Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. Ž., jo atstovui advokatui E. R.,

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Marijampolės AVPK) įgaliotam atstovui M. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Ž. atstovo advokato E. R. skundą dėl Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės R. S. 2019 m. birželio 20 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2099-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistė R. S. 2019 m. birželio 20 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2099-2019, kuriuo R. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu dėl to, kad jis 2019 m. gegužės 6 d., 11.59 val., adresu (duomenys neskelbtini), chuliganiškai vairavo automobilį, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, be jokio aiškaus tikslo ir motyvo dėl chuliganiškų paskatų automobilio priekiu stūmė pėsčiąjį, stovintį važiuojamojoje kelio dalyje, tokiais veiksmais keldamas pavojų pėsčiojo saugumui. Nutarime nurodyta, kad R. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje. Už tai asmeniui buvo paskirta 500 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių (b. l. 7, 11, 13).

Teismo posėdžio metu nubaustas asmuo R. Ž. paaiškino, kad vykdė darbo funkcijas, buvo duotas nurodymas išvežti krovinį iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), ir pristatyti jį į darbdavio nurodytą vietą. Iš pradžių jam buvo leista važiuoti, niekas nedarė jokių kliūčių. Ties vartais apsaugos darbuotojas išėjo prieš jo vairuojamą automobilį. Automobilis krovininis, vairuotojas jame sėdi aukštai, todėl iš pradžių žmonių net nebuvo matyti. Tik sustojęs pamatė žmogų, kai automobilio kabinoje atsistojo pats. Automobilis daug sveria, todėl iš inercijos truputį pajudėjo į priekį. Perskaičius R. Ž. paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad jis lėtai judėjo į priekį ir su krovininio automobilio priekiu stūmė pėsčiąjį apie 2 metrus, nes galvojo, kad jis pasitrauks nuo krovininio automobilio priekio ir jis galės išvažiuoti (b. l. 15), asmuo paaiškino, kad faktinės aplinkybės jame parašytos ne visai teisingos. Nebandė žmogaus lėtais judesiais (kaip nurodyta skundžiamame nutarime) stumti. Neturėjo jokių chuliganiškų paskatų.

Liudytojas M. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu dirbo savo darbą, saugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Buvo nurodyta, kad niekas negali būti išvežta iš teritorijos. Atvažiavo du sunkvežimiai, kurie pasikrovė galimai konfiskuotą turtą, kurį bandė išvežti. Apsaugos darbuotojai (tame tarpe ir jis pats) neleido to padaryti, buvo statomos metalinės konstrukcijos, kilnojamos tvorelės. Nurodytos priemonės nepadėjo apsaugoti turto, todėl teko stoti gyva tvora apsaugos darbuotojų kūnais. Automobilis lėtu važiavimu stūmė iš teritorijos jo kūną. Koja papuolė po automobiliu, tačiau jis dėl to jokių sužalojimų nepatyrė. Savo noru stojo ant važiuojamosios dalies.

CD kompaktiniame diske užfiksuota analizuojama situacija (b. l. 6). Minėtame CD kompaktiniame diske esantys vaizdo įrašai buvo peržiūrėti teismo posėdžio metu.

Administracinio nusižengimo protokole nurodytos tos pačios faktinės aplinkybės, kokios nurodytos skundžiamame nutarime (b. l. 14).

Prašyme dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo papildymo ir video medžiagos prijungimo nurodyta, jog video medžiagoje užfiksuota, kaip vilkiko, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas tyčia važiuoja ant turto apsaugą vykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo M. L. (b. l. 16).

Marijampolės AVPK pareigūnės pranešime parašyta, jog transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padarytas KET pažeidimas (b. l. 18).

Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą parašyta, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 1 dalį dėl savavaldžiavimo (b. l. 22-27).

Atsakyme į paklausimą dėl informacijos pateikimo nurodyta, kokio dydžio žalą patyrė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų bei trečiųjų asmenų galimai neteisėtų veiksmų (b. l. 35-37).

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad nutarta areštuoti nutartyje įvardintas 1 872 tonas trąšų (b. l. 38-41).

PVM sąskaitose-faktūrose parašyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyja laikiną aptvėrimą, jungiamąją apkabą tvoroms ir kt. (b. l. 45-50).

V. L. apklausos protokole užfiksuota, jog „aš stovėjau prie vieną fūrą, o mano kolega stovėjo priešais antrą fūrą ir tokiu būdu mes savo kūnu bandėme apsaugoti, jog fūros neišvažiuotų. Stengėmės nesitraukti, bet fūros vis tiek pastūmė juos apie 5-6 metrus (b. l. 63-65).

L. L. apklausos protokole nurodyta faktinė situacija ir koks turtas buvo areštuotas antstolio patvarkymu (b. l. 69-71).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 Eur iki 550 Eur ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 750 Eur iki 1 000 Eur.

Pažymėtina, kad asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: objektyviosios pusės požymius – veiksmus, chuliganiškas paskatas ir subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą.

