Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-18 · Civilinė byla Nr. e2A-154-560/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-04-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-18
Bylos Nr.
e2A-154-560/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24372-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Jadvyga Mardosevič
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Magdala LT“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Wipsi“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-154-560/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24372-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Magdala LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Wipsi“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Magdala Lt“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 4 711,86 Eur skolos, 29,95 Eur kompensacinių palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir aštuonių procentų procesines palūkanas.

2. Ieškinyje nurodė, jog šalys 2018 m. balandžio 2 d. sudarė darbo nuomos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo išnuomoti atsakovui darbuotojus statybos montavimo darbams atlikti, o atsakovas įsipareigojo už šias paslaugas atsiskaityti. Anot ieškovo, atsakovas atsiskaitė už 2018 m. balandžio mėnesį nuomotus darbuotojus, nereiškė pretenzijų dėl jų darbo ar kvalifikacijos, tačiau vėliau nustojo atsiskaitinėti ir liko skolingas už laikotarpį iki 2018 m. birželio 7 d.

Atsiliepimas

3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. balandžio mėnesį išnuomoti trys darbuotojai dirbo po 10 valandų per dieną, todėl ieškovas klaidingai teigia, kad ir gegužės mėnesį likę du darbuotojai taip pat dirbo po 10 valandų. Atsakovo teigimu, gegužės mėnesį darbuotojai dirbo po 8 valandas, be to, jie dirbo tik pagalbinio pobūdžio darbus, todėl jiems turėtų būti apmokėta kaip už žemesnės kvalifikacijos darbus. Be to, nors atsakovui reikėjo daugiau darbuotojų, tačiau ieškovas tik žadėjo pakeisti netinkamus darbuotojus. Pažymėjęs, kad pagal šalių sutarties 3 punktą apmokama tik už darbuotojų faktiškai dirbtą laiką, atsakovas nesutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovas turi apmokėti ir už darbuotojų pietų pertraukas, kelionių į ir iš darbo laiką. Atsakovas iš esmės sutiko su ieškinio reikalavimų dalimi dėl apmokėjimo už 8 valandų darbo laiką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 4 711,86 Eur skolos, 29,95 Eur kompensacinių palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, aštuonių procentų metines palūkanas nuo priteistos 4 751,86 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 718 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo valstybės naudai 13,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nurodė, kad šalys 2018 m. balandžio 2 d. sudarė darbo nuomos sutartį Nr. W04/02, kuria ieškovas įsipareigojo atsakovui išnuomoti darbuotojus statybos montavimo darbams, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už šias paslaugas. Sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, kad išnuomotų darbuotojų paslaugų kaina – 7 Eur ir PVM už faktiškai dirbtą darbo valandą. Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad užsakovas (atsakovas) paskutinę mėnesio darbo dieną pateikia paslaugų teikėjui (ieškovui) ataskaitą apie nuomojamų darbuotojų dirbtą laiką per praėjusį mėnesį. Sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad paslaugų teikėjas (ieškovas) iki kito mėnesio 7 dienos pateikia užsakovui (atsakovui) darbo grafiką ir PVM sąskaitą faktūrą už praėjusį laikotarpį suteiktas paslaugas, kurią užsakovas apmoka per 10 dienų nuo sąskaitos patvirtinimo dienos. Teismas pabrėžė, kad būtent atsakovas prisiėmė pareigą paskutinę mėnesio darbo dieną pateikti ieškovui ataskaitą apie nuomojamų darbuotojų dirbtą laiką per praėjusį mėnesį. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas vis dėlto sutiko su ieškovo argumentais, kad darbuotojai buvo nuomojami iki 2018 m. birželio 7 d. Kadangi nagrinėjamas ginčas dėl atsiskaitymo už 2018 m. gegužės ir birželio mėnesiais nuomotus darbuotojus, tai teismas konstatavo, kad būtent atsakovui teko pareiga 2018 m. gegužės ir birželio mėn. paskutinėmis darbo dienomis pateikti ieškovui aptariamas ataskaitas, tačiau tokių ataskaitų atitinkamais laikotarpiais atsakovas nepateikė. Ieškovas per nustatytą laiką nesulaukęs atsakovo ataskaitos pagrįstai teikė atsakovui darbo grafikus ir PVM sąskaitas faktūras, užpildytus pagal savo surinktus-turimus duomenis.

6. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir netgi nesąžiningus atsakovo argumentus, kad darbuotojai neva neturėjo reikiamos kvalifikacijos – atsakovas nepateikė jokių objektyvaus pobūdžio įrodymų, kurie leistų manyti, kad šalių sutarties galiojimo-vykdymo metu atsakovas būtų reiškęs ieškovui pretenzijas dėl darbuotojų kvalifikacijos, darbo kokybės ar kt. Atsakovas iš pradžių iš viso neigė savo pareigą atsiskaityti su ieškovu ir tik teismo posėdžiuose nurodė, kad sutiktų atsiskaityti už nuomotų darbuotojų darbo laiką, nurodytą paties atsakovo į bylą pateiktame grafike, laikant, jog darbuotojai dirbo po 8 val. per dieną, t. y. iš viso už 2 981,44 Eur sumą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas vertino kaip pakankamai įrodytą faktinę aplinkybę, kad atsakovas iki 2018 m. birželio 7 d. naudojosi ieškovo nuomotų (subnuomotų) darbuotojų darbu ir turi pareigą už tai atsiskaityti. Nėra šalių ginčo dėl atsiskaitymo už 2018 m. balandžio mėnesį. Iš pateiktos darbo valandų suvestinės matyti, kad 2018 m. balandžio mėnesį trys darbuotojai dirbo iš viso 390,50 val. ir būtent už tokį valandų skaičių įvyko šalių atsiskaitymas. Teismo posėdžiu metu liudytojas M. L. (M. L.) nurodė, kad 2018 m. gegužės-birželio mėnesiais jis kartu su kitu darbuotoju (R. B.) dirbdavo daugiausiai nuo 7 iki 19 val. ir kad būdavo (ne visada) skiriamos poilsio dienos. Apie darbo trukmę balandžio ir gegužės-birželio mėnesiais liudytojas nurodė, kad tiek pirmajame objekte (balandžio mėnesį), tiek antrajame objekte (gegužės-birželio mėnesiais) tekdavo dirbti dažniausiai nuo 7 iki 19 val.. Teismo vertinimu, tokie liudytojo paaiškinimai iš esmės atitinka ir šalių suderintą darbo laiko suvestinę už 2018 m. balandžio mėnesį, kurioje užfiksuotas tiek 5, 7, tiek ir 8,5, 9, 10, 11 valandų darbo laikas. Teismas nesutiko su atsakovo pateikta darbo laiko suvestine, kurioje nurodyta, kad darbuotojai visomis dienomis dirbo po 8 val. Tokia aplinkybė neatitiktų nuomotų darbuotojų ankstesnio darbo intensyvumo balandžio mėnesį (dėl kurio nėra šalių ginčo), taip pat prieštarautų paties atsakovo argumentams, kad prisiimtus darbus atsakovas turėjo atlikti-užbaigti per trumpą laiką ir kad atsakovui reikėjo daugiau darbuotojų. Teismas nutarė iš esmės atsižvelgti į 2018 m. balandžio mėnesį užfiksuotą darbuotojų darbo laiką, kai per 22 darbo dienas (nuo balandžio 4 d.) išdirbta 390,50 val., t. y. du darbuotojai per vieną darbo dieną bendrai išdirbdavo vidutiniškai beveik 18 val. (390,50 / 22 ).

