Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, dalyvaujant ieškovo atstovui M. B., atsakovams L. K. ir M. K., jų atstovei advokatei E. M., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams L. K., M. K. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pateikė ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovų solidariai 75 381,06 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimą grindžia tuo, kad 2004 m. birželio 5 d. Airijoje dėl L. K., vairavusio M. K. priklausančią privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą transporto priemonę BMW 735 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo pastarajame automobilyje buvusi keleivė (T. C.). Ieškovas už asmens žalą bei su žala susijusius nuostolius pagal Airijos nacionalinio draudikų biuro (toliau – Airijos NDB) 2014 m. sausio 20 d. ir 2014 m. balandžio 10 d. pateiktus reikalavimus sumokėjo 75 381,06 Eur. Šią sumą iš atsakovų solidariai prašo priteisti remiantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCADĮ) 4 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 1 dalimi, 17, 23 straipsniais, 41 straipsnio 8 dalimi, LR CK 1.44, 6.6 straipsniais, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.249 straipsnio 4 dalimi, 6.263, 6.270, 6.280 straipsniais. Palaikydamas ieškovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus jo atstovas paaiškino, kad, jei transporto priemonė valdoma panaudos sutartimi, įstatyminė pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį su draudiku ir šios pareigos nevykdymo teisiniai padariniai Draudikų biuro atžvilgiu tenka transporto priemonės savininkui (TPVCADĮ 4 straipsnio 2 dalis). Airijos NDB pateikti raštai ir dokumentai vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai. Biuro pateikta informacija apie užsienio teisės turinį neužkerta kelio kitai šaliai įrodinėti kitokį užsienio teisės turinį. Atsakovai nepagrįstomis abejonėmis nepaneigė Airijos nacionalinio draudikų biuro konstatuoto žalos dydžio. Pinigų su įvykio ištyrimu susijusioms institucijoms ir nukentėjusiam asmeniui sumokėjimą patvirtina mokėjimo dokumentai ir Dublino advokatų kontoros raštas bei buhalterinė pažyma. Pagal Airijos draudikų biuro ir įvykyje nukentėjusio asmens advokatų susitarimą nukentėjusiajam A. C. per advokatų kontorą „O. B. S.“ sumokėtą kompensaciją sudaro 20 000 Eur bendroji žala (skausmas ir kančios), 5 000 Eur specialioji žala (patvirtinta žala), 10 505 Eur būsimas uždarbis (uždarbis, kuris būtų buvęs gautas ateityje, jeigu nebūtų įvykęs eismo įvykio). Ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Pareigą išmokėti išmokas Airijos ND biurui ieškovas įvykdė 2014 m. kovo 17 d. sumokėdamas 37 018,94 Eur ir 2014 m. birželio 5 d. 38 362,12 Eur, trijų metų ieškinio senaties termino eigos pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo išmokėjimo momento. Duomenis apie tai, kad automobilis įvykio metu buvo apdraustas, turėtų pateikti tą aplinkybę įrodinėjantis atsakovas.

Atsakovai su ieškiniu nesutinka.

