bei kitais jo poreikiais. Emocinis ryšys tarp D. G. ir jo motinos nesivysto, R. J. neparodo jokių motiniškų jausmų savo sūnui, laikosi atokiai, stebėtojo vaidmenyje, nesugeba įsitraukti į žaidybines veiklas kartu su vaiku. Motina prie vaiko išlaikymo neprisideda. D. G. nustatytas didelis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis. Nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbus visuotinį karantiną, pareiškėja savo vaiko neaplankė nei karto. Apie sūnaus sveikatą pasidomėjo du kartus per „Messenger“ programą, parašydama trumpas žinutes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškimo netenkino.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra mažamečio D. G., gim. (duomenys neskelbtini), motina, kuriai 2018 m. sausio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia sūnaus D. G. atžvilgiu. Pareiškėjos sūnus D. neįvaikintas, gyvena VšĮ „Sonatos namai“. Pareiškėja įrodė, jog padarė žymią pažangą, nes nevartoja alkoholio, lankė savo sūnų, tačiau teismo vertinimu šios pastangos nėra pakankamos, kad ji galėtų savarankiškai auginti tris nepilnamečius vaikus, iš kurių vienam - D. G. nustatytas didelis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjai trūksta žinių ir įgūdžių, susijusių su sūnaus sveikatos ir elgesio sutrikimais bei su tuo susijusiais poreikiais. Pareiškėja neįrodė, kad dėjo pakankamai pastangų norėdama įgyti žinių ir įgūdžių, susijusių su sūnaus sveikatos ir elgesio sutrikimais bei su tuo susijusiais poreikiais, taip pat specialistų nuomone, pareiškėja neatkūrė ryšio su sūnumi, ji pakankamai nesidomi sūnaus gyvenimu, sveikata bei problemomis. Pareiškėja privalo įrodyti, kad jai sugrąžinus sūnų D. G., ji pati būtų pajėgi užtikrinti vaiko ugdymą, sveikatos priežiūrą, lavinimą, mokymą ir kita.
7. Teismo vertinimu, pareiškime nurodyti teiginiai apie jos pajėgumą užtikrinti vaiko interesus yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio, t. y. siektini pareiškėjos ketinimai ir tikslai, tačiau kelia abejones dėl realios galimybės ketinimus įgyvendinti - šiuo metu neįrodo realių pareiškėjos galimybių pasirūpinti visais vaikais, užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
8. Apeliaciniame skunde pareiškėjos atstovė prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
8.1. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas, pažeidžiant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nurodytus vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principus, biologinės šeimos prioriteto principą;
8.2. Pareiškėja vykdo visus socialinio darbuotojo nurodymus, nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2020 m. kovo 2 d. D. aplankė 13 kartų, nuo 2020 m sausio 2 d. iki 2020 m kovo 2 d. D. aplankė 8 kartus;
8.3. Teismas be pagrindo neįvertino pareiškėjos padarytos pažangos tiek asmeniniame gyvenime, tiek buityje ir nelaikė tai esminiais pasikeitimais arba pakankamais, kad būtų galima į šeimą sugrąžinti vaiką;
8.4. Teismas besąlygiškai rėmėsi suinteresuoto asmens VšĮ „Sonatos namai“ atstovės paaiškinimais. VšĮ „Sonatos namai“ atstovė yra nurodžiusi, jog didesnių nusiskundimų dėl D. sveikatos nėra. Dėl pareiškėjos ir vaiko ryšio atstatymo turėjo būti suinteresuotas ir globėjas VšĮ „Sonatos namai“. Pareiškėjai buvo leista bendrauti su vaiku patalpoje bendroje su kitais vaikais, todėl buvo sunku išlaikyti vaiko dėmesį;
8.5. Teismas atsižvelgė ir į kitas bendravimą sunkinančias aplinkybes: į karantino įvedimą, į tai, kad pareiškėja namuose augina dar du vaikus, vieną iš jų kūdikį. Šis faktas kaip tik buvo vertinamas pareiškėjos nenaudai, nes buvo išreikšta abejonė, ar pareiškėja sugebės auginti tris vaikus, nors dėl dviejų vaikų priežiūros pareiškėjai jokių priekaištų niekada nebuvo pareikšta. Globėjo pareiga buvo informuoti pareiškėją su vaiko poreikiais, raida ir pan.;
8.6. Teismas pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje 16 punkte nurodytus vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principus, konkrečiai pagalbos viršenybės principą, t. y., kad vaikui ir jo šeimai užtikrinama pagalbos priemonių viršenybė prieš valstybės prievartos priemones;
8.7. Neterminuotas motinos valdžios ribojimas taikomas tik išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiama ir būtina, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba reikšmingos žalos jo sveikatai atsiradimui, ir nėra galimybių vaiko apsaugoti kitais būdais. Šiuo atveju, joks realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumu, sveikatai, gyvybei nenustatytas. O pareiškėjos žinių trūkumas apie sūnų, jos geresnio ryšio su sūnumi suformavimas, gali būti kompensuojamas, teikiant jai kompleksinę pagalbą, t. y. taikant pagalbos viršenybės principą;
8.8. Pareiškėjai buvo palikti neadekvatūs ištirtai situacijai apribojimai, t. y., esant iš esmės pasikeitusiai situacijai, arba išnykus priežastims, dėl kurių jai buvo taikytas motinos valdžios apribojimas, palikta galioti pati griežčiausia ir kraštutinė valstybės prievartos priemonė jos atžvilgiu - neterminuotas motinos valdžios apribojimas.
