- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- e2A-61-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05637-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Kometa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos „Stumbras“ ieškinį atsakovei garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Kometa“ dėl skolos priteisimo, žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 80,76 EUR skolą, 544,50 EUR žalos (nuostolių) atlyginimą, 6 procentų metines procesines palūkanas, įpareigoti atsakovę per penkiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita pašalinti iš ieškovės teritorijos / nuo ieškovės narių bendrosios dalinės nuosavybės objektų nenaudojamą atsakovės elektros įrangą: neveikiantį 125 m ilgio 380 V įtampos 4 gyslų 40 mm storio (skersmens) elektros kabelį, sumontuotą virš ieškovės garažų boksų nuo Nr. 15 iki Nr. 45 durų gelžbetoninio stogelio apačioje (plane pastato (korpuso) Nr.1Gp‘), visus šio kabelio sujungimo bei tvirtinimo prie stogelio elementus, taip pat – neveikiančią elektros energijos apskaitos dėžę (išmatavimai cm 65x50x25) ir neveikiančius 8 m ilgio 380 V įtampos 4 gyslų 25 mm storio (skersmens) elektros kabelius, sumontuotus ant ieškovės garažo bokso Nr. 56 išorinės (galinės) fasado sienos (plane pastato (korpuso) Nr. 3Gb‘); per tą patį terminą visą šią nenaudojamą atsakovės elektros įrangą pašalinus, suremontuoti (pašalinti) savo sąskaita visus šio elektros įrangos šalinimo padarinius (užtaisyti kabių skyles, įtrūkimus gelžbetoniniame stogelyje, skyles ir įtrūkimus fasado sienoje), visus darbus perdavimo–priėmimo aktu perduodant ieškovės valdybai, apie numatomą darbų perdavimą bent prieš tris darbo dienas informavus ieškovės pirmininką J. T. el. paštu (duomenys neskelbtini), nurodyti, kad atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius ieškovės reikalavimo, ieškovė turi teisę atlikti visus jame nurodytus veiksmus atsakovės lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovės reikiamas išlaidas, taip pat prašo priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalių 1998 m. birželio 17 d. buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią už sargų poste suvartotą elektros energiją atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove, tačiau atsakovė savo pareigos nevykdo arba vykdo tik iš dalies ir vėluodama. Pagal paskutinę atsakovei pateiktą 2020 m. liepos 31 d. ieškovės sąskaitą faktūrą už minėtas paslaugas šią dieną susikaupusi atsakovės skola yra 80,76 EUR. Pažymi, kad atsakovė yra savavališkai sumontavusi elektros įrangą ant ieškovės garažo bokso išorinės (galinės) fasado sienos. Dėl jos pašalinimo ieškovė ne kartą kreipėsi tiek į atsakovę, tiek į Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą. Ieškovė kreipėsi ir į antstolį, kad šis ieškovės teritorijoje konstatuotų faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės vykdomais ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimais. Įrangą atsakovė pašalino tik po pretenzijos gavimo, tačiau sugadintos garažo bokso sienos, ant kurios įranga buvo tvirtinta, nesuremontavo. Ieškovė kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Sverhus“, pastarosios pateikta atsakovės sugadintos sienos remonto darbų sąmata sudaro 544,50 EUR. Be to, 2002 m. liepos 17 d. šalių buvo pasirašyta sutartis Nr. 1, kurios vykdymo metu atsakovė ant ieškovės garažo bokso Nr. 56 išorinės fasadinės sienos susimontavo elektros energijos apskaitos dėžę ir 8 metrų ilgio kabelius, o po gelžbetoniniais ieškovės garažų boksų vientisais stogeliais susimontavo jų tąsą – 125 m ilgio elektros kabelį, vedantį į atsakovės teritoriją. Minėta elektros įranga atsakovei iš ieškovės tuo metu buvo tiekiama elektros energija. Atsakovei pradėjus elektros energiją į savo teritoriją savarankiškai tiektis kita neteisėtai ant ieškovės garažo bokso Nr. 45 sumontuota elektros įranga, minėto 125 m kabelio galą ties savo teritorijos riba atsakovė nukirpo, ir įranga tapo neveikianti, o 2019 m. vasario 23 d. pranešimu 2002 m. liepos 17 d. šalių sutartis nuo 2019 m. balandžio 15 d. nutraukta. Nepaisydama nei ieškovės raginimų, nei atitinkamo pretenzijos reikalavimo, atsakovė savo neveikiančios įrangos nepašalina, o turėdama pareigą pašalinti šiuos įrenginius, turi atlikti ir reikiamus remonto darbus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad išsiuntė ieškovei raštą dėl neteisingai