Atsikirtimus į jį grindžia tuo, kad faktinis automobilio savininkas buvo L. K., nes nuo mašinos įgijimo dienos tarp jo ir M. K. susiklostė panaudos teisiniai santykiai (CK 1.87 straipsnis). Palaikydami savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus atsakovai ir jų atstovė paaiškino, kad remiantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalimi, panaudos sutarties pagrindu perdavęs transporto priemonę teisėtam valdytojui savininkas neturi pareigos sudaryti draudimo sutarties, sutarties pagrindu teisėtai transporto priemonę naudojantis asmuo yra atsakingas už draudimo sutarties sudarymą. Už tai, kad automobilis buvo eksploatuojamas nesudarius privalomojo draudimo sutarties, gali būti atsakingas tik atsakovas L. K.. Automobilis buvo eksploatuojamas Airijoje, todėl L. K. neturėjo galimybės sudaryti privalomojo draudimo sutarties ir sekti ar įtakoti jos galiojimą. Automobilio valdytojo civilinė atsakomybė atsakovo L. K. buvo apdrausta Marijampolėje, J. brokerių įmonėje, nes neturint draudimo Airijoje važinėti neįmanoma. Įvykio metu automobilis visiškai sudegė kartu su jame buvusiu draudimo dokumentu. Draudimo sutartys draudikų įmonėse saugomos septynis metus, todėl vėliau duomenų apie jos buvimą nerado. Jei po įvykio Airijos NDB L. K. būtų ieškojęs susitariant su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, tada tai patikrinti būtų lengviau. Pasibaigus baudžiamosios bylos procesui advokatai jam sakė, kad viskas baigta, apie susitarimus dėl žalos atlyginimo jis nežinojo, juose nedalyvavo; jei būtų dalyvavęs, gal būtų susitarę neatlyginti advokatų pagalbos išlaidų. 2005 m. buvo nuteistas, iki 2007 m. birželio atliko laisvės atėmimo bausmę, vėliau nesunkiai galėjo būti surandamas dėl probacijos procedūrų. Apie pretenzijas dėl žalos atlyginimo sužinojo tik gavęs šioje byloje pareikštą ieškinį. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančius išmokų pagrįstumą, ar šios išlaidos yra sumokėtos nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-100/2014, 3K-3-24/2014). Ieškovo pareigą pateikti įrodymus apie išmokų pagrįstumą grindžia kasacinio teismo praktika. Teigia, kad ieškovas praleido sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams, atsirandantiems iš regresinių prievolių, skaičiuojamą nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis, 1.125 straipsnio 8 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kada buvo įvykdyta ir ar apskritai yra įvykdyta pagrindinė prievolė (atlyginta žala nukentėjusiems), nuo autoįvykio iki bylos iškėlimo praėjo 11 metų, todėl tikėtina, kad yra praleistas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iš delikto.

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu iš šalių, jų atstovų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2004 m. birželio 5 d. Airijoje dėl atsakovo L. K., vairavusio jo motinai M. K. priklausančią, privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą transporto priemonę BMW 735 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo pastarajame automobilyje buvusi keleivė T. C.. Ieškovas už asmens žalą bei su žala susijusius nuostolius pagal Airijos NDB 2014 m. sausio 20 d. ir 2014 m. balandžio 10 d. pateiktus reikalavimus pastarajam Biurui 2014 m. kovo 17 d. ir birželio 5 d. sumokėjo iš viso 75 381,06 Eur (t. 1 b.l. 76, 77).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos draudikų biuras savo veikloje turi vadovautis tiek Vidaus nuostatais, tiek ir TPVCAPDĮ, teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas jis įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovų, Lietuvos draudikų biuras pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), t. y. pirmiau nurodytų sąlygų egzistavimą. Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biurų regresinio ieškinio pagrindą. Todėl tai, kad išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017 51, 52 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas abi sąlygas įrodė.

Ieškovas pagrįstai teigia, kad solidari atsakomybė dėl jo patirtų išlaidų tenka abiems atsakovams (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).

TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (4 straipsnio 2 dalis), nagrinėjamu atveju – atsakovė M. K.. Faktą, kad transporto priemonės savininkė įvykio metu buvo ši atsakovė, patvirtina viešojo registro (VĮ Regitra) duomenys, kurių atsakovai nenuginčijo įregistravimą nurodydami kaip apsimestinį faktą. Atsakovė M. K. nepagrįstai remiasi panauda kaip jos atsakomybę pašalinančia aplinkybe. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (savininkai ir naudotojai pagal lizingo ar kitą panašaus pobūdžio sutartį) ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės; 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (atsakingam draudikui), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar jo atstovui. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje; TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šioje normoje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Vadovaudamasi nurodytomis TPVCAPDĮ nuostatomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šiame įstatyme Biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (2010 m. spalio 7 d. nutartis Nr. 3K-7-300/2010 civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui V. D. dėl nuostolių atlyginimo).