Atsiliepimas
9. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės R. J. reikalavimas panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą jos sūnaus atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. J. yra mažamečio D. G., gim. (duomenys neskelbtini), motina, kuriai 2018 m. sausio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia ne tik sūnaus D. G. atžvilgiu, bet ir kitų dviejų jos mažamečių vaikų atžvilgiu, nes teismas nustatė, kad pareiškėja visiškai nesirūpino vaikais, buvo nusišalinusi nuo jų auklėjimo ir ugdymo bei konstatavo, kad nėra jokių duomenų, jog padėtis gali pasikeisti. R. J. pateiktu pareiškimu teismui prašė panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą.
13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos reikalavimą atmetė. R. J., pateikusi apeliacinį skundą, teismo sprendimą laiko nepagrįstu, nes jis priimtas pažeidžiant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nurodytus vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principus, biologinės šeimos prioriteto principą, be to, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jos padarytą pažangą tiek asmeniniame gyvenime, tiek buityje bei netinkamai vertino kitus įrodymus, kurių pagrindu būtų galima vaiką sugrąžinti į šeimą.
14. CK 3.181 straipsnio 1 dalis numato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas. Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės pareiga įrodyti aplinkybes, kad jos elgesys yra pasikeitęs ir ji gali tinkamai auklėti vaiką, ir kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.
15. Byloje nustatyta, kad ieškovės sūnui D. G. yra nustatytas didelis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis, jis apgyvendintas ir globojamas VšĮ „Sonatos namai“, kurio atstovė su R. J. pareiškimu nesutiko. Bylos duomenys patvirtina, kad R. J. nuo 2019-06-19 iki 2020-03-02 sūnaus aplankyti buvo atėjusi trylika kartų, taip pat sūnų lankė nuo 2020-01-21 iki 2020-03-02 aštuonis kartus, tačiau susitikimų metu motinos ir sūnaus bendravimas trukdavo apie pusvalandį, nors svečiavimosi laikas gali būti daug ilgesnis. Susitikimų metu pastebėta, kad nesiformuoja stipresnis ryšys tarp motinos ir sūnaus, nerodomos emocijos, motina negeba užsiimti bendra žaidybine veikla, vyrauja motinos kaip stebėtojo vaidmuo. Lankymosi metu R. J. nėra pasidomėjusi mažamečio raida, sveikata, ugdymu bei kitais jo poreikiais, neparodo jokių motiniškų jausmų savo sūnui, laikosi atokiai. Motinos apsilankymai nedaro teigiamos įtakos mažamečio vaiko raidai, nes VšĮ „Sonatos namai“ teigimu, po apsilankymų D. G. elgesys pasikeičia: berniukas tampa irzlesnis, dažnai be priežasties verkia, jam nerviškai trūkčioja rankutės, neramiai miega. Dėl tokios vaiko savijautos VšĮ „Sonatos namai“ darbuotojai kreipėsi į specialistus konsultacijai, kur jam buvo paskirtas gydymas ir nustatytas stebėjimas.
16. Išvadą teikianti institucija Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius su pareiškimu nesutiko, nes ieškovė dar nėra atkūrusi emocinio ryšio su sūnumi, nepakankamai domisi jo vystymusi bei sveikata.
17. Įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei pateiktų įrodymų visumą, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai trūksta žinių ir įgūdžių, susijusių su sūnaus sveikatos ir elgesio sutrikimais bei su tuo susijusiais poreikiais. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pačiai pareiškėjai reikalinga imtis aktyvių veiksmų, kreiptis pagalbos, patarimo į socialinius darbuotojus, vaikų teisų apsaugos specialistus dėl sūnaus D. sveikatos problemų sprendimo būdų, jo auklėjimo ir kitų poreikių užtikrinimo. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė turi susirasti darbą, pradėti realiai bendrauti su sūnumi, savo doru elgesiu siekti vaiko palankumo savo atžvilgiu, priimti Vaiko teisių apsaugos tarnybos teikiamą pagalbą, vykdyti jų rekomendacijas ir galimą veiksmų planą siekiant susigrąžinti vaiką, nes šiuo metu ieškovės nurodyti teiginiai apie jos pajėgumą užtikrinti vaiko interesus yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodo realių pareiškėjos galimybių pasirūpinti vaiku, užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.
18. Esant šiems duomenims, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog dėjo pakankamai pastangų norėdama įgyti žinių ir įgūdžių, susijusių su mažamečio sūnaus sveikatos ir elgesio sutrikimais bei su tuo susijusiais poreikiais, neatkūrė ryšio su sūnumi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą nėra pagrindo.
19. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus ir prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto ne tik CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, bet ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nepažeidė.
20. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.