7. Kadangi gegužės mėnesį darbo dienų daugiau negu balandžio mėnesį (juolab, kad balandžio mėnesį darbai pradėti nuo balandžio 4 d.), teismas sprendė, kad 2018 m. gegužės 1 d. – birželio 7 d. laikotarpiu išnuomoti du darbuotojai galėjo panašiu intensyvumu išdirbti iš viso 31 darbo dieną – 25 dienas gegužės ir 6 dienas birželio mėnesiais. Taigi, per 31 darbo dieną dirbdami po 9 val. du išnuomoti darbuotojai galėjo išdirbti iš viso 558 val. Iš esmės tokį patį valandų skaičių (556,30 val.) nurodė ir ieškovas. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad du darbuotojai ginčo laikotarpiu negalėjo faktiškai išdirbti ieškovo nurodomo valandų skaičiaus. Teismas vertino kaip teisiškai nereikšmingus šalių argumentus dėl skaičiuotino darbuotojų faktinio ar formalaus darbo laiko, dėl įtraukimo į šį laiką pietų pertraukų, laiko kelionėms į ir iš darbo ir pan. Skaičiavimams buvo naudojami pačių šalių suderintoje 2018 m. balandžio mėn. darbo laiko suvestinėje nurodyti duomenys. Taigi, jeigu nurodyta suvestinė buvo suderinta šalių, tai tokioje suvestinėje užfiksuotas darbo laiko vidurkis (atsižvelgiant į liudytojo M. L. parodymus, kad darbo intensyvumas buvo panašus ir 2018 m. gegužės-birželio mėnesiais), teismo vertinimu, gali ir turi būti naudojamas sprendžiant dėl darbo laiko ginčo laikotarpiu, o ieškovo pateikta darbo valandų suma iš esmės atitinka nurodytą darbo intensyvumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovas UAB „Magdala LT“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9. Nurodo, kad iš apelianto ieškovo reikalaujama 4 711,86 Eur dydžio skolos pagal Sutartį suma yra grindžiama vieninteliu tiesioginiu rašytiniu įrodymu – 2018 m. birželio 29 d. ieškovo išrašyta sąskaita – faktūra Nr. WIP-159, kurioje pateiktas bendras ieškovo suteiktos darbuotojų R. B. ir M. L. nuomos paslaugos apimties paskaičiavimas – išdirbta 556,30 val., o mokėtina 4 711,86 Eur. Apeliantas su sąskaita faktūra civilinės bylos nagrinėjimo nesutiko dėl joje nurodytų nepagrįstų duomenų. Teikdamas paaiškinimus apie tikrąją ieškovo skirtų darbuotojų darbo apelianto įmonėje situaciją, apeliantas į civilinę bylą yra pateikęs 2018 m. gegužės mėnesiui sudarytą darbuotojų darbo grafiką, iš kurio matosi, kad per 2018 m. gegužės mėnesį nurodyti darbuotojai dirbo tik 352 valandas. Ieškovas į civilinę bylą nepateikė į apelianto įmonę paskirtų darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kuriuos kaip darbdavys privalo sudaryti, darbo grafikų ar kitų darbo laiko apskaitos dokumentų. Byloje taip pat nėra įsakymų dėl darbuotojų komandiravimo į apelianto įmonę dokumentų. Nesant visų nurodytų dokumentų, teismas negalėjo patikrinti, kiek ieškovo paskirti darbuotojai apelianto įmonėje dirbo darbo dienų ir darbo valandų skaičiaus kiekvieną iš šių dienų. Teismas pareigą įrodyti darbuotojų apelianto įmonėje per 2018 m. gegužės mėnesį (iki birželio 7 d.) išdirbtas valandas nepagrįstai perkėlė apeliantui ir tokiu būdu pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Teismas neįvertino apelianto į civilinę bylą pateikto 2018 m. gegužės mėnesio darbuotojų darbo grafiko. Teismas klaidingai per 2018 m. gegužės mėnesį darbuotojų išdirbtą laiką paskaičiavo analogiškai vidutiniam 2018 m. balandžio mėnesį darbuotojų dirbtam laikui. Tokios darbo laiko analogijos išvedimas negali būti laikomas teisingu atsižvelgiant į apelianto įmonės veiklos pobūdį, kuris pasireiškia projektine ir dažnai nereguliaria elektros montavimo ir kitų susijusių darbų veikla. Teismas atsisakė iš ieškovo išreikalauti darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo grafikus ar kitus darbo laiko apskaitos dokumentus, todėl civilinės bylos esmė nebuvo atskleista.