Atsakovai nepateikė duomenų apie tai, kad 2004 m. birželio 5 d. Airijoje įvykusiame eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės BMW 735 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu. Sutiktina su ieškovu, kad, norėdami šią aplinkybę paneigti, duomenis apie draudimo sutartį privalo pateikti atsakovai, pagal įstatymą atsakingi už tokios draudimo apsaugos buvimą (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). Teismas sprendžia, kad jie nepagrįstai remiasi automobilio sudegimu, pretenzijų dėl žalos atlyginimo nepareiškimu autoįvykio kaltininkui baudžiamojo proceso metu ir su tuo susijusiu negalimumu pateikti reikiamo įrodymo dėl to, kad draudimo sutartys draudimo bendrovėse saugomos 7 metus. Ankstesnėje sprendimo pastraipoje cituotos TPVCAPDĮ 4 straipsnio nuostatos dėl privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bei nagrinėjamu atveju aktualios 17 bei 23 straipsnių normos galiojo ir eismo įvykio metu, todėl abu atsakovai, patys nesprendę klausimo dėl žalos nukentėjusiems asmenims atlyginimo, privalėjo suvokti savo atsakomybę dėl žalos padarymo Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, šią žalą atlyginus kitos ES valstybės žalos atlyginimo institucijai, ir pasirūpinti draudimo sutarties patvirtintos kopijos gavimu iš įmonės, kurioje ta sutartis buvo sudaryta, jei atsakovo turima sutartis sudegė kartu su automobiliu. Pažymėtina, kad 2018 m. kovo 1 d. teismo posėdyje atsakovas pripažino, jog baudžiamojo proceso metu apie draudimo sutartį niekam nesakė, nes, jo manymu, Airijoje teikti lietuvišką draudimą nėra tikslo (faktas, kad jo vairuotos transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo neapdrausta, užfiksuotas ir baudžiamojo proceso medžiagoje t. 2 b.l 84-107). Toks elgesys neatitinka CK 1.5 straipsnyje reglamentuotų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų ir neeliminuoja atsakovų pareigos draudimo faktą įrodyti – įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Svarbi aplinkybė, kad ieškovas, sužinojęs apie Airijos NDB pretenziją, automobilio valdytojo civilinės atsakomybės apdraudimo aplinkybes aiškinosi, tai patvirtinančių duomenų negavo (t. 3 b.l. 57-67), o atsakovai nagrinėjamoje byloje priešingo fakto neįrodė. TPVCAPDĮ 4 straipsnyje įtvirtintos pareigos neįvykdymas įrodo neteisėtus atsakovų veiksmus, tuo pačiu – ir kaltę dėl ieškovui padarytos žalos bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovo nurodomų nuostolių (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis, CK 6.249 straipsnis, 6.246-6.249 straipsniai).

Atmestini atsakovų argumentai dėl ieškinio senaties termino praleidimo, ieškovui į teismą kreipusis 2015 m. spalio 1 d., bylą iškėlus 2015 m. spalio 5 d.

Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį, iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Sutiktina su ieškovu, kad jo regreso teisė reikalauti išmokėtos pinigų sumos atsirado nuo pagrindinės prievolės kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui įvykdymo momento (TPVCAPDĮ 23 straipsnis). Pagal šią TPVCAPDĮ normą ieškovas išmoką privalo mokėti ne nukentėjusiems asmenims, bet žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atitinkamai iš atsakovų reikalaujant ne tik eismo įvykio metu padarytų nuostolių atlyginimo, bet ir su bylos administravimu susijusio mokesčio. Ieškovas, pareigą išmokėti išmokas Airijos ND biurui įvykdęs 2014 m. kovo 17 d. (37 018,94 Eur) ir 2014 m. birželio 5 d. (38 362,12 Eur), į teismą kreipęsis 2015 m. spalio 1 d. nepraleido nei CK 1.125 straipsnio 1 dalyje reglamentuoto bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino, nei šio straipsnio 8 dalyje įtvirtinto trejų metų ieškinio senaties termino (atsakovų, kaip neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės savininkės ir valdytojo, atsakomybė ieškovui kyla dėl to, kad jie neįvykdė įstatymo imperatyvo sudaryti draudimo sutartį ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą – draudimą leisti kitam asmeniui naudoti neapdraustą transporto priemonę, dėl šių pažeidimų ieškovui kilo pareiga atlyginti Airijos NDB nukentėjusiems sumokėtas išmokas pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnį; tai reiškia, kad dėl atsakovų neteisėtos veikos ieškovas patyrė turtinę žalą (CK 6.246 straipsnis), o iš delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas).