Kaip minėta aukščiau, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, objektyviosios pusės sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal suformuotą teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018 ir kt.). Teismų praktikoje tai siejama su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018) ir pan.

Iš byloje esančių duomenų (prašymo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo papildymo ir video medžiagos prijungimo (b. l. 16), nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 22-27), pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 31-33), atsakymo į paklausimą dėl informacijos pateikimo (b. l. 35-37), Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties (b. l. 38-41), PVM sąskaitų-faktūrų (b. l. 45-50), L. L. apklausos protokolo (b. l. 69-71)) matyti, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko teisiniai ginčai dėl trąšų priklausomybės skolininkui UAB “ (duomenys neskelbtini)“. R. Ž. dirba vairuotoju krovinių gabenimo paslaugas teikiančioje S. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. gegužės 6 d. jis, krovininiu firmos automobiliu, nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompleksinių trąšų gamyklą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur į jo vairuojamą krovininę transporto priemonę buvo pakrautas krovinys. Iš įvykio aplinkybių ir faktinės situacijos, akivaizdu, kad R. Ž. tikslas buvo tinkamai įvykdyti darbdavio reikalavimą pristatyti krovinį jo nurodytu adresu.

Marijampolės AVPK pateiktame atsiliepime nurodyta, jog byloje esančiame vaizdo įraše galima identifikuoti tokį chuliganiško vairavimo aspektą – nuo 1 min. 26 sek. iki 1 min. 31 sek. matoma, kaip prieš lėtai važiuojančią transporto priemonę atsistoja pėsčiasis M. L., o transporto priemonės vairuotojas nesi­ima aktyvių veiksmų nedelsiant sustabdyti transporto priemonę, leidžia pastarajai lėtai judėti priekine dalimi stumdamas pėsčiąjį, ko pasėkoje M. L. siekdamas išvengti pargriuvimo ar patekimo po transporto priemonės ratais atlieka 4-5 nedidelius žingsnelius. Po to trans­porto priemonė trumpam sustabdoma 2-3 sekundėms.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog vaizdo įraše „1+-+20190506“ matyti, kad krovininis automobilis, vairuojamas R. Ž. važiuoja lėtai ir yra vis sustabdomas. Nuo 1 min. 26 sek. matyti, kad apsaugos darbuotojas staigiai atsiduria priešais transporto priemonę. Taip pat matyti, kad apsaugos darbuotojo galva yra beveik tokiame aukštyje, kokiame yra automobilio lango stiklo apačia. Be to, matyti, kad automobilyje yra aukšta plokštė ir net nematyti paties vairuotojo. Nuo 1 min. 30 sek. vaizdo įraše užfiksuota, kad apsaugos darbuotojas atsitraukia nuo krovininio automobilio priekio ir pasirodo vairuotojui, tada automobilis sustoja ir stovi. Teismo posėdžio metu R. Ž. paaiškino, kad automobilis yra krovininis, vairuotojas jame sėdi aukštai, todėl iš pradžių žmonių net nebuvo matyti. Tik sustojęs pamatė apsaugos darbuotoją, kai automobilio kabinoje atsistojo pats. Teismas neabejoja, kad dėl didelių R. Ž. vairuojamos transporto priemonės gabaritų, jis galimai nepastebėjo, kad priekyje automobilio stovi apsaugos darbuotojas. Be to, tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija nėra paneigta.

Marijampolės AVPK atsiliepime nurodo ar vieną chuliganiško vairavimo aspektą – vaizdo įraše nuo 1 min. 49 sek iki 1 min. 54 sek. matoma, kaip transporto priemonės vai­ruotojas aktyvių veiksmų pagalba vėl leidžia transporto priemonei lėtai judėti priekine dalimi stum­damas pėsčiąjį, dėl ko M. L. nesitraukia, tačiau veikiant transporto priemonės didelei jė­gai M. L. kairė koja linksta per kelio sąnarį patekdama po transporto priemone, kai M. L. ją ištraukia, taip pažengdamas 2-3 žingsnelius į priekį.

Teismas vėlgi atkreipia institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, dėmesį į tai, jog vaizdo įraše „1+-+20190506“ nuo 1 min. 52 sek. užfiksuota, jog apsaugos darbuotoją nuo automobilio patraukia moteris, stovėjusi šalia jo. Lieka tarpas, kurį automobilio vairuotojas vėl lėtai važiuoja. Vaizdo įraše matyti, kad nuo 2 min. 00 sek., kai apsaugos darbuotojas vėl atsistoja prieš automobilį, automobilis yra sustabdomas ir stovi iki vaizdo įrašo pabaigos

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog R. Ž. veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų. R. Ž. siekė tinkamai atlikti savo darbo funkcijas, t. y. išvežti krovinį į darbdavio nurodytą vietą. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra visiškai jokių objektyvių duomenų apie chuliganiškas pažeidėjo paskatas ir apie tai, kaip jos pasireiškė – vien tik transporto priemonės vairavimas ir keli pavažiavimai į priekį, kurie truko labai trumpą laiko tarpą, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo; konkrečių asmenų rimties sutrikdymo ir pan.) savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos.