pateiktų elektros energijos rodmenų, rašte nurodė, jog sumos už suvartotą elektros energiją apskaičiuotos neteisingai, prašė buhalterės pateikti skaičiuoklę, kaip buvo apskaičiuota pagal pateiktą sąskaitą už suvartotą elektros energiją sargų namelyje ir atskirai už energiją, kurią sunaudojo vaizdo kameros. Nurodė, kad ieškovės pašto išlaidų neapmokės. Ieškovė neatsakė į šį raštą. Be to, atsakovė per 2019 metus sumokėjo ieškovei 330,88 EUR, nors nėra gavusi nė vienos sąskaitos iš ieškovės, taip pat 2020 m. balandžio 17 d. pervedė ieškovei 26,98 EUR. Atsakovė prašo taikyti senaties terminus reikalavimui dėl žalos atlyginimo, pažymi, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Elektros įrangą ant ieškovės garažo bokso Nr. 45 išorinės (galinės) fasado sienos atsakovė sumontavo 2002 m. liepos 17 d. sutarties pagrindu, todėl minėti atsakovės veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Sutartį nutraukus atsakovės sumontuota įranga buvo išmontuota, o garažo sienos įtrūkimai atsirado dėl to, jog ant šios sienos yra sumontuoti geležiniai vartai, bei dėl sumontuoto drenažo. Nurodo, kad būtent ieškovė pagal 2002 m. liepos 17 d. įsipareigojo tiekti energiją, todėl ieškovė, o ne atsakovė ant garažo bokso išorinės fasadinės sienos susimontavo elektros energijos apskaitos dėžę ir kabelius. Teigia, kad visa įranga sumontuota ieškovės lėšomis ir jos iniciatyva.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 80,76 EUR skolos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 80,76 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigojo atsakovę per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita pašalinti iš ieškovės teritorijos / nuo ieškovės narių bendrosios dalinės nuosavybės objektų nenaudojamą elektros įrangą: neveikiantį 125 m ilgio, 380 V įtampos, 4 gyslų, 40 mm storio (skersmens) elektros kabelį, sumontuotą virš ieškovės garažų boksų nuo Nr. 15 iki Nr. 45 durų gelžbetoninio stogelio apačioje (plane pastato (korpuso) Nr.1Gp‘), visus šio kabelio sujungimo bei tvirtinimo prie stogelio elementus, taip pat neveikiančią elektros energijos apskaitos dėžę ( matmenys 65x50x25 cm) ir neveikiančius 8 m ilgio, 380 V įtampos, 4 gyslų, 25 mm storio (skersmens) elektros kabelius, sumontuotus ant ieškovės garažo bokso Nr. 56 išorinės (galinės) fasado sienos (plane pastato (korpuso) Nr. 3Gb‘); per tą patį terminą, visą šią nenaudojamą elektros įrangą pašalinus, suremontuoti (pašalinti) savo sąskaita visus šio elektros įrangos šalinimo padarinius, tiesiogiai susijusius su elektros įrangos pašalinimu, visus darbus perdavimo–priėmimo aktu perduodant ieškovės valdybai, apie numatomą darbų perdavimą prieš tris darbo dienas informavus ieškovo pirmininką J. T. el. paštu: (duomenys neskelbtini), atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo dėl įpareigojimo pašalinti nenaudojamą elektros įrangą ir suremontuoti (pašalinti) elektros įrangos šalinimo padarinius, tiesiogiai susijusius su elektros įrangos pašalinimu, ieškovė turi teisę atlikti sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytus veiksmus atsakovės lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovės reikiamas išlaidas, priteisė iš atsakovės 2260 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei, kitą ieškinio dalį atmetė ir priteisė iš ieškovės 245 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovei. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
3.1. Dėl skolos priteisimo už suvartotą elektros energiją teismas nurodė, kad šalys 1998 m. birželio 17 d. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė tiekė elektros energiją atsakovei, o atsakovė įsipareigojo už ją atsiskaityti. Ieškovė pateikė sąskaitą, kurioje nurodyta 80,76 EUR skolos suma už elektros energija. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, konstatavo, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai. Šiuo atveju ieškovės atstovai, kaip liudytoja apklausta buhalterė paaiškino, jog elektros energija buvo apskaičiuojama pagal vienos laiko zonos tarifą, sąskaitos atsakovei buvo siunčiamos paštu, todėl atsakovės argumentai, jog ieškovė neįrengė skaitiklio su dviem tarifais, nors turėjo galimybę, nepaneigia fakto, jog su ieškove už suvartotą elektrą turi atsiskaityti, todėl teismas nusprendė ieškovės reikalavimą dėl 80,76 EUR skolos priteisimo ir 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo tenkinti.