Atsiliepimas

10. Ieškovas UAB „Wipsi“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad kadangi 2018 m. birželio 29 d. UAB „Wipsi“ sąskaitoje faktūroje Nr. WIP-159 nurodytas darbuotojų dirbtas darbo valandų skaičius įrašytas remiantis darbuotojo M. L. pateiktais duomenimis, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ieškovas pateikė teismui prašymą apklausti šį darbuotoją liudytoju, ir toks ieškovo prašymas buvo tenkintas. Kadangi pagal 2018 m. balandžio 2 d. darbo nuomos sutarties Nr. W04/02 atsakovas (apeliantas) įsipareigojo nuomos teisinių santykių metu teikti ataskaitas apie darbuotojų dirbtą darbo laiką, todėl pareiga vesti darbo laiko apskaitos žiniaraščius teko būtent jam (ką pažymėjo pirmos instancijos teismas). Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą nurodydamas, kad atsižvelgdamas į tai, kad būtent apeliantas neįvykdė savo sutartinės pareigos pateikti darbo laiko ataskaitas, visas abejones ir skaičiavimo paklaidas vertindamas būtent apelianto nenaudai ir ieškovo naudai. Ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir kitų darbo laiko apskaitos dokumentų pateikimo teismui klausimas vertinant darbuotojų dirbtą darbo laiko trukmę yra nereikšmingi. Atsakovo sudarytas 2018 metų gegužės mėnesio darbuotojų darbo grafikas ieškovui buvo pateiktas tik 2018 m. spalio 31 d. kartu su atsakovo patikslintu atsiliepimu į ieškinį.

11. Ieškovas laikosi pozicijos, kad atsakovas puikiai žinojo, kad privalėjo pateikti ieškovui ataskaitą paskutinio einamojo mėnesio dieną, tačiau visiškai ignoruodamas atsakovo prašymus dėl informacijos pateikimo ir pranešimus derinant atsakovui išnuomotų darbuotojų darbo laiką 2018 metų gegužės mėnesį, prarado galimybę remtis savo sudarytu gegužės mėnesio darbuotojų darbo grafiku. Atsakovo 2018 metų gegužės mėnesio darbuotojų darbo grafike nurodytas darbo valandas paneigė bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas liudytojas ir teismo ištirtas 2018 metų balandžio mėnesio darbuotojų darbo grafikas. Atsižvelgdamas į liudytojo M. L. parodymus, teismas neturėjo pagrindo sutikti su atsakovo pateikta darbo laiko suvestine, kurioje nurodyta, kad darbuotojai visomis dienomis dirbo po 8 val. Tokia aplinkybė neatitiktų nuomotų darbuotojų ankstesnio darbo intensyvumo 2018 metų balandžio mėnesį, taip pat prieštarautų paties atsakovo argumentams, kad prisiimtus darbus jis turėjo atlikti - užbaigti per trumpą laiką ir kad jam reikėjo daugiau darbuotojų. Pirmos instancijos teisme metu teismo atsisakymas patenkinti atsakovo prašymą išreikalauti iš ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kurių ieškovas nevedė ir neturėjo pareigos vesti ir dėl to jų neturėjo yra visiškai logiškas ir teisingas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2018 m. balandžio 2 d. sudarė darbo nuomos sutartį Nr. W04/02, kuria ieškovas įsipareigojo atsakovui išnuomoti darbuotojus statybos montavimo darbams, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už šias paslaugas. Sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, kad išnuomotų darbuotojų paslaugų kaina – 7 Eur ir PVM už faktiškai dirbtą darbo valandą. Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad užsakovas (atsakovas) paskutinę mėnesio darbo dieną pateikia paslaugų teikėjui (ieškovui) ataskaitą apie nuomojamų darbuotojų dirbtą laiką per praėjusį mėnesį. Sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad paslaugų teikėjas (ieškovas) iki kito mėnesio 7 dienos pateikia užsakovui (atsakovui) darbo grafiką ir PVM sąskaitą faktūrą už praėjusį laikotarpį suteiktas paslaugas, kurią užsakovas apmoka per 10 dienų nuo sąskaitos patvirtinimo dienos.

