Utenos apylinkės teismo nutartis

2015-03-27 · Civilinė byla Nr. 2-217-477/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-27
Bylos Nr.
2-217-477/2015
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00120-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rimvydas Žukauskas
Civilinė byla Nr. 2-217-477/2015Proceso Nr. 2-54-3-00120-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 128.11; 129.18; 117.1.
ZARASŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 27 d.Zarasai

Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas Rimvydas Žukauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. S. atstovo adv. P. V. skundą dėl antstolio S. O. G. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

J. S. atstovas skundžia antstolio S. O. G. veiksmus ir skundu prašo grąžinti be pagrindo iš J. S. sąskaitos nurašytas lėšas – neviršijančias 300 Eur.

Iš skundo turinio ir antstolio pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad skundžiamas antstolio 2014-11-26 patvarkymas Nr. R2-2491, vykdyti išieškojimus iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). J. S. atstovas nurodo, kad vadovaujantis LR CPK 668 str. 1 d., išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).

Motyvuojamoji dalis

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad iš J. S. išieškoma 966,57 Lt skola, išieškotojo AB „Bobutės paskola“ naudai.

Remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis nustatyta, kad skolininkui J. S. per raginime numatytą terminą nesumokėjus nurodyto dydžio skolos ir vykdymo išlaidų, antstolis S. O. G. 2014-11-26 patvarkymu Nr. R2-2491, areštavo J. S. priklausančias pinigines lėšas, esančias Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo sąskaitoje, priklausančioje J. S.. Areštuotas lėšas, antstolis nurodė pervesti į antstolio S. O. G. depozitinę sąskaitą.

J. S. atstovas skunde nurodė, kad antstolis S. O. G. neturėjo teisės priimti aukščiau minėto patvarkymo, kadangi išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu yra realizuojamas teismo sprendimas. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnis).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 str. numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. BVK 98 str. 2 d. nurodyta, kad perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynų pinigų, įteikiami. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji neturi teisės turėti grynų pinigų. Pinigai yra įtraukti į BVK 1 priede numatytą daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašą. CPK 688 str. 1 d. numato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Pagal CPK 688 str. 3 d., nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352, 4 punkte nurodyta, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

LR CPK 739 str. numato, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo atstovo argumentus, darytina išvada, kad antstolis S. O. G. turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje piniginės lėšos būtų priskirtos LR CPK 739 str. nurodytų rūšių pinigų sumoms, iš kurių išieškojimas yra negalimas. J. S. atstovas nurodė, kad lėšas pareiškėjui perveda sesuo T. S., todėl akivaizdu, kad lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į LR CPK 739 str. nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pareiškėjui priklausančios pinigų negalima. Šiuo atveju lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai šiuo atveju yra teisėti.

Pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodo, kad antstolis pažeidė LR CPK 668 str. nuostatas. LR CPK 668 str. 1 d. nustato, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi bei į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nurodoma, jog išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią LR Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, kuri priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalinga skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims. Piniginės lėšos nuo trečiųjų asmenų pavedimo momento atlikimo pareiškėjui, tampa pareiškėjo asmeninėmis lėšomis, į kurias, vadovaujantis CPK normomis, antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą.

J. S. atlieka bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir yra visiškai išlaikomas valstybės. LR Bausmių vykdymo kodekso 173 str., reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Taigi kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas.

Nors LR Bausmių vykdymo 92 str. yra įtvirtinta teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ar už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus pirkti drabužius avalynę ir kt. (BVK 97 str. 1 d.), tačiau ši norma pati savaime neeliminuoja pareiškėjo pareigos įrodinėti ir pagrįsti aplinkybių, kuriomis grindžia savo prašymą. Tai reiškia, kad šioje konkrečioje situacijoje pareiškėjas, prašydamas naikinti antstolio patvarkymą, kuriuo areštuotos lėšos priklausančios J. S., privalo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias ir reikalingas išlaidas, šių išlaidų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis. Tokių duomenų ir įrodymų J. S. atstovas teismui nepateikė.

Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis suformuota teismų praktika analogiškose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2012-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-31-881/2012, Vilniaus apygardos teismo 2012-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-314-619/2012, Kauno apygardos teismo 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-586-260/2014, Vilniaus apygardos teismo 2015-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-286-232/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-289-524/2015, Kauno apygardos teismo 2015-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-237-273/2015, Šiaulių apygardos teismo 2015-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-164-368/2015), teismas laiko, kad antstolis S. O. G. pagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. R2-2491, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo J. S. atstovo adv. P. V. skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 290 str. - 291 str., 513 str.,

nutaria:

Pareiškėjo J. S. atstovo adv. P. V. skundą dėl antstolio S.O. G. veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti antstoliui S. O. G..

Nutartis gali būti skundžiama atskirtuoju skundu per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Rimvydas Žukauskas