3.2. Dėl žalos atlyginimo priteisimo teismas nurodė, kad pagal šalių 2002 m. liepos 17 d. sutartį atsakovė ant ieškovės garažo sumontavo elektros energijos apskaitos dėžę ir kabelius. Sutartis 2019 m. balandžio 15 d. nutraukta, tačiau iš antstolio faktinių aplinkybių 2020 m. balandžio 17 d. protokolo matyti sumontuota įranga, kuri atsakovės nėra pašalinta ieškovės prašymu. Liudytojas, buvęs atsakovės pirmininkas, patvirtino, jog jis organizavo kabelio pravedimo darbus, statė kirtiklį ir paskirstymo dėžę. Teismas, įvertinęs uždarosios akcinės bendrovės „Sverhus“ darbų sąmatą, kurioje be pagrindo nurodyti tvoros atitraukimo darbai, liudytojų parodymus, kurie neleidžia daryti išvados, jog siena yra sugadinta, atsižvelgęs į tai, jog teritorijoje vyko kasinėjimo darbai, dėl kurių galėjo įtrūkti siena, nusprendė, jog ieškovė neįrodė žalos fakto, todėl šią ieškinio dalį atmetė.
3.3. Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus teismas nurodė, kad ieškovė prašo įpareigoti atsakovę pašalinti nenaudojamą elektros įrangą, atlikti remontą savo sąskaita ir perduoti atliktus darbus ieškovės valdybai. Teismas įvertinęs, jog pagal sudarytą 2020 m. liepos 17 d. sutartį įrenginius sumontavo atsakovė, tokią aplinkybę patvirtino ir byloje dalyvaujantys asmenys, atsižvelgęs ir į tai, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog objekte matyti neveikianti elektros dėžė, kabelis ir kiti įrenginiai, nusprendė, kad atsakovė turėtų veikti teisingai, protingai ir sąžiningai ir pašalinti jai priklausančią šiuo metu neveikiančią ir nebenaudojamą elektros įrangą iš ieškovės teritorijos ir pašalinti ieškovės teritorijoje esančio turto defektus, tiesiogiai atsiradusius dėl atsakovei priklausančios elektros įrangos pašalinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį, kurioje buvo patenkinti ieškinio reikalavimai, ir ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Dėl skolos priteisimo apeliantė nurodo, kad prašė ieškovės tikslinti suvartotos elektros duomenis, tačiau ieškovė tokių veiksmų neatliko, be to, apeliantė ieškovei yra sumokėjusi 357,86 EUR. Pažymi, jog ieškovei buvo tiekiama dviejų tarifų elektros energija, tačiau sargybos poste suvartotą elektros energiją skaičiavo pagal vieną tarifą. Tokiu būdu pažeidė 1998 m. birželio 17 d. sutarties sąlygas, kurios nustatė pareigą mokėti už elektros energiją lygiomis dalimis. Kadangi sąskaitos nuo 2002 m. iki 2020 m. nebuvo išrašomos, mano, kad ieškovė gavo lėšas nepagrįstai, neaišku, kiek apeliantė yra permokėjusi. Mano, kad ieškovė, negalinti pagrįsti gautų lėšų paskirties, negali teigti, jog apeliantė yra skolinga, tačiau teismas šiuo atveju nepagrįstai atsisakė vertinti apeliantės prieštaravimus. Pažymi, jog tenkinus skundą išnyks ir ieškovės reikalavimo pagrindas dėl 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, jog ginčo įranga priklauso apeliantei. Teismas nenurodė nė vieno įstatymo, kuriuo remiantis padarė tokią išvadą. Pažymi, jog, pagal sudarytą sutartį, ieškovė įsipareigojo tiekti elektros energiją, o byloje apklaustas J. P. nurodė, kad ieškovės teritorijoje sumontuotas kabelis priklausė kojinių fabrikui, kuris yra bankrutavęs. Mano, kad po kojinių fabriko bankroto šio turto savininku tapo ieškovė. Teigia, kad tai patvirtina ir ieškovės, kuri ir nukirpo elektros kabelį, elgesys. Pažymi, jog teismas priimdamas sprendimą netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į rekomendacinius dydžius.