Ieškovas Airijos NDB nukentėjusiam asmeniui atlygino pagrįstą žalą, jam sumokėjo patvirtintą žalos sumą, su jos nustatymu susijusias išlaidas ir bylos administravimo išlaidas.

Prašomą priteisti žalą sudaro ieškovo t. 1 b. l. 11-62 pateikti rašytiniai įrodymai, patikslinti iš Airijos NDB gautais duomenimis t. 2 b. l. 6-113 ir t. 3 b.l. 55-78. Atsakovai nurodė, jog ieškovo pateiktuose dokumentuose nenurodyta, už ką buvo priskaičiuotos juose nurodomos sumos (ieškinio priedo Nr. 3 lapai 21, 23, 25, 29, 33, 35, 37, 49, 51, 53) (bylos t. 1 b. l. 28, 30,32,33, 36, 40, 42, 44, 56, 58, 60), kai kurios reikalaujamos sumos nurodytos kaip mokėtinos asmenims, tiesiogiai nesusijusiems su šiuo įvykiu (ieškinio priedo Nr. 3 lapas 26) (t. 1 b. l. 33), ieškinio priedo Nr. 3 lapuose 39-45 (t. 1 b.l. 46-52) pateikiama bylinėjimosi išlaidų suvestinė, tačiau byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu jos priskaičiuotos ir mokėtinos; byloje taip pat nėra duomenų, ar nurodytos išlaidos yra sumokėtos (jei taip, kada sumokėtos) nukentėjusiam asmeniui.

Iš ieškovo 2015 m. gruodžio 3 d. išvados Nr. V-6692-(5.10), 2016 m. vasario 23 d. rašto Nr. V-859-(5.10), pateiktų dokumentų turinio ir ieškovo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškinio priedo 21 lapas yra Airijos įvykių tyrimo tarnybos B. N. Investigations sąskaita faktūra 544,50 Eur sumai už įvykio tyrimą; 23 lapas – tos pačios tarnybos sąskaita faktūra už įvykio tyrimą 319,44 Eur sumai; 25 lapas – Airijos NDB apmokėjimo dokumentas, nurodantis, kad 2014 m. sausio 15 d. buvo pervesta 35 505,00 Eur dydžio kompensacija Už T. C. žūtį (kompensacija tėvams, broliui ir seseriai už moralinę žalą bei išlaidas, išmoka priteista Aukštojo teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi) bei 863,94 Eur dydžio suma už įvykio tyrimą pagal dvi Airijos įvykių tyrimo tarnybos B. N. Investigations sąskaitas faktūras; 29 lapas– Airijos NDB reikalavimas ieškovui atlyginti 37 018,94 Eur sumą, kurią sudaro 35 505,000 Eur kompensacija pagal Aukštojo teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį, 863,94 Eur mokestis už Airijos įvykių tyrimo tarnybos B. N. Investigations tyrimą bei 650,00 Eur suma už policijos medžiagos gavimą; 33 lapas – nurodymas Airijos NDB sumokėti 863,94 Eur už Airijos Įvykių tyrimo tarnybos B. N. Investigations atliktą tyrimą; 35 lapas – nurodymas Airijos NDB sumokėti 650,00 Eur už policijos medžiagos gavimą; 37 lapas – AXA draudimo bendrovės apmokėjimo dokumentas, įrodantis 544,50 Eur ir 319,44 Eur atlyginimą už įvykio tyrimą Įvykių tyrimo tarnybai B. N. Investigations; 49 lapas – Airijos NDB apmokėjimo dokumentas, nurodantis, kad 2014 m. balandžio 9 d. buvo pervesta 3 500,00 Eur suma už žalų bylų administravimą; 51 lapas – Airijos NDB apmokėjimo dokumentas, nurodantis, kad 2014 m. kovo 25 d. buvo pervestas 24 550,37 Eur teisininkų kontoros mokestis bei 10 311,75 Eur teismo priteistų teisminių išlaidų suma; 53 lapas – Airijos NDB reikalavimas ieškovui atlyginti 38 362,12 Eur sumą, kurią sudaro 10 311,75 Eur teismo priteistos teisminės išlaidos, 24 550,32 Eur advokatų kontoros O. B. S. honoraras ir išlaidos bei 3500,00 Eur žalos administravimo mokestis; 26 lapas – Airijos NDB mokėjimo dokumentas, nurodantis, kad 2014 m. sausio 15 d. buvo pervesta 35 505,00 Eur dydžio Aukštojo teismo priteista kompensacija už T. C. žūtį bei 863,94 Eur dydžio suma už įvykio tyrimą pagal Įvykių tyrimo tarnybos B. N. Investigations sąskaitas faktūras; ieškinio sumą sudaro 75 381,06 Eur, (71 231,06 Eur išmoka už asmens žalą, kitos išlaidos 650,00 Eur ir žalos administravimo mokestis 3500,00 Eur). Aukštojo teismo patvirtintą 35 505,00 Eur moralinės žalos kompensaciją įrodo ieškovo pateiktas šio teismo dokumento 2004 Nr. 15982P nuorašas t. 1 b.l. 143-144; duomenys iš bylos, kurioje dėl autoįvykio buvo nuteistas atsakovas t. 2 b. l. 84-107; priteistos žalos sumokėjimą – Dublino advokatų kontoros O. B. 2018 m. gegužės 25 d. pranešimas ieškovui, pridedant įstaigos buhalterinės apskaitos kortelę apie baudžiamojoje byloje patvirtintą žalą, kurioje nurodyta tokia informacija: 2014 m. sausio 27 d. iš Airijos transporto priemonių draudikų biuro buvo gautas 35 505 Eur žalos atlyginimas, kuris buvo pervestas įstaigos klientui atitinkamai 2014 m. vasario 19 d. ir vasario 24 d. tokia tvarka: ieškovo (nukentėjusiojo) darbdaviui A. J. O. 2900 Eur išlaidų atlyginimui, A. C. – 32 585 Eur.