14. Šiuo atveju ginčas yra kilęs iš šalių sudarytos darbo nuomos sutarties, kurios pagrindu ieškovas išnuomojo atsakovui darbuotojus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Civilinio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams; šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų – tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei (CK 6.156 str. 1, 2 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Šiuo atveju šalys sudarė darbo nuomos sutartį, kurioje numatė darbuotojų įdarbinimo sąlygas – kainą, atsiskaitymo tvarką ir terminus. Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, praktiką, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga šio straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016).

15. Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje numatė, jog užsakovas (atsakovas) paskutinę mėnesio darbo dieną pateikia paslaugų teikėjui (ieškovui) ataskaitą apie nuomojamų darbuotojų dirbtą laiką per praėjusį mėnesį. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šios savo sutartyje įtvirtintos pareigos atsakovas nesilaikė ir už 2018 metų gegužės mėnesį ieškovui ataskaitos nepateikė. Šios aplinkybės lėmė, jog atsakovas PVM sąskaitą faktūrą išrašė remdamasis savo turimais duomenimis apie darbuotojų išdirbtas valandas. Atsakovas savo ataskaitą apie darbuotojų išdirbtas valandas pateikė tik su atsiliepimu į ieškinį bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pareigą įrodyti darbuotojų apelianto įmonėje per 2018 m. gegužės mėnesį (iki birželio 7 d.) išdirbtas valandas nepagrįstai perkėlė apeliantui. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka ir pažymi, jog tokias aplinkybes, kad apeliantas turi pateikti ataskaitą apie darbuotojų dirbtą laiką šalys pačios nusimatė sudarytoje sutartyje. Ši sutartis nėra nuginčyta, apeliantas nereiškė ieškovui pretenzijų dėl šios sutarties nuostatų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog būtent apeliantas turi pareigą pateikti informaciją apie darbuotojų išdirbtą laiką. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad apeliantas nesilaikė su ieškovu sudarytoje sutartyje numatytų pareigų ir laiku nepateikė ataskaitos apie ieškovo darbuotojų išdirbtą laiką, negali atleisti apelianto nuo pareigos apmokėti už ieškovo jam suteiktus darbuotojus.

Šalies argumentai

16. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino jo į bylą pateikto darbo grafiko, o rėmėsi pateiktu ieškovo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ir susijusiais ieškovo argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinį, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas teigia, jog teismas išimtinai rėmėsi ieškovo į bylą pateikta informacija, tačiau iš skundžiamo sprendimo matyti, jog teismas rėmėsi byloje esančių įrodymu visuma ir vertino tiek ieškovo, tiek atsakovo į bylą teiktus įrodymus, tiek liudytojų nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas nesilaikė savo pareigos laiku pateikti darbo laiko ataskaitas, todėl jo tik su atsiliepimu į ieškinį pateikta ataskaita teismo buvo vertinta kartus su visais kitais įrodymais, o ne išskirta kaip didesnę įrodomąją galią turintis dokumentas.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo patirtą žalą, teismo nebuvo įvertinti. Atmetami apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neišreikalavimo iš ieškovo darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo grafikų ar kitų darbo laiko apskaitos dokumentų ar įsakymų dėl darbuotojų komandiravimo, kadangi atsakovas nenurodo, kokias aplinkybes šių duomenų pateikimas turėtų įrodyti. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas nuomojosi iš ieškovo darbuotojus, ginčas buvo kilęs dėl to, kiek valandų balandžio mėnesį dirbo darbuotojai, ką ir sprendė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, vertindamas įrodymų visetą, nebūtinai turi pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo atskirai. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų asmenų paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl ieškovo reikalavimų ir nurodomų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančias darbo laiko ataskaitas, liudytojų paaiškinimus, tarp šalių nusistovėjusią elgesio praktiką ir išdirbtų valandų skaičių pagrįstai apskaičiavo tikėtiną darbo valandų skaičių.

18. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Žemesnės instancijos teismas

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

20. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovo UAB „Wipsi“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, ieškovui iš atsakovo priteisiant 1 000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovo UAB „Magdala LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Magdala LT“ ieškovo UAB „Wipsi“ naudai 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičDainius Rinkevičius