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Dėl skolos priteisimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, įtvirtintų tiek įstatyme, tiek suformuotoje teismų praktikoje, išsamiai ištyrė bei įvertino visus byloje esančius abiejų ginčo šalių pateiktus įvairių formų įrodymus, dėl to priėmė objektyvų ir teisingą sprendimą. Nurodo, jog teismas akcentavo, kad šiuo atveju tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai ir pagal 1998 m. birželio 17 d. sutarties sąlygas apeliantė įsipareigojo atsiskaityti už elektros energiją. Nurodo, kad šalys išlaidas dengdavo lygiomis dalimis, o apeliantės argumentas dėl dviejų tarifų skaitiklio įrengimo yra nepagrįstas, toks klausimas daugybę metų apeliantei nekilo, pretenzijos reiškiamos nebuvo, todėl apeliantė turi mokėti už suteiktas paslaugas ar naudotis procesinėmis teisėmis ir pateikti priešieškinį.
5.2. Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą vadovavosi liudytojų parodymais, kurie patvirtino, jog apeliantės buvęs pirmininkas tiesė kabelį per ieškovės teritoriją. Šias liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pažymi, jog laidą nukirpo ne ieškovė, o apeliantė, kai elektros energijos tiekimas jai buvo nutrauktas. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas proceso teisės normas, pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, procesinių pažeidimų nepadarė, o ieškovės patirtos išlaidos yra kelis kartus mažesnės nei rekomenduojami maksimalūs dydžiai. Pažymi, jog apeliantė teigia, jog rekomenduojami dydžiai yra pažeisti, tačiau motyvų nepateikia.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
8. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, dalyje, kurioje tenkinti ieškinio reikalavimai, nurodo, kad teismas, spręsdamas skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo klausimą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovei buvo tiekiama elektra pagal dviejų tarifų elektros energiją, tačiau už apeliantės sargybos poste suvartotą elektros energiją skaičiavo sąskaitas pagal vieną tarifą, be to, ieškovė nuo 2002 m. iki 2020 m. neišrašė sąskaitų, todėl mano, kad už suteiktą elektros energiją yra permokėjusi. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria įpareigota pašalinti įrenginius, kadangi teismas tinkamai nemotyvavo, ar apeliantė yra įrenginių savininkė, teigia, kad kabelis priklauso ieškovei.
9. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 8 punktas), darytina išvada, kad byloje keliami klausimai pirmiausia, ar pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 80,76 EUR skolą iš apeliantės ieškovei, tinkamai nustatė skolos susidarymo priežastingumą ir pagrįstumą, ir, antra, – ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įpareigodamas apeliantę atlikti veiksmus – pašalinti įrenginius ir atlikti remonto darbus, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus dėl įrenginių priklausomybės.
10. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė ir apeliantė 1998 m. birželio 17 d. sudarė sutartį, kurios pagrindu susitarė, kad už sargų poste suvartotą elektros energiją apeliantė mokės į ieškovės sąskaitą pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Ieškovės išrašytoje 2020 m. liepos 31 d. sąskaitoje faktūroje apeliantės skola už elektros energiją 2020 m. liepos 31 d. nurodyta 80,76 EUR. Apeliantė 2021 m. sausio 5 d. raštu informavo ieškovę, kad pateiktos sąskaitos neapmokės, kadangi išnaudota elektros energija yra apskaičiuota klaidingai ir turi būti perskaičiuota.