Atmestini deklaratyvūs atsakovų atsikirtimai, kuriais jie neigia nurodytų sumų priskaičiavimą ar pervedimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, išaiškino, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovai ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovai, siekdami nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamo pobūdžio civilinėse bylose tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui (Lietuvos draudikų biurui), siekiančiam susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (šios nutarties 29 punkte nurodytų sąlygų egzistavimą), bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo. Ieškovui tenka pareiga pateikti, be kita ko, transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, jos apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą, o atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autotentas“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tretieji asmenys draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, Danijos nacionalinis draudikų biuras, G. G. (G.) K., uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Aon Baltic“). Kitokių įrodymų, nei nurodė ieškovas, atsakovai nepateikė, neįvardijo užsienio teisės turinio, kuriuo remiantis mokėjimo pagrįstumą ir mokėjimo faktą įrodantys ieškovo pateikti duomenys galėtų būti aiškinami kaip nepatvirtinantys siekiamų įrodyti aplinkybių (CPK 178 straipsnis). Baudžiamojo proceso šalių susitarimą dėl išmokos dydžio atsakovas siekė nuginčyti inicijuodamas proceso atnaujinimą toje byloje, dėl to buvo sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, tačiau vėliau atsakovas tokio ketinimo atsisakė (CPK 178 straipsnis).

Vadovaujantis nurodytais motyvais ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 75 381,06 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos (TPVCADĮ 4 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnio 1 dalis, 17, 23 straipsniai, 41 straipsnio 8 dalis, CK 1.44, 6.6 straipsniai, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 4 dalis, 6.263, 6.270, 6.280 straipsniai).

Ieškovas yra sumokėjęs 1796 Eur žyminio mokesčio, 358,75 Eur vertimo išlaidų (181,68+130,00+47,07), 62,23 Eur kelionės išlaidų (17,81+21,43+22,99) (t. 1 b.l. 80-82, t. 2 b.l.75-79, 151-156, t. 3 b.l. 29-33, 40-41, 80-81), bendra bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2216,98 Eur (2216,98/2). Ši suma lygiomis dalimis po 1108,49 Eur iš atsakovų jam priteistina remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, valstybei priteistina 12,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (po 6,46 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 3, 10 p., 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, solidariai iš atsakovų L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75381,06 (septyniasdešimt penkis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt vieną Eur 6 ct) Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. spalio 5 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 1108,49 (vieną tūkstantį šimtą aštuonis Eur 49 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 6,46 (šešis Eur 46 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, sumokant valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.