Kaip pats asmuo teismo posėdžio metu nurodė, jis nebandė lėtais judesiais (kaip nurodyta skundžiamame nutarime) stumti apsaugos darbuotojo. Neturėjo jokių chuliganiškų paskatų. Tokia nubausto asmens pozicija nėra paneigta, o byloje esantį įrodymų visuma leidžia daryti priešingą išvadą, nei padarė institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą. Teismas sprendžia, kad momentiniai ir trumpi R. Ž. vairuotos transporto priemonės pajudėjimai, atlikti siekiant tinkamai įvykdyti tiesiogines darbines funkcijas, nepagrįstai, neįvertinus byloje esančios įrodymų visumos arba ją įvertinus netinkamai, vertinti kaip atlikti iš chuliganiškų paskatų.

Marijampolės AVPK atsiliepime parašyta, jog administracinio nusižengimo vietoje buvo apie 15-20 žmonių, neteisėti R. Ž. veiksmai iššaukė aplinkinių susižavėjimą su skatinamais žodžiais „važiuok, važiuok“, „storulį biškį paminkyk“, tokiu būdu R. Ž. veiksmai buvo nukreipti į aiškiai nusistovėjusių moralės ir elgesio normų niekinimą. Teismas nesutinka su tokia institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, pozicija, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad R. Ž. apskritai girdėjo aplinkinių sakomus žodžius ir atsižvelgdamas į juos, savo veiksmus nukreipė į aiškiai nusistovėjusių moralės ir elgesio normų niekinimą.

Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK numatytą nusižengimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma. Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį savo praktikoje akcentuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015).

Apibūdinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius pažymėtina, kad šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Chuliganiškas vairavimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas: aktyvūs veiksmai nukreipti į tam tikrą tikslą; šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka – tai tokie pažeidimai, kuriems įvykus atsiranda realios pasekmės (reali žala); aiškus visuomenės negerbimas – įstatymų ir visuomenės nustatytų normų nesilaikymas sukeliantis visuomenės narių pasipiktinimą.

Teismo posėdžio metu nubaustas asmuo R. Ž. paaiškino, kad vykdė darbo funkcijas, buvo duotas nurodymas išvežti krovinį iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), ir pristatyti jį į darbdavio nurodytą vietą. Atsižvelgiant į tai, jog administracinio nusižengimo byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių R. Ž. veiksmų tiesioginę tyčią atlikti neteisėtus, t. y. chuliganiškus veiksmus vairuojant automobilį, daroma išvada, jog asmens veiksmuose nėra subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties pusės elemento – tiesioginės tyčios vairuoti chuliganiškai.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog nenustatytas būtinasis R. Ž. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos bei nenustatytas būtinasis subjektyviosios pusės elementas – tiesioginė tyčia.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad savo veiksmais asmuo pažeidė KET 9 punkte numatytus reikalavimus. Minėtame punkte įtvirtinta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Išanalizavus byloje esančius duomenis ir peržiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus, teismas sutinka su Marijampolės AVPK pozicija, kad R. Ž. savo veiksmais nesilaikė KET 9 punkte numatytų pareigų. Pažymėtina, jog ANK nėra specialiosios normos, kurioje būtų numatyta asmens atsakomybė konkrečiai už transporto priemonės vairavimą nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių, todėl asmenys, atlikę tokius veiksmus ir nesilaikę KET 9 punkto reikalavimų, atsako pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, numatančią atsakomybę už ANK nenumatytus KET pažeidimus.

Teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Ž. padarytas nusižengimas turėjo būti kvalifikuotas ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, kadangi nustatyta, jog jis 2019 m. gegužės 6 d., 11.59 val., (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pajudėdamas automobiliu, automobilio priekiu pastūmė pėsčiąjį, tokiais veiksmais keldamas pavojų kito asmens saugumui, taip pažeisdamas KET 9 punkto reikalavimus.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, R. Ž. atstovo advokato E. R. skundas tenkintas iš dalies, t. y. Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės R. S. 2019 m. birželio 20 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2099-2019 panaikintinas, o R. Ž. veika perkvalifikuojaama iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į 417 straipsnio 8 dalį (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismui priėmus sprendimą nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 8 dalį, turi būti sprendžiamas administracinės nuobaudos paskyrimo už minėto administracinio nusižengimo padarymą klausimas. Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, KET pažeidimai, išskyrus ANK numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo 10 Eur iki 12 Eur.

R. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusižengimą padarė sulaukęs 65 metų asmuo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, jog R. Ž. skirtina ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijos minimume numatyta piniginė bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 642 straipsnio 4 dalimi, teismas

nutaria:

R. Ž. atstovo advokato E. R. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės R. S. 2019 m. birželio 20 d. priimtą nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2099-2019:

R. Ž. padarytą administracinį nusižengimą iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą – 10 (dešimties) Eur baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.