11. Sutarčių teisės normos nustato, kad sutarties galiojimui pakanka šalių susitarimo, ir tik įstatyme nustatytais atvejais sutarties galiojimui būtinas dar vienas elementas – šalių sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią teisės normą, taip pat pasisakoma, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224/2012; 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2013).
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1–6.4, 6.154 straipsniai). Pagal 1998 m. birželio 17 d. sutarties sąlygas šalys buvo sutarusios, jog už elektros energiją, suvartotą sargų poste, atsiskaitys dalimis, tačiau šioje sutartyje nenurodyta konkreti elektros energijos tiekimo kaina. Šalių 2002 m. liepos 17 d. sudarytoje sutartyje nurodyta, kad apeliantė už elektros energiją mokės pagal apskaitos prietaisus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais tarifais, papildomai sumokant 10 procentų už elektros energijos pateikimą. Pažymėtina, jog šiuo atveju elektros energijos pardavimo atveju ieškovei, kaip elektros tiekėjai, netaikytinos CK 6.161 straipsnio 2 dalies nuostatos, tai yra šiuo atveju sutartį sudariusios šalys savo nuožiūra gali nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (pvz., užmokestį, taikomą už perduotą energiją; vietinio tinklo eksploatacijos sąnaudų padengimą; taip pat nuostatas dėl sutarties nutraukimo ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-248/2016).
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantei sutarties laikotarpiu elektros energija buvo tiekiama, tai yra dėl ieškovės suteiktų paslaugų fakto ginčo nėra, tačiau apeliantė nesutinka su ieškovės 2020 m. liepos 31 d. sąskaitoje faktūroje nurodyta 80,76 EUR suma, teigiant, jog suteiktos paslaugos apskaičiavimas yra netikslus. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus matyti, jog šalys tiek pagal 1998 m. birželio 17 d. sutartį, tiek pagal 2002 m. liepos 7 d. nebuvo sutarusios dėl dviejų tarifų elektros tarifo naudojimo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad šiuo atveju sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė tiekė apeliantei elektros energiją, apeliantė elektros energiją naudojo savo veikloje ir ieškovei už suteiktas paslaugas mokėjo, tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tarp šalių egzistavo sutartiniai elektros energijos tiekimo santykiai ir šalių valia dėl elektros energijos naudojimo, įkainių bei jų apmokėjimo tvarkos per dvidešimties metų laikotarpį buvo nusistovėjusi (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog šiuo atveju ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, tačiau ir liudytojos G. M. ((duomenys neskelbtini)) ir liudytojos A. K. ((duomenys neskelbtini)), taip pat patvirtino faktinę aplinkybę, jog sąskaitos sutarties vykdymo metu buvo išrašomos būtent pagal vienos laiko fazės apskaitos tarifus, todėl šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju apeliantės argumentai dėl dviejų tarifų elektros energijos skaitiklių neįrengimo nepaneigia aplinkybės, jog apeliantė naudojosi elektros energija, elektros energijos naudojimas pagal nustatytus tarifus buvo priimtinas, todėl šiuo atveju apeliantė turi pareigą sumokėti ir 80,76 EUR skolą už suvartotą elektros energiją.
14. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuriuo yra įpareigota atlikti veiksmus – pašalinti įrenginius ir atlikti remonto darbus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ginčo įranga priklauso apeliantei, teigia, kad pagal elektros energijos tiekimo sutartį ją tiekti įsipareigojo būtent ieškovė. Pažymi, kad kabelis priklausė bankrutavusiam kojinių fabrikui, todėl šio turto savininku po fabriko bankroto tapo ieškovė.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinius bylos duomenis bei apskųsto teismo sprendimo motyvus, su apeliantės argumentais nesutinka. Pirmiausia byloje pateiktas antstolio A. S. 2020 m. balandžio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, ieškovės pateiktos fotofiksacijos patvirtina, jog ant garažų sienos yra sumontuotas elektros energijos kabelis, matyti prastos būklės elektros energijos paskirstymo dėžė. Aplinkybę, jog įrangą, reikalingą elektros energijos tiekimui, sumontavo apeliantė, patvirtina apeliantės buvusio pirmininko, liudytojo J. P. parodymai, jog nutrūkus elektros energijos tiekimui po kojinių fabriko likvidacijos su ieškove sutarė, kad elektrą gaus iš ieškovės, pasirašė sutartį ir pravedė kabelį per ieškovės teritoriją, pastatė reikiamą įrangą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad liudytojo parodymus pagrindžia byloje pateiktas apeliantės valdybos narių 2002 m. birželio 10 d. protokolas, kuriuo apeliantės valdymo organai ((duomenys neskelbtini) J. P.) svarstė klausimą dėl elektros energijos įsigijimo iš ieškovės ir nutarė surinkti iš kiekvieno garažo bendrijos nario po 2,89 EUR (10 LT) ir organizuoti darbams atlikti talką, taip pat ir 2020 m. liepos 17 d. šalių sudaryta sutartis, pagal kurios 4.1 punktą ieškovė įsipareigojo tiekti elektros energiją iki saugiklių. Nagrinėjamu atveju įvertinus tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek liudytojų parodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantis įrodymų visetas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad sumontuota ir neveikianti elektros energijos įranga priklauso apeliantei, kadangi įrangos įrengimu rūpinosi buvęs apeliantės pirmininkas, o nutraukus elektros energijos tiekimo sutartį, apeliantė turi pašalinti nenaudojamus įrenginius iš ieškovės teritorijos ir atlikti remonto darbus.
17. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nemotyvuotai priteisė 2 260 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei, tinkamai nesivadovavo rekomendacijomis „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“. Teigia, kad teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, kokias išlaidas ieškovė patyrė, koks pagal atitinkamą metų ketvirtį priteistinoms teisinės pagalbos išlaidoms apskaičiuoti taikomas maksimalus advokatui priteistinas dydis pagal rekomendacijas, neatsižvelgė į bylos sudėtingumą ir ieškinio reikalavimų dydį. Su apeliantės argumentais nesutiktina.
18. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).
19. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, priteisė ieškovei iš apeliantės 2260 EUR bylinėjimosi išlaidų ir priteisė apeliantei iš ieškovės 245 EUR bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrindžiančius bylinėjimosi išlaidų dydį, nustatė, kad ieškovė patyrė 90 EUR žyminio mokesčio, 115 EUR faktinių aplinkybių konstatavimo, 2,61 EUR už išrašų įsigijimą valstybės įmonėje Registrų centre ir 3 700 EUR advokato pagalbos išlaidų. Iš viso 3 907,61 EUR.
21. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad teikiant ieškinį už advokato pagalbą buvo sumokėta 950 EUR (maksimalus rekomenduojamas dydis ieškinio pateikimo dieną – 3 452, 50 EUR), 2021 m. balandžio 8 d. sąskaita išrašyta 1 140 EUR sumos už 15,2 advokato darbo laiko valandų (taikyta papildoma 40 EUR nuolaida). Sumokėta 1 100 EUR. 2021 m. gegužės 18 d. sąskaita išrašyta 450 EUR sumos už 6 advokato darbo laiko valandas. Sumokėta 450 EUR. 2021 m. birželio 9 d. sąskaita išrašyta 750 EUR sumos už 10 advokato darbo laiko valandų (taikyta papildoma 50 EUR nuolaida). Sumokėta 700 EUR. 2021 m. rugsėjo 3 d. sąskaita išrašyta 525 EUR sumos už 7 advokato darbo laiko valandas (taikyta papildoma 25 EUR nuolaida). Sumokėta 500 EUR. Vidutinis apskaičiuotas advokato valandos laiko užmokestis be nuolaidos – 75 EUR (maksimalus rekomenduojamas dydis 151,74 EUR).
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog advokato patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų dydžių, įvertinęs, jog byla buvo pakankamai sudėtinga, byloje buvo skirti 6 teismo posėdžiai, tai, be kita ko, padarė įtakos bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumui, atsižvelgus į bylos nagrinėjimo trukmę – ilgiau kaip vieni metai, nutaria, jog pirmosios instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tinkamai taikė proceso teisės normas, įvertino bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl proceso teisės pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai).
24. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo priteisti 800 EUR advokato pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovei iš apeliantės priteisiama 800 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Kometa“ 800 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei garažų statybos ir eksploatacijos bendrijai „Stumbras“.